Civilinė byla Nr. e3K-3-131-781/2025

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00885-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 12.6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl G. P. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys byloje G. P., A. C., E. S. ir E. J., išvadą byloje teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens pripažinimą neveiksniu ir (ar) ribotai veiksniu tam tikrose srityse, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja, gindama viešąjį interesą, patikslintu pareiškimu prašė pripažinti suinteresuotą asmenį G. P. ribotai veiksnia šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) paveldėjimo teisinių santykių srityje; ir ribotai veiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) socialinių paslaugų srityje. Taip pat neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią).

3.       Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo raštas, kuriuo buvo prašoma pradėti G. P. veiksnumo įvertinimo procedūrą.

4.       Prokuroro tyrimo metu nustatyta, kad:

4.1.                      suinteresuotam asmeniui G. P. nuo 1986 metų nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), 1998 metais šis sutrikimas perkvalifikuotas į (duomenys neskelbtini). Nuo 1975 iki 2022 m. daugiau nei 100 kartų jai buvo taikomas stacionarinis gydymas (duomenys neskelbtini);

4.2.                      G. P. iki 2028 m. gegužės 23 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, o pagrindinė diagnozė darbingumo lygiui nustatyti – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

4.3.                      remiantis Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išvada, G. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų kai kuriose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei galimai dėl savo prastos psichikos sveikatos būklės; nors ir pateikia pagrindinius duomenis apie save, tačiau elgiasi neadekvačiai, galimai nesupranta savo padėties, pateikiamos informacijos, savo atsakomybės dėl atliekamų veiksmų, nėra galimybės su ja palaikyti prasmingą kontaktą ir įvertinti atskiras sritis.

5.       Pareiškėjos nuomone, suinteresuotam asmeniui G. P. diagnozuotas psichikos sutrikimas apriboja galimybę jai orientuotis, integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankiškai, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas pripažino suinteresuotą asmenį G. P.:

6.1.                      neveiksnia:

6.1.1.                      turtinių santykių srityje – dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

6.1.2.                      asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) šeimos santykiuose (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią); 2) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 

6.2.                      ribotai veiksnia:

6.2.1.                      turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 5) asmens teisės gauti ir (ar) disponuoti piniginėmis lėšomis srityje;

6.2.2.                      asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimas kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) darbo teisių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 4) kreipimosi į teismą ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (asmens gebėjimas kreiptis su skundais į viešojo administravimo institucijas, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis).

7.       Teismas nurodė, kad G. P. yra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), šie psichikos sutrikimai progresuoja, o nuo 1975 m. ji net 109 kartus buvo gydoma (duomenys neskelbtini). Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus matyti, kad G. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo posėdžio metu G. P. pripažino, kad pragyvenimui ima vartojimo kreditus. 

8.       Teismas taip pat nurodė, kad nors viešąjį interesą ginanti prokurorė, patikslinusi pareiškimą, sutrumpino siūlomų riboti sričių sąrašą ir kaip motyvą nurodė siekį kuo mažiau riboti G. P. teises, šiuo atveju, siekiant apginti psichikos liga sergančios G. P. teises ir interesus, apsaugoti ją nuo potencialios žalos pačiai sau, reikia vadovautis ekspertizės akte Nr. 75U-II-43/2024 nurodyta išvada ir pripažinti G. P. neveiksnia bei ribotai veiksnia šioje išvadoje nurodytose asmeninėse turtinėse bei asmeninėse neturtinėse srityse.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens G. P. apeliacinį skundą, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Teismas konstatavo, kad sritys, kuriose G. P. pripažinta neveiksnia, susijusios su itin atsakingų ir kompleksinių, ilgalaikes pasekmes tiek pačiai ligonei, tiek kitiems asmenims sukeliančių sprendimų priėmimu, o konstatuoti haliucinacijų ir kliedėjimo epizodai leidžia spręsti, kad ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti svarbiausių turtinių ir neturtinių santykių srityse, diagnozuotas sutrikimas apriboja galimybę jai orientuotis savarankiškai, pačiai daryti objektyvius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik ekspertizės išvada, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo.

11.       Teismas taip pat nurodė, kad įstatymo normos teismą įpareigoja sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose ribojamas asmens veiksnumas, sąrašą, tačiau nėra reikalavimo išsamiai išaiškinti kiekvienos teismo sprendime nurodytos srities, kurioje jis yra ribojamas. Teismo sprendime neįmanoma objektyviai iš anksto numatyti visų galinčių susidaryti gyvenimiškų situacijų. Kilus neaiškumų dėl teismo sprendimo turinio, galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytu teismo sprendimo išaiškinimo institutu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo G. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pripažinti G. P. neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, sprendime remdamasis vieninteliu argumentu, nurodė, kad siekia apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galinčios kilti žalos, tačiau byloje duomenų, galinčių patvirtinti tokias prielaidas, nėra. 

12.2.                       Teismas, nuspręsdamas riboti suinteresuoto asmens teises tam tikrose srityse, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė iš esmės nebaigtinį sąrašą, jame nedetalizavo sričių, nepaaiškino, kaip konkrečiai jos turėtų būti suprantamos. Be to, teismas ribojamų teisių sąraše vartojo tokias sąvokas kaip ,,ir kt.“, ,,ir pan.“, o tai lingvistiškai patvirtina tokio sąrašo neapibrėžtumą.

12.3.                       Teismas, nevertindamas būtinybės riboti žmogaus teises, deklaratyviai perkeldamas ribojamų sričių sąrašą iš išvadą byloje teikiančios institucijos išvados ir ekspertizės akto, pažeidė suinteresuoto asmens G. P. pagrindines žmogaus teises, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir nacionaline teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes taip pat nesigilino.

12.4.                       Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nurodytomis teisinėmis ir socialinėmis sąvokomis, nors šis Aprašas yra rekomendacinio pobūdžio, o teismas nėra įpareigotas juo vadovautis.

13.       Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens G. P. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                       Tiek Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartis priimti siekiant apsaugoti suinteresuoto asmens G. P. interesus, nes buvo nustatyta, kad jai yra diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, kuris padarė neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei, sukėlė pasekmių jos gebėjimams tam tikrose srityse.

13.2.                      Teismai įvertino tiek medicininį, tiek juridinį kriterijus, rėmėsi aktualia teismų praktika, išvadas dėl ribojamų sričių sąrašo padarė įvertinę visas byloje esančias aplinkybes. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismas netinkamai nurodė baigtinį sričių sąrašą, jo pakankamai nedetalizuodamas, nes to daryti neįpareigoja CPK.

13.3.                       Nėra teisinio pagrindo sutikti, kad Aprašas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vadovautis Aprašu ir jame nustatytais principais asmens veiksnumo ribojimo procese yra privaloma, o jo paskirtis kartu yra ir apsaugoti asmens, kurio teises siekiama apriboti, interesus. Jame pateiktas rekomenduojamų įvertinti sričių sąrašas nereiškia, kad visas Aprašas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomas institucijoms.

14.       Suinteresuoti asmenys byloje A. C., E. S. ir E. J. atsiliepimų į pateiktą kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl juridinio kriterijaus nustatymo sprendžiant dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir baigtinio sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašo nustatymo

15.       Asmens teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra viena pamatinių žmogaus teisių. Ši teisė yra įtvirtinta ir tiesiogiai ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), taip pat Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos, kuria prisidedama prie Konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimo žmonių su negalia atžvilgiu, nuostatomis. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). EŽTT, nagrinėdamas situacijas, susijusias su asmens veiksnumo ribojimu, yra konstatavęs, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas, net ir dalinis, turėtų būti suprantamas kaip labai rimta priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis, o atsižvelgiant į itin svarbias tokios priemonės pasekmes asmens privačiam gyvenimui, teismai turi atidžiai išnagrinėti visus reikšmingus veiksnius, kad būtų užtikrintas Konvencijos 8 straipsnio reikalavimų laikymasis (EŽTT 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas byloje Ivinovic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 13006/13, par. 38).

16.       Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje. Neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 23 punktas). 

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichikos būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichikos ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienoje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas). Asmens psichikos liga ne visuomet turi lemti teismo sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021).

18.       Sprendžiant dėl asmens (ne)pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 straipsnio 1 dalies pagrindu.

19.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisiškai reikšmingų kriterijų nustatymo tikslu teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis (iš dalies) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus (teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus), pagrindžiančius asmens psichikos sveikatos būklę, prireikus tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 217 straipsnio 2 dalis) įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį. Didesnis asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, pažeidžiamumas reikalauja ir didesnio teismų atidumo (žr. EŽTT 1992 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Herczegfalvy prieš Austriją, peticijos Nr. 10533/93). Dėl to, sprendžiant neveiksnumo klausimą, labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichikos ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertinti asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose, konstatavus asmens neveiksnumą, kyla sunkių įstatyme nustatytų padarinių – suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir (ar) apribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018 46 punktą).

20.       CPK 442 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Jas nagrinėdamas teismas, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 28 punktas).

21.       Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

22.       Taigi, iš pateiktos teismų praktikos matyti, kad asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, prieš spręsdamas dėl poreikio riboti asmens veiksnumą tam tikrose srityse ir skirti globą, turi nustatyti du kriterijus – medicininį ir juridinį, o juos nustatydamas negali daryti prielaidų – byloje esantys įrodymai turi neabejotinai patvirtinti būtinybę taikyti tokią kraštutinę priemonę. 

23.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kuriose srityse ribotinas suinteresuoto asmens G. P. veiksnumas, ir ar tinkamai apibrėžė šių ribojimų apimtį.

24.       Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Ginčo byloje dėl to, kad suinteresuotas asmuo G. P. serga lėtine psichikos liga (medicininis kriterijus), nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens G. P. veiksnumo ribojimo tam tikrose srityse, teismas vertino išvadą byloje teikiančios institucijos pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad G. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nes ji galimai dėl savo prastos psichikos sveikatos būklės elgiasi neadekvačiai, galimai nesupranta savo padėties, pateikiamos informacijos, savo atsakomybės dėl savo veiksmų ir jų pasekmių. Taip pat teismas vertino posėdžio metu išsakytus paaiškinimus bei byloje esančią teismo ekspertizės akto išvadą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad, siekiant apginti psichikos liga sergančios G. P. teises ir interesus, apsaugoti ją nuo potencialios žalos pačiai sau, reikia vadovautis ekspertizės akte pateikta išvada ir pripažinti G. P. neveiksnia ar ribotai veiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

25.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvardijęs pagrindinius byloje esančius įrodymus, iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu – poreikiu apsaugoti asmenį nuo potencialios žalos sau, pripažino suinteresuotą asmenį G. P. neveiksnia: turtinių santykių srityje – dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) šeimos santykiuose (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią); 2) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje. Ribotai veiksnia: turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 5) asmens teisės gauti ir (ar) disponuoti piniginėmis lėšomis srityje; asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjimas kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) darbo teisių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 4) kreipimosi į teismą ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (asmens gebėjimas kreiptis su skundais į viešojo administravimo institucijas, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis).

26.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, teismas iš esmės perkėlė platų turtinių ir asmeninių neturtinių sričių sąrašą iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto, nenurodydamas motyvų (nenustatydamas juridinio kriterijaus), iš kokių duomenų matyti, kad pareiškėjos veiksnumą reikia riboti būtent šiose srityse. Taip pat teismas neįvertino, ar pareiškėjos veiksnumo ribojimai nurodytose srityse yra proporcingi ir tiesiogiai susiję su jos gebėjimais suprasti savo veiksmus (pavyzdžiui, ar (ne)pagrįstas kreipimasis į viešojo administravimo institucijas yra pakankamas pagrindas riboti suinteresuoto asmens teises kreipimosi į teismą ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje, ar tai galėtų būti vertinama kaip sąmoningas piktnaudžiavimas turimomis teisėmis). 

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vienintelio argumento buvimas teismo sprendime, dar ir nesusiejant jo su atskiromis turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritimis, kurios reglamentuojamos skirtingais teisiniais institutais, negali būti vertinamas kaip pakankamas teismo sprendimo dėl veiksnumo ribojimo motyvavimas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismas gali išplėsti neveiksnumo instituto taikymo ribas nenustatydamas kuo mažiau ribojančių priemonių (CPK 467 straipsnio 5 dalis, 472 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš teismų sprendimų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl G. P. veiksnumo ribojimo, susikoncentravo vien į medicininį kriterijų, t. y. kad suinteresuotas asmuo G. P. serga psichikos liga, dėl jos daug kartų buvo gydoma (duomenys neskelbtini), tačiau teismai nepateikė teisinio asmens veiksnumo įvertinimo, t. y., remdamiesi eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nesprendė, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, tai yra teismo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 28 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 42 punktas). 

28.       Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad teismas veikė aktyviai: apklausė ekspertus, vertino byloje esančių įrodymų sąsajumą, siekė, kad byloje neliktų jokių dvejonių dėl poreikio pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu visose teismo sprendimo rezoliucijoje nurodytose srityse. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išvadą byloje teikiančios institucijos pateiktos išvados vertinimo motyvų, nors, kaip nurodė pats pirmosios instancijos teismas, išvadoje teigiama, kad pareiškėja ,,galimai dėl savo prastos psichinės sveikatos būklės, nors ir pateikia pagrindinius duomenis apie save, tačiau elgiasi neadekvačiai, galimai nesupranta savo padėties“, t. y. išvada nėra vienareikšmiška, o grindžiama prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo G. P. nereguliariai vartoja vaistus, perka lizingu įvairius daiktus, taip susikurdama sau papildomą finansinę naštą, pašaliniams asmenims iš jos lengva išprašyti pinigų, taip pat neįvertino nurodytų teiginių sąsajumo su sritimis, kuriose apribotas G. P. veiksnumas (pavyzdžiui, teismo sprendime nėra motyvų, ar nuolatinis daiktų pirkimas lizingu turėtų būti savaime siejamas su asmens galimybe suprasti savo veiksmus, ar tai gali būti susiję su asmens finansiniu (ne)raštingumu; kokią tiesioginę įtaką atskiroms sritims daro nereguliarus vaistų vartojimas ir kt.).  

29.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo tam tikrose srityse juridinio kriterijaus egzistavimo ir sričių, kuriose ribojamas asmens veiksnumas, apimties nustatymo, remiantis tiek nacionaline, tiek EŽTT praktika, turėjo išanalizuoti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, įsitikinti dėl G. P. psichikos sutrikimo pasekmių jos socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams.

30.       Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl baigtinio sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, sąrašo, nustatomo teismo sprendime, apibrėžtumo ir Aprašo, kuriame nustatytos rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, teisinės galios.

31.       CPK reglamentuota, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą (CPK 468 straipsnio 1 dalis, 473 straipsnio 1 dalis). 

32.       Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai, pagrindžiantys asmens psichikos būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (CPK 465 straipsnis).

33.       2015 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-1566 (įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.) buvo pakeistos tuo metu galiojusios neveiksnumo instituto nuostatos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį CPK 465 straipsnio reguliavimą, siekė teisinio aiškumo – kad socialinių darbuotojų teikiamos išvados struktūra ir turinys būtų sudaryta taip, kad leistų teismams nustatyti konkrečias sritis, kuriose asmens gebėjimas pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar su pagalba yra ribotas ir kuriose asmenį reikėtų pripažinti ribotai veiksniu. Įstatymų projektuose minimos sritys nebuvo konkrečiai išvardytos, siekiant neapriboti teismų diskrecijos, taip pat siekiant sudaryti galimybę kuo labiau individualizuoti teismų sprendimus, atsižvelgiant į konkretaus asmens situaciją. Įstatymų leidėjo vertinimu, teisės aktuose konkrečiai išvardijus atitinkamų sričių sąrašą, galėjo būti apribotos galimybės atsižvelgti į kiekvieno asmens individualią situaciją.

34.       Aprašo 1 punkte nurodyta, kad asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas įtvirtina asmens, kurį teismo prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje nustatymo principus, reikalavimus socialiniams darbuotojams, vertinimo tvarką, kriterijus, kuriais vadovaudamasis socialinis darbuotojas rengia ir teikia išvadas apie asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Aprašo 10.1–10.2.5 papunkčiuose įvardytos rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys su nebaigtiniais pavyzdžiais. Apraše nurodytas rekomenduojamų asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sričių sąrašas nėra baigtinis (Aprašo 10.1.8 ir 10.2.6 papunkčiai), todėl teismas, matydamas, kad yra poreikis įvertinti asmens gebėjimus kitose srityse, turi teisę prašyti papildomos išvados.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikslą ir Aprašo paskirtį, Aprašas turėtų būti vertinamas kaip poįstatyminis teisės aktas, tiesiogiai įgyvendinantis CPK 465 straipsnio nuostatas, iš esmės skirtas socialinio darbuotojo, rengiančio išvadą apie asmenis, kuriuos siekiama pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikrose srityse, veiklos tvarkai ir teikiamos išvados struktūrai apibrėžti. CPK neįpareigoja teismo vadovautis socialinio darbuotojo parengta išvada, jeigu byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą manyti, kad tokie ribojimai yra netikslingi. Kaip minėta, nustatyti abu būtinuosius kriterijus (tiek medicininį, tiek juridinį), atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus, yra išimtinai teismo prerogatyva. 

36.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia ydinga teisinė situacija, kai teismas, spręsdamas dėl asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo, į teismo sprendimo rezoliucinę dalį iš esmės perkėlė atskirų sričių formuluotes, kurios buvo vartotos tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte, tiek išvadą teikiančios institucijos išvadoje ir kuriose vartojamos tokios sąvokos kaip: ,,ir pan.“; „ir t. t.“ (iš esmės tokios pat kaip ir Apraše), t. y. nenurodant baigtinio sąrašo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad toks neapibrėžtumas lingvistine prasme galėtų suponuoti išvadą, jog asmens veiksnumas ribojamas ir kitose, aiškiai neįvardijamose, srityse. Pažymėtina, kad teismas, detalizuodamas atskiras sritis, turi nurodyti jų baigtinį sąrašą, nevartodamas formuluočių, kurios keltų dvejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tam tikrose srityse. Nebaigtinio sričių sąrašo nurodymas teismo sprendime turėtų būti suprantamas kaip tiesiogiai prieštaraujantis CPK 468 straipsnio 1 daliai, 473 straipsnio 1 daliai, CK 2.10 straipsnio 2 daliai, 2.11 straipsnio 2 daliai, EŽTT ir kasacinio teismo praktikai dėl asmens veiksnumo ribojimų kuo siauresne apimtimi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį nebaigtinius sričių, kuriose ribojamas asmens veiksnumas, apibrėžimus, tokiu būdu neindividualizuodamas pareiškėjos situacijos, pažeidė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. 

37.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais, kuriuose nurodoma, kad, esant neaiškumų dėl sričių, kuriose apribotas suinteresuoto asmens veiksnumas, sąrašo apimties, galima kreiptis į teismą pasinaudojant teismo sprendimo išaiškinimo institutu. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; kt.). Manytina, kad teismo sprendimo išaiškinimo instituto taikymas tokio pobūdžio byloje būtų sudėtingas, nes bet koks plečiamasis tam tikrų sričių, kuriose apribotas asmens veiksnumas, išaiškinimas galėtų būti suprantamas kaip ne tik išėjimas iš už išspręstų klausimų ribų, bet ir suponuotų papildomus žmogaus teisių ribojimus, t. y. iš esmės teismo sprendimo rezoliucinė dalis galėtų būti aiškinama tik siaurai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ypač svarbu, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis būtų tiksli, aiški, nekelianti dvejonių dėl ribojamo veiksnumo tam tikrose srityse apimties, leistų išvengti dviprasmybių kasdienėse asmens, kurio veiksnumas apribotas, gyvenimo situacijose.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad konstatuoti proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai, susiję su neveiksnumo instituto nuostatų taikymu (tinkamai nemotyvavus teismo sprendimo, nenurodant tikslaus baigtinio sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašo), yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti pažeidimai yra esminiai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

39.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas 

        Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė