Administracinė byla Nr. I-10060-790/2015
Proceso Nr. 3-61-3-03652-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas R. M. skundu (b. l. 1-27) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 35 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad nuo 2013-02-12 iki 2014-08-06 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Teigia, kad teko nuo 0,7 iki 2 kv. m. grindų ploto, tai visiškai neatitinka nustatytos normos. Nebuvo galimybės pajudėti, pasimankštinti. Kamerose buvo tamsu. Naktinė lemputė trukdė miegoti. Kamerose langai nesandarūs, šaltuoju metu šalta, drėgna. Tualetas tik iš vienos pusės atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Nėra jokių spintų, spintelių ar dėžių asmeniniams daiktams susidėti. Nuo lubų ir sienų krenta tinkas, dažai. Kamerose daug tarakonų. Antklodės suplyšę, nešvarios, neišduodami rankšluosčiai. Priėmimo patalpose trūko vietos, 1,5 kv. m. ploto kameroje būdavo uždaromi net 4 asmenys. Asmeninius drabužius teko pačiam skalbti. Pareiškėjas nurodo patyręs dideles kančias ir nepatogumus.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K prašo skundą atmesti, mano, kad nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir priemonėmis. Atsakovo atstovas nurodo, kad dalį pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiko pareiškėjui tenkantis plotas atitiko įstatymų reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams pasidėti. Ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Patalynė išduodama pagal normas, nustatytas teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą, paslauga teikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Laikino sulaikymo kameros, vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, tai tokios kameros, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau 2 valandų. Šios laikino laikymo kameros nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teisės aktuose nėra nustatytas laikino sulaikymo kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui. Laikino sulaikymo kameros yra 7,43 kv. m., 6,40 kv. m., 18,35 kv. m., 0,76 kv. m., 1,575 kv. m., 0,723 kv. m. ploto. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lukiškių TI-K teismui pateikė duomenis, kad pareiškėjas šioje įstaigoje buvo laikomas nuo 2013-02-12 iki 2014-08-06, išskyrus laikotarpius, kai buvo išvykęs iš įstaigos. Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104, 112, 112A, 117, 120, 149, 165, 206, 252, 286, 292, 299, 334, 343, 375, 386 ir 1-ojoje sekcijoje, kurioje yra paliekami nuteistieji atlikti ūkio darbus, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsniu. Įvertinus atsakovo atstovo duomenis yra matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas 2013-02-13 – 2013-03-13, 2013-03-15 – 2013-03-18, 2013-03-20, 2013-03-22 – 2013-04-07, 2013-04-24 – 2013-05-14, 2013-05-16 – 2013-05-19, 2013-05-29 – 2013-06-11, 2013-06-13 –2013-07-07, 2013-07-24 – 2013-07-28, 2013-08-06 – 2013-09-09 laikotarpiais, o taip pat 2013-03-14, 2013-03-19, 2013-03-21, 2013-04-22, 2013-04-23, 2013-05-15, 2013-05-28, 2013-06-12 dalį paros (viso 155 paras ir 8 kartus dalį paros). Be to, atsakovo atstovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jam teko itin mažas plotas laikino sulaikymo kamerose, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau 2 valandų. Priešingai, atsakovo atstovo nurodyti duomenys apie šių kamerų plotą, šiuos pareiškėjo teiginius iš esmės patvirtina (pateikti duomenys, kad dalis šių kamerų yra 0,76 kv. m., 1,575 kv. m., 0,723 kv. m. ploto). Įvertinus pareiškėjo nepertraukiamo laikymo tokiomis sąlygomis laikotarpį, aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį sąlygomis. Vadinasi, egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas tik iš vienos pusės buvo atskirtas 1,5 m. aukščio sienele, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara, tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, tačiau, teismo vertinimu, tai neužtikrina asmens privatumo, todėl laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tamsu, o naktinė lemputė trukdė miegoti. HN 22 punktas nustato, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 23 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizuoja, kuriose kamerose, kuriais laikotarpiais, jo manymu, buvo netinkamas apšvietimas. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, prašymų ir skundų dėl netinkamo kamerų apšvietimo įstaigos administracijai ar kitoms valstybės institucijoms nepateikė (b. l. 27), todėl nėra proporcinga, atsižvelgus į ilgą pareiškėjo laikymo įstaigoje laikotarpį, reikalauti iš atsakovo atstovo įrodyti, jog apšvietimo reikalavimai visą pareiškėjo laikymo laikotarpį tose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas laikomas, nebuvo pažeidžiami. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus ir dirbtinės apšvietos matavimo protokolus, iš kurių matyti, kad daugelyje kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti dirbtinės dieninės ir naktinės apšvietos matavimai. Antai, 2013-05-13 patikrinus apšvietimą kameroje Nr. 117 (pareiškėjas buvo joje laikomas 2013-02-13, 2014-06-30) nebuvo nustatyta dirbtinės dieninės ir naktinės apšvietos reikalavimų pažeidimų (b. l. 61), 2013-07-22 patikrinus apšvietimą kamerose Nr. 117 (pareiškėjas buvo joje laikomas 2013-02-13, 2014-06-30) ir 104 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-04-22) dirbtinės dieninės apšvietos reikalavimų pažeidimo nebuvo nustatyta (b. l. 64-65), 2013-10-31 kameroje Nr. 117 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko reglamentuojamas vertes (b. l. 67, 69), 2013-12-11 kameroje Nr. 104 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko reglamentuojamas vertes (b. l. 75, 77), 2013-12-06 kameroje Nr. 375 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-04-23 – 2013-05-19 laikotarpiu) dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamas vertes (b. l. 81), 2013-02-26 kameroje Nr. 112A (pareiškėjas buvo laikomas 2013-07-22) dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus (b. l. 100), 2013-03-18, 2013-03-28 kameroje Nr. 386 (pareiškėjas joje laikytas 2013-09-18 – 2013-10-10) dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas atitiko reikalavimus (b. l. 110, 113-114), 2014-01-23 dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta kameroje Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2013-05-27, 2014-04-07 – 2014-04-14) atitiko reikalavimus (b. l. 122, 125), 2014-10-28 dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta kameroje Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2013-05-27, 2014-04-07 – 2014-04-14) atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 128-129), 2014-10-28 dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta kamerose Nr. 334 (pareiškėjas laikytas 2013-03-26) ir 375 (pareiškėjas laikytas 2013-04-23 – 2013-05-19) atitiko reikalavimus (b. l. 136-137). Nors 2013-02-26 kameroje Nr. 252 (pareiškėjas buvo laikomas 2013-09-10 – 2013-09-17) išmatuota dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų (b. l. 100), tačiau grįžtamosios kontrolės metu 2013-09-03 nustatyta, kad šis pažeidimas jau pašalintas (b. l. 106), todėl vertintina, jog pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu (2013-09-10 – 2013-09-17) dirbtinės apšvietos reikalavimai nebuvo pažeisti. Iš 2013-08-09 patikrinimo akto (b. l. 78-79) matyti, kad 2013-02-11 buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 375 dirbtinis naktinis apšvietimas neatitiko HN reikalavimų. Atliekant grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 2013-08-05 buvo nustatyta, kad šioje kameroje dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN reikalavimus. Pareiškėjas kameroje Nr. 375 buvo laikomas 2013-04-23 – 2013-05-19 laikotarpiu. Atsakovo atstovui nepateikus tikslesnių duomenų, kada buvo pašalinti dirbtinės naktinės apšvietos reikalavimų pažeidimai, nustatyti 2013-02-11, negalima spręsti, kad pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 375 laikotarpiu šie pažeidimai jau buvo pašalinti. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjui 2013-04-23 – 2013-05-19 būnant kameroje Nr. 375, buvo pažeisti dirbtinės naktinės apšvietos reikalavimai. Taigi apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas tik HN reglamentuojamų naktinės dirbtinės apšvietos reikalavimų pažeidimas 2013-04-23 – 2013-05-19 laikotarpiu, o kitais pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais apšvietimo reikalavimų pažeidimai neįrodyti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo nesandarūs langai, šaltuoju metu buvo šalta, drėgna. Pagal HN 76:2010 26 punktą, temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28, šaltuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuriose kamerose, kuriais laikotarpiais, jo manymu, buvo per žema temperatūra ir per didelė drėgmė. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, prašymų ir skundų dėl netinkamos oro temperatūros ir drėgmės įstaigos administracijai ar kitoms valstybės institucijoms nepateikė (b. l. 27), todėl nėra proporcinga, atsižvelgus į ilgą pareiškėjo laikymo įstaigoje laikotarpį, reikalauti iš atsakovo įrodyti, jog oro temperatūros ir drėgmės reikalavimai visą pareiškėjo laikymo laikotarpį tose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas laikomas, nebuvo pažeidžiami. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus ir šiluminės aplinkos matavimo protokolus, iš kurių matyti, kad daugelyje kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, panašiu į pareiškėjo laikymą metu buvo matuojami oro temperatūros ir santykinės drėgmės rodikliai. Išmatavus oro temperatūrą ir drėgmę 2013-10-31 kameroje Nr. 117 pažeidimų nenustatyta (b. l. 66-67), 2013-07-09, 2013-12-11 kameroje Nr. 104 pažeidimų nenustatyta (b. l. 72-76), 2013-03-04, 2013-03-12 kameroje Nr. 112 pažeidimų nenustatyta (b. l. 83), 2013-01-16, 2013-01-21, 2013-02-26, 2013-05-13, 2013-10-16 kameroje Nr. 112a, 2013-10-16 kameroje Nr. 299 pažeidimų nenustatyta (b. l. 91-100), 2013-02-26 kameroje Nr. 253 pažeidimų nenustatyta (b. l. 100), 2013-03-18, 2013-03-28 kameroje Nr. 386 pažeidimų nenustatyta (b. l. 109, 113, 115), 2014-01-23 kameroje Nr. 120 pažeidimų nenustatyta (b. l. 123, 125), 2014-10-28 kamerose Nr. 334, 375 pažeidimų nenustatyta (b. l. 136-137). Nors 2013-02-11 kameroje Nr. 375 temperatūra neatitiko reikalavimų (b. l. 78), tačiau grįžtamosios kontrolės metu 2013-08-05 temperatūra buvo tinkama (b. l. 79). Šioje kameroje oro temperatūra buvo tinkama ir 2013-12-06 (b. l. 80-81). Pareiškėjas šioje kameroje buvo 2013-04-23 – 2013-05-19, t. y. ne žiemos laikotarpiu, todėl negalima pripažinti, kad minėtu laikotarpiu šioje kameroje oro temperatūra nebuvo tinkama. 2014-10-28 nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 112 neatitiko nustatytų reikalavimų (b. l. 129), tačiau nėra matyti, kad temperatūra šioje kameroje nebuvo tinkama pareiškėjo laikymo joje laikotarpiu (pareiškėjas laikytas 2013-05-27, 2014-04-07 – 2014-04-14). Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu oro temperatūros ir drėgmės reikalavimų pažeidimai neįrodyti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo lubų ir sienų krito tinkas, dažai. Vadovaujantis HN 76:2010 28, 56 punktais, gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kurios konkrečios kameros buvo avarinės būklės. Pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pakankamai ilgą laikotarpį, todėl neproporcinga iš atsakovo atstovo reikalauti pateikti įrodymus apie kiekvienos kameros būklę visą pareiškėjo buvimo jose laikotarpį. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, dėl avarinės kamerų būklės nesiskundė, nesikreipė į kompetentingas valstybės institucijas dėl galimo HN pažeidimo nustatymo. Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nepatvirtina, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko HN reikalavimų. 2013-10-31 patikrinimo metu kameroje Nr. 117 buvo švaru (b. l. 67), 2013-12-11 kameroje Nr. 104 nebuvo nustatyta nubyrėjusių nuo sienų, lubų dažų (b. l. 75), 2013-10-16 pažeidimų kamerose Nr. 112a, 299 šiuo aspektu taip pat nebuvo nustatyta (b. l. 91). 2013-03-28 buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 386 grindų dangos paviršiai tinkami valymui ir dezinfekcijai (b. l. 113), 2014-01-21 nustatyta, kad kameroje Nr. 120 lubų paviršiaus pažeidimų, keliančių pavojų sveikatai, nėra (b. l. 123), 2014-10-28 kameroje Nr. 112 pelėsio požymių nebuvo nustatyta, grindys buvo lygios (b. l. 129), 2014-10-28 kamerose Nr. 334 ir 337 pelėsio požymių ant sienų ir lubų nebuvo, lubų ir grindų paviršius buvo tinkamas valymui (b. l. 137). Nors 2013-12-06 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 375 nuo sienos nubyrėję dažai (b. l. 81), tačiau pareiškėjas šioje kameroje buvo 2013-04-23 – 2013-05-19 laikotarpiu, todėl negalima laikyti įrodyta aplinkybe, kad pareiškėjo buvimo šioje kameroje laikotarpiu jau egzistavo pažeidimai, kurie buvo nustatyti vėliau. 2013-03-04 buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 112 ant sienų ir lubų vietomis buvo dėmių, atšokusio tinko ir dažų plotų (b. l. 83). Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikytas 2013-05-27 ir 2014-04-07. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus (b. l. 32), kad 2013 m. balandžio mėn. ši kamera buvo suremontuota. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo joje metu minėti pažeidimai buvo pašalinti. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu HN 56 ir 62 punkto pažeidimai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neįrodyti.
Pagal HN laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) (b. l. 138-150), atliktų darbų aktai (b. l. 36-53) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.
HN 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas nurodo, kad asmeninius drabužius jam teko pačiam skalbti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, tačiau viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą. Ši aplinkybė nurodoma ir atsakovo atstovo 2015-07-30 pažymoje (b. l. 54-55). Vadinasi, suimtiesiems, kurie neturi piniginių lėšų, nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius, tuo pažeidžiamas HN 64 punktas. Šis pažeidimas konstatuotas ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-28 patikrinimo akte (b. l. 98-101). Taigi konstatuotina, kad vykdant pareiškėjo suėmimą buvo pažeistas HN 64 punktas.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktas nustato, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko spintų, spintelių ar dėžių asmeniniams daiktams susidėti. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams pasidėti, tačiau ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų. Taigi atsakovo atstovas iš esmės pripažino, kad kamerose neįrengti visi baldai, numatyti Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkte (spintelės ar lentynos daiktams ir knygoms susidėti, dėžės asmeniniams daiktams susidėti). Taigi pripažintina, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos ir šiuo aspektu.
Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę irlaisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, numato, kad vyrams išduodami 2 vnt. rankšluosčių. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduodami rankšluosčiai. Atsakovo atstovas 2015-07-30 pažymoje teigia, kad pareiškėjas inventoriumi buvo aprūpinamas remiantis minėtomis aprūpinimo normomis, suimtieji už gautą inventorių turėjo pasirašyti kameros armatūrinėje kortelėje, tačiau kadangi suimtųjų kameros armatūrinės kortelės saugomos vienus metus, pateikti pareiškėjo kameros armatūrinės kortelės už 2013 metus nėra galimybės (b. l. 54-55). Taigi, nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo rankšluosčiais.
HN 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, skundų dėl suplyšusios, nešvarios patalynės nei administracijai, nei kitoms valstybės institucijoms nepateikė. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad Lukiškių TI-K čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami, taigi patalynė tvarkoma laikantis sveikatos saugos reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo išduotos suplyšę, nešvarios antklodės, atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 155 paras ir 8 kartus dalį paros pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, jam teko mažesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo suėmimo sąlygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, kai kuriais laikotarpiais – ir sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimas. Kaip minėta, pareiškėjui 2013-04-23 – 2013-05-19 būnant kameroje Nr. 375, buvo pažeisti dirbtinės naktinės apšvietos reikalavimai, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius drabužius, kamerose trūko spintų, spintelių ar dėžių asmeniniams daiktams susidėti, pareiškėjas nebuvo aprūpintas rankšluosčiais. Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas suimtas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį – pareiškėjas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas 155 paras ir 8 kartus dalį paros, kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjo Lukiškių TI-K laikymo sąlygas blogino asmens privatumo reikalavimų nesilaikymas naudojantis sanitariniais mazgais, kitų reikalavimų neužtikrinimas. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Byloje esantys grįžtamojo patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nustatyti pažeidimai pagal galimybes yra šalinami. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 35 000 EUR suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai jis buvo laikomas 1159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; byloje A442-806-/2014 pareiškėjui priteista 10 700 Lt neturtinės žalos už 485 dienas ir pusdienį laikymą perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymo sąlygų pažeidimus 292,5 paras; byloje Nr. A442-534/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis apie 290 parų; byloje Nr. A575-622/2014 priteista 8 900 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 438 paras; byloje Nr. A575-458/2014 7 000 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 292 paras; byloje Nr. A442-524/2014 priteista 6 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis 248,5 paras ir kt.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2015 pareiškėjui priteisė 1 250 EUR neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 204,5 paras, o 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1326-575/2015 pareiškėjui priteisė 1 100 EUR neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 185 paras.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 000 EUR sumos priteisimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo R. M. skundą iš dalies tenkinti.
Priteisti pareiškėjui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą pareiškėjo R. M. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras