Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-252-380/2022
Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00040-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas L. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos, Institucijos) 2022-07-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022 I. L. nubausta 175 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 350 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nutarime nurodyta, kad statytoja I. L., nuo 2021 metų (tikslus statybos pradžios laikas nenustatytas) iki 2021-09-22 neteisėtai statė pagalbinio ūkio paskirties, II-os grupės nesudėtingąjį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tuo pažeisdama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktą. Pažeidimas fiksuotas 2022-03-10 surašytame Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-03-10 surašytame Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2021-01-12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame VTPSI prie AM 2022-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą išvadą, pagalbinio ūkio paskirties, II-os grupės nesudėtingojo statinio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje statyba negalima – mažiausias atstumas nuo tvenkinio kranto linijos iki statinio yra 5,03 metro ir statinys visa apimtimi patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-07-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 K. L. nubaustas 175 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 350 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nutarime nurodyta, kad statytojas K. L., nuo 2021 metų (tikslus statybos pradžios laikas nenustatytas) iki 2021-09-22 neteisėtai statė pagalbinio ūkio paskirties, II-os grupės nesudėtingąjį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tuo pažeisdamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktą. Pažeidimas fiksuotas 2022-03-10 surašytame Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-03-10 surašytame Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2021-01-12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame VTPSI prie AM 2022-01-12 Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą išvadą, pagalbinio ūkio paskirties, II-os grupės nesudėtingojo statinio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje statyba negalima – mažiausias atstumas nuo tvenkinio kranto linijos iki statinio yra 5,03 metro ir statinys visa apimtimi patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.
3. Nesutikdami su minėtais Inspekcijos nutarimais administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys I. L. ir K. L. juos apskundė teismui.
4. Plungės apylinkės teismas 2022-10-19 nutartimi vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu I. L. ir K. L. skundus tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-07-21 nutarimus administracinio nusižengimo bylose Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022, ir grąžino bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas L. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-10-19 nutartį ir priimti naują nutarimą – atmesti I. L. ir K. L. skundus, kaip nepagrįstus, o Inspekcijos nutarimus palikti galioti.
5.1. Institucija mano, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims buvo surašyti identiški administracinio nusižengimo protokolai ir priimti nutarimai. Inspekcijos pareigūnai nustatė visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias administracinio nusižengimo padarymo faktą ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, todėl 2022-07-21 priėmė teisėtus ir pagrįstus nutarimus Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022.
5.2. Pažymi, kad reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra nurodyti ANK 609 ir 618 straipsniuose. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti, vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas skundžiamoje 2022-10-19 nutartyje nenurodė, kad byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą, savo sprendimą motyvuodamas, kad byloje neišsiaiškintos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, byloje surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti ar pastatytas pastatas patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose), yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sprendimas grąžinti bylą institucijai vertinamas kaip formalus. Nutartyje dėstomi argumentai, negali būti laikomi esminiais ir pagrindžiančiais išimtinės įstatymo nuostatos dėl bylos grąžinimo institucijai taikymą.
5.3. Nurodo, kad apylinkės teismo posėdžio metu buvo labai išsamiai ir argumentuotai paaiškinta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atlikdamas patikrinimą dėl Nekilnojamojo turto registro išraše pateiktų duomenų paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), plotas – 2,2396 ha, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), plotas – 2,2396 ha, kurios sutampa hektarais, nevertino, nes vadovaujantis Aprašo 5.1.1 punkto ir 9.3 punkto reikalavimais paviršinio vandens telkinio juostos ir zonos nustatomos metrais. Departamentas paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną ir juostą vertino pateiktais Geoportal.lt duomenimis ir Aprašo reikalavimais. Pažymi, kad Departamentas taip pat duomenis vertino pagal https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action portale pateiktus duomenis, kurie su Geoportal.lt duomenimis sutampa. Taip pat Departamentas 2022-01-12 Inspekcijai pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022-04-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (duomenys neskelbtini), Kretingos r.) pateiktus duomenis ir informaciją pripažįsta tinkama ir savo sprendimo, dėl raštuose pateiktos informacijos, nekeičia. Departamentas 2022-04-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini), Kretingos r.) nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyrius (toliau – Skyrius), atliko matavimus pagal esamą paviršinio vandens telkinio kranto liniją ir nustatė, jog mažiausias atstumas nuo tvenkinio kranto linijos iki Pastato yra 5,03 metro ir jis visa apimtimi patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną.
5.4. Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A1995-492/2015). Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu tam tikra teritorija priklauso saugomai teritorijai, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į saugomos teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-682-492/2017; kt.). Be to, šios nagrinėjamos bylos aplinkybė, kad konkretizuoti apribojimai nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, jog jie negalioja ar jais neturi būti vadovaujamasi. Apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2212-520/2018; kt.).
5.5. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog priimant nutarimus nebuvo vertintas esminis dalykas – kad pastatas patenka į žemės sklypui taikomą paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, kuris būtų pagrindas pripažinti Pastato statybą leistina pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – SŽNSĮ) 99 straipsnio 8 punkte nurodytus pagrindus (išimtis). Akcentuoja, kad SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkte nurodyta, jog paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose galima statyti pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime. Inspekcija priimdama nutarimus administracinių nusižengimų bylose vadovavosi Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2021-12-21 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų (duomenys neskelbtini), Kretingos r.)“ pateikta informacija, kurioje išanalizuota kokie teritorijų planavimo dokumentai yra parengti ir galioja Žemės sklypui. Minėtame rašte yra nurodyta, jog Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021-05-13 sprendimu Nr. T2-178 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano (TPDR Nr. T00086222) (toliau – BP) pagrindinio brėžinio duomenimis Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamas teritorijas šias funkcines zonas: miškų ir miškingų teritorijų zona (M); rekreacinio naudojimo žemės ūkio zona (sodybos sklypas > 0,5 ha) (Zr1), vandens telkinių zona (H), nustatė, kad žemės sklypas nepatenka į urbanizuojamas teritorijas ir teritorija nėra kompaktiškai užstatyta, todėl atmestinas administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų argumentas, jog ginčo statinys patenka į urbanizuojamas teritorijas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalima taikyti SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkto išimties, kurioje numatyta, jog paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose galima statyti pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime.
5.6. Pažymi, kad Inspekcija teismo posėdžio metu akcentavo, jog pagal 2022-09-19 pateiktą papildomą informaciją iš advokato H. M. ir partnerių kontoros advokato padėjėjo V. P., atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (geodezininkas J. S.) 2008-06-26 atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą, kuriame yra įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir zonos), vadovaujantis Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) patvirtinimo“ (žr. suvestinę redakciją nuo 2007-05-01 iki 2012-07-13). Žemės sklype buvo dirbtinis nepratekamas vandens telkinys, kurio plotas didesnis nei 2 ha, todėl ir buvo nustatyta šį specialioji žemės naudojimo sąlyga (Aprašo 5.1 p.). Kadangi pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas buvo iki 5° (Aprašo 5.1.1 p.), tai turėjo būti nustatyta 5 m apsaugos juosta, tačiau vandens telkinys yra miestelio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl šis atstumas didinamas 2 kartus (Aprašo 6.1 p.). Tokiu būdu apsaugos juosta buvo nustatyta, atmatuojant 10 m. atstumą nuo esamo vandens telkinio ribos, kas sudaro 2,2396 ha plotą. Miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių – apsaugos zonų plotis sutapatinamas su tokiems paviršiniams vandens telkiniams nustatomų apsaugos juostų pločiu (Aprašas 11 p.), todėl Žemės sklypui nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona ir pakrančių apsaugos juosta sutampa ir yra lygi 2,2396 ha. Pažymėtina, kad geodezininkų įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ (geodezininkas V. M.), vėliau (2011-09-09) tikslindamas Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė Žemės sklypui tokio pat dydžio paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrančių apsaugos juostą, kuri yra lygi 2,2396 ha. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad buvo įvertintos visos aplinkybės administraciniam nusižengimui konstatuoti.
5.7. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas teigia, jog Departamentas atlieka matavimus tik metrais ir neskaičiuoja plotų, tačiau administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašomas ne Departamento, o Inspekcijos, kuri turi spęsti dėl įrodymų pakankamumo ir išsamumo traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Inspekcija cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką įrodymų vertinimo baudžiamosiose bylose klausimu ir mano, kad apylinkės teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nenustatė visų svarbių aplinkybių, nesivadovavo nustatytu teisiniu reglamentavimu.
5.8. Institucija pažymi, kad Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje Departamentas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje – Vyriausybės įgaliota institucija Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 2 punkte numatyta, kad Departamento paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Minėtų nuostatų 10.32 punkte nurodyta, kad, teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją Departamentas teikia duomenis ir informaciją apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatus nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms, užsienio valstybių atsakingoms institucijoms, kitiems aplinkos duomenų ir informacijos vartotojams. Atsižvelgiant į tai, Departamentui yra priskirta kompetencija atlikti matavimus pagal esamą paviršinio vandens telkinio kranto liniją ir nustatyti galimus pažeidimus. Todėl Inspekcija, surinkusi išsamius ir neginčytinus įrodymus, pagrindžiančius administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų padarytą administracinį nusižengimą, t. y. kad nuo 2021 metų (tikslus statybos pradžios laikas nenustatytas) iki 202l-09-22 neteisėtai statė pagalbinio ūkio paskirties, II-os grupės nesudėtingąjį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktą, už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį, priėmė teisingus ir teisėtus nutarimus administracinio nusižengimo byloje.
5.9. Inspekcijos nuomone skundžiama nutartis grindžiama motyvais, kurie šiuo atveju nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Plungės apylinkės teismas, jau pradėjęs ir iš esmės užbaigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nustatytą teisinį reguliavimą, yra pagrindas manyti, kad teismas, priimdamas nutartį, neištyrė bylai svarbių aplinkybių, nesilaikė nustatyto teisinio reguliavimo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą nutartį bei nepagrįstai panaikino Inspekcijos nutarimus Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 ir grąžino bylą Inspekcijai tyrimui atlikti.
6. Atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas L. V. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų I. L. ir K. L. atstovas advokatas Antanas Paulauskas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Plungės apylinkės teismo 2022-10-19 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
7. 2022-12-20 Klaipėdos apygardos teisme gauti Inspekcijos papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo, prie kurio pridėta advokato H. M. ir partnerių kontoros advokato padėjėjo V. P., atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022-09-19 Inspekcijai pateikta informacija dėl privalomojo nurodymo, taip pat pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-12-07 aiškinamasis raštas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija siekia, kad skundžiama nutartis būtų panaikinta, o administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų I. L. ir K. L. skundai dėl Inspekcijos 2022-07-21 nutarimų administracinio nusižengimo bylose Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022 būtų atmesti, nes, apeliantės nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys minėtais nutarimais buvo pagrįstai nubausti pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį. Taigi apeliaciniu skundu iš esmės siekiama, kad aukštesnysis teismas išspręstų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės klausimą. Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu administracinių nusižengimų byla buvo grąžinta Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl tik šiuo klausimu ir pasisako. Be to, apylinkės teismas šios bylos iš esmės nenagrinėjo ir nepasisakė dėl I. L. bei K. L. kaltės padarius jiems inkriminuotus ANK 350 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, o tik motyvuotai grąžino bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Dėl šių priežasčių apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl Institucijos apeliaciniame skunde plačiai išdėstytų argumentų, susijusių su administracinėn atsakomybėn patrauktų I. L. ir K. L. kalte ir jų veiksmų kvalifikavimu.
11. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
12. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas panaikino Institucijos 2022-07-21 nutarimus Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022, ir grąžino bylą Institucijai tyrimui atlikti remdamasis tokiais esminiais motyvais: 1) Institucija, priimdama minėtus nutarimus, neaptarė ir nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pateiktų duomenų, jų pagrįstumo ir reikšmės priimant minėtus nutarimus. Šių veiksmų neatlikus, buvo apsunkinta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų procesinė padėtis; 2) šioje byloje kilo esminis klausimas, ar nesudėtingasis statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) patenka į Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) registruotą 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotą. Tačiau teismas nustatė, jog Institucija, surašydama minėtus nutarimus, nevertino NTR fiksuotų duomenų dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje buvo būtina nustatyti, kokioje konkrečioje žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypo) dalyje yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. kaip ir kur yra išsidėstę Nekilnojamojo turto registre registruotas 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotas ir 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas, ir kur yra pastatytas Pastatas. Teismas pabrėžė, kad tik nustačius šias aplinkybes būtų procesinė galimybė spręsti tiek dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų neteisėtų veiksmų buvimo, tiek dėl jų kaltės; 3) teismas atmetė Inspekcijos argumentus, jog ji siūlė administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims atlikti matavimus, kurių jie neatliko, nurodydamas, jog tiriant administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; 4) teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, ar Pastatas patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną pagal NTR nurodytas ir registruotas žemės naudojimo sąlygas, ir nurodė, jog turi būti atlikti papildomi veiksmai – kompetentingų asmenų matavimai ir skaičiavimai; 5) teismas nurodė, jog spręsti dėl SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punkte įtvirtintų išimčių buvimo galima tik nustačius, ar Pastatas patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, o tai byloje nebuvo padaryta. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiais pagrįstais apylinkės teismo argumentais.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022-07-21 nutarimus Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022, ir grąžino bylą Inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Grąžindamas bylą Inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, apylinkės teismas ištyrė bylai teisingai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika labai išsamiai motyvavo, kodėl priėmė tokį sprendimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, jog skundžiamoje nutartyje dėstomi argumentai negali būti laikomi pagrindžiančiais išimtinės įstatymo nuostatos dėl bylos grąžinimo institucijai taikymą. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka Inspekcijos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra pakankami paneigti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliantė nurodo, kad Inspekcija nustatė visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias administracinių nusižengimų padarymo faktą, ir 2022-07-21 priėmė teisėtus ir pagrįstus nutarimus Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra išsiaiškintos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, o byloje surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti ar Pastatas patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir nepagrįstai bylą grąžino Institucijai tyrimui atlikti, nes skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjančiam apylinkės teismui yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.
15. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020). Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teises, tarp jų ir teisę teikti paaiškinimus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir kt.
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šioje byloje Institucija 2022-07-21 priimdama administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nutarimus Nr. VTPSI-ANR_N-86-2022 ir Nr. VTPSI-ANR_N-85-2022 šių nutarimų skiltyse „Pažeidimo esmė“ nurodė lygiai tokias pačias aplinkybes, kaip ir jiems surašytuose administracinių nusižengimų protokoluose, t. y. tiesiog jas perrašė, visiškai nepasisakė, neaptarė ir neįvertino I. L. ir K. L. nurodytų aplinkybių. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Institucija, priimdama minėtus nutarimus, turėjo pasisakyti ir dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų Institucijai pateiktų duomenų, jų pagrįstumo ir reikšmės priimant minėtus nutarimus, tačiau to nepadarė, dėl to buvo apsunkinta administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų procesinė padėtis jiems pateikiant skundus teismui dėl priimtų nutarimų, nes neaišku, kaip ir kokiu būdu buvo įvertinti jų teikiami duomenys. Pažymėtina, kad nors ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas taip pat privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimą atskleidusi ir tyrimą atliekanti institucija savo pareigą visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes bei surinkti visus būtinus įrodymus gali savo nuožiūra perkelti teismui. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą būtent institucija, atliekanti tyrimą ir turinti teisę surašyti protokolą bei nutarimą, turi pareigą patikrinti visas abejones keliančias aplinkybes bei surinkti visus įrodymus dėl administracinio nusižengimo požymių visumos, taip pat patikrinti jų leistinumą ir liečiamumą, ir spręsdama dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės nurodyti, kodėl tam tikrais konkrečiais duomenimis remiasi arba juos atmeta, tačiau aptariamoje situacijoje Institucija to nepadarė, o šią pareigą nepagrįstai savo nuožiūra perkėlė teismui. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog aptarti Institucijos padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
17. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nenustačius aplinkybės, ar Pastatas patenka į NTR registruotą 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotą, nėra galimybės spręsti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmai gali būti laikomi atitinkančiais ANK 350 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucija nevertino NTR fiksuotų duomenų dėl paviršių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, nors tokio pobūdžio aplinkybės yra esminės sprendžiant tiek dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veikos, tiek dėl kaltės, kaip būtinųjų nusižengimo sudėties požymių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokioje konkrečioje sklypo dalyje yra taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, t. y. kaip ir kur yra išsidėstę NTR 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotas ir 2,2396 ha paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotas, ir kur yra pastatytas Pastatas. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes atsirastų procesinė galimybė spręsti tiek dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų neteisėtų veiksmų buvimo, tiek dėl kaltės, tačiau tam yra būtina, jog papildomus matavimo ir skaičiavimo veiksmus atliktų kompetentingi ir turintys teisę tai daryti asmenys.
18. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Institucija nurodė, jog siūlė administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims patiems atlikti matavimus, tačiau jie jų neatliko. ANK 567 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Akivaizdu, jog egzistuojant tokiam teisiniam reglamentavimui ir Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų jiems patiems atlikti matavimų ir tokiu būdu perkelti jiems įrodinėjimo pareigą, todėl tai taip pat laikytina esminiu proceso pažeidimu.
19. Apeliantės nuomone, šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje galėjo išsiaiškinti pats apylinkės teismas, tačiau skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog nors pagal ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, tačiau minėtos BPK nuostatos, kurios administracinių nusižengimų teisenoje taikytinos mutatis mutandis, nenumato teismui galimybės atlikti savarankišką tyrimą reikalaujantį specialių žinių, t. y. Žemės sklypo teritorijos, kuriai nustatytos specialios naudojimo sąlygos, matavimo, taip pat ir spręsti kurioje būtent šios teritorijos dalyje pastatytas Pastatas. Kartu pažymėtina, jog yra akivaizdu, kad tokio pobūdžio papildomas tyrimas iš tiesų yra didelės apimties, todėl vien aplinkybė, kad teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas, turi būti aktyvus, savaime niekaip negali reikšti, jog Institucija gali (turi teisę) teismui perkelti pareigą atlikti iš esmės visą tyrimą administracinio nusižengimo byloje.
20. Darytina išvada, jog priešingai nei teigia Institucija, šiuo atveju neabejotinai susiklostė išimtinė situacija, kuri tenkina ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintus bylos grąžinimo Institucijai tyrimui atlikti reikalavimus, nes nagrinėjamoje byloje reikia atlikti ne pavienius veiksmus, o visapusišką didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio Institucija neatliko. Be to, buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, kurių nebuvo galima pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
21. Įvertinus tai, kas aptarta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Plungės apylinkės teismo 2022-10-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
22. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinis procesas vyko pagal Institucijos apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, tačiau skundžiama nutartimi, kuri paliekama nepakeista, byla buvo grąžinta Institucijai ir šiuo atveju nebuvo sprendžiamas I. L. ir K. L. kaltės klausimas, todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas L. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aurelija Sadauskaitė