Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-227-817/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00505-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimu J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda. J. K. nubausta už tai, kad ji, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., būdama UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nevykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeisdama kreditorės VMI interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Delta medija“.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-509-1123/2023.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismai, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas pagal ANK 120 straipsnį, privalo nustatyti šias aplinkybes: 1) bendrovės nemokumo atsiradimo momentą; 2) ar veiksmai, kurių ėmėsi įmonės vadovas, neturėtų būti laikomi priemonėmis įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

4.       Apeliaciniame skunde pažymima, jog J. K. inkriminuota tai, kad „Bendrovės vadovė J. K., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. J. K. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei Bendrovės vadovė būtų laiku kreipusi dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus“. Apeliantės vertinimu, nuo to momento, kai jai, kaip UAB „D.“ vadovei, galimai atsirado pareiga inicijuoti Bendrovei nemokumo procesą, iki to momento, kai buvo pradėta bankroto byla, įsipareigojimai mokesčių administratoriui padidėjo, t. y. atsirado ar padidėjo žala konkrečiam kreditoriui, t. y. VMI, tačiau ši žala niekur nenurodoma. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog inkriminuojamo pažeidimo sudėtis yra formali, todėl „nėra aiškinamasi, kokioje apimtyje kreditorių pažeidimai yra šioje byloje“, tačiau, vis tik, apeliantės nuomone, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodomo pažeidimo objektas „kreditorių teisės“, kurios yra pažeidžiamos vykdomu administracinės teisės pažeidimu, yra privalomai įrodinėtinos. Kadangi VMI nurodo, jog jai buvo padaryta žala dėl įsipareigojimų padidėjimo per laikotarpį nuo to momento, kai atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą, iki to momento, kai buvo faktiškai pradėta nemokumo byla Vilniaus apygardos teisme, todėl tas žalos dydžio skirtumas ar padidėjimas yra privalomai įrodinėtina aplinkybė, kaip administracinio nusižengimo objektas. Apeliantės nuomone, teismui nustačius, jog per laikotarpį, kai UAB „D.“ vadovei atsirado pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą ir faktiškai prasidėjusio nemokumo procesui, žala kreditoriams ar konkrečiai kreditoriui VMI neatsirado, t. y. buvę įsipareigojimai nei kiek nepaaugo arba paaugo visiškai nežymiai, dėl to teismas galėtų vertinti įvykdytą administracinį nusižengimą kaip „mažai pavojinga veika“.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė Bendrovėje buvo vienintelė darbuotoja ir vadovė, kuri neturėjo jokios patirties vadovauti Bendrovei. Dėl to 2020 m. vasario 27 d. Bendrovė sudarė sutartį su UAB „A.“, siekiant kontroliuoti Bendrovės finansinę padėtį. Apeliantė buvo įsitikinusi, jog UAB „A.“ vykdo savo įsipareigojimus ir teikia finansines ataskaitas valstybės institucijoms. Tačiau paaiškėjus, jog UAB „A.“ savo pareigas vykdė aplaidžiai, sutartis su ja buvo nutraukta ir nedelsiant buvo kreiptasi į A. D. I. individualią įmonę, su kuria 2022 m. sausio 31 d. buvo sudaryta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini). Apeliantė mano, kad ji laiku ėmėsi visų jai prieinamų priemonių UAB „D.“ mokumui atkurti. Taip pat pažymima, jog apeliantė augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus.

6.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą prašė: 1) iškviesti individualios įmonės vadovę A. D. I., kaip liudytoją, kuri paliudytų, ar J. K. ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti; 2) įpareigoti VMI teismui pateikti informaciją apie UAB „D.“ įsipareigojimų VMI (kaip kreditoriui) padidėjimą per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. kovo 9 d.; 3) įtraukti administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančiu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių apeliantės prašymų netenkino, motyvuodamas jog ANK 120 straipsnyje numatytos uždraustos veikos sudėtis yra formali. Dėl šios aplinkybės, apeliantės vertinimu, buvo pažeistos jos teisė į teisingą teismą, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

7.       VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo J. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-509-1123/2023.

8.       Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

9.       Atsiliepime nurodoma, jog Bendrovės pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui tęsėsi nuo 2020 m., t. y. jau ne pirmus metus, Bendrovės mokumo būklė nepakito, susidariusi nepriemoka VMI didėjo (pvz. 2020-05-01 susidariusi nepriemoka 289,69 Eur; 2020-07-01 susidariusi nepriemoka 1 678,12 Eur; 2020-12-01 susidariusi nepriemoka 3 649,60 Eur; 2022-02-01 susidariusi nepriemoka 9 910,02 Eur; 2022-06-01 susidariusi nepriemoka 19 011,12 Eur), todėl akivaizdu, kad Bendrovė jau 2020 m. buvo nemoki, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi, todėl J. K. privalėjo imtis JANĮ 6 straipsnyje numatytų veiksmų. Teismas tinkamai konstatavo, kad J. K. jau nuo 2020 m. gegužės mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, todėl žinodama apie UAB „D.“ nemokumą ir nesikreipdama į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

10.       Atsiliepime pažymima, jog apeliantė savo skunde nurodo, kad mano, jog laiku ėmėsi visų jai prieinamų priemonių UAB „D.“ mokumui atkurti ir prideda susirašinėjimus su įmone, vykdančią buhalterines paslaugas. VMI JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą įvykdė, t. y. VMI 2022 m. gruodžio 16 d. išsiuntė 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamą nemokumo procesą Bendrovei, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Šis pranešimas registruotu laišku buvo išsiųstas Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). VMI pranešimas išsiųstas 2022 m. gruodžio 16 d., todėl laikomas įteiktu 2022 m. gruodžio 23 d. (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą Bendrovė prievolės VMI neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas, VMI įgijo teisę ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. VMI vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų apeliantės kaltę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jos kaltė neginčijamai įrodyta teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Apeliantė jokių duomenų, kurie paneigtų VMI pateiktus duomenis administracinio nusižengimo byloje, apeliaciniame skunde nepateikė, todėl, VMI nuomone, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir VMI atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog J. K., būdama UAB „D.“ vadove, žinodama apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nevykdydama JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeisdama kreditorės VMI interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „D.“, t. y. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. K. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021).

14.       Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

15.       Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d.   nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-1700-1097/2023) ieškovės VMI pareiškimas atsakovei UAB „D.“ tenkintas ir atsakovei UAB „D.“ iškelta bankroto byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d. Šioje nutartyje konstatuota, kad: 1) VMI pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis nenustatyta, jog Bendrovė turi turto; 2) VMI pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis nustatyta, jog Bendrovės skolos, remiantis byloje esančiais duomenimis, sudaro 29 835,14 Eur (skolos VMI sumą nustatant remiantis VMI pateiktais duomenimis); 3) Bendrovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (29 835,14 Eur), negali; 4) jos įsipareigojimai (29 835,14 Eur) viršija turimo turto vertę 5)  Bendrovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų dar nuo 2017 m.; 6) visi vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos Bendrovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai, buvo išduoti per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d.; 7) per laikotarpį nuo 2018 m. Bendrovės turimų darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. sausio 17 d. Bendrovė turėjo vieną darbuotoją, nuo 2023 m. sausio 17 d. darbuotojų nebeturi. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė veiklos nebevykdo ir perspektyvos, kad iš jos bus gaunamos pajamos, nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, padaryta išvada, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl konstatuota, kad Bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

16.       Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „D.“ mokestinė nepriemoka susidarė – pelno mokesčio – nuo 2021 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą patikslintą deklaraciją už 2018 m. ir pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020 m. gegužės 26 d. bei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. VMI ėmėsi veiksmų susidariusiai mokestinei nepriemokai išieškoti ir priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2022 m. sausio 20 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto (2022-01-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei 2022-03-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-02-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini)) 467-93836 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto), tačiau nesėkmingai.  Antstolių informacinės sistemos 2023 m. balandžio 18 d. duomenimis, Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdė išieškojimą VMI naudai (užbaigta – persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui) 2 vykdomosiose bylose dėl 18 865,73 Eur. Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, kaip nurodyta VMI atsiliepime į apeliacinį skundą, bankroto bylos iškėlimą inicijavusi VMI, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešimu (siunčiamu Bendrovei jos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini)) informavo Bendrovę bei nurodė, kad UAB „D.“ turi teisę per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos įvykdyti nurodytą prievolę, arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, tačiau jokių veiksmų UAB „D.“  nesiėmė.

17.       JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu (JANĮ 8 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo), yra imperatyvios. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be kita ko ir dėl to, kad neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. J. K., Bendrovei tapus nemokia, JANĮ reikalavimų nevykdė, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, nemokumo proceso neinicijavo, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, elgėsi pasyviai. Bendrovės nemokumo procesą inicijavo VMI ir pagal jo pareiškimą UAB „D.“ iškelta bankroto byla. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. K. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog J. K. neturi finansinių žinių, nežinojo ir nesuprato, kokių veiksmų ji turi imtis, buvo įsitikinusi, kad buhalterinė įmonė tinkamai tvarko UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, teikia VMI ir Registrų centrui visus reikiamas ataskaitas. Nors ir nurodoma, jog tarp UAB „D.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „A.“ privalėjo teikti visus Bendrovės duomenis valstybinėms institucijoms, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas,  juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Asmuo būdamas juridinio asmens vadovu, turi būti atidus ir rūpestingas ir prisiimti su tuo kylančias pasekmes

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

20.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. K. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, būdama atsakinga ir nevykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „D.“, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

21.       Apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės prašymais pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (iškviesti liudytoją A. D. I.; įpareigoti VMI teismui pateikti informaciją apie UAB „D.“ įsipareigojimų VMI padidėjimą; įtraukti administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančiu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, taip pažeidžiant apeliantės teisę į teisingą teismą, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, argumentuotai atsisakė tenkinti apeliantės prašymus dėl papildomų įrodymų rinkimo, dėl įrodymų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Tai, kad nebuvo tenkintas apeliantės prašymas, o pirmosios instancijos teismas padarė nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. K. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

22.       Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei J. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą – tyčią, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, t. y. kad J. K. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, augina mažamečius vaikus, ir paskyrė baudą, kurios dydis nustatytas artimas įstatyme įtvirtinam sankcijos vidurkiui. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, J. K. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta, kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį.

23.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir tinkamai išdėstė argumentus dėl veikos kvalifikavimo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir yra netenkintinas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė