(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo, kuriuo J. O. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Nustatytos bylos aplinkybės

1.       J. O. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, 2018 m. lapkričio 27 d., apie 10.30 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo aerozolinį įrenginį (pipirinės dujos „(duomenys neskelbtini)“), kuris priskiriamas D kategorijos ginklų klasei ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 1 dalyje.

2.       2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu J. O. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas vertino, jog J. O. veikoje nėra visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, o būtent kaltės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

4.       Nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs bylos medžiagą bei faktines aplinkybes, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi administracinio nusižengimo byloje nustatytos ir įrodytos visos aplinkybės, patvirtinančios neatsargios kaltės buvimą.

5.       Skunde pažymima, kad teismas neišsprendė klausimo dėl paimto dujinio aerozolinio įrenginio (ANK 636 straipsnio 4, 5 dalys).

6.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nekyla, tačiau apeliantas nesutinka su jų teisiniu vertinimu.

8.       ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 3 punktą, D kategorijos ginklams priskiriami dujiniai aerozoliniai įrenginiai (dujų balionėliai). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami. Kadangi J. O. yra nesulaukęs Įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama asmeniui turėti D kategorijos ginklą, jis su savimi turėdamas aerozolinį įrenginį (pipirines dujas „(duomenys neskelbtini)“), kuris priskiriamas „D“ kategorijos ginklams, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytą ginklo laikymo tvarką. Jo veika kvalifikuotina kaip ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

9.       Savo rašytiniuose paaiškinimuose administracinio nusižengimo protokole J. O. nurodė, kad maždaug prieš du metus kartu su tėčiu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pirko dujinį aerozolinį įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ todėl, kad prie jo kabinėjosi vyresni asmenys ir būta atvejų, kai jį buvo užpuolę ir sumušę. Tėtis savigynai davė minėtą dujinį aerozolinį įrenginį, kurį laikė kuprinėje. Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu jis nurodė, kad prie jo kabinėjosi vyresni žmonės (dėl to kreipėsi į policiją, ikiteisminio tyrimo nepradėjo), dujinį aerozolinį įrenginį tėtis jam nupirko savigynai, jį gavo, kad galėtų apsiginti. Buvo mokykloje mokymai, merginoms sakė, kad jos gali apsiginti nuo užpuolimo dujiniais aerozoliniais įrenginiais. Tėtis nepaaiškino, kad negalima turėti tokio daikto, nežinojo, kad negalima turėti dujinio aerozolinio įrenginio. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. O. suvokė, jog nešioja savigynai skirtą dujinį aerozolinį įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ ir norėjo taip elgtis, tačiau nėra be abejonių nustatyta, jog jis žinojo, kad tokiu veiksmu pažeidžia ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutarime nurodė, kad J. O. dujinį aerozolinį įrenginį nešiojosi nežinodamas, kad taip elgdamasis pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus, ir nenorėdamas šių reikalavimų pažeisti, todėl veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo padaryti ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir sprendė, kad J. O. veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės. Vis tik teismų praktikoje aptariamu klausimu pasisakoma kiek kitaip, nei yra nurodęs pirmosios instancijos teismas. ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog dėl kaltės formos padarant konkretų administracinį teisės pažeidimą teismai sprendžia vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-25-696/2017). Administracinis teisės nusižengimas laikomas padarytu: tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo; netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 8, 9 straipsniai). Teismas vertina, kad ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. Neatsargiai (dėl nerūpestingumo) ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tada, kai asmuo pažeidžia ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles, tačiau to nesuvokia, nors būdamas pakankamai protingas, atidus, rūpestingas ir susipažinęs su taisyklėmis tai galėjo ir turėjo numatyti, kad pažeidžia taisykles, o tokie jo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę (panašiai taisyklių pažeidimas vertinamas Klaipėdos apygardos teismo Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-564-458/2016). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad J. O. suvokė, jog nešioja dujinį aerozolinį įrenginį ir norėjo taip veikti, surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nurodė, kad minėtą dujinį aerozolinį įrenginį jis nešiojo jau apie dvejus metus, taip pat J. O., būdamas pakankamai protingas, atidus, rūpestingas turėjo suvokti, kad dujinis aerozolinis įrenginys gali būti ginklas, kadangi pats nurodė, jog dujinis aerozolinis įrenginys buvo pirktas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat tai, kad ginklų nešiojimas reglamentuojamas atitinkamomis taisyklėmis. Vadinasi, J. O. ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigą susipažinti su ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklėmis, o būtent, su Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimais (norėdamas išsiaiškinti ar jis, būdamas nepilnamečiu, turi teisę nešioti dujinį aerozolinį įrenginį, jis galėjo kreiptis į Policiją). Panašios pozicijos dėl susipažinimo su atitinkamą teisės sritį reglamentuojančiomis taisyklėmis laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, yra pagrindas pripažinti, jog J. O. kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo, o administracinis nusižengimas yra padarytas neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo. 

11.       Apygardos teismo vertinimu, J. O. veiksmuose yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, taigi yra pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Jo veika kvalifikuotina kaip ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

12.       Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas už administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir padėjo jį išaiškinti (teismo posėdyje parodė, kad patikros metu pats ištraukė dujinį aerozolinį įrenginį ir parodė) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepilnametis, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, kad administracinis teisės nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, jam skirtina švelniausia ANK 229 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobaudos rūšis – įspėjimas.

13.       Skunde teisingai pažymima, kad teismas neišsprendė klausimo dėl paimto dujinio aerozolinio įrenginio (ANK 636 straipsnio 4, 5 dalys). Teismas vertina, kad apeliaciniame skunde neprašoma konfiskuoti dujinio aerozolinio įrenginio, kad administracinis teisės nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo, kad įstatymas šiuo atveju nustato tik galimybę skirti turto konfiskavimą (ANK 229 straipsnio 4 dalis) ir mano, kad nuobaudos tikslai J. O. bus pasiekti ir netaikant dujinio aerozolinio įrenginio konfiskavimo. Iš J. O. parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog tėtis jam nupirko dujinį aerozolinį įrenginį. Kadangi J. O. dar nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima turėti tokį ginklą, dujinis aerozolinis įrenginys grąžintinas jo atstovei pagal įstatymą J. O.. 

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: pripažinti J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229  straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis ANK 636 straipsnio 5 dalimi, daiktinį įrodymą – dujinį aerozolinį įrenginį (pipirinės dujos „(duomenys neskelbtini)“), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (Birželio 23-osios g. 16, Vilnius) (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato II veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimas, Kvitas B serija BBB Nr. OVS003806 (b. l. 10-11), grąžinti J. O. atstovei pagal įstatymą J. O..

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                Nida Vigelienė

                                    (parašas)

Nuorašas tikras

(Teisėja A.V.)

Teisėja Nida Vigelienė

2019 m. birželio 20 d.