Civilinė byla Nr. e2A-1194-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15192-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.1; 2.4.2.13; 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

Kauno

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V., atsakovų S. N. ir M. N. bei atsakovės K. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-578-285/2021 pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovams K. N., S. N., M. N., L. N. dėl servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas: 1) nustatyti atlygintinį 419 m2 servitutą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiam K. N. ir S. N. pagal 2019 m. sausio 31 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Archigroup LT“ žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą servitutų schemą, skirtą V. V. gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai ir aptarnavimui, nustatant mokėtiną 67,00 Eur metinio mokesčio kompensaciją; 2) priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų M. N., L. N., K. N., 6 930,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d., 770,00 Eur mėnesinių periodinių nuostolių atlyginimo išmokų už atsakovų naudojimąsi gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 2019 m. kovo 6 d. iki visiško atsakovų išsikraustymo iš minėto gyvenamojo namo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiose varžytynėse, vykdytose antstolės R. S., įsigijo nekilnojamąjį turtą: 209,06 kv. m gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir gyvenamasis namas). Jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (su priklausiniais – kiemo statiniais) yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams K. N. ir S. N. (M. N. tėvams). Dėl to ieškovas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, eksploatuoti gyvenamojo namo pagal paskirtį. UAB „Archigroup LT“ parengė servitutų schemą bei 2019 m. sausio 31 d. žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį ieškovas prašė teismo nustatyti atlygintinį servitutą. Ieškovas pažymėjo, kad didžiąją dalį servituto ploto užima pastatas – gyvenamasis namas, tačiau siekiant tinkamai eksploatuoti nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti servitutą ir patekimui iki namo, priėjimui prie gyvenamojo namo sienų, automobilių stovėjimo aikštelei. Be to, žemės sklypo teritorija, kurioje prašoma nustatyti servitutą, ir kuri nėra po gyvenamuoju namu, yra išklota betoninėmis trinkelėmis ir, nors nėra įregistruota, tačiau ji yra ieškovui priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieškovas turi teisę ja naudotis. Ieškovo nuomone, prašomo servituto nustatymas atsakovams priklausančiame žemės sklype nepažeis jų teisių, nes šiame žemės sklype nėra jokių atsakovams priklausančių statinių. Be to, kadangi ieškovo turtas įgytas iš varžytynių, žemės savininkai negalėjo tikėtis, kad gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais bus galima naudotis be žemės sklypo. Juolab, žemės sklypas yra pakankamai didelis (1 155 m2), o servitutą ieškovas prašo nustatyti tik dalyje žemės sklypo.

3.       Ieškovas mano, kad būtų teisinga už prašomą servitutą atsakovams iš jo priteisti kas metus mokamą kompensaciją, apskaičiuojamą pagal valstybinės žemės nuomos kainas. VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė šio sklypo rinkos vertė yra 61 400,00 Eur. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ Nr. T-313 ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-276 „D. K. miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ pakeitimo, už namų valdų paskirties žemę, kurių nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., taikomas 0,3 proc. tarifas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomo nustatyti servituto plotas sudaro 419 m2, šio ploto žemės sklypo vertė yra 22 274,11 Eur, todėl 0,3 proc. atsakovams mokėtina metinė kompensacija už servitutą sudaro 66,82 Eur.

4.       Ieškovas nurodė, kad nors jis gyvenamąjį namą varžytynėse įsigijo dar 2018 m. birželio 4 d., atsakovai K. N., M. N. su L. N. ir jų nepilnamečiais vaikais ieškinio pareiškimo metu vis dar gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be jokio teisėto pagrindo. Taigi, nuo 2018 m. birželio 4 d. jis, negalėdamas nei valdyti, nei disponuoti jam priklausančia nuosavybe, patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovai. Anot ieškovo, pagal gyvenamųjų namų nuomos skelbimus matyti, kad vidutinė gyvenamojo namo nuomos kaina Kauno mieste yra 775,00 Eur. Ir, nors, ieškovo nuomone, jo įgyto gyvenamojo namo nuoma galėtų kainuoti dar daugiau, teismo prašė priteisti iš atsakovų po 770,00 Eur negautų pajamų už kiekvieną mėnesį, už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d., kas sudaro 6 160,00 Eur. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinio pareiškimo metu nebuvo aišku, kada atsakovus priverstinai pavyks iškraustyti iš minėto gyvenamojo namo, prašė teismo iš atsakovų jo naudai priteisti po 770,00 Eur mėnesinių periodinių nuostolių atlyginimo išmokų už atsakovų naudojimąsi gyvenamuoju namu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki visiško atsakovų išsikraustymo iš gyvenamojo namo.

5.       Atsakovas M. N. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo M. N. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus įrodymus. Nurodė, kad dėl servituto nustatymo atsiliepime pasisakyti negali, kadangi ginčo žemės sklypas nėra jo nuosavybė, tačiau pažymėjo, kad būtent iš ieškovo 2019 m. kovo 13 d. pateikto turto vertinimo preliminariai matyti, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas gana aukšta kaina, todėl atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovas ieškinyje teigia, kad kompensacija už servituto nustatymą turėtų būti skaičiuojama valstybinės žemės nuomos kaina. Atsakovas, pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo, teigė, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kas tik parodo, jog realiai jis jokios žalos nepatyrė. Atsakovo nuomone, ieškovas skaičiuoja hipotetines, o ne realias negautas pajamas, kurios neįeina į negautų pajamų sampratą. Juolab, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1211-260/2019 dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog varžytynių aktas yra negaliojantis ir taikytų restituciją, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo netektų prasmės.

6.       Atsakovė L. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš esmės atsiliepime nurodė tas pats aplinkybes kaip ir atsakovas M. N..

7.       Atsakovai S. N. ir K. N. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Akcentavo, kad ieškovas gyvenamąjį namą įsigijo žinodamas, kad jis yra be sklypo, taigi, pirko savo rizika, prisiimdamas su tuo susijusias teisines pasekmes, įskaitant ir pareigą susitarti su sklypo savininkais dėl naudojimosi sklypu tvarkos bei tinkamai atlyginti sklypo savininkams už naudojimąsi jų sklypu. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad jie nėra gavę jokio pasiūlymo ne teismo tvarka nei dėl servituto nustatymo, nei dėl galimybės naudotis sklypo dalimi kokiu nors kitu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos. Taip pat atsakovai nėra gavę pasiūlymo dėl kompensacijos už žemės sklypo naudojimąsi tuo atveju, jeigu būtų nustatytas servitutas. Tuo tarpu su ieškinyje ieškovo siūloma servituto schema atsakovai nesutinka, kadangi servitutas apima ir tą dalį šalia gyvenamojo namo, kuri ieškovui nepriklauso. Be to, ieškovo pateiktas planas netikslus, neatspindi faktinės situacijos, nes prie gyvenamojo namo yra prijungtas kitas pastatas, kuris šiuo metu dar neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir kurio ieškovas neįsigijo, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja servituto net ir iš to gyvenamojo namo šono, prie kurio jungiasi minėtas nebaigtas statinys. Realybėje statiniai sujungti bendra erdve, todėl praktiškai neįmanoma įgyvendinti ieškovo pasiūlymo. Be to, atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu naudotis visa aikštele priešais vartus – ieškovas pirko tik gyvenamąjį namą, o ne gyvenamąjį namą su sklypu, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti teisės naudotis sklypo teikiamais patogumais daugiau nei neišvengiamai būtina norint gyvenamąjį namą eksploatuoti, t. y. į jį patekti, jį remontuoti ir pan. Atsakovai taip pat įsitikinę, kad ieškovo nurodomas kompensacijos dydis yra neadekvatus atsakovų patiriamiems nuosavybės teisės suvaržymams, kadangi servitutas nustatomas neterminuoto pobūdžio, dėl nustatyto servituto jie praras galimybę įgyvendinti nuosavybės teisės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, taip pat galimybę racionaliai ir vientisai naudoti savo sklypą, atsiras nepatogumų dėl bendro naudojimosi daikto ar jo dalies, kas reikštų ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį. Be to, atsakovams sumažėja galimybė tokį žemės sklypą parduoti ar nuomoti, taip pat statyti jame pastatus ir gauti iš jo pajamas. Kitaip tariant, atsakovai iš jo neturės jokios naudos. Atsižvelgiant į tai, jog nustačius servitutą žemės sklype, nevaržomo naudojimo plotas sumažėtų 3–4 arais, o šioje vietovėje esančio žemės sklypo pardavimo kaina siekia 15 000,00 Eur už 1 arą, atsakovai už servituto nustatymą jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype galėtų reikalauti kompensacijos, kurios dydis siektų 5 000,00-6 000,00 Eur per metus. Atsakovai nesutinka ir su jiems keliamu reikalavimu atlyginti nuostolius, mano, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, t. y. neįrodė, kad ketino namą nuomoti ar pats nuomojosi kitą namą, kas tik parodo, kad ieškovas realiai jokios žalos nepatyrė. Juolab, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1211-260/2019 dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog varžytynių aktas yra negaliojantis ir taikytų restituciją, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir servituto nustatymo netektų prasmės. Taigi atsakovai nesutinka, kad gyvenamuoju namu naudojasi nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi naudojasi ieškovui nepriklausančia namo dalimi, o kol nėra išspręsti ginčai kitose bylose, turintys lemiamą reikšmę šioje byloje, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir servituto nustatymo negali būti tenkinamas.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovai S. N. ir K. N. (jų atstovai) nurodė, kad iš esmės sutinka su servituto nustatymu, tačiau nesutinka su servituto dydžiu, mano, kad servitutas turėtų būti nustatomas pagal atsakovų pateiktą servituto schemą (267 kv. m.). Dėl kompensacijos, sutinka, kad būtų mokama periodinė kompensacija pagal atsakovų nurodytą žemės sklypo vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno

9.1.                        Nustatė žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune (viešpataujantis daiktas), 419 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą servitutą – teisę ieškovui V. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bet kuriuo paros ir metų laiku įeiti, įvažiuoti ir išvažiuoti į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, jį eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti – atsakovams K. N., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. N., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.) esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „Archigroup LT“ matininko E. S. 2019 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą S (419 kv. m);

9.2.                        Priteisė iš V. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams K. N., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. N., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 500,00 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą žemės sklypo servitutą S (419 kv. m);

9.3.                        Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė;

9.4.                        Iš visų atsakovų priteisė ieškovui po 237,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 5,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovo priteisė valstybei 23,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

10.       Teismas sprendė, kad nenustačius servituto ieškovas neturi kitos galimybės patekti į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį tinkamai prižiūrėti ir juo naudotis. Tačiau, kadangi atsakovai nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu savo pasisakymuose iš esmės neginčijo paties servituto būtinumo, teismas plačiau dėl šių aplinkybių, nesant tarp šalių ginčo dėl servituto būtinumo, nepasisakė. Tuo tarpu spręsdamas dėl servituto ploto, teismas pažymėjo, kad vien pats gyvenamasis namas su priestatu užima net 190 kv. m., todėl pagal atsakovų pasiūlytą servituto nustatymo schemą ieškovui liktų tik 77 kv. m. patekimui į gyvenamąjį namą ir apėjimui aplink namą, skirtą namo remontui ir priežiūrai. Toks plotas, teismo vertinimu, yra per mažas ir neužtikrinantis ieškovo teisių tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu. Tuo tarpu pagal ieškovo pasiūlytą servituto nustatymo schemą, atėmus žemės sklypo dalį po namu, ieškovui lieka 229 kv. m., kuriais ieškovas gali naudotis, patekdamas į namą, apeidamas jį remonto, tvarkymo, priežiūros tikslais. Be to, toks servitutas, pasak teismo, suponuos minimalius tarnaujančiojo daikto savininkų suvaržymus, kadangi atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje atsakovai neužsiima veikla, kuri būtų iš esmės sutrikdyta – žemės sklypas iš esmės yra tuščias, neapželdintas, jame nėra įrengta kokių nors želdynų, nesuformuotos lysvės, šiltnamiai, vaikų žaidimų aikštelės ir pan. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepaneigė, jog ieškovo projektinis servituto siūlymas labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovui naudotis jam priklausančiu daiktu, jį prižiūrėti ir nepagrįstai nevaržo atsakovų, teisėtus interesus naudotis žemės sklypu pagal jų poreikius.

11.       Vertindamas kokia kompensacija už servituto nustatymą būtų teisinga, proporcinga ir užtikrintų teisingą tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, teismas atsižvelgė į tai, kad servitutas yra neterminuotas, nustatomas daugiau nei trečdaliui (1/3) atsakovams priklausančio sklypo, į tai, kad viso žemės sklypo vertė 2021 m. sausio 1 d. yra 63 000,00 Eur, atitinkamai 419 kv. m. ploto vertė yra 22 854,55 Eur, į atsakovų kasmet mokamus žemės mokesčius, kurie yra kintantys ir siekiantys apie ~56,00 Eur kasmet, taip pat tai, kad žemės sklypas po namu, kurio užstatymo faktinis plotas yra 190 kv. m. atsakovai bet kuriuo atveju negali ir faktiškai negalėtų naudoti, todėl iš esmės atsakovai netenka teisės realiai naudotis tik 229 kv. m. (2,29 a) sklypo dalimi. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad viso žemės sklypo plotas yra 1 155 kv. m. (11,55 a), atsakovams pilnavertiškam naudojimui lieka 736 kv. m. (7,36 a). Teismo vertinimu, tokio dydžio žemės sklype atsakovai gali pilnavertiškai vykdyti ūkinę veiklą, statyti statinius, žemės sklypą nuomoti ar kitaip juo disponuoti pagal savo pasirinkimą. Dėl priteistinos kompensacijos teismas dar kartą pažymi, kad nustačius 419 kv. m. ploto servitutą, atsakovai nepraranda nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypo dalį, o ieškovas jos neįgyja.

12.       Teismas sprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas nepatyrė nuostolių, įrodinėjamų iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu, todėl patikslinto ieškinio dalį dėl 12 448,00 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešintų siekį išnuomoti turimas negyvenamąsias patalpas potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Pažymėjo, kad asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinęs skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti gyvenamąjį namą, kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jo turimą turtą, nors tokią galimybę turėjo (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-578- 285/2021, t. y.: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą tenkinti: priteisti ieškovo V. V. naudai solidariai iš atsakovų M. N., L. N. ir K. N. 12 448 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. bei 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš V. V. atsakovų K. N. ir S. N. naudai priteista 7 500 Eur dydžio kompensacija dėl nustatyto servituto, sekančiai: sumažinti skundžiamu sprendimu iš V. V. atsakovams K. N. ir S. N. priteistą 7 500,00 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą žemės sklypo servitutą S (419 kv. m) iki 3 500 Eur arba priteisti 66,82 Eur mokėtiną periodinę metinę kompensaciją. Apeliantas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Priešingai pirmosios instancijos teismo argumentams sprendimo dalyje dėl nuostolių nepriteisimo, byloje buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, įskaitant ir nuostolių realumą bei jų dydį. Nors ieškovas dar 2018 m. birželio 4 d. įsigijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo turto įsigijimo momento dėl atsakovų kaltės ieškovas neturėjo objektyvios galimybės realizuoti savo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą. Atsakovų neteisėti veiksmai (neįleidimas į gyvenamąjį namą, neteisėtas gyvenimas jiems nepriklausančiame gyvenamajame name) tęsėsi iki 2019 m. spalio 10 d., kuomet jie buvo iškeldinti priverstinai. Taigi, atsakovai be teisėto pagrindo naudodami svetimą, tačiau už tai neatsilygindami, sutaupė, t. y, gavo naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kas, ieškovo įsitikinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis patyrė nuostolius – negavo nuomos mokesčio, kurį būtų gavęs, jei atsakovai teisėtai naudotųsi turtu (pvz.: nuomos pagrindu) arba atsakovai būtų gera valia atlaisvinę gyvenamąjį namą ir jis būtų turėjęs galimybę jį išnuomoti kitiems asmenims;

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai atmesdamas patikslintą ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tuo pačiu nepagrįstai nevertino byloje pateiktų eilės įrodymų, patvirtinančių ieškovo šioje byloje iš atsakovų prašomų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumą, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kas turėjo esminės reikšmės iš dalies neteisėto sprendimo priėmimui. Pasak ieškovo, nors byloje yra pateikti objektyvūs duomenys, jog jo įgyto gyvenamojo namo nuoma, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, galėtų kainuoti daugiau nei 770 Eur/mėn., šioje byloje iš atsakovų jis prašė priteisti tik po 770 Eur negautų pajamų už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (iki faktinio atsakovų išsikraustymo iš gyvenamojo namo), kas sudaro 12 448 Eur;

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo antrojo ieškinyje nurodyto pagrindo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo buvo įrodinėjamas minimalus nuostolių atlyginimas, skaičiuojant 6 procentų metines palūkanas nuo sumokėtos sumos už gyvenamąjį namą, kuriuo ieškovas dėl atsakovų kaltės negalėjo naudotis. Ieškovo teigimu, kadangi už perkamą varžytinėse gyvenamąjį namą jis sumokėjo 78 078 Eur sumą ir ilgą laiką negalėjo naudotis nei gyvenamuoju namu, nei pinigais, tai minimalūs nuostoliai būtų 6 procentai metinių palūkanų nuo 78 078 Eur, kas sudaro 4 684 Eur per metus, arba 390 Eur per mėnesį. Viso per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (iki faktinio atsakovų išsikraustymo iš gyvenamojo namo), ieškovo minimalūs nuostoliai sudarytų 6 305 Eur;

13.4.                      Pirmos instancijos teismas sprendimu priteisdamas atsakovams K. N. ir S. N. iš ieškovo už sprendimu nustatytą 419 kv. m servitutą mokėtiną vienkartinę 7 500 Eur kompensaciją, kuri yra lygi 1/3 daliai 419 kv. m žemės sklypo ploto rinkos vertės, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos faktinių aplinkybių kontekste. Ieškovo nuomone, teismas neatsižvelgė į reikalingumo nustatyti servitutą atsiradimo aplinkybes, nustatytino servituto pobūdį, faktinę atsakovų nuosavybei taikytinų suvaržymų apimtį dėl nustatyto servituto bei ieškovo gautiną naudą dėl servituto nustatymo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovų K. N. ir S. N. naudai iš ieškovo ginčijamu teismo sprendimu priteista 7 500 Eur vienkartinė kompensacija už teismo sprendimu nustatytą žemės sklypo servitutą S (419 kv. m) mažintina iki 3 500 Eur arba atsakovams priteistina 66,82 Eur metinė kompensacija, kas atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus;

13.5.                      Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, turėtų būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

14.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai S. N. ir M. N. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovo V. V. apeliacinį skundą ir priteisti S. N. ir M. N. iš ieškovo V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Nustačius servitutą, ieškovas įgijo teisę patekti prie jam nuosavybės teises priklausančio namo, kas reiškia akivaizdų naudos gavimą, ir tuo pačiu žemės sklypo savininkų teisių suvaržymą, todėl už tai turi būti teisingai atlyginama. Atsakovo S. N. vertinimu, už teisę naudotis privačiu žemės sklypu, turi būti mokama žemės sklypo rinkos kaina. Dėl teisingo dydžio nustatymo atsakovai plačiau pasisakė savo apeliaciniame skunde, todėl proceso ekonomijos tikslu, papildomai nesikartojo. Akcentavo, kad ieškovo reikalavimas sumažinti kompensacijos dydį už servituto nustatymą yra ne tik nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, bet ir neteisingas žemės sklypo savininkų atžvilgiu;

14.2.                      Nors ieškovas teigia, kad negavo pajamų iš nuomos santykių, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nuomojamas ir buvo nustatyta nuomos kaina. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai siekia, jog atsakovai atlygintų negautas pajamas, kurios nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamos kaip hipotetinės, ir kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepatenka į negautų pajamų sampratos definiciją.

15.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė K. N. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovo V. V. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą ieškovo ginčijamoje dalyje. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė K. N. šioje byloje taip pat yra pateikusi apeliacinį skundą, kurį pilnai palaiko, ir kurį patenkinus dalyje dėl per mažos kompensacijos priteisimo, negalėtų būti tenkinama ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl per didelės kompensacijos. Juolab, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės kompensacijos priteisimo apskritai yra nepagrįsti. Priešingai, ieškovo reikalavimas (pasiūlymas) nustatyti atsakovams 66,82 Eur metinę kompensaciją, kuri iš esmės lygi atsakovų valstybei mokėtinam už atitinkamą žemės sklypo dalį žemės mokesčius, vertintinas kaip siekis pasityčioti iš atsakovų ir jų turimos nuosavybės, o ne siekis teisingai atlyginti už apribojamas nuosavybės teises;

15.2.                      Ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų yra nepagrįstas, kadangi jis pats negalėdamas teisėtu būdu patekti į namą, negalėjo tikėtis gauti pajamų iš naudojimosi tokiu namu – kol teismo sprendimu nebuvo nustatytas servitutas, nei pats ieškovas, nei juo labiau tariami nuomininkai, neturėjo net teisės patekti prie atitinkamo namo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų pajamoms gauti, ar kad atitinkamos pajamos buvo tikėtinos;

15.3.                      Ieškovo reikalavimas priteisti jam palūkanas yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu, palūkanos gali būti priteisiamos tik skolininkui, praleidusiam piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovai neturėjo prievolės sumokėti ieškovui pastarojo varžytynėse už gyvenamąjį namą sumokėtą kainą, palūkanos negali būti priteisiamos.

16.       Apeliaciniu skundu atsakovai S. N. ir M. N. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-578-285/2021, ir priimti naują sprendimą – nustatyti, gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai ir aptarnavimui, atlygintiną 267 m2 ploto servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso K. N. ir S. N., pagal 2020 m. liepos 9 d. UAB „Ramlina“ žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą servitutų schemą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovai taip pat prašo priteisti S. N. ir M. N. iš ieškovo V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didele apimtimi suvaržė tarnaujančiojo daikto savininko teises, nepagrindus aikštelės poreikio ir nenustačius, kad nėra kitų galimybių parkuoti automobilį prie gyvenamojo namo, pavyzdžiui, kad gyvenamasis namas turi garažą, todėl automobilį galima parkuoti jame ir tokiu atveju nustatyti tik privažiavimą prie garažo. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų svarstoma būtinybė automobilį parkuoti gyvenamojo namo aikštelėje, turėjo būti įvertinama tai, kad parkavimo vietos yra standartizuotų matmenų, kas tik dar kartą patvirtina, kad nėra būtinybės servitutą nustatyti visai aikštelei tik dėl Ieškovo patogumo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl aikštelės grįstumo trinkelėmis, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, t. y., kol vyko teisminis procesas, trinkelės nuo aikštelės paviršiaus buvo pašalintos. Taigi nelikus objekto, dėl kurio buvo daroma išvada, kad tikslinga į servituto turinį įtraukti ir visą bendrą erdvę (aikštelę) nuo vartų iki namo, nebelieka pagrindo servitutą nustatyti ir aikštelei;

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino viešpataujančiu daiktu savavališkai pastatytą priestatą, t. y. teismas nepagrįstai patenkino ieškovo siekį, nusistačius servitutą, gyvenamąjį namą eksploatuoti tokį, koks jis yra po atliktos rekonstrukcijos ir tokiu būdu naudotis didesne svetimo daikto dalimi. Tokia situacija neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią servituto teisė yra mažesnė už savininko teises, t. y. viešpataujančio daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šio principo, kitu atveju tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą bei ieškovo siekį problemas spręsti atsakovų sąskaita;

16.3.                      Pirmosios instancijos teismo pasirinktas ginčo žemės sklypų vertės nustatymo būdas yra nepagrįstas bei neatitinkantis formuojamos teismų praktikos, pagal kurią, esant individualiam vertinimui ir masiniam turto vertinimui, prioritetas, nustatant tikrąją turto rinkos vertę, teikiamas individualiam turto vertinimui. Tai, kad nagrinėjamu atveju masinio vertinimo būdu ir individualaus vertinimo būdu ginčo žemės sklypų vertė skiriasi kelis kartus, t. y. UAB „Erdvė būstui“ konsultacinės nuomonės metu nustatyta vertė yra kelis kartus didesnė, jokiu būdu negali reikšti, kad konsultacinėje nuomonėje nustatyta ginčo žemės sklypo vertė yra neteisinga, ar juo labiau turi būti artima ar prilyginama masinio vertinimo būdu nustatytai vertei. Be to, konsultacinė nuomonė, kurioje buvo pateikta žemės sklypo rinkos vertė, byloje nuginčyta nebuvo;

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas, patikslinto ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo iš visų atsakovų solidariai, atmetė. Tai reiškia, kad ieškovo patikslintas ieškinys atsakovų M. N. ir L. N. atžvilgiu buvo atmestas. Sprendimas teisines pasekmes sukelia tik K. N. ir S. N., kadangi servitutas buvo nustatytas būtent šiems atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ir atsakovams M. N. ir L. N.. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė K. N. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl servituto bei kompensacijos už servitutą nustatymo: 1) šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti viešpataujančiam daiktui pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), 267 kv. m. ploto servitutą tarnaujančiame daikte žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nurodytą UAB „Ramila“ parengtame 2020 m. liepos 9 d. žemės sklypo plane, suteikiantį teises stovėti viešpataujančiam daiktui, jį remontuoti ir prie jo privažiuoti (prieiti); nustatyti viešpataujančio daikto pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui prievolę mokėti tarnaujančio daikto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui periodinę metinę kompensaciją 1/10 (vienos dešimtosios) dydžio nuo VĮ Registrų centro nustatytos atitinkamos tarnaujančio žemės sklypo dalies vidutinės rinkos vertės, nustatytos tais kalendoriniais metais, už kurios mokama, atitinkamą kompensaciją sumokant iki kiekvienų kalendorinių metų už kuriuos mokama kompensacija paskutinės dienos; arba, 2) šioje dalyje panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas ir valstybei priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė per didelį servitutą, nepaisydamas to, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašomo nustatyti dydžio ir konfigūracijos servitutas yra objektyviai būtinas. Vien dėl to, jog, teismo nuomone, vienas iš pasiūlymų yra tinkamesnis už kitą pasiūlymą, servitutas negali būti nustatytas, t. y. turi būti įrodytas objektyvus poreikis konkrečiam servitutui (jo dydžiui). Juolab, kad teismo sprendimo priėmimo metu trinkelėmis buvo ir šiuo metu yra išgrįstas tik privažiavimas prie gyvenamojo namo bei žemės sklypo dalis vieno metro pločio aplink visą namą. Todėl tik šis trinkelėmis grįstas privažiavimas, bei vieno metro pločio apėjimas aplink visą pastatą, anot apeliantės, ir yra objektyviai būtinas patekimui prie gyvenamojo namo, naudojimusi gyvenamuoju namu, bei jam eksploatuoti. Tuo tarpu vertinant ieškovo pasiūlytą schemą (ne tik matematinius skaičius) matyti, kad ieškovas pageidavo naudotis (o teismas ir suteikė tokią teisę nustatydamas servitutą) žemės sklypo priekyje apie 15 metrų pločio ir 15 metrų ilgio esančia dalimi nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki pačio namo. Tačiau kokiu tikslu yra būtina ši apie 15x15 m žemės sklypo dalis nei sprendime nei ieškinyje nepaaiškinta. Taip pat, sprendime nepaaiškinta, kodėl aplink gyvenamąjį namą yra būtina nuo 1,45 m iki 2,39 m pločio žemės sklypo dalis;

17.2.                      Jei teismas būtų vertinęs pačius schemose nurodytus grafinius sprendinius apibūdinančius servituto turinį, teismas būtų įsitikinęs, kad apeliantės pateiktoje schemoje patekimui prie namo yra suteikiamas 3,5 m. pločio privažiavimas (ko tikrai pakanka). Taip pat, siūlomas teisėtai pastatyto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir aplink jį vieno metro pločio servitutas, skirtas namui aptarnauti ir remontuoti. Dėl atsakovės pateiktoje schemoje nurodomų sprendinių yra tik vienas ginčytinas teisės klausimas. Ar servitutas turi būti nustatytas ir nelegaliai pastatytam priestatui. Atsakovės nuomone, nelegaliai pastatytam priestatui negali būti suteikiamas servitutas (apie tai plačiau nurodyta žemiau), todėl atsakovė savo siūlyme tik šiai nelegaliai pastatytai pastato daliai ir nenumatė servituto. Pripažinus, kad ir nelegaliai pastatytam statiniui turi būti suteikiamas servitutas, atsakovės planas galėjo būti atmestas kaip netinkamas, tačiau tai nėra pagrindas patvirtinti servitutą pagal ieškovo pasiūlymą. Pripažinus esant abiem planams netinkamiems, teismas paprasčiausiai turėjo atmesti ieškinį, o ne tenkinti ieškinį pagal ieškovo pasiūlymą;

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas priteisė netinkamą kompensaciją už nustatytą servitutą. Pirmiausia, teismas šioje dalyje peržengė ieškovo reikalavimų ribas, nuspręsdamas nustatyti vienkartinę kompensaciją ir neatsižvelgdamas į šalių pageidavimus mokėti bei gauti periodinę kompensaciją. Be to, teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neatsižvelgė į realius atsakovės praradimus, t. y. kad bent jau dalimi žemės sklypo, kurioje stovi pats gyvenamasis namas ir kurioje yra nustatytas servitutas, atsakovė negalės naudotis visiškai. Todėl vienkartinė kompensacija už šią žemės sklypo dalį turėjo būti nustatyta ne mažesnė nei esama rinkos vertė jos nemažinant, juolab, kad atsakovai turės mokėti mokesčius už ją. Priešingu atveju, šioje dalyje nesuteikus servituto, ieškovas turėtų jam priklausantį namą nusigriauti pasiimant statybines medžiagas ir jas panaudojant kitur. Taigi, kadangi ieškovui buvo suteiktas servitutas ir atitinkamai nepareikalauta nusigriauti gyvenamojo namo, už teisę toliau naudotis šia žemės sklypo dalimi ieškovas turėtų sumokėti atsakovei kompensaciją, lygią žemės sklypo rinkos kainai. Tuo tarpu už kitą (nepatenkančią į po namu esantį plotą) servituto dalį, kompensacijos dydis turėtų būti ne mažesnis kaip ½ (pusę) atitinkamo ploto rinkos vertės;

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą ir nelegaliai pastatytai pastato daliai. Taip teismas kartu sudarė prielaidas nesant savininko sutikimui įteisinti nelegaliai pastatytą statinio dalį. Tokiu būdu pažeidžiant ir savininko teisę leisti (drausti) statinių statybą (įteisinimą) savininkui priklausančiame žemės sklype;

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti priešieškinį, kuris buvo pateiktas iki parengiamojo posėdžio. Atsakovės nuomone, priešieškinio priėmimas niekaip nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo, juolab, kad teismas priimdavo visus nesavalaikiai ieškovo teikiamus įrodymus, dėl ko atsakovai būdavo priversti prašyti atidėti teismo posėdžius, kad galėtų pateikti atitinkamus įrodymus paneigiančius naujus įrodymus. Tuo tarpu aplinkybė, kad priešieškinio pateikimo metu nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, taip pat nesudarė pagrindo atsisakyti priimti priešieškinį; tokiu atveju turėjo būti taikytas trūkumų šalinimo institutas. O aplinkybė, kad priešieškiniu buvo reiškiami reikalavimai ne tik ieškovui, bet ir vienam iš atsakovų, taip pat negalėjo būti pagrindu atsisakyti priešieškiniui priimti.

18.       Atsiliepime į atsakovų S. N., M. N. ir K. N. apeliacinius skundus ieškovas V. V. apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš atsakovų V. V. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinių skundų motyvai, jog servitutas aikštelės dalyje teismo sprendimu buvo nustatytas tik todėl, kad aikštelė grįsta trinkelėmis, neva nesant ir byloje neįrodant tokio servituto nustatymo būtinumo, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys bylos medžiagos. O ta aplinkybė, kad atsakovai, elgdamiesi piktybiškai ir siekdami bet kokiu būdu sumažinti žemės sklype nustatytino servituto plotą man priklausančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir remontui, bylos nagrinėjimo metu specialiai išardė dalį aikštelės trinkelių, nepaneigia būtinybės naudotis žemės sklypo dalimi, esančia tarp vartų ir gyvenamojo namo, kurioje randasi gyvenamojo namo fasadinės durys bei garažas;

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė servitutą žemės sklypo dalyje, kurioje randasi neįteisintas priestatas (pastatytas dar iki ieškovui įsigyjant gyvenamąjį namą), kadangi, siekiant prižiūrėti patį gyvenamąjį namą, ieškovui reikalinga patekti ir prie minėto pastato, neatskiriamai sujungto su gyvenamuoju namu ir sudarančio vieną erdvę. Ieškovas pažymėjo, kad siekiant pašalinti savavališkai atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos padarinius yra reikalinga investuoti 20 671,92 Eur piniginiu lėšų, kas yra itin didelė suma, dėl ko jis neturi galimybės pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, išgriaunant savavališką rekonstrukciją, ir dėl ko jis, būdamas gyvenamojo namo savininku, bus priverstas gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos šalinimo klausimą spręsti kitu būdu;

18.3.                      Byloje buvo ne tik paaiškintas bet ir įrodytas teismo sprendimu nustatyto dydžio servituto būtinumas ir jo reikalingumas gyvenamojo namo tinkamam eksploatavimui bei remontavimui, todėl apeliacinių skundų motyvai dėl teismo sprendimu nustatyto servituto ploto būtinumo neįrodymo yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys bylos duomenų;

18.4.                      Priešingai apeliacinio skundo motyvams, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servituto dydį, vadovavosi ne tik matematiniais skaičiavimais, bet ir logikos dėsniais, teisingumo protingumo, sąžiningumo principais, objektyviais duomenimis bei teisės aktais;

18.5.                      Priešingai apeliacinio skundo motyvams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nustatytino kompensacijos dydžio dėl servituto, pagrįstai galėjo vertinti žemės sklypo vertę pagal VĮ Registrų centro išrašus, kadangi jokių kitų objektyvių duomenų dėl ginčo žemės sklypo vertės atsakovai į bylą nepateikė. Tuo tarpu atsakovų pateikta UAB „Erdvė būstui“ nuomonė apie galimą žemės sklypo vertę nelaikytina nei individualiu turto vertės nustatymo vertinimu, nei objektyviu įrodymu, galinčiu patvirtinti žemės sklypo rinkos kainą;

18.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu turėjo teisę nustatyti vienkartinę mokėtiną kompensaciją, ir, nors sprendime, išties, nebuvo argumentuota, kodėl buvo parinkta vienkartinė kompensacijos forma, tačiau nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog šalių santykiai yra labai konfliktiški, kas yra konstatuota ir teismo sprendimu, todėl teismas, tikėtina, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, siekdamas pašalinti bet kokius ateityje galimus kilti konfliktus, parinko vienkartinę kompensacijos formą, kas nelaikytina neatitikimu šiuo klausimu formuojamai teisminei praktikai. Kita vertus, ieškovas neprieštarauja periodinės kompensacijos nustatymui už nustatytą servitutą, tačiau kompensacija turi būti adekvataus dydžio, nustatytina atsižvelgiant į visas kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, ko pirmos instancijos teismas šiuo atveju nepadarė;

18.7.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams K. N. ir S. N. iš ieškovo priteistas 7 500 Eur vienkartinės kompensacijos dydis yra ne tik, kad ne per mažas, bet akivaizdžiai per didelis, kuris turėtų būti sumažintas iki 3 500 Eur vienkartinės kompensacijos arba 66,82 Eur metinės kompensacijos, kas atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus;

18.8.                      Nepagrįstas K. N. apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas sprendimu neva nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį. Priešingai tokiam apeliacinio skundo motyvui, teismas pagrįstai nepriėmė priešieškinio, kadangi atsakovė jį pateikė teismo posėdyje po beveik 2 metų bylos nagrinėjimo, dėl ko būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Be to, pirmasis priešieškinio reikalavimas (dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) yra visiškai nesusijęs su šios civilinės bylos nagrinėjimu, tuo tarpu kiti priešieškinio reikalavimai (dėl servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio) šioje byloje buvo nagrinėjami ir nepareiškiant priešieškinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

20.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Bylos faktinės aplinkybės

21.       Nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiose varžytinės, įsigijo nekilnojamąjį turtą (buvęs savininkas atsakovas M. N.): 209,06 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – gyvenamasis namas). Įsigytas gyvenamasis namas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams K. N. ir S. N. (M. N. tėvams). Ieškovas su atsakovais nesusitaria dėl servituto nustatymo žemės sklypui tam, kad ieškovas turėtų galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teises, eksploatuoti įsigytą gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Be to, buvęs namo savininkas M. N. bei jo šeimos nariai (sutuoktinė L. N., motina K. N., nepilnamečiai vaikai) iki 2019 m. spalio 10 d. (iki buvo iškeldinti priverstine tvarka) buvo užėmę gyvenamąjį namą, dėl ko ieškovas negalėjo juo naudotis ir teigia dėl to patyręs nuostolius. 

Dėl servituto nustatymo

22.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo ir nustatė žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (viešpataujantis daiktas), 419 kv. m. ploto atlygintiną neterminuotą servitutą – teisę ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bet kuriuo paros ir metų laiku įeiti, įvažiuoti ir išvažiuoti į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, jį eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti – atsakovams K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.) esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas (tarnaujantis daiktas) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Archigroup LT“ matininko E. S. 2019 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, plane pažymėtą S (419 kv. m).

23.       Apeliantai (atsakovai) S. N. ir K. N. nesutinka su teismo sprendimu, motyvuodami tuo, jog servitutas nustatytas per didelis. Nurodo, kad jie sutinka su servituto žemės sklypui nustatymu pagal jų pateiktą į bylą servituto nustatymo schemą (267 kv. m.), pagal kurią privažiavimui prie gyvenamojo namo skirta 3,5 m pločio kelias bei aplink gyvenamąjį namą 1 m pločio praėjimas (nekreipiant dėmesio į savavališkai pristatytą gyvenamojo namo dalį, t. y. aplink ją nenustatant praėjimo).

24.       Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.

25.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį. Kadangi servituto planas yra būtina ieškinio dalis, tai jo nesant byla negali būti nagrinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

27.       Byloje nėra ginčo dėl paties servituto būtinumo, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl servituto ploto, jo konfigūracijos. Kiekviena iš šalių yra pateikusi savo žemės sklypo planą (servituto nustatymo schemą), todėl būtina įvertinti šalių siūlomas servituto nustatymo schemas, atsakant į klausimą, ar šalių siūlomi plotai objektyviai būtini (tinkami) viešpataujančiajam daiktui (gyvenamajam namui) naudoti pagal jo paskirtį.

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo siūloma servituto nustatymo schema (419 kv. m. ploto servitutas) yra tinkamesnė, negu apeliantų (atsakovų) siūloma (267 kv. m. ploto servitutas) ir nustatė servitutą pagal ieškovo siūlomą servituto nustatymo schemą. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, juo labiau, jog ji iš esmės pagrįsta tik matematiniais skaičiavimais dėl servituto dydžio, t. y. teismas pripažino, kad atsakovų siūlomas servituto plotas (77 kv. m.), liekantis atmetus žemę po gyvenamuoju namu, yra per mažas ir neužtikrinantis ieškovo teisių tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, o ieškovo siūlomas servituto plotas (229 kv. m.), liekantis atmetus žemę po gyvenamuoju namu, suponuotų minimalius atsakovų suvaržymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo servituto nustatymo schemos konfigūracijos, plotų dydžių tam tikrose vietose (tokių plotų būtinumo), tikėtina servituto plotą sutapatino su buvusiomis išdėtomis trinkelėmis aplink gyvenamąjį namą (nors sprendimo priėmimo dienai dalis trinkelių jau buvo išardyta), kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, nustatant servitutą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos servituto nustatymo schemos, ieškovui servitutu šiaurės vakarinėje dalyje (įvažiavimas) nustatoma pakankamai didelė (apie 14x15 m) žemės ploto dalis, kurios būtinumas (būtent toks plotas) įtraukti į servituto plotą byloje nėra pagrįstas (įrodytas). Taip pat byloje nėra pagrįstas būtinumas įtraukti į servituto plotą pietvakarinėje žemės sklypo dalyje prie dalies gyvenamojo namo pakankamai platų (2,39 m pločio) praėjimą. Vien dėl patogesnio gyvenamojo namo naudojimo, negali būti taikomi objektyviai nebūtini žemės sklypo ribojimai (įtraukiamas į servitutą didesnis žemės plotas negu reikalinga). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo siūlomoje servituto nustatymo schemoje yra nurodyti per dideli žemės plotai, nėra nurodyta tinkama jų konfigūracija, t. y. prašomo nustatyti servituto dydis ir jo konfigūracija nėra pagrįsti būtinumu nustatyti būtent tokį servitutą tam, kad būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis gyvenamąjį namą naudoti pagal paskirtį. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas neužtikrina minimalaus savininko teisių (atsakovų teisių) ribojimo principo.

29.       Vertinant atsakovų pateiktą servituto nustatymo schemą (267 kv. m. ploto servitutas), matyti, kad atsakovai siūlomu servitutu sudaro galimybę ieškovams naudotis žemės sklypu aplink gyvenamąjį namą 1 m atstumu, nekreipiant dėmesio į esančią savavališkai pristatytą gyvenamojo namo dalį (ginčo nėra, kad gyvenamasis namas turi pristatytą ir neįteisintą namo dalį), t. y. aplink ją nenustatant praėjimo. Tokiu būdu atsakovai siūlo nustatyti servitutą ne pagal faktiškai esančią situaciją, o pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamojo namo plotą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia atsakovų pozicija, nes tai neužtikrintų gyvenamojo namo naudojimo pagal jo paskirtį. Nustačius atsakovų prašomą servitutą, gautųsi taip, kad servituto dalis (žemės sklypo dalis), kuri skirta priėjimui prie pastato iš tos pusės prie kurios yra pristatyta neįteisinta pastato dalis, yra po pristatyta neįteisinta pastato dalimi, o aplinkui pastatą (įskaitant ir neįteisintą pastato dalį) priėjimo toje vietoje nėra, t. y. nelieka galimybės apeiti pastato bei prieiti prie pastato toje dalyje, kurioje pristatyta neįteisinta pastato dalis. Svarbu pažymėti ir tai, kad savavališką rekonstrukciją atliko ne ieškovas (ją atliko atsakovų sūnus M. N.), kuris gyvenamąjį namą įsigijo iš varžytinių tokios būklės ir jam tenka našta spręsti šią problemą bei tuo pačiu turėti galimybę normaliomis sąnaudomis naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį.  Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju servitutas turėtų būti nustatomas pagal faktiškai esančią situaciją (atsižvelgiant ir į šiuo metu neįteisintą gyvenamojo namo dalį), t. y. servitutas turi būti nustatomas taip, kad ieškovas, kol bus išspręstas neįteisintos gyvenamojo namo dalies klausimas, turėtų galimybę prieiti prie gyvenamojo namo ir iš tos pusės, kurioje yra neįteisinta gyvenamojo namo dalis, tokiu būdu užtikrinant ieškovui galimybę naudotis gyvenamuoju namu pagal jo paskirtį (taip pat ir tuo atveju, jeigu iškiltų būtinybė šalinti savavališkos statybos padarinius). Pasikeitus aplinkybėms (pašalinus savavališkai pastatytą gyvenamojo namo dalį), šalys turės teisę kreiptis į teismą pakeisti servituto turinį (priskirtą servitutui plotą sumažinti) (CK 4.112 straipsnio 5 d.). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovų siūlomas servitutas (pagal jų siūlomą servituto nustatymo schemą) taip pat nėra tinkamas, nes užtikrina ieškovui galimybės normaliomis sąnaudomis naudotis esamu gyvenamuoju namu.

30.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad byloje ieškovui neįrodžius reikalavimo nustatyti <...> servitutą pagal jo teiktą planą, teismams nebuvo teisinio pagrindo nustatyti kitokį servitutą nei apibrėžtas <...> parengtoje servituto nustatymo schemoje, todėl ieškovų reikalavimas pagrįstai buvo atmestas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pašalinus ieškinio trūkumus ar suderinus kitą servituto nustatymo planą, ieškovams neužkertamas kelias kreiptis į teismą su nauju reikalavimu ir tinkamo dydžio servituto planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

31.       Taigi, pripažinus, kad abiejų šalių siūlomi servitutai pagal pateiktas servitutų nustatymo schemas nėra tinkami (pagrįsti), šalių apeliaciniai skundai dėl atlygintino servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo laikytini nepagrįstais ir atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai dėl atlygintino servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo (išvestinis reikalavimas) atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nuostolių atlyginimo

32.       Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 12 448,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (faktinio atsakovų išsikraustymo iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune). Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovai K. N., M. N. su L. N. ir jų nepilnamečiais vaikais iki 2019 m. spalio 10 d. gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be jokio teisėto pagrindo ir išsikėlė tik antstoliui atlikus priverstinio vykdymo veiksmus po Kauno apygardos teismo sprendimo. Taigi, nors ieškovas 2018 m. birželio 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-18-106-9227 įsigijo gyvenamąjį namą, tačiau nuo turto įsigijimo momento iki 2019 m. spalio 10 d. negalėjo naudotis jam priklausančia nuosavybe dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Nuo 2018 m. birželio 4 d. ieškovas negalėdamas nei valdyti, nei disponuoti jam priklausančia nuosavybe patyrė nuostolius, todėl juos privalo atlyginti atsakovai. Prašo atlyginti nuostolius už negautas pajamas (netiesioginiai nuostoliai), kuriuos būtų gavęs, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų ir būtų galėjęs gyvenamąjį namą nuomoti.

33.       Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas nepatyrė nuostolių, įrodinėjamų iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu, t. y. neįrodžius realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas (žalos padarymo fakto).

34.       Apeliantas (ieškovas) nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad neteisėtas atsakovų naudojimasis jo įsigytu gyvenamuoju namu nemokėdami nuomos mokesčio ir tuo pačiu apelianto negalėjimas šiuo gyvenamuoju namu naudotis ir valdyti, neabejotinai patvirtina nuostolių patyrimą, nes jis negalėjo nei išnuomoti turto, nei gavo už jį nuomos mokestį.  

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš esmės tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

37.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

38.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl jo galimai patirtų nuostolių, nes apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų žalos padarymo fakto realumą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad prieš įsigydamas gyvenamąjį namą, ar jį įsigijęs, jau turėjo šio turto potencialius nuomininkus, t. y. kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Pažymėtina, kad byloje net nėra jokių duomenų apie apelianto siekį nuomoti įsigytą gyvenamąjį namą (skelbimai ir pan.). Be to pažymėtina, kad apeliantas įsigijo namą iš varžytinių be žemės sklypo su ten gyvenančiais asmenimis, todėl neabejotinai turėjo suprasti, jog įgydamas tokį turtą greitai išnuomoti (jeigu toks ketinimas būtų) jo nebus galimybės dėl galimų ginčų tiek su gyvenamojo namo buvusiu savininku (dėl varžytinių teisėtumo ir pan.), tiek su žemės sklypo savininku dėl servituto nustatymo. Kad apeliantas neturėjo realios galimybės išnuomoti gyvenamąjį namą (gauti iš to pajamų), patvirtina ir tai, jog: 1) vis dar vyksta ginčas dėl servituto nustatymo, t. y. apeliantas iš esmės neturi įteisintos galimybės patekti į gyvenamąjį namą bei juo naudotis pagal paskirtį; 2) nėra duomenų, kad po atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo apeliantas būtų išnuomojęs šį turtą. 

39.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nuostolių priteisimo dalyje, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo dalyje ir šioje dalyje ieškinį atmetus bei palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą nuostolių atlyginimo dalyje (ieškinio reikalavimas atmestas), ieškovo ieškinys tapo atmestas visiškai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteisiamos.

42.       Apeliantai (atsakovai) S. N. ir M. N. už apeliacinį skundą dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Apeliantė K. N., pateikusi apeliacinį skundą dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo, taip pat sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinus ir ieškinį atmetus, o apeliaciniuose skunduose esant alternatyviam reikalavimui grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, laikytina, kad apeliaciniai skundai yra iš esmės patenkinti, nes ginčas dėl servituto nustatymo turės būti sprendžiamas iš naujo, teikiant naują ieškinį su kitomis servituto nustatymo schemomis. Todėl iš ieškovo apeliantams S. N. ir K. N. priteistina po 75 Eur jų sumokėto žyminio mokesčio.

43.       Byloje susidarė 51,29 Eur išlaidos (47,51 Eur pirmosios instancijos teisme ir 3,78 Eur apeliacinės instancijos teisme), susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Kadangi ieškinys yra atmestas, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo. 

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už jį priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

       Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

       Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 51,29 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 29 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo dokumentas pateiktas į šią civilinę bylą.

       Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Marius Bartninkas

Evaldas Burzdikas

Rūta Palubinskaitė