Teisėjas Giedrius Avinas              Administracinio teisės pažeidimo byla

              Nr. ATP-799-719/2015

              Proceso Nr. 4-11-3-00246-2015-9

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Šioje byloje M. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 22 d. 11.02 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 14 km/h (su paklaida).

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir M. R. pripažinti kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Institucija dėsto apie įrodymus ir jų vertinimą, cituoja ATPK 256 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą ir mano, kad ši byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad pagrindinis pažeidimo sudėties įrodymas buvo gautas sertifikuotu greičio matuokliu. Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad artėjančios M. R. vairuotos transporto priemonės greitis buvo užfiksuotas 2015 m. birželio 22 d. 11.02 val. 159,2 metrų atstumu nuo policijos pareigūnų. Tuo metu policijos patruliai vykdė transporto priemonių greičio kontrolę (duomenys neskelbtini). Greičio matuoklio darbinė temperatūra negalėjo įtakoti M. R. vairuotos transporto priemonės greičio matavimo tikslumo. Taip pat išanalizavusi M. R. važiavimo maršrutą Institucija nustatė, kad nuo greičio ribojimo kalnelio iki greičio viršijimo vietos yra 333 metrai, greitis užfiksuotas atviroje vietovėje, nutolusioje nuo šalia gatvės augančių medžių. Todėl, Institucijos manymu, M. R. teiginiai apie negalėjimą viršyti greitį ir abejonės dėl policijos pareigūnų galėjimo užfiksuoti greitį yra nepagrįstos. Apibendrindama šias aplinkybes Institucija mano, kad apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo neįvertinęs visų bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujantį nutarimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą M. R. nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Susipažinus su skundžiamu nutarimu matyti, kad apylinkės teismas nustatė, kad nėra pažeidimo įvykio ir sudėties bei bylos teiseną nutraukė iš esmės tik todėl, kad, jo manymu, administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti visi svarbūs duomenys – skiltyje „tikrinimo rezultatas“ nebuvo nurodytas greičio matavimo atstumas, matavimo laikas, kryptis, režimas, eilės numeris, taip pat nebuvo išsiaiškinta atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija sutikti negalima, nes vien tik tam tikrų aplinkybių nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole negali eliminuoti atitinkamo teisės pažeidimo sudėties požymių.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Susipažinus M. R. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu matyti, kad jame policijos pareigūnai nurodė visus būtinus duomenis – jo surašymo datą ir vietą, protokolą surašiusio asmens pareigas, vardą, pavardę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą), administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, ATPK straipsnį ir jo dalį, numatančią atsakomybę už šį pažeidimą, Kelių eismo taisyklių punktą, kurio reikalavimų pažeidimu kaltinamas M. R., o taip pat ir kitus svarbius duomenis – M. R. vairuoto automobilio markę, modelį, valstybinį numerį, vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo numerius, panaudotos techninės priemonės pavadinimą, numerį, metrologinės patikros sertifikato numerį, šioje byloje aktualius techninės priemonės rodmenis (nustatytą greitį), paklaidą. Taip pat šiame protokole M. R. išdėstė savo poziciją dėl jam inkriminuojamo pažeidimo ir pageidavo savo paaiškinimą pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu (12–13 b. l.).

Akivaizdu, kad šioje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti visi esminiai duomenys, pagal kuriuos atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir kurie, pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nurodyti šioje byloje įrodinėjant M. R. kaltę jam viršijus leistiną greitį. Todėl apylinkės teismo nuomonė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti visi svarbūs duomenys, yra nepagrįsta.

Ypatingai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimo (byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05) konstatuojamosios dalies I skyriaus 16.5 punkte pažymėjo, kad oficialiai skelbiant teismo procesinį sprendimą (nepriklausomai nuo to, kokioje teisenoje jis priimtas) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas. Jeigu oficialiai paskelbiamas procesinis sprendimas, kuris negrindžiamas teisiniais argumentais arba grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, teisingumas lieka neįvykdytas. Iš esmės taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (byla Nr. 35/03-11/06). Tačiau skundžiamame nutarime apylinkės teismas tik išdėstė dalį byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų (M. R. ir liudytojų M. R., E. D. ir R. V. parodymus), tačiau visiškai nieko nepasisakė apie kitus byloje esančius duomenis (pavyzdžiui, apie greičio matuoklio išrašą, kuriame yra duomenys apie M. R. vairuoto automobilio greičio matavimo atstumą, matavimo laiką, kryptį, režimą, eilės numerį ir kt.), jų neįvertino, neatskleidė jų turinio, nenurodė įrodomosios jų reikšmės, neanalizavo jų santykio tarpusavyje, nepasisakė apie šių duomenų pakankamumą, išsamumą, liečiamumą, jų šaltinių patikimumą ir šiais argumentais savo procesinio sprendimo visiškai nemotyvavo.

Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, motyvuotas ir aiškus, nes apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnių ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, neįvertino esminės reikšmės turinčių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl jis neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, o taip pat reikalavimo užtikrinti asmenų teises ir laisves. Toks procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą grąžinti Visagino miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas