Civiline byla Nr. 2-1093-772/2011

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04714-2010-1

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.

(S)

   ŠIAULIU MIESTO APYLINKES TEISMAS

   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2011 m. gegužes 16 d.

  Šiauliai

Šiauliu miesto apylinkes teismo teisejas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB ,,Darvydas“ atstovams: adv. J. Bieliauskienei ir A. P., atsakovo Juozo Každailio Individualios imones ,,Banga“ atstovams: savininkui J. K. ir adv. S. Balciunienei, atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovei E. K. ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje K. Š. ir V. B.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla, pagal ieškovo UAB ,,Darvydas“ ieškini atsakovams: J. Každailio II ,,Banga“ ir savininkui J. K., UAB DK ,,PZU Lietuva“ del žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje: V. B. ir K. Š.

Teismas, išnagrinejes byla,

n u s t a t e:

Ieškovas nurode, kad Uždaroji akcine bendrove „Darvydas“ verciasi automobiliu pardavimu Europos sajungoje. Del automobiliu ivežimo i Lietuvos Respublika ieškove sudaro sutartis su automobiliu pervežimo verslu užsiimanciomis bendrovemis ar pavieniais vežejais. Ieškove seniai bendrauja su atsakove Juozo Každailio individualia imone „Banga“ ir anksciau niekada tarp šiu juridiniu asmenu nesusipratimu nebuvo, visos problemos buvo sprendžiamos greitai ir tarpusavio derybu bei imanomu šaliu kompromisu budu.

Pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9 atsakove Juozo Každailio individuali imone „Banga“ isipareigojo ieškovei iš Liuksemburgo parvežti automobilius VW TOURAN, 2003 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), ROVER 45, 2002 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), VW GOLF, 1997m metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), NISSAN ALMERA TINO, 2001 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliai pagal krovinio pervežimo užsakyma Nr. 11/09 buvo vežami autovežiu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), autoveži pagal krovinio pervežimo užsakyma turejo vairuoti K.Š.

Vežejas pagal krovinio pervežimo užsakyma automobilius privalejo pasikrauti i autoveži Liuksemburge ir važiuoti i Lietuva.

Sudarydamos krovinio ekspedijavimo sutarti - 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9, sutarties šalys susitare del ekspeditoriaus pareigos organizuoti kroviniu vežima ekspeditoriaus pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareigos sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinio išsiuntima, pakrovima ir iškrovima, taip pat kitu su kroviniu vežimu susijusiu pareigu. Abi sutarties šalys vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 284 - 6. 829 straipsniais, numatanciais kroviniu ekspedicija.

Pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9 atsakove Juozo Každailio individuali imone „Banga“ yra visiškai atsakinga už apgalvota transportavimo atlikima bei tokio transportavimo visus kaštus ir išlaidas. Praradimo, sugadinimo arba pristatymo uždelsimo atveju, atsakove Juozo Každailio individuali imone „Banga“ pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9 isipareigojo buti atsakinga už sugadinimus ir imperatyviai isipareigojo padengti visus be išimties atsiradusius nuostolius (11 krovinio užsakymo Nr. 11/9 straipsnis). Be to atsakove Juozo Každailio individuali imone „Banga“ imperatyviai isipareigojo atlyginti visus nuostolius, už visus netiesioginius, ypatingus arba iš to, kylancius sugadinimus, arba kitus ypatingus ekonominius praradimus, o taip pat igaliojimo mokescius, kurie gali nukreipti i tarpininka kliento reikalavimu ( Krovinio užsakymo Nr. 11/9 12 straipsnis)

Pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9 apmokejimo terminas nurodytas 30 dienu. Atsakove savo atsakomybe buvo apdraudusi treciojo asmens draudimo kompanijoje PZU LIETUVA. Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo polisas Nr. 1106001 išduotas 2009-01-22, poliso galiojimas numatytas iki 2010-01-27 24 valandos.

Ieškove nei pakraunat automobilius, nei juos pervežant nedalyvavo. 2009-11-12 apie 5 valanda ryto gaisro metu degalineje Waasmunsteryje, Belgijoje buvo nepataisomai sunaikinti visi pervežami automobiliai VW TOURAN, 2003 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), ROVER 45, 2002 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini) , VW GOLF, 1997 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini), NISSAN ALMERA LINO, 2001 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini).  Lito ir euro santykis 2009-11-12 buvo 3,4528 litu už 1 eura. Gaisro metu sunaikintu automobiliu vertes pagal saskaitas fakturas buvo VW TOURAN, 2003 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini) - 3519 euru (12 150,40 litu), ROVER 45, 2002 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini) - 2300 euru ( 7 941,44 litu), VW GOLF, 1997m metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini) - 1200 euru (4 143,36 litu ), NISSAN ALMERA TINO, 2001 metu gamybos, kebulo Nr. (duomenys neskelbtini) - 2700 euru (9 322,56 litu). Iš viso gaisro metu buvo sunaikintas ieškovei priklausantis turtas už 33 557,76 litus, tokio dydžio žala ieškovei yra neatlyginta.

Ieškovei yra žinoma, kad draudimo kompanija PZU LIETUVA atlygino atsakovei žala, atsiradusia del autovežio ir priekabos sugadinimo gaisro metu, apie tai ieškovei tapo žinoma iš pacios atsakoves. Atsakoves vengimas atlyginti ieškovei gaisro metu padaryta ieškovei žala yra nesuprantamas, nors ieškove atsakovei pateike pretenzijas raštu. Atsakymas i pretenzija iš atsakoves nebuvo gautas, taciau ieškovei yra žinoma, kad atsakove žalos neatlygina, remdamasi draudimo kompanijos PZU LIETUVA aiškinimu, esa civiline atsakomybe vežejui, už vežamo krovinio sugadinima nekyla.

Ieškove mano, kad draudimo kompanijos PZU LIETUVA kišimasis i dvieju savarankišku juridiniu subjektu santykius yra ne tik neetiškas, bet ir istatymiškai neleistinas bei nereglamentuotas. Del atsakoves atsakomybes už krovini abi šalys (ieškove ir atsakove) susitare pasirašydamos 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9, kuris yra žalos, atsiradusios gaisro metu, reikalavimo atlyginti pagrindas.

Ieškovas mano, kad tarp ieškoves ir atsakoves yra susikloste sutartiniai santykiai, del krovinio pervežimo, kurie yra išdestyti 2009-11-09 krovinio užsakyme Nr. 11/9. Ieškovas mano, kad atsakove yra isipareigojusi pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9 visiškai atlyginti, krovimo praradimo nuostolius, atsakove elgiasi nesažiningai ir neteisingai, vengdama atsakomybes už sugadinta krovini.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 200 straipsni, šalys privalo vykdyti sutarti tinkamai ir sažiningai. Vykdydamos sutarti, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi buti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai budu. Jeigu pagal sutarti ar jos prigimti šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi deti maksimalias pastangas sutarciai ivykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokiu pastangu, kokiu butu emesis tokiomis pat aplinkybemis protingas asmuo.

Ieškove dejo maksimalias pastangas nustatyti gaisro priežastis, užsakinejo tyrima, sieke susitarti su atsakove, vede derybas, sutiko, kad žala butu mokama dalimis, taciau atsakove savo atsisakyma moketi už sunaikintas ieškoves transporto priemones - automobilius, atsisake, motyvuodama tuo, kad draudimo kompanija PZU LIETUVA jai pataria nemoketi ieškovei pinigu žalos atlyginimui už gaisro metu sugadintus automobilius.

Ieškove mano, kad draudimo kompanija PZU LIETUVA neleistinai, kišasi i verslo santykius tarp ieškoves ir atsakoves. Kito kelio susigražinti prarasta krovinio - 4 automobiliu verte, ieškove neturi, vienintele galimybe liko kreiptis i teisma. Ieškove mano, kad tiek ji, tiek atsakove tures dideles išlaidas, samdydamos profesionalius teisininkus del procesiniu dokumentu pateikimo teismui bei atstovavimo civilineje byloje. Atsakoves atsisakymas atlyginti, ieškovei padaryta žala prasilenkia su ekonomiškumo principu, nes, kaip jau mineta bylinejimasis teisme didins šaliu išlaidas. Ieškove dar karta apeliuoja i atsakoves protinguma ir sažininguma ir prašo apgalvoti visas galimybes pabaigti šia civiline byla taikos sutartimi. Šie ieškoves siulymai liecia ir kita atsakova, fizini asmeni J.K.

Tarp šaliu iki šiol yra nenutraukti verslo santykiai, todel ieškove mano, kad civilineje byloje geriausia išeitis šalims yra taikos sutartis del ieškovei padarytos žalos atlyginimo.

Teikdama ieškini, ieškove vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojanciomis krovinio ekspedicija bei sudaryta tarp ieškoves ir atsakoves 2009-11-09 krovinio užsakymo Nr. 11/9 sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 826 straipsnio 1 dali ekspeditorius, šiuo atveju atsakove Juozo Každailio individuali imone ,,Banga“ už kroviniu ekspedicijos sutarties neivykdyma ar netinkama ivykdyma atsako sutartyje nustatyta tvarka. Atsakove neirode, kad pervežimo sutartis buvo neivykdyta ir krovinys buvo sunaikintas del ieškovo kaltes ar kitokiu ieškovo veiksmu, atitinkamai atsakove privalo atlyginti ieškovei visa atsiradusia del krovinio praradimo (visiško sunaikinimo gaisro metu) žala.

Ieškovei yra nežinoma, kad atsakove Juozo Každailio individuali imone „Banga“ disponuotu kokiu tai nekilnojamuoju daiktu ar dideles vertes kilnojamaisiais daiktais. Juridinio asmens Juozo Každailio individualios imones „Banga“ vardu neiregistruotas nekilnojamasis turtas, nes atsakoves buveine yra privatus namas, manoma, kad jis priklauso J.K. Apskritai atsakoves Juozo Každailio individualios imones „Banga“ turtine padetis mums yra nežinoma, tokios informacijos mes negalime gauti, taciau ilga laika bendraudami su atsakoves savininku J.K., žinome, kad atsakoves Juozo Každailio individualios imones „Banga“ turtine padetis nera optimistine.

Atsakove Juozo Každailio individuali imone „Banga“ yra neribotos civilines atsakomybes juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 50 straipsnio 4 dali, jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens Juozo Každailio individualios imones „Banga“ dalyvis yra J.K., todel ji traukiame šioje civilineje byloje atsakovu.

Iš atsakovu reikalausime priteisti mums padaryta žala subsidiariai. Individualios imones ir jos savininko atsakomybe pagal individualios imones prievoles yra subsidiari, vadinasi, išieškojimas gali buti nukreipiamas i individualios imones savininko turta tik tuo atveju, jei prievolems ivykdyti neužtenka pacios individualios imones turto.

Teismo prašysime taikyti laikinasias apsaugos priemones, nes ju nesiemus, teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. Atsakove musu pretenzija yra gavusi, draudimo išmoka už atsakovei priklausancia transporto priemone taip pat yra gavusi, atitinkamai, atsakovei yra žinoma mums padaryta žala, jos dydis bei musu reikalavimai. Atsakove geranoriškai nesutinka mums atlyginti del jos kaltes atsiradusia žala. Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas, manome, užtikrins musu teise tiketis realaus mums padarytos žalos atlyginimo, o neatlyginus jos geruoju pagal priimta teismo sprendima - išieškojima vykdymo proceso metu. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo prašysime padaryti irašus viešame registre del nuosavybes teises perleidimo draudimo ir uždrausti atsakovams Juozo Každailio individualiai imonei „Banga“ ir J. K. po ieškinio priemimo teisme perleisti nekilnojamaji ir kilnojamaji turta už 33 557,76 litus.

Visas musu turetas bylinejimosi išlaidas, taip pat žymini mokesti 1 006,73 litus, 210 litu už vertimo paslaugas ir kitas teisino išlaidas prašysime priteisti iš atsakovu.

Taip pat prašysime išreikalauti iš atsakoves Juozo Každailio individualiosios imones darbo sutarti su K. Š. arba paslaugu teikimo sutarti su šiuo asmeniu bei banko informacija apie treciojo asmens UAB DK PZU Lietuva atlyginta žala atsakovei už gaisro metu sugadinta autoveži, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybinis numeris CG 568.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 50 straipsnio 4 dalimi, 6. 826 straipsnio 1 dalimi, 2009-11-09 krovinio užsakymu Nr. 11/9, sudarytu tarp ieškoves ir atsakoves, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 1, 2 dalimis, 112 straipsniu, 113 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas teismo praše:

1. Iš atsakoves Juozo Každailio individualios imones „Banga“ priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Darvydas“ 33 557,76 litus žalos atlyginimui, o Juozo Každailio individualiai imonei „Banga“ neturint pakankamo turto padarytai žalai, 33 557,76 litams atlyginti, subsidiariai iš J. K. priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Darvydas“ 33 557,76 litus.

2. Taikyti laikinasias apsaugos priemones ir padaryti irašus viešame registre del nuosavybes teises perleidimo draudimo bei uždrausti atsakovams Juozo Každailio individualiai imonei „Banga“ ir J. K. po ieškinio priemimo teisme perleisti jiems priklausanti nekilnojamaji ir kilnojamaji turta už 33 557,76 litus.

3. Neprieštaraujame del sprendimo už akiu priemimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas i pareikšta ieškini.

4. Visas musu turetas bylinejimosi išlaidas, taip pat žymini mokesti 1 006,73 litus, 210 litu už vertimo paslaugas ir kitas teismo išlaidas prašysime priteisti iš atsakovu.

5. Išreikalauti iš atsakoves Juozo Každailio individualiosios imones „Banga“ darbo sutarti su K. Š. arba paslaugu teikimo sutarti su šiuo asmeniu bei banko informacija apie treciojo asmens UAB DK PZU Lietuva atlyginta žala atsakovei už gaisro metu sugadinta autoveži - valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ieškove 2010-11-18 pareike teismui pareiškima del ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurode šiuos motyvus.

Susipažinus su atsakovu Juozo Každailio individualios imones „Banga“ ir J. K. atsiliepimu i ieškini bei pateiktais kartu su atsiliepimu priedais, paaiškejo, kad ieškinio reikalavimai gali buti nukreipti dar kitam civilineje byloje nedalyvaujanciam kaip šalis asmeniui - uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva, imones kodas 110057869, esanciai Eiguliu g. 2 L LT-03150 Vilniaus mieste, todel vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 43 straipsnio 2 dalimi, teikiame prašyma patraukti civilineje byloje Nr. 2-5747-77/2010 atsakove uždaraja akcine bendrove draudimo kompanija PZU Lietuva.

Nuo ieškinio pateikimo momento uždaroji akcine bendrove draudimo kompanija PZU Lietuva buvo patraukta treciuoju asmeniu, todel jai yra pateikti visi procesiniai dokumentai bei ju priedai. Atskirai procesiniu dokumentu bei priedu nepateikiame.

Del musu prašymo patraukti atsakove uždaraja akcine bendrove draudimo kompanija PZU Lietuva, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, keiciame ieškinio dalyka ir teismui pateikiame tokius savo reikalavimus:

1. Iš atsakoves Juozo Každailio individualios Imones „Banga“ ir atsakoves uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos PZU Lietuva solidariai priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Darvydas“ žalos atlyginimui 33 557,76 litus.

2. Atsakovo Juozo Každailio individualiai imonei „Banga“ neturint pakankamo turto padarytai žalai 33 557,76 litams atlyginti, subsidiariai iš atsakovo J. K. ir solidariai iš atsakoves uždarosios akcines bendroves draudimo kompanijos PZU Lietuva priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Darvydas“ 33 557,76 litus.

3. Neprieštaraujame del sprendimo už akiu priemimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas i pareikšta ieškini .

4. Visas musu turetas bylinejimosi išlaidas, taip pat žymini mokesti 1 006,73 litus, 810 litu už vertimo paslaugas ir kitas teismo išlaidas prašysime priteisti iš atsakovu.

5. Išreikalauti iš atsakoves Juozo Každailio individualiosios imones ,,Banga“ darbo sutarti su V. B. arba paslaugu teikimo sutarti su šiuo asmeniu bei UAB DnB NORD lizingo, esancio Žalgirio g. 92, Vilniuje, imones kodas 124385737 informacija apie treciojo asmens UAB DK PZU Lietuva atlyginta žala už gaisro metu sugadinta autoveži, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grinde i byla pateiktais rašytiniais irodymais.

Teismo posedžio metu ieškovo atstovas A. P. paaiškino, kad avarijas patyrusius lengvuosius automobilius jo bendrove perka Vakaru Europos šalyse ju nematydama ir nedalyvaudama, sudarant pirkimo pardavimo sutartis, kadangi juos išsirenka per Interneta. Taip pat buvo ir perkant automobilius, kurie po to sudege. Mano, kad atsakovas J. Každailio II ,,Banga“ turejo parvežti nors ir avarijose sugadintus, taciau nesudegusius automobilius, nes pagal sudaryta sutarti isipareigojo tai padaryti. Anksciau tokio atvejo, kad sudegtu jam skirti automobiliai nebuvo, o su atsakovu (vežeju) J. K. komercinius santykius palaike daugiau kaip 6 menesius. Vežamu automobiliu atskirai nedraudžia, kadangi pasitiki CMR draudimu. Apie tai, kad vežejas autoveži isigijo iš lizingo bendroves jis nežinojo. Taciau mano, kad atsakovas ir jo vairuotojai (tretieji asmenys) gabendami automobilius i Lietuva privalejo nuimti klemus nuo akumuliatoriu, kad neivyktu savaiminis ju užsidegimas nuo sroves. Tuo paciu pripažino, kad tokiu nurodymu nei vežejui, nei tretiesiems asmenims nedave. Nurode, kad su vairuotojais bendraudavo mobiliu telefonu, noredamas sužinoti kur jie yra ir kaip jiems sekasi bei kada jie sugriš i Lietuva. Taip pat pripažino, kad automobili VW Touran jo vardu K. Š. nupirko pateikes savo asmens dokumentus. Pinigus už perkamus automobilius perdave J. K., o pastarasis turejo juos perduoti vairuotojams. Praše teismo ieškini tenkinti visiškai.

Ieškovo atstove adv. J. Bieliauskiene teismo posedžio metu pakartojo tuos pacius ieškinyje nurodytus motyvus ir praše teismo ieškovo ieškini tenkinti visiškai. Papildomai nurode, kad atsakovas (vežejas) pagal Krovinio užsakyma isipareigojo apgalvotai atlikti krovinio transportavima. Tik vežejas turi teise duoti nurodymus ir rupintis krovinio saugumu. Kadangi pakrauti automobiliai buvo su pajungtais akumuliatoriais, tai vežejas turi numatyti ir ju apsauga. Taip pat nurode, kad CMR draudikas irgi privalo atlyginti nuostolius. Teige, kad tarp šaliu (užsakovo ir vežejo) susiformavo krovinio ekspedicijos santykiai, kadangi tai numatyta šaliu sutartimi. Mano, jog atsakovo (vežejo) darbuotojai (tretieji asmenys) nebuvo pakankamai rupestingi ir atidus, nes turejo atjungti automobiliu akumuliatorius nuo sroves.

Atsakovas J. Každailio II ,,Banga“ (kartu ir imones savininkas) atsiliepime i ieškovo ieškini nurode, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, laiko ji nepagristu ir praše teismo ji atmesti. Pirmiausia, nurode, šiuos motyvus bei teisinius argumentus.

Del ieškoves ieškinyje minimu faktiniu aplinkybiu bei Irodymu.

Ieškove UAB „Darvydas“ ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurode, kad pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/09 atsakove Juozo Každailio individuali Imone Banga Isipareigojo ieškovei iš Liuksemburgo i Lietuva parvežti automobilius VW TOURAN, 2003 m. gamybos, ROVER 45, 2002 m. gamybos, VW GOLF, 1997 m. gamybos, NISSAN ALMEDA TINO, 2001 m. gamybos. Automobiliai pagal krovinio pervežimo užsakyma Nr, 11/99 buvo vežami autovežiu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Autovežio vairuotojas - K. Š.

Su šiais ieškoves teiginiais sutinkame.

Ieškove be to nurode, kad 2009 m. lapkricio 9 d. taip šaliu buvo sudaryta krovinio ekspedijavimo sutartis, kuria šalys susitare del ekspeditoriaus pareigu organizuoti kroviniu vežima ekspeditoriaus pasirinktu transporta ir maršrutu, sudaryti kroviniu vežimo sutartis, užtikrinti krovinio pakrovima, iškrovima bei kitu su krovinio gabenimu susijusiu pareigu. Šios sutarties ieškove Teismui nepateike. Atkreiptinas teismo demesys i tai, kad 2009 m. gegužes 4 d. Juozo Každailio imone „Banga“ (paslaugos teikejas) ir ieškove UAB „Darvydas“ (paslaugos gavejas) sudare neterminuota Paslaugu teikimo sutarti. Remiantis šia sutartimi paslaugoms atlikti užsakovas UAB „Darvydas“ pateikdavo krovinio pervežimo užsakyma, kuriame buvo nurodomas vežejas (šiuo atveju J. Každailio imone „Banga“, vairuotojas, autovežio ir priekabos numeriai, apibudinamas gabenamas krovinys, nurodoma pasikrovimo, išsikrovimo vieta, paslaugos kaina bei atsiskaitymo tvarka ir vežejo atsakomybe. Šioje civilineje byloje yra pateiktas 2009 m. lapkricio 9 d. Krovinio pervežimo užsakymas Nr. 11/09, kurio negincijame.

Atsakovai taip pat negincija 2009 m. lapkricio 12 d. apie 5 val. ryto degalineje Waasmunsteryje Belgijoje kilusio gaisro bei jo metu nepataisomai sugadinto krovinio faktu. Gaisro aplinkybes buvo tiriamos. Tyrima užsake „OOO Lars Kriogius“. 2010 m. kovo 9 d. Tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad krovinys, kuri sudare 4 ieškinyje minimi automobiliai, del gaisro visiškai prarastas. Minetoje Tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad remiantis vietines gelbejimo bendroves gautu pareiškimu, gaisras tariamai prasidejo ties VW Touran automobiliu, stovejusiu apacioje, antroje vietoje. Jokio kito, išsamesnio tyrimo nebuvo galima atlikti. Taigi, civilineje byloje pateiktu Irodymu pagrindu gaisro kilimo priežastis negincijamai nera nustatyta.

Del tarptautinio kroviniu vežimo santykiu kvalifikavimo ir ju dalyviu atsakomybes bei del vežejo atleidimo nuo atsakomybes CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkcio pagrindu.

Ieškove UAB „Darvydas“ savo ieškini del žalos atlyginimo priteisimo grindžia LR Civilinio kodekso normomis, reglamentuojanciomis krovinio ekspedicija (LR CK 6. 826 str. 1 dalimi). Minetoje istatymo normoje numatyta ekspeditoriaus atsakomybe už kroviniu ekspedicijos sutarties neivykdyma ar netinkama ivykdyma sutartyje nustatyta tvarka. Manome, kad ieškinys yra nepagristas.

Teisiniai argumentai.

Kroviniu ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) Isipareigoja už atlyginima kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) lešomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su kroviniu vežimu (LR CK 6. 824 straipsnio 3 dalis). Atsakovo nuomone, šioje byloje kilus gincui del sutartiniu isipareigojimu vykdymo ir sutarties šaliu atsakomybes, yra aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visu pirma butina nustatyti, kokie materialiniai istatymai reglamentuoja šaliu tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikraji turini, nustacius, kas yra sutarties šalys, ir tikraja ju valia - kokias tarpusavio teises ir pareigas Šalys prisieme tarpusavio susitarimu. Šiuo aspektu neturi esmines reikšmes tai, kaip šalys sutarti pavadino. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gegužes 25 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Manome, jog tarp šaliu buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis. Krovinio vežimo sutartis - tai krovinio siuntejo ir krovinio vežejo susitarimas, kuriuo vežejas Isipareigoja siuntejo jam perduota krovini nugabenti i paskirties punkta ir išduoti gavejui, o siuntejas isipareigoja už krovinio vežima sumoketi nustatyta užmokesti (CK 6. 808 straipsnio 1 dalis). Siunteju krovimo vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudares sutarti su vežeju, toks asmuo nebutinai turi buti krovinio savininkas; vežeju laikomas asmuo, kuris savo vardu isipareigoja vežti krovini, prisiimdamas atsakomybe už ji. Kai krovinio vežimas turi tarptautiniu elementu (vežama iš vienos valstybes i kita), taikytinos materialines teises klausimas turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i tai, kad tarptautiniu sutarciu normos turi prioriteta nacionalines teises atžvilgiu ju konkurencijos atveju (CK 1. 13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Ženevos 1956 m., tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) turi buti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje itvirtintus požymius: vežama keliu transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokesti, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybese, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybes yra CMR konvencijos nares (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilineje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsejo 27 d. nutartis civilineje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvencija turi buti ivertinta tai, kad ši tarptautine sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efekta, t. y. klausimai, kurie patenka i jos reglamentavimo sriti, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi - pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkta visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežeju susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normu, laikomi negaliojanciais. Nacionaline teise tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai - tik tiems su tarptautiniu kroviniu pervežimu susijusiems santykiams, kuriu CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja.

Kai su faktiniu vežeju sutarti sudaro asmuo, kuri su siunteju sieja kroviniu ekspedicijos sutartis (kaip nagrinejamu atveju savo statusa ivardija ieškove), tokios sutarties turinys nera iš anksto nulemtas, ji turi buti kvalifikuojama pagal bendrasias sutarciu kvalifikavimo taisykles. Kroviniu ekspedijavimo santykius reglamentuoja nacionaline teise - CK šeštosios knygos XLI skyrius, pagal istatymine apibrežti krovinio ekspedicijos sutarties turinys - ekspeditoriaus isipareigojimas už atlyginima užsakovo lešomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su kroviniu vežimu (CK 6. 824 straipsnio 3 dalis); tarp tokiu paslaugu gali buti ir ekspeditoriaus pareiga savo ar kliento vardu sudaryti vežimo ar kitas sutartis. Jeigu ekspeditorius savo vardu sudaro vežimo sutarti su vežeju, tai santykiuose su kita sutarties šalimi jis veikia jau ne kaip ekspeditorius, o kaip siuntejas (CK 6. 808 straipsnio 1 dalis); tokiai sutarciai taikoma CMR konvencija, jeigu sutartis atitinka 1 straipsnyje itvirtintus požymius: vežama keliu transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokesti, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybese, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybes yra CMR konvencijos nares. Kvalifikavus sutarti tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvencija, atitinkamai turi buti sprendžiamas sutarties šaliu tarpusavio teisiu ir pareigu bei atsakomybes klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teises akto, pobudis lemia tai, kad CMR konvencijoje itvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šaliu civiline atsakomybe laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybes salygu, tiek atsakomybes ribu požiuriu. Kartu CMR konvencijoje nera nuostatu, kurios draustu pervežimo dalyviu atsakomybe joje nenumatytais pagrindais: bendrasis civilines atsakomybes principas reikalauja, kad nuostoliai (žala) butu atlyginti visiškai (CK 6. 251 straipsnio 1 dalis), todel tais atvejais, kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, del šaliu atsakomybes salygu ir ribu turi buti sprendžiama pagal nacionalines teises normas.

Nagrinejamoje byloje ieškove UAB „Darvydas“ reikalavimus del žalos atlyginimo kildina tik iš ginco šaliu tarpusavio sutarties. Ieškoves ir atsakoves sudaryta sutartis yra pavadinta „Paslaugu teikimo sutartimi“. Remiantis šia sutartimi Užsakove UAB „Darvydas“ vežejui J. Každailio imonei „Banga“ pateike krovinio pervežimo užsakyma Nr. 11/09. Šiai sutarciai taikytina CMR konvencija, nes jos salygos atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje itvirtintus požymius: ja atsakove J. Každailio imone ,.Banga“ (vežejas) isipareigojo pervežti krovini iš Belgijos i Lietuva sausumos keliu, vilkiku su puspriekabe, laikydamasis CMR važtaraštyje nustatytu salygu, o ieškove UAB „Darvydas“ (užsakovas) isipareigojo sumoketi už jo pervežima. Pagal šia sutarti tarp šaliu susikloste tarptautinio kroviniu vežimo santykiai: ieškove veike kaip siuntejas, o atsakove - kaip vežejas.

Ieškove reikalavima del žalos atlyginimo reiškia del krovinio praradimo. Šis vežejo atsakomybes atsiradimo pagrindas reglamentuotas CMR konvencijoje. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta vežejo atsakomybe už viso ar dalies krovinio praradima ar jo sugadinima nuo to momento, kai krovini prieme vežti ir iki jo perdavimo momento. Šios taisykles išimtys nustatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose. Nagrinejimu atveju vežejas turi buti atleistas nuo atsakomybes CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkcio pagrindu.

CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytos ypatingos rizikos aplinkybes, kurioms esant vežejas atleidžiamas nuo atsakomybes pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktu nuostatas. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nustatyta, kad toks atleidimas nuo atsakomybes galimas, jei krovini pakrove, perkrove, sudejo ar iškrove krovinio siuntejas, gavejas ar treciasis asmuo, veikiantis siuntejo ar gavejo vardu. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkta, jei vežejas irodo, kad susidarius aplinkybems krovinys prarastas ar sugadintas del vieno ar keliu 17 straipsnio 4 punkte nurodytu rizikos faktoriu, tai manoma, jog nuostoliai del to ir buvo patirti. Išdestytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad turi buti nustatomas bent tiketinas priežastinis ryšys tarp aplinkybes, jog krovini pakrove siuntejas ir žalos, atsiradusios del krovinio praradimo arba sugadinimo. Tokio tiketino priežastinio ryšio buvima turime irodyti mes, atsakovai, siekdami paneigti savo, kaip peremusio savo dispozicijon krovini, kaltes prezumpcija. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vieninga teises normu aiškinimo ir taikymo praktika šios kategorijos bylose, yra pažymejes, kad, atleidžiant vežeja nuo atsakomybes pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkti, butina nustatyti, kad butent ypatingos rizikos veiksnys, atleidžiantis vežeja nuo atsakomybes, galejo buti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesiogine ar netiesiogine priežastis. Ši aplinkybe turi buti nustatyta, ivertinus aplinkybiu, su kuriomis siejamas ypatingos rizikos faktorius, pobudi, žalos pobudi, žalos susidarymo mechanizma ir visas kitas faktines bylos aplinkybes. Tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalejo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybe del krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežejui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2000 m. gegužes 23 d. nutartis civilineje byloje UAB „BOS“ v. V. R. firma „Renesansas“, bylos Nr. 3K-7-467/2000; 2009m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-165/2009.).

Be to, pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkta Vežejas neatsako už krovinio praradima, jo sugadinima ar pavelavima pristatyti, jei tai ivyko ne del vežejo kaltes.

Kasacinis teismas, nagrinedamas šios kategorijos bylas, ne karta yra atkreipes demesi i tai, kad sprendžiant žalos bei faktiniu nuostoliu, atsiradusiu del vežejo veiksmu dydžio bei priteisimo klausima, nuostoliu fakta ir priežastini ryši turi irodyti juos patyres asmuo. Taigi, Ieškove turi Irodyti patirtu nuostoliu, žalos fakta ir priežastini ryši tarp atsakoves padarytu vežimo sutarties pažeidimu ir patirtu nuostoliu. Pateiktu Teismui irodymu pagrindu ieškinys neirodytas, todel atmestinas.

Del ieškoves teiginio, kad UAB DK „PZU Lietuva“ mineta 2009-11-12 ivyki pripažino draudiminiu ir žalos, atsiradusios del autovežio ir priekabos sugadinimo gaisro metu, atlyginimo.

Ieškove klaidina Teisma, nurodydama, kad UAB draudimo kampanija „PZU Lietuva“ atlygino atsakovams žala, atsiradusia del autovežio ir priekabos sugadinimo gaisro metu. Mineta draudimo kampanija mums žalos neatlygino. Autovežis ir priekaba, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) / CG568 buvo igyti pagal 2008-04-20 lizingo sutarti sudaryta su NORD lizingu. Transporto priemones buvo apdraustos Kasko draudimu (Transporto priemoniu draudimo liudijimo Nr. PZULT1076300 kopija pridedama). Pagal šia sutarti transporto priemones draudimo suma buvo išmoketa NORD lizingui, o ne J. Každailio imonei ,,Banga“.

Del UAB DK „PZU Lietuva“ procesines padeties bei del Draudimo istatymo 82 straipsnio 7 dalies taikymo.

Kaip jau minejome, teisingam taikytinos teises nustatymui svarbus teisiniu santykiu kvalifikavimas ir ju dalyviu padeties apibrežimas. Nagrinejamu atveju yra Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte nustatytos salygos (buvo vežama keliu transportu, už užmokesti, krovinio gavejas ir siuntejas yra skirtingu šaliu teritorijose, šalys yra Konvencijos nares), todel ginco sprendimui taikytinos Konvencijos nuostatos.

Krovinio ar jo praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežejo ir draudimo kompaniju, kuriose vežejas yra apdraudes savo civiline atsakomybe, prievole, kuri vežejui kaip skolininkui atsiranda iš istatymo (CMR konvencijos), o jo civiline atsakomybe apdraudusioms kompanijoms - iš vežejo civilines atsakomybes pagal CMR konvencija draudimo sutarties (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje Olandijos Imone „Apollo Melkproduklen b. v.“ v. UAB „ Rainio transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-730/2003). Kadangi žala patyres asmuo turi teise reikalauti, kad žala atlygintu bet kuris iš dvieju solidariuju skolininku (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tai tokia teise pereina ir subrogacijos teise igijusiam draudikui. Nagrinejamu atveju vežejas buvo apsidraudes civiline atsakomybe, todel ieškinys turi buti pareikštas ir vežejo civilines atsakomybes draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ kaip solidariajam atsakovui. Todel UAB DK „PZU Lietuva“ patrauktina šioje byloje bendraatsakove (LR CPK 43 straipsnio 2 dalis).

Be to, manome, kad treciuoju asmeniu i procesa turi buti Itrauktas vairuotojas K. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis J. Každailio Imoneje ,,Banga“ vairuotoju - ekspeditoriumi ir vairaves ieškiniuose nurodytomis aplinkybemis autoveži su priekaba. Butent šis vairuotojas Teismui ieškoves pateiktuose dokumentuose - gaisro metu sudegusiu automobiliu Pardavimo sutartyse yra nurodytas kaip šiu automobiliu pirkejas. Be to, jis dalyvavo pakraunant minetus automobilius.

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. atsakovas teismo praše:

1. Ieškoves UAB „Darvydas“  ieškini atsakovams Juozo Každailio imonei ,,Banga“ bei J. K. atmesti.

2. Patraukti UAB DK „PZU Lietuva“ imones kodas 11057869, buveine  Eiguliu g. 21. I.T-03150 Vilnius, dalyvauti byloje atsakovu.

3. Patraukti K.Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) , treciuoju asmeniu be savarankišku reikalavimu.

4. Priteisti Juozo Každailio imonei „Banga“ iš ieškoves UAB „Darvydas“ bylinejimosi išlaidas.

Atsakovas J. Každailio II Banga 2010-11-22 pateike teismui ir atsiliepima i ieškovo patikslinta ieškini kuriame nurode, šiuos motyvus:

2010 m. lapkricio 8 d., atsakovui J. K. parengiamojo teismo posedžio metu buvo iteiktas ieškoves UAB „Darvydas“ patikslintas ieškinys. Šiauliu miesto apylinkes teismas nustate termina atsiliepimui i patikslinta ieškini pateikti - iki 2010 m. lapkricio 29 d.

Susipažines su procesiniais dokumentais ir vadovaudamasis LR CPK 142 str., pateikiu teismui atsiliepima i patikslinta ieškini.

Su ieškovo UAB ,,Darvydas“ ieškiniu nesutinkame. Jis yra nepagristas, todel atmestinas. Nesutikimo su ieškiniu motyvus bei teisinius argumentus esame išdeste savo atsiliepime i pradini ieškini, surašytame 2010 m. liepos 29 d. Musu atsikirtimai lieka tie patys. Pakartotinai atkreipiame demesi i tai, kad šioje civilineje byloje nagrinejamam gincui spresti taikytina CMR konvencija bei jos nuostatos. Ši Konvencija yra specialusis aktas LR Civilinio kodekso atžvilgiu. CMR Konvencija numato ypatingas taisykles, kuriu nenustato joks kitas Lietuvos teises aktas, t. y. reglamentuoja kroviniu pervežimo tarptautiniais maršrutais keliu transportu proceduras (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Teiseju Senato nutarimo Nr. 31, 2001 m. birželio 15 d. „Del Lietuvos teismu praktikos, taikant Ženevos 1956 m. tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencija (nutarimo 3 punktas.).

Iš papildomai ieškovo Teismui pateiktu rašytiniu irodymu (K. Š., V. B., D. J., F. A., matyti, kad nei atsakovas J. K., nei J. Každailio II „Banga“ nera atsakinga už ieškovei UAB „Darvydas“ padaryta žala. Remiantis CMR konvencijos 17 str. 2 p., vežejas neatsako už krovinio praradimu, jo sugadinima ar pavelavima pristatyti, jei tai ivyko ne del vežejo, o del kroviniu disponuojancio asmens kaltes, kaip jo nurodymu pasekme, del krovinio defektu ar aplinkybiu, kuriu pasekmiu vežejas negalejo išvengti.

Nepriklausomu ekspertu OOO „Lars Krogius“ ataskaitoje - išvadoje Nr. 090664 nurodoma, kad gaisro židinio zona - pervežamas automobilis VW Touran. Priešgaisrine gelbejimo tarnyba konstatavo, kad tiketina, jog gaisro kilimo priežastis - pervežamo automobilio elektros instaliacijos gedimas. 2009-11-12 ivykio metu butent ieškove UAB „Darvydas“ buvo minetu automobiliu savininke, todel jai kyla civiline atsakomybe bei pareiga atlyginti padaryta žala (CMR Konvencijos 17 str. 2 p.).

Pakartotinai atkreipiame teismo demesi i tai, kad krovinio ar jo praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežejo ir draudimo kompaniju, kuriose vežejas yra apdraudes savo civiline atsakomybe, prievole, kuri vežejui kaip skolininkui atsiranda iš istatymo (CMR konvencijos), o jo civiline atsakomybe apdraudusioms kompanijoms - iš vežejo civilines atsakomybes pagal CMR konvencija draudimo sutarties. Nagrinejamu atveju vežejas buvo apsidraudes civiline atsakomybe, todel ieškinys turi buti pareikštas ir vežejo civilines atsakomybes draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ kaip solidariajam atsakovui. Todel UAB DK „PZU Lietuva“ patrauktina šioje byloje bendraatsakoviu (LR CPK 43 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamiesi LR CPK 43 straipsnio 2 dalimi, prašome Teisma patraukti šioje civilineje byloje bendraatsakoviu UAB DK „PZU Lietuva“ (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Teiseju Senato nutarimo (Nutarimas) Nr. 31, 2001 m. birželio 15 d. „Del Lietuvos teismu praktikos, taikant Ženevos 1956 m. tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencija (Nutarimo 38 punktas).

Del atsakovei Juozo Každailio imonei „Banga“ padarytos žalos atlyginimo.

2009-11-12 Belgijoje ivykusio gaisro metu apgadinti vilkikas IVECO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba LOHR valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantys Juozo Každailio imonei ,,Banga“. Atsakovei Juozo Každailio imonei „Banga“ padaryta žala, kurios dydžio apskaiciavimui reikia laiko. J.Každailio imone ruošia priešieškini del žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Darvydas“.

Vadovaudamasis LR CPK 43 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsniu atsakovas teismo praše:

1. Ieškoves UAB „Darvydas“ ieškini atsakovams Juozo Každailio imonei „Banga“ bei J. K. atmesti.

2. Patraukti UAB DK „PZU Lietuva“ imones kodas 11057869, buveine Eiguliu g. 21, LT - 03150 Vilnius, dalyvauti byloje atsakovu.

Teismo posedžio metu atsakovas J. K. paaiškino teismui, kad jo imone isipareigojo tik saugiai pargabenti lengvuosius automobilius ju daugiau nesugadinant. Teige, kad atjungti automobiliu akumuliatoriu jis neturi teises, del to nesitare ir su ju pirkeju (ieškovu). Be to atjungus automobiliu akumuliatorius nuo sroves daug kas pasikeicia, t.y. sutrinka slapti kodai, atsijungia kompiuteriai ir kiti prietaisai išsiderina. Be to atstatant minetu prietaisu veikima atsiranda papildomos išlaidos, kurias jis turi apmoketi. Nurode, kad ir jis bendravo su vairuotojais, taciau tik siekdamas gauti informacijos iš ju kur jie šiuo metu randasi bei kada planuoja sugrižti i Lietuva ir ne daugiau. Toks jo bendravimas tik del to, kad pats A. P. gerai pažinojo jo vairuotojus ir pats su jais bendravo. Nurode, kad ta karta planavo pargabenti 9 automobilius, taciau spejo pasikrauti tik keturis. Teige, kad nesiulo užsakovams papildomai apdrausti vežamo krovinio, nes jie nori tureti kuo mažiau išlaidu. Pripažino, jog vežant automobilius iš užsienio i Lietuva, niekas iš jo pažistamu verslo partneriu neatjungia juose akumuliatoriu. Nurode, kad autovežis jam tuo metu nepriklause, nes buvo pirktas lizingu ir dar nebuvo sumoketos visos imokos, del to jis taip pat patyre išlaidu. Papildomai patvirtino, kad abu vairuotojai (tretieji asmenys) tuo metu dirbo jo imoneje. Paslaugu sutarties egzemplioriu jam pasiule pasirašyti ieškovas.

Atsakovo atstove adv. S. Balciuniene teismo posedžio metu pakartojo tuos pacius atsiliepime nurodytus motyvus i ieškovo ieškini ir praše teismo ieškovo ieškini atmesti kaip nepagrista. Papildomai nurode, jog atsižvelgiant i Lietuvos kasacinio teismo praktika nagrinejant bylas pagal CMR konvencijos nuostatas, šios normos irgi taikytinos šaliu santykiams. Teige, kad tam itakos neturi šaliu sudaryta dvišale paslaugu sutartis, o krovinio ekspedijavima paneigia ju sudarytas užsakymas krovinio parvežimui. Nurode, kad atsakovo (vežejo) atsakomybe panaikina CMR konvencijos 17 str. 2 p. nuostatos. Be to mano, jog esant techniškai netvarkingam kroviniui nebuvo šaliu susitarimo, kad ji gabenant vežejas turi atjungti automobiliu akumuliatorius, todel nera ir jo atsakomybes. Taip pat byloje nera duomenu, kad gabenamas krovinys butu padegtas ar užsideges nuo autovežio ka patvirtina ir Tyrimo ataskaita. Mano, kad ieškovas veike savo rizika, nes neapdraude nusipirktu automobiliu, CMR draudimas tokiu atveju jam netaikomas.

Iš pradžiu tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, susipažines su pareikštu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) del žalos atlyginimo bei kitais Teismo pateiktais dokumentais ir informacija, pažymejo, kad nesutinka su ieškovo UAB „Darvydas“ pareikštu patikslintu ieškiniu bei mano, kad šis turi buti atmestas kaip neteisetas ir nepagristas.

Veliau UAB DK PZU Lietuva, jau kaip atsakovas irgi pateike teismui atsiliepima, kuriame nurode šiuos motyvus:

2010-11-29 UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gautas UAB „Darvydas“ pareiškimas del ieškinio dalyko pakeitimo ir prašymo civilineje byloje Nr. 2-5747-77/2010 asmeni patraukti atsakovu, kuriuo UAB DK „PZU Lietuva“ procesine padetis pakeista i atsakovo. Atsižvelgiant i tai, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ vadovaudamasis LR CPK 142 str., teikia savo atsiliepima i pareikšta UAB „Darvydas“ ieškini del žalos atlyginimo.

Pateiktu patikslintu ieškiniu bei pareiškimu del asmens patraukimo civilineje byloje atsakovu ieškovas UAB „Darvydas“ prašo iš atsakovu J. Každailio II „Banga“, J. Každailio bei UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 33 557,76 Lt žalos atlyginimo už 2009-11-12 gaisro metu sudegusius automobilius bei bylinejimosi išlaidas.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, susipažines su pareikštu ieškiniu del žalos atlyginimo bei kitais Teismo pateiktais dokumentais ir informacija, pažymi, kad nesutinka su pareikštu UAB „Darvydas“ patikslintu ieškiniu bei mano, kad šis turi buti atmestas kaip neteisetas ir nepagristas. Savo pozicija atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ grindžia žemiau išdestytais argumentais ir motyvais:

Del draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu J.Každailio II „Banga“ (PZU Nr. 1106001).

Atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ patvirtina, jog tarp UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir atsakovo J. Každailio II „Banga“ buvo sudaryta vežeju automobiliais atsakomybes draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZU Nr. 1106001), kuria laikotarpiu nuo 2009-01-28 iki 2010-01-27 UAB DK „PZU Lietuva“ Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo taisykliu Nr. 011 (toliau - Taisykles) pagrindu buvo apdrausta kroviniu vežejo, t.y. J. Každailio II „Banga“, atsakomybe (atsakomybe del krovinio pervežimo pagal 1956 m CMR konvencija). Atsižvelgiant i tai, sprendžiant klausima del vežejo civilines atsakomybes atsiradimo / neatsiradimo bei nagrinejant civiline byla pagal ieškovo pateikta ieškini turi buti vadovaujamasi minetos konvencijos nuostatomis (ivertinus civilineje byloje esancius dokumentus, taip pat darytina išvada, jog ieškovo / atsakovo atlikto pervežimo metu atsiradusius santykius reguliuoja butent mineta CMR konvencija). Pažymetina, kad minetoje draudimo sutartyje, sudarytoje su J. Každailio II „Banga“ yra numatyta 1 500,00 EUR franšizes suma (franšize - suma, kuria kiekvieno draudiminio ivykio atveju draudikas mažina draudimo išmoka) pretenzijoms del vežamu automobiliu.

2. Del žalos bylos administravimo pagal su J. Každailio II „Banga“ sudaryta Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo sutarti.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, jog 2009-11-12 buvo gautas atsakovo J. Každailio II „Banga“ pranešimas apie 2009-11-12 ivyki, nurodant, jog stovint koloneleje sudege autovežis bei jame buves krovinys (lengvieji automobiliai). Atsižvelgiant i gauta pranešima, UAB DK „PZU Lietuva“ pradejo žalos bylos administravima pagal su draudeju J. Každailio II „Banga“ sudaryta draudimo sutarti. Atitinkamai ta pacia diena, t. y. 2009-11-12, buvo pateiktas užsakymas nepriklausomiems ekspertams OOO „Lars Krogius“ del nepriklausomos ekspertizes ivykio aplinkybems / priežastims bei nuostolio dydžiui nustatyti. Atitinkamai 2009-11-19 buvo pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ raštas Nr. 04 - 15C - 57140 Nyderlandu policijai, kuriuo buvo prašyta pateikti papildomus duomenis bei dokumentus, butinus tolesniam žalos bylos administravimui. Taip pat sekancia diena, t. y. 2009 - 11 - 20, buvo pateiktas raštas Nr. 04-15C-57155 del informacijos ir dokumentu pateikimo draudejui J. Každailio II „Banga“ (pabrežtina, jog vadovaujantis LR Draudimo istatymo 82 str. 2 d., Draudikas privalo tirti aplinkybes, butinas draudžiamojo ivykio faktui, pasekmems ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedamas reikiamas pastangas; remiantis mineto istatymo 82 str. 3 d. l p., draudikas neturi teises išmoketi draudimo išmoka ar atsisakyti ja išmoketi, neisitikines draudiminio ivykio buvimu). 2009 - 12 - 02 iš atsakovo J. Každailio II „Banga“ bei ieškovo UAB ,Darvydas“ buvo gauta / pateikta dalis UAB DK „PZU Lietuva“ prašymu duomenu bei dokumentu. Atsižvelgiant i tai, 2009-12-07 ir 2009-12-08 UAB DK ,,PZU Lietuva“ raštais ieškovas bei atsakovas buvo paprašyti pateikti trukstamus duomenis bei dokumentus. Be to, 2009-12-07 buvo pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ raštas Nr.04-15C-58063 Nyderlandu prokuraturai del informacijos suteikimo (negavus atsakymo šis raštas pakartotinai išsiustas 2009-12-28). Atitinkamai 2009-12-22 buvo gautas / pateiktas UAB „Darvydas“ atsakymas bei papildomi duomenys ir dokumentai, be to, 2009-12-28 gautas / pateiktas atsakovo J. Každailio II „Banga“ papildomas paaiškinimas del mineto pervežimo bei ivykio aplinkybiu. Pažymetina, jog ta pacia diena, t. y. 2009-12-28 UAB DK ,,PZU Lietuva“ raštu Nr. 04-15C-59087 ieškovas bei atsakovas buvo informuoti apie žalos bylos administravimo eiga, t. y. del kokiu priežasciu negali buti priimtas sprendimas del mineto ivykio pripažinimo draudžiamuoju / nedraudžiamuoju bei draudimo išmokos mokejimo / nemokejimo, t. y., jog nebuvo gautas ivyki užregistravusios teisesaugos institucijos atsakymas apie mineto ivykio aplinkybes, priežastis, galima kaltininka, be to, nebuvo gauta nepriklausomu ekspertu išvada. 2010-01-11 iš kito UAB DK ,,PZU Lietuva“ padalinio (administravusio žalos byla del mineto ivykio metu sudegusio autovežio, pagal su atsakovu J. Každailio II „Banga“ sudaryta Transporto priemoniu savanoriškaja draudimo sutarti) buvo gauta policijos pažyma bei priešgaisrines gelbejimo tarnybos atsakymas, kuriame nurodoma, jog tiketina gaisro kilimo priežastis - pervežamo a/m elektros instaliacijos gedimas. Atitinkamai, 2010-03-15 UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gauta / pateikta nepriklausomu ekspertu OOO „Lars Krogius“ ataskaita / išvada Nr. 090664, kurioje nurodoma, jog gaisro židinio zona - pervežamas automobilis.

Atsižvelgiant i tai, ivertinus visus žalos bylos administravimo metu gautus / pateiktus duomenis bei dokumentus, taip pat draudimo sutarties, sudarytos su J.Každailio II „Banga“ (PZU Nr. 1106001), UAB DK „PZU Lietuva“ Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo taisykliu Nr. 011 bei CMR konvencijos nuostatas, buvo priimtas sprendimas, jog minetas 2009-11-12 ivykis nera draudžiamasis, kadangi del mineto ivykio nekyla atsakovo J. Každailio II „Banga“ atsakomybe. Apie priimta sprendima ieškovas bei atsakovas buvo informuoti UAB DK „PZU Lietuva“ 2010-03-15 raštu Nr. 04-15C-62941. Atitinkamai 2009-04-21 UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gautas / pateiktas ieškovo UAB „Darvydas“ 2010-04-21 prašymas del sprendimo del 2009-11-12 ivykio peržiurejimo. Pažymetina, jog draudikas išsamiai išnagrinejo ieškovo pateiktame rašte išdestytas aplinkybes, pakartotinai peržiurejo žalos bylos administravimo metu gautus / pateiktus dokumentus / informacija, su draudeju J. Každailio II „Banga“ sudarytos draudimo sutarties (PZU Nr. 1106001) bei UAB DK „PZU Lietuva“ Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo Taisykliu Nr. 011 nuostatas, be to, del ieškovo rašte nurodomu aplinkybiu patikslinimo kreipesi bei gavo atsakymus nepriklausomu ekspertu OOO „Lars Krogius“, bei 2010-04-29 pakartotinai prieme sprendima, jog nera pagrindo keisti 2010-03-15 UAB DK „PZU Lietuva“ rašte išdestyto sprendimo nemoketi draudimo išmokos del 2009-11-12 ivykio. Apie priimta sprendima ieškovas bei atsakovas buvo informuoti UAB DK „PZU Lietuva“ 2010-04-29 raštu Nr. 04-15C-65246.

3. Del CMR konvencijos nuostatu taikymo nagrinejamam gincui.

Ieškovas UAB „Darvydas“ pateiktame patikslintame ieškinyje nurodo, jog sudarydamos krovinio ekspedijavimo sutarti - 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/9, sutarties šalys vadovavosi LR CK 6. 284 - 6. 829 str. numatanciais kroviniu ekspedicija. Taip pat pažymi, jog praradimo, sugadinimo arba pristatymo uždelsimo atveju, atsakove J. Každailio II „Banga“ pagal 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/09 isipareigojo buti atsakinga už sugadinimus ir imperatyviai isipareigojo padengti visus be išimties atsiradusius nuostolius. Ieškovas taip pat pažymi, jog del atsakoves atsakomybes už krovini abi šalys (ieškove ir atsakove) susitare, pasirašydama 2009-11-09 krovinio užsakyma Nr. 11/09, kuris yra žalos, atsiradusios gaisro metu, reikalavimo atlyginti pagrindas.

Atsižvelgiant i tai, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškina, jog remiantis Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) 1 str., ši Konvencija taikoma keliu transporto priemonemis vežamo krovinio už užmokesti sutarciai, kai krovinio siuntejas ir gavejas yra skirtingu šaliu teritorijose ir kai bent viena iš ju yra Konvencijos nare. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutarti pasirašanciu šaliu gyvenamosios vietos ir tautybes. Pažymetina, jog remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 aprobuota „Lietuvos teismu praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga“ (toliau - CMR konvencijos apžvalga), CMR konvencija yra specialus aktas bendrojo teises akto - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso - atžvilgiu. Ji numato ypatingas taisykles, kurios turi buti taikomos pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais keliu transportu, t. y. pervežimo sutarties šaliu teises ir pareigas, unifikuota dokumentu sistema, pretenziju ir ieškiniu pareiškimo tvarka ir pan. Tokiu ypatingu taisykliu nenustato joks kitas Lietuvos teises aktas. Vadovaujantis principu lex specialis generali derogat (specialus istatymas pakeicia bendraji) ir kolizijos atveju privalu remtis CMR konvencija. Taip pat atkreiptinas demesys, jog remiantis LR Civilinio kodekso (toliau- LR CK) 1. 13 str. 1 d., jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinese sutartyse nustatytos kitokios taisykles negu tos, kurias numato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos istatymai, tai taikomos Lietuvos Respublikos tarptautiniu sutarciu normos. Vadinasi, tarptautinio pervežimo teisiniams santykiams nacionaline teise gali buti taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos susitarimams arba kiek tarptautinis susitarimas ginco klausimo nereguliuoja. Taip pat atkreiptinas demesys, jog remiantis LR CK 6. 157 str., 1 d., šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviuju teises normu galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teise - nacionaline ar tarptautine - šias normas nustato.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta bei remiantis nagrinejamos civilines bylos duomenimis bei dokumentais, darytina vienareikšmiška išvada, jog šioje civilineje byloje nagrinejamam gincui taikytina CMR konvencija bei jos nuostatos, atitinkamai tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas 2009-11-09 krovinio užsakymas Nr. 11/09, tiek, kiek jis prieštarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, yra niekinis bei negaliojantis.

4. Del atsakovo J. Každailio II „Banga“ civilines atsakomybes nekilimo / nebuvimo.

Pažymetina, jog remiantis CMR konvencijos 17 str. 2 p., vežejas neatsako už krovinio praradima, jo sugadinima ar pavelavima pristatyti, jei tai ivyko ne del vežejo, o del krovini disponuojancio asmens kaltes, kaip jo nurodymu pasekme, del krovinio defektu ar aplinkybiu, kuriu pasekmiu vežejas negalejo išvengti. Atsižvelgiant i tai, UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškina, jog žalos bylos administravimo metu buvo gauta / pateikta nepriklausomu ekspertu OOO „Lars Krogius“ ataskaita / išvada Nr. 090664, kurioje nurodoma, jog gaisro židinio zona - pervežamas automobilis. Pažymetina, jog žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gautas / pateiktas priešgaisrines gelbejimo tarnybos atsakymas, kuriame nurodoma, jog tiketina gaisro kilimo priežastis - pervežamo a / m elektros instaliacijos gedimas. Be to, mineta aplinkybe patvirtina ir i nagrinejama civiline byla ieškovo pateikti duomenys bei dokumentai iš Belgijos valstybines prokuraturos. 2010-04-21 ieškovui UAB „Darvydas“ pateikus UAB DK „PZU Lietuva“ prašyma del sprendimo peržiurejimo, UAB DK „PZU Lietuva“ kreipesi i nepriklausomus ekspertus OOO „Lars Krogius“ del ivykio priežasties patikslinimo bei gavo pakartotini patvirtinima, jog labiausiai tiketina mineto 2009-11-12 ivykio priežastis - gaisras pervežamame automobilyje. Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta bei remiantis CMR konvencijos 17 str. 2 p., atsakovams J. Každailio II „Banga“ bei J. K. del mineto 2009-11-12 ivykio nekyla civiline atsakomybe, atitinkamai atsakovams J. Každailio II „Banga“, J. K. bei UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga atlyginti ieškovo prašoma atlyginti žala / moketi draudimo išmoka.

Be to, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 aprobuota „Lietuvos teismu praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga“, nepriklausomu ekspertu pateiktos tyrimo išvados laikomos vienu pagrindiniu ir paciu svarbiausiu irodymu tiriant konkretaus ivykio aplinkybes, priežastis, nuostolio dydi. Be to, remiantis LR CPK 197 str., 2 d., dokumentai, išduoti valstybes ir savivaldybiu instituciju, patvirtinti kitu valstybes igaliotu asmenu neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamu formos reikalavimu, laikomi oficialiais rašytiniais irodymais ir turi didesne Irodomaja galia. Aplinkybes, nurodytos oficialiuose rašytiniuose irodymuose, laikomos visiškai irodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esanciais, išskyrus liudytoju parodymus, irodymais. Atsižvelgiant i tai, pažymetina, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateike jokiu minetas nepriklausomu ekspertu / oficialiu teisesaugos instituciju išvadas paneigianciu irodymu, atitinkamai darytina išvada, jog minetoje ekspertineje išvadoje / oficialiu instituciju pateiktuose dokumentuose nurodytos mineto 2008-10-15 ivykio aplinkybes, priežastys / priežastis (atitinkamai ir pagrindai del kuriu atsakovams nekyla pareiga atlyginti žala / moketi draudimo išmoka) yra pilnai irodyti bei nenugincyti, atitinkamai Ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagristas bei neteisetas.

Atitinkamai, tiek remiantis žalos bylos administravimo metu gautais / pateiktais dokumentais, tiek i nagrinejama civiline byla pateiktais dokumentais - ivykio metu butent ieškovas UAB „Darvydas“ buvo minetu automobiliu savininkas bei butent ieškovui UAB „Darvydas“ del 2009-11-12 ivykio kyla civiline atsakomybe bei pareiga atlyginti žala nukentejusiems asmenims.

5. Del atsakovo UAB DK „PZULietuva“ pareigos moketi draudimo išmoka neatsiradimo.

UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6. 987 straipsnyje itvirtinta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) isipareigoja už sutartyje nustatyta draudimo imoka (premija) sumoketi kitai šaliai (draudejui) arba treciajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, istatyme ar draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka, apskaiciuota istatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu ivyksta istatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis ivykis. Pagal draudimo sutarties savoka pareiga moketi draudimo išmoka atsiranda tik ivykus draudžiamajam ivykiui. LR Draudimo istatymo 2 straipsnyje numatyta draudžiamojo ivykio savoka, t.y. draudžiamasis ivykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam ivykus draudikas privalo moketi draudimo išmoka leidžia daryti vienareikšmiška išvada, jog draudikui pareiga moketi draudimo išmoka kyla tik ivykus butent sudarytoje draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su aukšciau nurodyta draudiko pareiga. Toki draudimo sutarti reglamentuojancias teises normas bei draudžiamojo ivykio aiškinima suformavo ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, t. y. „Prievole moketi draudimo išmoka atsiranda esant draudiminiam ivykiui. Draudiminis ivykis yra aplinkybe, atitinkanti konkrecia sutarties salyga“ (LAT 2008-02-15 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-98/2008). T. y. ivykis pripažistamas draudžiamuoju bei draudikui kyla pareiga moketi draudimo išmoka tik esant visu toliau nurodomu salygu visumai: l ) remiantis CMR konvencijos nuostatomis nustatoma draudejo, šiuo atveju J. Každailio II „Banga“ atsakomybe del krovinio pervežimo pagal 1956 m. CMR konvencija; 2) ivyksta draudimo sutartyje / draudimo taisyklese nurodytas atsitikimas / ivykis bei nustatoma, jog šiam ivykiui galiojo draudimo apsauga; 3) aukšciau nurodytas ivykis / atsitikimas nepatenka i draudimo sutartyje /taisyklese/ prieduose numatytu nedraudžiamuju ivykiu saraša; 4) nenustacius draudejo pareigu, numatytu draudimo sutartyje / draudimo taisyklese, pažeidimo. Pažymetina, jog ivykiui pripažinti draudžiamuoju reikalinga / butina visu šiu salygu visuma. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su ivykio pripažinimu draudžiamuoju bei draudiko pareiga moketi draudimo išmoka.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta bei ivertinus visus žalos bylos administravimo metu / nagrinejamoje civilineje byloje gautus / pateiktus duomenis bei dokumentus, taip pat Vežeju civilines atsakomybes draudimo sutarties, sudarytos su J. Každailio II „Banga“ (PZU Nr. 1106001), UAB DK „PZU Lietuva“ Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo taisykliu Nr. 011 bei CMR konvencijos nuostatas, konstatuotina, jog minetas 2009-11-12 ivykis nera draudžiamasis, kadangi del mineto ivykio nekyla atsakovu J. Každailio II „Banga“ / J. K. atsakomybe. Atsižvelgiant i tai, atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga moketi draudimo išmoka pagal su J. Každailio II „Banga“ sudaryta Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo sutarti (PZU Nr. 1106001) bei tuo pagrindu ieškinys atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atmestinas.

6. Del atsakoves UAB DK „PZU Lietuva“ teises (išmokejus draudimo išmoka) reikalauti išmoketu sumu iš atsakingu asmenu.

UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškina, jog del mineto 2009-11-12 ivykio UAB DK „PZU Lietuva“ išmokejo DnB NORD lizingui 25 195,00 Lt draudimo išmoka už mineto ivykio metu sugadinta autoveži IVECO 190 E 34, v/n (duomenys neskelbtini) bei priekaba, kurie buvo apdrausti Transporto priemoniu savanoriškojo draudimo sutartimi (Kasko sutartimi), sudaryta su J. Každailio II „Banga“ (PZU LT Nr. 1076300). Atitinkamai, toje sumoje draudikas igijo teise reikalauti išmoketu sumu iš atsakingo už padaryta žala asmens (LR CK 6. 1015 str.). Atitinkamai, UAB DK „PZU Lietuva“ sprendžia klausima del priešieškinio teikimo šioje byloje atsakovui UAB „Darvydas“ del 25 195,00 Lt išmoketos draudimo išmokos priteisimo.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ mano, jog Ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagristas, neteisetas bei atmestinas.

Atsakovas savo atsikirtimus ieškovui grinde i byla pateiktais irodymais.

Teismo posedžio metu atsakovo (draudiko) atstove E. K. paaiškino, kad šaliu gincui taikytina CMR konvencija. Kadangi vežejo atsakomybe nekyla pagal minetos konvencijos 17 str. 2 p., tai tuo paciu neatsiranda ir draudiko pagal CMR konvencija atsakomybe. Ekspertai nustate gaisro priežasti, o ja paneigianciu irodymu byloje nera. Nesutiko su ieškovo nuomone, kad draudikas neturi teises padeti savo draudejui, nes šias šalis sieja partnerystes santykiai ir bendradarbiavimo principas ipareigoja jas keistis informacija, kuri susijusi su draudžiamu ivykiu. Tai, kad šaliu santykiams taikytinos CMR Konvencijos nuostatos irodo CMR važtaraštis, kuris laikytinas prima facie irodymu, nes irodo, kad tarp šaliu nebuvo krovinio ekspedicijos santykiu. Tuo paciu tam itakos turi ir CK 6. 157 str. 1 d. nuostata, kuri neleidžia šalims susitarimu pakeisti imperatyviu teises normu. Nors CK 6. 824 str. 6 d. numato, tam tikras paslaugas, taciau tokio susitarimo tarp ginco šaliu nebuvo. Be to pagal CK 6. 827 str. 1 d. ieškovas nepateike atsakovui (vežejui) jokiu nurodymu, o byloje apie tai nera ir irodymu. Praše teismo remtis OOO Laars Krogius Tyrimo atskaita, Belgijos prokuraturos ir priešgaisrines tarnybos pareigunu tyrimais. Teige, kad CMR Konvencijos 17 str. 2 p. yra kelios savarankiškos salygos del vežejo atleidimo nuo atsakomybes. Mano, kad tokiu atveju užtenka krovinio defekto. Be to šaliu susitarimo del akumuliatoriu atjungimo nebuvo, o tai susije ir su papildomomis išlaidomis, kuriu ieškovas neisipareigojo atlyginti vežejui. Jeigu nekyla vežejo atsakomybe, tai tuo paciu neatsiranda ir jo CMR draudiko atsakomybe, nes tai susije dalykai. Be to draudikas turi teise i draudejui priklausancios išmokos išskaita (franšize). Papildomai praše teismo atsakovui UAB DK PZU Lietuva priteisti iš ieškovo patirtas butinas bylinejimosi išlaidas del dokumentu vertimo i lietuviu kalba pagal teismui pateikta apmokejimo dokumenta.

Tretysis asmuo K. Š. irgi pateike teismui atsiliepima del ieškovo ieškinio reikalavimu nurodydamas šiuos motyvus:

UAB ,,Darvydas“ 2010-11-08 pateike Šiauliu miesto apylinkes teismui ieškini del žalos atlyginimo, kuriame esa mananti, kad ir del mano neprofesionaliu veiksmu ir netinkamo krovinio pakrovimo bei transportavimo kilo gaisras, del ko ieškove patyre žala. Su tokiu Ieškoves manymu nesutinku del šiu motyvu ir argumentu:

Dalis man pateiktu procesiniu dokumentu yra nepatvirtinti. Manau, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turini pagrindžia rašytiniais irodymais, prideda ju originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujancio advokato ar dokumenta išdavusio (gavusio) asmens (LR CPK 114 str. ). Todel manau, kad teismas atkreips demesi i man pateiktus procesinius dokumentus.

Del savo veikimo arba neveikimo padaryti žalos aš negalejau, nes i mano pareigas neieina, pareiga atlikti techninius aptarnavimus, ar kitokia technine priežiura gabenamam - kroviniui. Aš privalau tik tinkamai pakrauti ir pristatyti krovini i nurodyta vieta.

Pažymiu, kad pateiktoje 2010 m. kovo 9 d. tyrimo ataskaitoje, gautoje iš Antverpeno (ženklas 9.12.353.834 (PDL)), yra nurodyta, kad gaisras prasidejo ties VW Touran, o ne kurioje kitoje vietoje už kurios priežiura aš buciau atsakingas.

Neimanoma taip netinkamai pakrauti automobili, kad jis imtu ir stovint užsidegtu. Jeigu mano veiksmuose arba neveikime butu kaltes ji butu pastebeta degalines, kurioje stovejome, vaizdo kameru irašuose. Taciau tyrejai peržiureje irašus duomenu irodanciu mano kalte nerado. Be to, po ivykio, bendraujant su UAB ,,Darvydas“ vadovu, man buvo pareikšta, kad mano kaltes cia nera ir negali buti.

Iš asmenu dalyvavusiu tyrime man teko išgirsti, kad VW Touran buvo irengtas autonominis šildymas ir kada šiems apgadintiems automobiliams (po avarijos), o VW Touran toks ir buvo, gali isijungti autonominis šildymas ir automobilis del to gali užsidegti. Todel dar karta teigiu, kad mano kaltes cia nera, o Ieškove prieš nurodant pakrauti pavojinga krovini turejo perspeti apie tai vežeja, t. y. Ieškove nepasielge sažiningai, be to Ieškove, savo transporto technine bukle, privalo prižiureti pati. Iš to išryškeja tai, kad Ieškove prisieme rizika pati ir, kad teismas turi negincytina pagrinda atleisti mane nuo civilines atsakomybes (LR CK 6. 253 str.. 5 p.).

Atsižvelgiant i išdestyta akivaizdu, kad iš Ieškoves ieškinio visiškai neaišku, išskyrus Ieškoves „manome“, kokiu pagrindu esu kaltinamas bei už ka budamas be kaltes turiu atlyginti žala? Todel esu isitikines, kad busiu priverstas teikti teismui ieškini del mano patirtos žalos (kelione, sugaištas laikas, prarastos pajamos) bei procesiniu dokumentu parengimo išlaidu atlyginimo priteisimo iš ieškoves.

Be to jeigu Ieškove mano, kad aš esu kaltas tai tegul procesiniuose dokumentuose pateikia irodymus bei tuos procesinius dokumentus - civilini ieškini pateikia tinkamai, vadovaudamasi tai reglamentuojanciomis teises normomis pagal atsakovo gyvenamaja vieta (LR CPK 29 str.). Tretysis asmuo praše teismo ieškovo ieškini jo atžvilgiu atmesti.

Teismo posedžio metu tretysis asmuo K. Š. paaiškino, kad jam su kolega V. B. nuvykus i Belgija ir po to i Liuksemburga del automobiliu pargabenimo jis bendravo ne tik su ieškovu A. P., bet ir vietoje su pastarajam artimu žmogumi. Nurode, jog prisimena, kad automobilis VW Touran savo eiga nejudejo, del to teko ji užtempti ant autovežio. Teige, kad darbdavys J. K. neleido nuimti klemu nuo akumuliatoriu, nes po to atsiranda papildomu rupesciu del viduje esanciu prietaisu veikimo. Parode, kad gaisras kilo automobilyje VW Touran, o jo metu sudegus ir kitiems automobiliams jis neteko ir savo asmeniniu daiktu. Nurode, jog minetame automobilyje buvo ir autonominis šildymas, kuris isijungia savaime. Paaiškino, kad perkant automobili VW Touran jis turejo pateikti savo asmens dokumenta, nes tai privaloma pagal Liuksemburgo istatymus, taciau automobili pirko užsakovui (ieškovui). Praše teismo ieškovo ieškini atmesti.

Tretysis asmuo V. B. taip pat pateike teismui atsiliepima i ieškovo ieškini nurodydamas šiuos motyvus:

Del ieškovo UAB „ Darvydas“ ieškinio ( civ. byloje 2010-11-22, Nr. 2-5747-77/2010).

Ieškovas UAB „Darvydas“ ieškiniu, bei patikslintais ieškiniais prašo teisma priteisti iš atsakovu Juozo Každailio individualios imones „ Banga“ ir UAB Draudimo kompanijos PZU Lietuva solidariai 33 557,76 Lt žalos atlyginima, o Juozo Každailio individualiai imonei „ Banga“ neturint pakankamai turto padarytai 33 557,76 Lt žalai atlyginti, žala priteisti subsidiariai iš atsakovo Juozo Každailio ir solidariai iš atsakovo UAB Draudimo kompanijos PZU Lietuva.

Visu pirma treciajam asmeniui, duodanciam ši atsiliepima, nepateiktas pats ieškinio procesinis dokumentas. Bet ir be jo, sprendžiant iš kitu pateiktu procesiniu dokumentu matyti, kad ieškovo ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamu reikalavimu (LR CPK 111 str., 135 str.), nes nesuprantamas ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš ginco esmes, tai krovinio pervežimas buvo vykdomas tarptautiniu maršrutu, todel tokiam pervežimui turi buti taikomos CMR konvencijos reikalavimai. Pagal CMR konvencijos reikalavimu 17 str. 2 p. pervežejas neatsako už krovinio praradima ar sugadinima, jeigu tai ivyko ne del vežejo kaltes. Tai yra pagrindas susidariusiam gincui spresti. Be to pagal LR CK 6. 820 str. vežejas atsako tiktai už krovinio praradima, trukuma, sužalojima, o taip pat už transporto priemones nepateikima ( LR CK 6. 818 str. ) ar velavima ( LR CK 6.819 str. ). Tai visi atvejai kada istatymu numatyta vežejo atsakomybe. Ieškovas nei vieno tokio atvejo neirodo. Todel ieškini reikia atmesti.

Be to šioje byloje pats vežejas yra nukentejes del to, kad krovinio siuntejas pateike pervežejui krovini, kurio pervežimas padare žalos pervežejui. Tokia tvarka reiketu ginca spresti ir tarp ieškovo ir draudimo kompanijos. Vežejas su draudimo su UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudares draudimo sutarti. Pagal draudimo sutarti gal ir butu galimas žalos atlyginimo ginco sprendimas, jeigu del pervežti priimto krovinio sugadinimo butu atsakovo (vežejo) kalte. Šiuo atveju tokios atsakovo (vežejo) kaltes nera, todel ieškinys ir to atsakovo atžvilgiu turi buti atmestas.

Šioje situacijoje matyti, kad gavosi taip: ieškovas pats kaltas del vežejui pervežimui perduoto krovinio sunaikinimo ir pats rekia.

Del pasakyto ir vadovaujantis LR CPK 142 str. teismui pateikiu ši atsiliepima. Tretysis asmuo teismo praše ieškovo ieškinio abieju atsakovu atžvilgiu netenkinti.

Teismo posedžio metu tretysis asmuo V. B. paaiškino, kad pas J. K. dirbo apie 6 menesius, gabenant minetus automobilius jis nei su darbdaviu, nei su A. P. nebendravo. Nurode, kad darbdavys draude listi prie automobiliu ir atjungineti juose esancius akumuliatorius. Taip pat praše teismo ieškovo ieškini atmesti.

Ieškovo UAB ,,Darvydas“ ieškinys atsakovams: J. Každailio II ,,Banga“ ir jos savininkui J. K. bei UAB DK PZU Lietuva atmestinas.

Del šaliu teisiniu santykiu ir ju gincui taikytinos teises.

Teisingam taikytinos teises nustatymui svarbus teisiniu santykiu kvalifikavimas ir ju dalyviu padeties apibrežimas.  Teismas laiko, kad nagrinejamu atveju yra Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte nustatytos salygos (buvo vežama keliu transportu, už užmokesti, krovinio gavejas ir siuntejas yra skirtingu šaliu teritorijose, šalys yra Konvencijos nares), todel ginco sprendimui taikytinos Konvencijos nuostatas. Teismas pažymi, kad pripažinus, jog vežimas vyko pagal CMR konvencija, jos nuostatos pirmiausia taikytinos atsižvelgiant i šaliu teisinius santykius, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja Konvencija. Pažymetina, kad CMR konvencija reglamentuoja ir vežejo atleidima nuo atsakomybes už krovinio praradima, sugadinima ar paveluota pristatyma (CMR Konvencijos 17 str. 2 p.) . Teismas atsakova J. Každailio II Banga laiko vežeju pagal CMR konvencija. Pastebetina, kad Užsakovo (ieškovo) su atsakovu (vežeju) sudarytoje Paslaugu sutartyje, kuria ieškovas laiko ekspedijavimo sutartimi, taciau pagal savo turini ji tokia nelaikytina, nes atsakovas (vežejas) nevadinamas ekspeditoriumi. Atsiliepime i ieškini vežejas nurode, kad jis buvo isipareigojes teikti ne ekspedijavimo paslaugas, bet pargabenti krovini i paskirties vieta (t.1, b.l. 69-73). Pagal bylos aplinkybes matyti, kad ieškovas turejo vežejui moketi už kroviniu vežima, o ne už ekspedijavimo paslaugas. Be to Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ir ekspeditorius gali buti laikomas vežeju, nors pats krovinio ir neveže, bet akivaizdžiai prisieme atsakomybe už visa pervežimo organizavima arba gavo atlyginima ir už vežima, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovini (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. lapkricio 29 d. nutartis civilineje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilineje byloje bendra imone ribotos atsakomybes bendrove „Tair novyje technologiceskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, UAB „Jurtransa“, UAB „Haidaja“, bylos Nr. 3K-3-64/2008). Taip pat ieškovo pretenzija atsakovui (vežejui) irodo, kad šis buvo prisiemes atsakomybe už krovinio pergabenima, o ne už ekspedijavima (t.1, b.l. 6). Del to, teismo vertinimu J. Každailio II Banga veike kaip vežejas CMR konvencijos prasme. Todel kaip jau mineta J. Každailio II Banga buvus vežeju ir susitarus su ieškovu del krovinio vežimo, ginco santykiams taikytina CMR konvencija.

Del užsakovo (ieškovo) ir vežejo (atsakovo) J. Každailio II Banga teisiniu santykiu vertinimo bei pastarojo atsakomybes už krovinio praradima.

Iš bylos medžiagos, šaliu ir ju atstovu bei treciuju asmenu paaiškinimu matyti, kad ieškovas UAB ,,Darvydas“ susitare su atsakovu J. Každailio II ,,Banga“ del lengvuju automobiliu pervežimo iš Belgijos Karalystes ir Liuksemburgo Didžiosios Karalystes i Lietuvos Respublika. Del to šalys 2009-11-09 sudare Krovinio pervežimo sutarti (Krovinio pervežimo užsakymas) (t.1, b.l. 7). Tos pacios šalys dar iki minetos sutarties sudarymo, tai yra 2009-05-04 sudare ir paslaugu teikimo sutarti (t.1, b.l. 83). Be to gabenant pagal užsakyma krovini 2009-11-13 šaliu santykiai remesi ir Tarptautinio kroviniu transportavimo važtarašciu (CMR) (t.1, b.l. 104). Pagal ši krovinio transportavimo važtarašti atsakovas jau buvo priemes iš siunteju (pardaveju) pervežimui keturis po autoivykiu sugadintus automobilius ( t.1, b.l. 36, 41, 45, 49). Pastebetina, kad atsakovas (vežejas) automobiliu gabenimui tarptautiniais maršrutais su draudiku UAB DK PZU Lietuva irgi buvo sudares Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo polisa (sutarti) (t.1, b.l. 8). Vežejui gabenant nurodyta krovini 2009-11-12, 5.00 val. ryto pastarasis užsidege Elversele mieste, Belgijos Karalysteje ir buvo prarastas fiziškai bei ekonomiškai (t.1, b.l. 14-16). Pirminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad gaisras prasidejo ties VW Touran automobiliu (t.1, b.l. 16). Atsakovas (draudikas) remiantis vietos Temse gaisrines viršininko informacija, Belgijos Karalystes D. K. prokuraturos prokuroro pranešimu ir baudžiamosios bylos del ikiteisminio tyrimo medžiaga, Vežeju automobiliais atsakomybes draudimo taisyklemis Nr. 011, nusprende, kad atsakovui (vežejui) draudimo išmoka nebus mokoma (t.1, b.l. 118, 124, 145, 146, 170-180). Tuo paciu draudikas informavo ir ieškova (užsakova), kad UAB DK PZU Lietuva nekyla pareiga moketi ir pastarajam draudimo išmoka del mineto ivykio (t.1, b. l. 31).

Remiantis aukšciau paminetu kaip jau nurodyta, tarp šaliu, tai yra ieškovo (užsakovo) ir atsakovo (vežejo) susikloste kroviniu pervežimo tarptautiniais maršrutais santykiai, kurie buvo iforminti sutartimi (užsakymu) ir Tarptautinio kroviniu transportavimo važtarašciu (t.1, b.l. 7, 104). Todel šiems šaliu santykiams taikytinos Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos (CMR 1 str.1 d., 9 str. 1 d.), nes buvo vežama pagal CMR konvencijos salygas. Aukšciau paminetos sutartys yra konsensualines, t.y. jos laikomos sudarytos sutarciu šalims pasiekus susitarima del visu esminiu sutarties salygu, tiek ieškovui (užsakovui) su automobiliu pardavejais ar siuntejais, tiek ieškovui su atsakovu (vežeju). Tai, kad del lengvojo automobilio VW Touran pervežimo su pardaveju iš pradžiu taresi atsakovo (vežejo) darbuotojas K. Š., nekeicia šaliu santykiu, kadangi ši krovini jis veže ne sau, o ieškovui, nes pastarasis šiai prievolei ivykdyti buvo pasitelkes J. Každailio II ,,Banga“. Be to šios aplinkybes teismo posedžio metu neneige ir pats ieškovas. Nors ieškovas teige, jog pamineti faktiniai šaliu veiksmai galetu buti kvalifikuotini kaip kroviniu ekspedijavimas (CK 6.824str.), taciau kita šiuos šaliu teisinius santykius kvalifikuojanti ypatybe ta, jog atsakovas (vežejas) isipareigojo suteikti ieškovui (užsakovui) ne kroviniu pervežimo organizavima ir su tuo susijusius veiksmus, bet kroviniu pergabenima iš Belgijos Karalystes ir Liuksemburgo Didžiosios Karalystes i paskirties vieta Lietuvos Respublikoje ir juos perduoti turinciam teise gauti asmeniui, t.y. atliko automobiliu pervežima. Tokia išvada seka remiantis sutartu ieškovo (užsakovo) mokejimu už krovinio vežimo paslaugas pagal 2009-11-09 sutarti (krovinio pervežimo užsakyma), kurioje nurodoma, kad bus mokoma už paslaugas, neišskiriant atskirai mokescio už krovinio ekspedijavimo paslaugas (t.1, b. l. 7, 104). O tarp ieškovo ir atsakovo (vežejo) 2009-05-04 sudaryta paslaugu teikimo sutartis numato tik busimus mokejimus už suteiktas paslaugas, taciau nei kokios tos paslaugos, nei kur ar kada jos turi buti suteiktos, mineta sutartis neivardija (t.1, b.l. 83). Todel nors ieškovas ir teigia, kad atsakovas (vežejas) faktiškai atliko krovinio ekspedijavimo veiksmus, taciau jo susitarimai su vežeju vykdant šiuos isipareigojimus ir atlikti konkretus veiksmai kroviniui pervežti, patvirtina, jog tarp užsakovo ir vežejo susikloste teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip kroviniu pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, nes iš tikruju tarp šiu subjektu buvo sudarytos kroviniu vežimo tarptautiniais maršrutais sutartys (t.1, b.l. 7, 104). Pastebetina, jog teismu praktikoje ne karta yra konstatuota, kad jeigu asmuo sudaro sutarti kroviniui pervežti tarptautiniais maršrutais i paskirties vieta, bet veža ne pats, o paveda tai daryti treciajam asmeniui, jis vis tiek yra vežejas CMR konvencijos prasme. Be to, netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybe už pervežimo organizavima, taciau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovini, jis taip pat laikytinas vežeju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginima už visa konkretu pervežima, yra vežejas pagal CMR konvencija, nebent sutartyje su užsakovu butu nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas. Byloje nustatyta, jog atsakovas (vežejas) veže užsakovo krovinius pagal su pastaruoju sudarytus susitarimus del kroviniu pervežimo tarptautiniais maršrutais ir jie del šiu kroviniu pervežimo sudare sutartis. Atsakovas (vežejas) vykdydamas sutarti su ieškovu, ne tik prieme pastarojo nurodytus krovinius pervežimui iš siunteju (pardaveju), taip pat faktiškai juos gabeno. Nors krovinio kontrole teisine prasme buvo peremusi J. Každailio II ,,Banga“, taciau ieškovas betarpiškai bendraudamas su atsakovo vairuotojais, taip pat dalyvavo ju pakrovime, del to turi prisiimti ir su tuo susijusia rizika. Tokia teismo išvada patvirtina minetas motyvas, kad ieškovui irgi tenka atsakomybe už tinkama krovinio pakrovima, nes priimtas pervežimui krovinys kaip jau mineta, buvo avarijose sugadinti lengvieji automobiliai. Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys K. Š. ir V. B. ne tik atvyko i paskirties vieta priimti krovinius pervežimui, bet ir dalyvavo ju pakrovime, taciau kaip vežejo atstovai jie neatliko jokiu netinkamu veiksmu, susijusiu su krovinio pakrovimu ir pervežimu, kuriu pasekoje ieškovui butu buvusi padaryta žala. Todel pripažintina, kad del ieškovui atsiradusios žalos atsakomybe tenka jam paciam. CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo proceduru, todel sutarties šalys galejo del to susitarti. Taciau kai nera tokio susitarimo, o krovinys kraunamas be atskiru užsakovo nurodymu, tai jam atsiradusi žala ne visada laikytina vežejo atsakomybe. Todel sprestinas klausimas kaip teigia atsiliepime vežejas, kad jis gali buti atleistas nuo civilines atsakomybes pagal CMR konvencijos 17 str. 2 punkto nuostatas.   

Del vežejo (atsakovo) atleidimo nuo atsakomybes CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto pagrindu.

1956 m. Ženevos tarptautine kroviniu vežimo keliais sutarties konvencija jau daugeli dešimtmeciu taiko ir per teismu praktika aiškina daugelis pasaulio valstybiu, o nuo 1993 m. ir Lietuva. Per daugiau kaip 50 metu, kai galioja ši Konvencija, kroviniu vežimo keliais rinka smarkiai pasikeite, o atitinkamas Konvencijos nuostatas imta aiškinti per teises doktrina ir teismu praktika, atsižvelgiant i ivykusius pokycius. Lietuviškoje teisineje literaturoje CMR konvencijos nuostatu taikymas dar nera placiai aptartas, todel teismas nagrinedamas ši šaliu ginca, taip pat atsižvelgia ir i kitu valstybiu teises doktrina, o tuo paciu ir i teismu praktika.

Konvencijos 17 straipsnio 1 punkte itvirtinti objektyvus vežejo kaltes principai, taciau Konvencijoje taip pat siekiama subalansuoti vežejo ir asmens, reiškiancio vežejui pretenzijas, padeti, numatant tam tikras vežejo gynybos priemones. Konvencijos 17 straipsnis numato bendruosius vežejo atleidimo nuo atsakomybes pagrindus, t. y. kai nustatytos aplinkybes, nurodytos Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte, vežejas atleidžiamas nuo atsakomybes už padarytus nuostolius arba atsako iš dalies.

Vežejas yra atleidžiamas nuo atsakomybes, jeigu praradimas, sugadinimas ar paveluotas pristatymas ivyko del ieškovo netinkamu veiksmu ar aplaidumo, del ieškovo duotu nurodymu, o ne del vežejo netinkamu veiksmu ar aplaidumo, del pasleptu prekiu defektu, arba del aplinkybiu, kuriu vežejas negalejo išvengti, o pasekmems del šiu aplinkybiu negalejo užkirsti kelio (CMR konvencijos 17 str. 2 p.) (Teismu praktika. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo biuletenis. 2001. Nr. 15, p. 376).

Taigi CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytos keturios aplinkybiu padariniu grupes, kai vežejas gali buti atleidžiamas nuo atsakomybes:

a) del ieškovo netinkamu veiksmu arba aplaidumo;

b) del ieškovo duotu nurodymu, o ne del vežejo netinkamu veiksmu ar aplaidumo;

c) del krovinio pasleptu defektu;

d) del aplinkybiu, kuriu vežejas negalejo išvengti ir šiu aplinkybiu pasekmems negalejo užkirsti kelio.

Krovinys gali buti prarastas, sugadintas arba pristatytas paveluotai ir del užsakovo netinkamu veiksmu arba aplaidumo. Užsakovo neteiseti veiksmai arba aplaidumas gali pasireikšti tiek prieš vežimo pradžia, tiek jo metu, tiek ir atvykus i paskyrimo vieta. Ginco atveju užsakovas ir krovinio gavejas yra tas pats asmuo. Krovinio siuntejo netinkami veiksmai arba aplaidumas taip pat gali pasireikšti ivairiai.

Butina atskirai pažymeti, kad krovinio praradimas, sugadinimas ar paveluotas pristatymas gali atsirasti butent del kroviniu disponuojancio asmens veiksmu. Užsakovas nuo pat užsakymo pervežti krovinius momento gerai suvoke, kad šie kroviniai yra ne tik su matomais defektais, bet gali tureti ir pasleptu defektu. Todel nereikalaudamas iš vežejo ar jo darbuotoju imtis papildomu atsargumo priemoniu juos gabenant, turi prisiimti iš to kylancia rizika. Tokie ieškovo veiksmai leidžia teismui spresti del vežejo atleidimo nuo atsakomybes, nes mineti netinkami ieškovo veiksmai (aplaidumas), ir iš šiu veiksmu (neveikimo) kilusios pasekmes, tai yra krovinio praradimas, yra priežastiniame ryšyje su ieškovo netinkamais veiksmais (neveikimu). Mineti ieškovo netinkami veiksmai yra viena iš salygu leidžianti atsakova (vežeja) atleisti nuo atsakomybes.

Butent atsakovai remiasi tuo, kad pagal atitinkamai UAB DK „PZU Lietuva“ prašymu 2010-03-09 atlikta nepriklausomu ekspertu OOO „Lars Krogius“ užsakymu Tyrimo ataskaita ir eksperto išvada (nuomone) yra nurodoma, jog gaisro židinio zona - pervežamas automobilis (taip pat ši fakta patvirtina ir žalos draudiko bylos administravimo metu gautas Priešgaisrines gelbejimo tarnybos atsakymas, kuriame irgi nurodoma, jog tiketina gaisro kilimo priežastis - pervežamo a/m elektros instaliacijos gedimas). Del to vadovaujantis minetomis nuostatomis, bei žalos draudiko bylos administravimo metu nustatytomis aplinkybemis, teismas pripažista, jog atsakovo J. Každailio II Banga imones civiline atsakomybe del 2009-11-12 mineto krovinio (l/a) praradimo nekyla.

Be to CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktas nurodo ir paslepta krovinio defekta. Kaip jau mineta užsakovo (ieškovo) prašymu vežejui buvo pateikti transportuoti autoivykiuose sugadinti lengvieji automobiliai, kurie tuo metu negalejo buti tinkamomis transporto priemonemis. Pagal treciojo asmens K. Š. paaiškinima, automobilis VW Touran net nevažiavo savo eiga, del to buvo užtemptas ant autovežio. Pažymetina, kad šiuo atveju svarbus du faktai: paties krovinio pobudis ir vežejo veiksmai vežant toki krovini. Nustatyta, kad užsakovui skirti lengvieji automobiliai buvo vežami ne tik su pajungtais akumuliatoriais, bet ir su veikiancia ju vidaus iranga (pvz. autonominiu šildymu, signalizacijos sistema, kompiuteriu). Taciau užsakovas tokiu atveju nei pakrovimo metu, nei po to nepareikalavo iš vežejo ar iš jo vairuotoju atjungti automobiliu akumuliatoriu nuo sroves, nors budamas verslininku ir profesionalu šiame versle, turejo suvokti, kad šiame krovinyje galimi ir elektros instaliacijos pažeidimai, tai yra slapti defektai. 

Kadangi ginco atveju kalbama ne apie naturalias krovinio savybes, todel lemiama reikšme turi tai, visavertis ar ne transportuoti yra priimtas krovinys. Kaip ir atsitiko, nors vežejas prieme pervežimui neturinti naturaliu savybiu krovini, taciau užsakovas atsakovui (vežejui) nepateike jokiu papildomu nurodymu del jo transportavimo iki paskirties vietos. Teismas tokia išvada daro atsižvelgdamas net tik i krovinio pervežimo užsakymo nuostatas ir CMR važtarašti, bet ir i visus kitus byloje esancius irodymus. Del to teismas pripažista, kad tokiu atveju vežejas gali buti atleidžiamas nuo atsakomybes, kadangi irode, jog krovinys turejo defekta. Todel pažymetina, kad visuma byloje esanciu rašytiniu irodymu leidžia laikyti, jog užsakovo nurodymu priimtas gabenimui krovinys turejo paslepta defekta, tai yra netvarkinga automobilio vidaus elektros instaliacija ir srove tiekianti akumuliatoriu, del ko jame kilo gaisras, kurio pasekoje sudege paruoštas pervežimui visas krovinis ir jo gabenimui skirtas autovežis. Pagal paplitusia teismu praktika, kad pateiktas transportuoti krovinys buvo be defektu, privalo irodyti krovinio siuntejas ar jo pargabenimu suinteresuotas asmuo. Taciau ginco atveju ieškovas tokiu duomenu nepateike.

Tai, kad atsakovo gabenama preke turejo paslepta krovinio defekta yra ir kita salyga, bei dar vienas pagrindas atleisti vežeja (atsakova) nuo atsakomybes. Be to ieškovas byloje esanciais irodymais nepaneige aplinkybes, kad gaisras kilo ne automobilyje VW Touran, o autovežyje (t.1, b.l l. 14-16, 31, 118, 143-146, 166-176). Nors krovinys buvo pakrautas i autoveži, automobiliu vidaus varikliai neveike, nes jie buvo paruošti gabenimui, taciau ju akumuliatoriai nebuvo atjungti nuo sroves, nes tai neturejo itakos ju pervežimui, taciau teismas konstatuoja buvus paslepta krovinio defekta. Tokia teismo išvada siejasi kaip jau mineta su tuo, jog butina atsižvelgti ir i kitu Europos Sajungos teismu praktika alogiškose bylose. Pavyzdžiui, Vokietijos Federacines Respublikos teismas irgi konstatavo, jog gedimas vežamu lengvuju automobiliu elektros instaliacijoje, del kurio kilo gaisras, laikytinas pasleptu krovinio defektu (OLG Munchem vom 27.2.1987, TranspR. 1987, p.185).

Kadangi ieškovas nepateike teismui irodymu, jog atsakovas (vežejas) negali buti atleistas nuo atsakomybes, tai pastarasis remiantis aukšciau paminetomis ir nustatytomis aplinkybemis nuo jos atleistinas.

Del vežejo civilines atsakomybes draudimo ir draudimo bendroves atsakomybes.

Kaip jau mineta atsakovas (vežejas) vežimo metu naudojosi Vežeju automobiliais civilines atsakomybes draudimu (toliau - CMR draudimas). Tai yra draudimo rušimi, kai apdraudžiama vežejo automobiliais civiline atsakomybe už komercini krovini, gabenant ji tarptautiniais maršrutais. Taigi CMR draudimu gali buti draudžiama vežejo atsakomybe už krovinius, gabenamus už atlygi sausumos keliu transportu, kai krovinio krovimo ir gabenimo paskirties vieta yra skirtingose valstybese, iš kuriu bent vienoje buvo sudaryta vežimo sutartis.

Atkreiptinas demesys, kad tokio pobudžio sutartyse draudžiamuoju ivykiu laikomas ne pats civilines atsakomybes kilimo faktas, o draudejo patirtu finansiniu nuostoliu del kilusios civilines atsakomybes atsiradimo faktas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju kolegija 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-671, pažymejo, kad civilines atsakomybes draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius už žala atsakingo asmens turtinei padeciai. Asmuo, padares savo veiksmais žala nukentejusiajam, turi teise reikalauti, kad šia žala atlygintu draudimo imone (draudikas). Taigi šios sutarties esme yra istatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens (padariusio žala) civiline atsakomybe kitam asmeniui, žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ja atsakin­gam pagal sutarti.

Minima draudimo rušis šiuo metu jau nera privaloma, nes dabar CMR draudimas - savanoriška draudimo forma.

Be to vežejo, gabenancio krovini tarptautiniais maršrutais sausumos keliais, at­sakomybe reglamentuoja Tarptautinio kroviniu vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatos. Atsižvelgiant i tai, kad vežejas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradima ar jo sugadinima nuo to momento, kai krovini prieme vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio paveluota pristatyma, tokia civilines atsakomybes draudimo rušis mažina vežejo nuostolius. Taciau CMR draudimo objektas yra ne gabenamas krovinys, bet vežejo atsakomybe, todel šiuo draudimu yra atlyginami nuostoliai, del kuriu kyla vežejo atsakomybe, t. y. krovinio praradimo, sugadinimo ar paveluoto pristatymo atveju. Svarbu pažymeti, kad, nors draudimo objektas yra vežejo (imones) civiline atsakomybe, draudimo liudijime turi buti nurodytos konkrecios transporto priemones, kurioms taikoma draudimine apsauga, t. y. kuriomis gabenant krovini galiotu draudimine apsauga. To­del draudimo suma yra nustatoma kiekvienos draudžiamos transporto priemones sukeltam vienam ivykiui.

Kaip jau mineta pagal CMR konvencija yra apribojamas vežejo atsakomybes dydis. Pažymetina, kad CMR draudimo buvimo faktas nepanaikina galimybes apdrausti pati krovini, t. y. nors vežejo civiline atsakomybe apdrausta, papildomai galima drausti krovini, o tuo turetu pasirupinti pats paslaugos užsako­vas. Todel kiekvienu atveju krovinio savininkas, ivertindamas ir galima vežejo civilines atsakomybes nekilimo ar atleidimo nuo jos rizika (CMR konvencijoje nurodytais atvejais), turetu pasinaudoti galimybe atitinkamai deklaruoti tikraja krovinio verte ir papildomai apdrausti pati krovini, neatsižvelgiant i esama CMR draudimo fakta.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta yra pasisakes, kad krovinio praradimo atveju at­siranda mišri solidarioji vežejo ir draudimo kompaniju, kuriose vežejas yra apdraudes savo civiline atsakomybe, prievole. Pabrežtina, kad vežejui, kaip skolininkui, atsakomybe atsiranda iš istatymo — CMR konvencijos, o jo civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui - iš vežejo civilines atsakomybes pagal CMR konvencija draudimo sutarties.

Be to 2003 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-730/2003, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas konstatavo, kad, nors vežejas ir draudikas laikomi solidariais skolininkais, pažymetina, jog draudimo bendroviu atsakomybe yra ribojama draudimo išmokos sumos, ivertinus franšize (išskaita), o vežejo atsakomybe neribojama (išskyrus istatyme nurodytus atvejus). Todel, jei draudimo išmoka yra mažesne, nei treciojo asmens nuostoliai, šis skirtumas gali buti išieškomas tik iš vežejo. Kuomet draudimo išmoka yra didesne, tuomet vežejas turi sumoketi draudiko išskaita (franšize).

Ginco atveju abi šalys save laiko verslininkais, todel ju veikla paremta ir šiai profesinei veiklai taikomais etikos ir elgesio standartais. Šalys budamos verslininkais visada veikia savo rizika, todel jos turi prisiimti visu neigiamu savo veiklos padariniu rizika. Kadangi ieškovas nepasinaudojo atskirai gabenamo krovinio draudimu, todel turi prisiimti ir patirtu nuostoliu rizika.

Todel teismas, atmesdamas ieškovo – UAB „Darvydas“ reikalavimus ir pripažindamas jo reikalavimu nepagristuma, nelaiko esant atsakingu už kroviniu praradima nei J. Každailio II Banga, nei UAB DK PZU Lietuva. Tik pripažinus vežeja (atsakova) kaltu del ieškovo krovinio praradimo, kyla ir kito atsakovo (draudiko) atsakomybe, atsižvelgiant i draudimo sutarties nuostatas. Todel ginco atveju ta aplinkybe, kad vežejas (atsakovas) yra atleidžiamas nuo atsakomybes, leidžia ir draudikui remtis ta pacia aplinkybe, jog nesant draudejo atsakomybes, neatsiranda ir draudiko civiline atsakomybe, del užsakovo krovinio praradimo ir patirtos žalos.

Teismas konstatuoja, kad krovinio praradimo aplinkybes, remiantis atsakovu J. Každailio II Banga ir UAB DK PZU Lietuva pateiktais dokumentais yra ne tik nustatytos, bet ir irodytos. Be to kai kurie iš byloje esanciu irodymu pripažintini ir prima facie irodymais (CPK 197 str. 2 d.). Tokia išvada darytina remiantis visais i byla atsakovu pateiktais rašytiniais dokumentais, nes jie turi esmines reikšmes teisingam ginco išsprendimui, kadangi juose užfiksuota daug faktiniu duomenu apie tai, del kokiu priežasciu gabenimo metu buvo prarastas krovinys (CMR konvencijos 18 str. 1p.). Tuo paciu teismas konstatuoja, kad byloje pakanka faktu, butinu teisingam bylos išsprendimui.

Kadangi teismas ieškovo UAB ,,Darvydas“ ieškini atsakovams J. Každailio II ,,Banga“, savininkui J. K. ir UAB DK PZU Lietuva atmeta, todel išsprestinas klausimas ir del bylinejimosi išlaidu iš ieškovo priteisimo (CPK 93 str.).

Del bylinejimosi išlaidu.

Naujasis CPK atvere galimybe bylinejimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos istatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinejimu susijusias išlaidas. Tai sudaro salygas bylinejimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertu išvada irodymu gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstoliu atlikto faktu konstatavimo išlaidas, dokumentu gavimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitu atstovu (auditoriu, buhalteriu, mokesciu konsultantu ar kitu sriciu specialistu) pagalbai, kitas išlaidas.

Tam, kad istatyme tiesiogiai neivardytos išlaidos butu pripažintos bylinejimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio dalies 8 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi buti butinos, ir jos turi buti pagristos.

Kalbant apie pirmaji kriteriju, pasakytina, kad teismas turi ivertinti, ar nebuvo imanoma apsieiti ir be šiu išlaidu, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas butina pagristi, t. y. irodyti. CPK komentare ir 2003 metu civilinio proceso teises vadovelyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi buti pagristos rašytiniais irodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina butent rašytiniai irodymai. Taciau vis delto reikia atkreipti demesi, kad istatymas kategoriškai nereikalauja ,,kitu“ bylinejimosi išlaidu pagristi tik rašytiniais irodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir šalies turetos išlaidos del procesiniu dokumentu rengimo gali buti priskiriamos prie kitu butinu ir pagristu išlaidu, numatytu CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinedamas šiu išlaidu priteisimo klausima, turi ivertinti, ar šios išlaidos yra butinos ir racionalios, ar jos pagristos byloje esanciais rašytiniais irodymais, t. y. mokejimo dokumentais (PVM saskaitomis-fakturomis, kvitais ir kt.).“ (Teismu praktika, 2005, Nr. 23). Atsakovas (draudikas) butent pateike teismui rašytinius irodymus del išlaidu turetu verciant dokumentus, susijusius su ivykio tyrimu. Paties ieškovo veiksmai leme tai, kad atsakovas turejo pateikti teismui minetu dokumentu vertimus i byla (t.1, b.l. 142-148).

Remiantis aukšciau paminetu tenkina ši atsakovo (draudiko) reikalavima ieškovui. Tenka pastebeti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šaliu, bet ir valstybes išlaidos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todel butina protingai elgtis kilus gincui, o ne skatinti tolimesni šaliu bylinejimasi suvokiant, kad tai veda tik prie šiu išlaidu didejimo. Todel teismas konstatuoja, kad ne atsakovai, o ieškovas turi prisiimti visas iš jo netinkamu veiksmu kylancias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nera vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukšciau ivardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažeja, o dideja. Todel atmestini ieškovo atstoves argumentai, kad nera teisinio pagrindo tenkinti atsakovo (draudiko) prašyma del kitu jo patirtu bylinejimosi išlaidu atlyginimo.

Atsakovo (draudiko) kitos bylinejimosi išlaidos atlygintinos, atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, kadangi jos yra susijusios su procesiniu dokumentu parengimu, jos yra butinos ir pagristos. Taip pat iš ieškovo priteistinos valstybei ir procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos ( CPK 92 str. 1d. ).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK  259- 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo UAB ,,Darvydas“ ieškini atsakovams: J. Každailio II ,,Banga“ ir savininkui J. K. bei UAB DK PZU Lietuva atmesti.

Priteisti Juozo Každailio individualiai imonei ,,Banga“ (i/k 144146050) ir savininkui J. K. iš UAB ,,Darvydas“ (i/k 302310431) 2 100, 00 Lt (du tukstancius viena šimta litu) bylinejimosi išlaidu atlyginimui.  

Priteisti UAB DK PZU Lietuva (i/k 110057869) iš UAB ,,Darvydas“ (i/k 302310431) 213,44 Lt (du šimtus trylika litu 44 ct) butinu bylinejimosi išlaidu.

Priteisti i valstybes biudžeta (surenkamoji saskaita, imokos kodas 5660) iš ieškovo UAB ,,Darvydas“ (i/k 302310431) - 74,90 Lt (septyniasdešimt keturis litus 90 ct) už procesiniu dokumentu iteikima per Lietuvos pašto kurjeriu tarnyba.

Sprendimui isiteisejus panaikinti laikinaja apsaugos priemone taikyta Šiauliu m. apylinkes teismo 2010-07-10 nutartimi ir jo kopija išsiusti VI Registru centras Šiauliu filialui (Paukšciu takas 2, Šiauliai) del laikinosios apsaugos priemones taikytos atsakovo J. K. turtui panaikinimo (ankstesnis civ. bylos Nr. 2-5747-77/2010).

Sprendimas per 30 dienu apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui, skunda paduodant Šiauliu miesto apylinkes teisme.

Teisejas                                                                                                                                                    Jonas Stubrys