Administracinė byla Nr. A438-891/2013

                                         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00994-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko                2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 10-TE-174 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei D. K.“.

              Pagrįsdama savo reikalavimą, pareiškėja nurodė, kad nei iš įsakymo, nei iš 2012 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-57-IS-6 nėra aišku, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ji pripažinta nevykdžiusi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. 5 d. ir nevisapusiškai vykdžiusi Vilniaus AVPK Vilniaus rajono Policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigybės aprašymo 7.2 p., 7.3 p. ir 7.5 p. Vertinant, ar pareiškėja galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė BPK 140 str. 5 d. reikalavimų, turi būti nustatyta, ar ji turėjo pareigą surašyti asmens sulaikymo protokolą ir, ar ji tokios pareigos neįvykdė, ar įvykdė netinkamai. Pagal Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-560 patvirtintą Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašymą, specialistui suteikta teisė pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti atskirus jo veiksmus (7. 10 p.). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu         Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau - Instrukcija) nustato, kad vyriausias pamainos pareigūnas yra Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas (16 p.), galintis paprašyti pareigūnų, pristačiusių asmenį, surašyti asmens sulaikymo protokolą (30.2 p.) arba pavesti kitam pareigūnui, surašyti asmens sulaikymo protokolą. Ginčui aktualiu laikotarpiu (naktį iš 2011 m. gruodžio 14 d. į 2011 m. gruodžio 15 d.) pareiškėja dirbo pagal operatyvinės grupės darbo grafiką, todėl buvo pavaldi Operatyvaus valdymo padalinio specialistui A. A., kurio nurodymu 2011 m. gruodžio 15 d. apie 01.10 val. išvyko iš policijos komisariato ir į jį grįžo apie 07.20 val. Pagal Instrukcijos 39.2 p. ir 41.3 p., sulaikant asmenį ilgiau nei 5 val. turi būti surašomas asmens sulaikymo protokolas (BPK 140 str. 5 d.), o asmuo privalo būti pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. J. V. Operatyvaus padalinio specialisto buvo sulaikytas ir 01.47 val. uždarytas į laikino sulaikymo patalpas, tačiau iki 06.47 val. jis nebuvo pristatytas į ilgalaikio sulaikymo kamerą. Toks nurodymas nebuvo duotas nei pareiškėjai, nei kitiems pareigūnams. Šios aplinkybės tvirtina, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas pareiškėjai nesant policijos komisariate, todėl pareiga sulaikyti asmenį kilo A. A.. Sulaikytasis į policijos komisariatą buvo pristatytas jai išvykus, ji jo nesulaikė ir negavo tokio nurodymo. Į įvykio vietą Pagiriuose nuvyko 04.00 val. ryto, apklausė J. V. sūnų, apžiūrėjo įvykio vietą. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad J. V. yra sulaikytas, apie tai ji sužinojo grįžusi į policijos komisariatą. Kad J. V. sulaikytas nenurodė nei jo artimieji, nei A. A., su kuriuo ji apie 05.30 val. susisiekė ryšio priemonėmis. Pareiškėjos teigimu, pareiga vykdyti BPK 140 str. 5 d. jai būtų kilusi, tik Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui davus nurodymą grįžti į komisariatą ir sulaikyti J. V. Grįžusi į policijos komisariatą (apie 07.20 val.) pareiškėja turėjo vykdyti kitus neatidėliotinus veiksmus, t. y. užregistruoti pradėtus ikiteisminius tyrimus, surašyti tarnybinius pranešimus, sutvarkyti pareiškimus tą naktį pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurių negalėjo vykdyti joks kitas pareigūnas. Pareiškėja objektyviai negalėjo nuo 07.20 val. iki 10.30 val. surašyti sulaikymo protokolo. Apie tai, kad būtina nedelsiant spręsti J. V. sulaikymo ir kitų procesinių veiksmų klausimus, pareiškėjai 07.20 val. – 07.30 val. pranešė S. G. (S. G.), tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Apie 10.30 val. pakartotinai priminus apie sulaikytąjį asmenį, S. G. nurodė ikiteisminio tyrimo veiksmus tęsti pareiškėjai. Į tai, kad pareiškėjos pamaina baigėsi 07.30 val. ir iki 10.30 val. ji vykdė kitas privalomas užduotis, S. G. neatsižvelgė. Iki kitos pareiškėjos pamainos buvo likusios mažiau nei 9 val., o, pagal Darbo kodekso 160 str. 1 d., poilsio trukmė turi būti ne mažiau nei 11 val., todėl pareiškėja atsisakė vykdyti neteisėtą S. G. nurodymą. Neteisėto nurodymo nevykdymas negali būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėja pažeidė pareigybės aprašymo 7.5 punktą. Pareiga surašyti sulaikymo protokolą kilo ne pačiai pareiškėjai, ji neturėjo objektyvios galimybės to padaryti, todėl negalėjo pažeisti pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.3 punktų. Tyrimo metu pareigūno S. G. veiksmai nebuvo tiriami. Tarnybinio patikrinimo išvadoje netinkamai nustatyta pareiškėjos kaltė, nevertinta, ar ji objektyviai galėjo vykdyti BPK 140 str. 5 d. ir surašyti sulaikymo protokolą, ar ji objektyviai galėjo žinoti, kad laikino sulaikymo patalpose laikomas J. V. Nenustačius būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, pareiškėja nepagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

              Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

              Atsakovo teigimu, visi pažeidimai, už kuriuos pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, išsamiai aprašyti ir konkretizuoti 2012 m. vasario 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10-57-IS-6. Tarnybinis patikrinimas ir tarnybinė nuobauda D. K. skirta remiantis Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tvarkos 20 punktu. Buvo įvertintos visos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, nustatyta padaryto pažeidimo kaltės forma, t. y. tyčia, žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, sukelti padariniai. Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, adekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad sprendimas dėl siūlymo skirti tarnybinę nuobaudą priimtas vienašališkai. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo išvados projektas prieš tris dienas iki patvirtinimo suderintas su Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyriu ir Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriumi.

II.

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

              Teismas konstatavo, jog ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjai inspektorei D. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš 2012 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados ir jos pagrindu priimto ginčijamo įsakymo, pareiškėja D. K. tarnybinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad nesurašė asmens laikino sulaikymo protokolo, tuo nevykdydama BPK 140 str. 5 d. ir nevisapusiškai vykdydama Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos pareigybės aprašymo 7.2 p., 7.3 p. ir 7.5 p. nuostatas. Teismo vertinimu, rašytiniai bylos įrodymai bei proceso šalių paaiškinimai tvirtinta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja D. K. nuo 2011 m. gruodžio 14 d. 19.30 val. iki 2011 m. gruodžio 15 d. 07.30 val. pagal iš anksto patvirtintą grafiką budėjo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio operatyvinėje grupėje. Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje 2011 m. gruodžio 14 d. apie 22.58 val. buvo gautas pranešimas, kad Šiltnamių g. 10-105, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniau r., triukšmauja girtas vyras, grasina sūnui kirviu. Į vietą išsiųsti patruliai apie 01.30 val. į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio patalpas pristatė J. V., kuris 01.47 val. buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas. 2011 m. gruodžio 15 d. apie 04.00 val. tyrėja D. K., nuvykusi į įvykio vietą užpildė R. V. protokolą-pareiškimą ir nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Pareiškėja taip pat užpildė nutarimą, kuriuo R. V. pripažino nukentėjusiuoju. Grįžusi iš įvykio vietų, pareiškėja D. K. sutvarkytas ikiteisminių tyrimų medžiagas apie 10.30 val. perdavė skyriaus viršininkui S. G.. Perduotoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-02228-11 nebuvo J. V. laikinojo sulaikymo protokolo. Viršininkas S. G. davė nurodymą surašyti laikino sulaikymo protokolą, tačiau pareiškėja D. K. atsisakė tai padaryti. J. V. laikino sulaikymo protokolą 2011 m. gruodžio 15 d. apie 10.45 val. surašė tyrėja D. J..

              Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog BPK 140 str. 5 d. nustatyta, kad apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą. Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 10-V-842 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos pareigybės aprašymo 7.2 p. nustatyta, kad tyrėjas planuoja, organizuoja ir vykdo savo veiklą, pradedant ikiteisminį tyrimą ir atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, asmeniškai atsako už funkcijų bei užduočių vykdymą kokybiškai ir laiku. Savo veikloje griežtai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (7.3 p.). Vykdo vadovų, prokurorų, teismų nurodymus ir pavedimus (7.5 p.). Sisteminis BPK ir pareiškėjos pareigybės aprašymo reikalavimų aiškinimas, suponuoja tai, kad ji, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė, yra įpareigota, vadovaudamasi teisės aktais, atlikti atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe surašyti asmens laikino sulaikymo protokolą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš skundo turinio bei pareiškėjos D. K. paaiškinimų matyti, kad ji iš esmės neneigia, jog jai, kaip ikiteisminį tyrimą pradėjusiai tyrėjai, kyla pareiga surašyti laikino sulaikymo protokolą, tačiau mano, kad ji neturėjo objektyvios galimybės to padaryti, todėl laikino sulaikymo protokolą turėjo surašyti Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas A. A.. Šie argumentai grindžiami tuo, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie sulaikytąjį iki to momento, kada ji grįžo į komisariatą, t. y. iki 07.20 val. Iki pamainos pabaigos buvo likę labai mažai laiko, todėl ji objektyviai nebūtų spėjusi surašyti sulaikymo protokolo, be to, turėjo užpildyti ir sutvarkyti naktį pradėtų ikiteisminių tyrimų medžiagas ir perduoti jas viršininkui.

              Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai bei vaizdinė medžiaga sudaro pagrindą paneigti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Operatyvinės veiklos skyriuje įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kad D. K. į komisariatą grįžo 06.37 val., t. y. iki jos pamainos pabaigos likus beveik valandai. Liudytojas S. G. taip pat nurodė, kad jam atvykus į darbą, t. y. apie 06.55 – 07.00 val. D. K. buvo komisariate, dirbo su kompiuteriu. Vaizdo įrašas tvirtina, kad S. G. į komisariatą atvyko apie 06.55 val., budėtųjų dalyje kalbėjo tiek su A. A., tiek su pareiškėja D. K.. S. G. parodė, kad tuo metu jis žodžiu buvo informuotas apie laikino sulaikymo kameroje laikomą J. V.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą paneigti liudytojo A. A. parodymus, kad D. K. į komisariatą grįžo apie 07.30 – 08.00 val., t. y. po S. G. atvykimo. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas J. I., vaizdo medžiagoje fiksuotas ne žiemos, o vasaros laikas, todėl realus laikas yra viena valanda atgal nuo įraše užfiksuoto laiko. Aplinkybes dėl laiko neatitikimo patvirtinta ir A. A. paaiškinimai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad A. A. iš komisariato išėjo 09.10 val. (laikas pagal vaizdo įrašą). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. patvirtino, kad jis 2011 m. gruodžio 15 d. iš darbo išėjo kelios minutės po aštuntos valandos. Įvertinus tai liudytojo J. I. parodymų kontekste, darytina išvada, kad A. A. iš komisariato išėjo 08.10 val. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. I. ir S. G. parodymais bei vaizdo įrašo duomenimis, todėl konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog D. K. į policijos komisariatą grįžo 06.37 val., t. y. nepasibaigus jos darbo pamainai.

              Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėja, apie sulaikytą asmenį jai buvo pranešta tuomet, kai ji grįžo į komisariatą. Teismas nustatė, kad pareiškėja grįžo 06.37 val., todėl daro išvadą, kad žinodama apie sulaikytą asmenį tyrėja D. K., kaip ikiteisminį tyrimą pradėjusi pareigūnė, turėjo pareigą surašyti laikino sulaikymo protokolą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji objektyviai negalėjo to padaryti, nes apie sulaikytąjį sužinojo besibaigiant jos pamainai yra paneigtos patikimais ir objektyviais teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytais ir ištirtais įrodymais. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad sulaikymo protokolą turėjo surašyti ne ji, o budėtojas A. A.. Baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 5 d. nustatyta, kad asmens sulaikymo protokolą per kuo trumpesnį laiką surašo ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. A. A. eina Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, kurios 7 p. nustatyta, kad Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai vadovaujasi Instrukcijos nuostatomis. Budėtojo ar kito įgalioto pamainos pareigūno veiksmai atliekami su į Operatyvaus valdymo padalinį pristatytais asmenimis reglamentuojami Instrukcijos 30 punkte, kuriame nustatyta, kad budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas privalo: priimti iš jį pristačiusio asmens ar pareigūno skundą, pareiškimą ar pranešimą, iš policijos pareigūno surašytą tarnybinį pranešimą, susipažinti su skundu, pareiškimu ar pranešimu ir prireikus paprašyti pristačiusio asmens ar pareigūno papildyti skundą, pareiškimą ar pranešimą arba surašyti protokolą – pareiškimą ar sulaikymo protokolą (30.2 p.); imtis priemonių nustatyti pristatytojo asmenybę (30.3 p.); patikrinti ar asmuo nėra ieškomas (30.4 p.); užregistruoti asmenį PRĮR (Policijos registruojamų įvykių registras) (30.5 p.); užtikrinti nuolatinį asmens stebėjimą (30.6 p.) ir kt. Nei Instrukcijoje, nei A. A. pareigybės aprašyme (b. l. 53–54) nenustatyta pareiga Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui surašyti asmens laikino sulaikymo protokolą. Pagal Instrukcijos 36.3.3. p., Operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui suteikta teisė Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka imtis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių ir vykdyti administracinį sulaikymą. Pareiškėjos argumentus paneigia ne tik nurodytas teisinis reglamentavimas, bet ir pačios jos paaiškinimai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. nurodė, kad asmens sulaikymo protokolas negali būti pildomas tol, kol apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra įregistruota PRĮR, o įregistruoti gali tik jį pradėjęs pareigūnas, šiuo atveju D. K.. J. V. atžvilgiu pagal BK 145 str. 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas PRĮR buvo įregistruotas D. K. grįžus į policijos komisariatą, todėl, žinant apie sulaikytą asmenį, jai kilo pareiga surašyti asmens laikino sulaikymo protokolą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo dėl to, kad viršininkui S. G. perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 57-1-02228-11 J. V. laikino sulaikymo protokolas surašytas nebuvo, byloje nėra. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tinkamai įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjai D. K. kilusios pareigos surašyti J. V. laikino sulaikymo protokolą, nustatyta jos kaltė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. K. pagristai pripažinta pažeidusi BPK 140 str. 5 d. ir nesilaikiusi pareigybės aprašymo 7. 2 ir 7.3 p. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėja nurodo, kad ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi pareigybės aprašymo 7.5 p. nuostatas, nes viršininko S. G. nurodymas buvo akivaizdžiai neteisėtas, nes duotas pasibaigus jos darbo laikui, ji buvo pavargusi ir turėjo pailsėti prieš sekantį budėjimą. Pažymėtina, kad, pagal Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 10-V-842 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos pareigybės aprašymo 7.52 p., tyrėjas pats planuoja, organizuoja ir vykdo savo veiklą, pradedant ikiteisminį tyrimą ir atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, asmeniškai atsako už funkcijų bei užduočių vykdymą kokybiškai ir laiku. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad pareiga surašyti asmens laikino sulaikymo protokolą kilo būtent pareiškėjai D. K. ir ji objektyviai galėjo šią pareigą įvykdyti darbo metu. Proceso šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai tvirtina, kad viršininkas S. G. nebuvo informuotas apie tai, kad nėra surašytas J. V. laikino sulaikymo protokolas ir apie tai, kad jis nesurašytas sužinojo tik D. K. perdavus ikiteisminio tyrimo medžiagą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. K. turėjo pareigą surašyti laikino sulaikymo protokolą, tačiau to nepadarė, iki ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo skyriaus viršininko neinformavo, kad protokolas nėra surašytas, nenurodė objektyvių protokolo nesurašymo priežasčių, nusprendė, kad S. G. nurodymas yra teisėtas, todėl atsisakiusi jį vykdyti pareiškėja pažeidė pareigybės aprašymo 7.5 p. reikalavimus.               Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas nusprendė, kad pareiškėjos kaltė dėl tarnybinio nusižengimo, pasireiškusio BPK 140 str. 5 d. nuostatų nevykdymu ir Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 10-V-842 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos pareigybės aprašymo 7.2 p.. 7.3 p. ir 7.5 p. nevisapusišku vykdymu, atskleista tinkamai, ištyrus reikšmingas aplinkybes, kurias patvirtina teismo surinkti, objektyviai ir visapusiškai ištirti ir įvertinti įrodymai. Teismas nenustatė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą būtų pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės. Teismas taip pat pripažino, kad pagrindo tenkinti D. K. skundą ir panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 10-TE-174 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei D. K.“ nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

III.

              Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

              Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą, padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja yra kalta dėl tarnybinio nusižengimo – esą ji turėjo pakankamai laiko surašyti sulaikymo protokolą, pareiga surašyti tokį protokolą budėjusiam pareigūnui nebuvo kilusi, o vadovas, davęs nurodymą po darbo valandų, buvo teisus. Pareiškėjos nuomone, suformuluodamas tokią išvadą, teismas padarė esminių materialinės teisės normų taikymo klaidų.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

              Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko                2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-174 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei D. K.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

              Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji  2011 m. gruodžio 14 d. 19.30 val. - 2011 m. gruodžio 15 d. 07.30 val., vykdydama Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos pareigas, nesurašė asmens laikino sulaikymo protokolo, tuo pažeisdama  BPK 140 str. 5 d. ir Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos pareigybės aprašymo 7.2 p., 7.3 p. ir 7.5 p. reikalavimus.             

              Iš pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo pobūdžio matyti, kad ji yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi  neveikimu. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, t.y.,  pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009).

              Kita vertus, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

              Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo laikino sulaikymo protokolą.“ Iš šios teisės normos matyti, kad joje imperatyvia forma yra suformuluota pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, atliekančiam tyrimą konkrečioje byloje, surašyti laikino sulaikymo protokolą. Be to, šį veiksmą minėtas pareigūnas privalo atlikti  „per įmanomai trumpiausią laiką“.

              Reikalavimą surašyti laikino sulaikymo protokolą „per įmanomai trumpiausią laiką“, vertinant su  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 6 dalies nuostata, įpareigojančia  laikinai sulaikytą asmenį po jo pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas apklausti kaip įtariamąjį, darytina išvada, kad laikino sulaikymo protokolas turi būti surašytas per objektyviai kiek įmanoma trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po asmens  pristatymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

              Byloje nustatyta, kad pil. J. V. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnų 2011 m. gruodžio 15 d.  apie 01.47 val. buvo sulaikytas, uždarant jį į laikino sulaikymo patalpas. Pareiškėja 2011 m. gruodžio 15 d. apie 04.00 val. dėl J. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėjo ikiteisminį tyrimą, atlikdama atitinkamus procesinius veiksmus įvykio vietoje.

              Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad pareiškėja į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK sugrįžo 2011 m. gruodžio 15 d.  apie 06.37 val., kur jai buvo pranešta apie J. V. sulaikymą. Tą pačią dieną, apie  10.30 val. pareiškėja J. V. tyrimo medžiagą, kartu su kitomis medžiagomis perdavė savo skyriaus viršininkui S. G., o pastarajam nurodžius surašyti J. V. laikino sulaikymo protokolą, atsisakė tai padaryti.

              Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė, nuo 2011 m. gruodžio 15 d.  04.00 val. iki 2011 m. gruodžio 15 d. 07.30 val. buvo atsakinga už  J. V. galimai padarytos nusikalstamos  veikos tyrimą bei žinodama nuo 2011 m. gruodžio 15 d.  06.37 val. apie J. V. sulaikymą iki  2011 m. gruodžio 15 d. 07.30 val. nesurašė pastarojo laikino sulaikymo protokolo.                            

              Byloje duomenų, kad minėtu laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 15 d.  06.37 val. iki  2011 m. gruodžio 15 d. 07.30 val. būtų egzistavusios  objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja nebūtų galėjusi atlikti jai pavestos pareigos - surašyti J. V. laikino sulaikymo protokolą, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pati pareiškėja.

              Šiuo atveju pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad tuo metu ji turėjo sutvarkyti ir kitų atliktų tyrimų duomenis bei medžiagą, kolegijos vertinimu, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų jos neveikimą byloje aptariamu atveju. Kaip minėta, pareiga surašyti asmens laikino sulaikymo protokolą yra imperatyvi, be to ši pareiga turi būti įvykdyta „per įmanomai trumpiausią laiką“, t. y., kai atsiranda objektyvi galimybė atlikti šį veiksmą.

              Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėja savo veiksmais pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias jos tarnybines pareigas, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

              n u t a r i a:

Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.