Administracinė byla Nr. eA-483-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02033-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD, atsakovas) (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“ Nr.VR-P-96 (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme netinkamai pritaikytos tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios teisės normos ir padaryta nepagrįsta išvada, kad yra visos sąlygos taikyti pareiškėjui atsakomybę, nepagrįstai konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai ir kaltė. Be to, nesilaikyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, nes tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už veiksmus, atliktus 2017 m. birželio 16–30 d.
3. Pareiškėjo teigimu, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti yra naikinamieji, nėra galimybės šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, todėl jiems pasibaigus asmens nebegalima traukti tarnybinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju trejų metų terminas, kurį taikė Vilniaus RAAD, negalėjo būti taikomas, kadangi tarnybinis tyrimas, išaiškėjus apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, yra kiekvieno tarnybinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir nustatymo procedūros dalis ir negali būti tapatinamas su Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje aptartomis išimtimis. Nagrinėjamu atveju šešių mėnesių termino praleidimas savaime daro pareiškėjui skirtą nuobaudą negaliojančia.
4. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog nurodydamas, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, Vilniaus RAAD turėjo pateikti argumentus ir įrodymus, kad pareiškėjo veikoje (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir kad pareiškėjui nuobauda paskirta už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju Vilniaus RAAD pareiškėjui tarnybinę nuobaudą pritaikė už bendrosios pareigos organizuoti darbą pažeidimą (netinkamą Vilniaus rajono agentūros darbo organizavimą), o tokie abstraktūs atsakovo kaltinimai nepagrindžia pareiškėjo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo.
5. Pasak pareiškėjo, Įsakyme taip pat nepagrįstai konstatuoti pareiškėjo kalti veiksmai, nes pareiškėjas veikė protingai, ne kartą informavo Vilniaus RAAD apie žmogiškųjų išteklių trūkumą, veikė vadovaudamasis susiklosčiusia praktika.
6. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas nustatytas Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriui atliekant Vilniaus rajono agentūros vedėjo veiklos patikrinimą, todėl turėtų būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Šis terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.
8. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog Įsakyme yra nurodyta konkreti veika bei norminiai teisės aktai, už kurių pažeidimą pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė. Atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Buvo nustatyta pareiškėjo kaltė – nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, neatsargumas vykdant padalinio darbų organizavimą. Skirdamas pavaldžiam darbuotojui užduotį, kurios jis neturi įgaliojimų vykdyti, pareiškėjas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas, kaip padalinio vadovas, turėjo pakankamus žmogiškuosius išteklius, o darbo krūvio padidėjimas padalinyje nėra pagrindas skirti užduotis darbuotojams ne pagal įgaliojimus.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyrius 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus RAAD direktoriui pateikė pažymą Nr.VR-1.3-85 (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodė, kad M. T. 2017 m. gegužės 26 d. skundo nagrinėjimas pavestas viešojo administravimo specialistui A. U. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnį skundo nagrinėjimas turėjo būti pavestas aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnui, o ne viešojo administravimo specialistui. Šis skundas nebuvo išnagrinėtas ir atsakymas į jį nebuvo pateiktas per 20 darbo dienų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punkte, Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VR-V-117 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo departamente tvarkos 29 punkte. Pažymoje nurodyta, kad viešojo administravimo specialistas A. U. dirbo Vilniaus rajono agentūroje iki 2017 m. liepos 31 d., o M. T. skundo ištyrimas turėjo būti baigtas iki 2017 m. liepos 17 d. Vadovaujantis Pažyma, buvo pradėtas pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai nustatyti Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriui atliekant patikrinimą, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Tarnybinio nusižengimo padarymo data – 2017 m. birželio 19 d., kai pareiškėjas nukreipė užduotį vykdyti neturinčiam tam įgaliojimų valstybės tarnautojui A. U. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamu Įsakymu skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui trejų metų tarnybinės nuobaudos senaties terminas nebuvo praleistas.
12. Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 30 d., vykdydamas Agentūros vedėjo pareigas, netinkamai organizavo Vilniaus rajono agentūros darbą, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr.A33(1)-4118-(4.9), kuriame pateikta informacija apie M. T. 2017 m. gegužės 26 d. skundą, 2017 m. birželio 19 d. vykdyti perdavė pavaldžiam darbuotojui, neturinčiam valstybinio aplinkos apsaugos pareigūno įgaliojimų, tuo neužtikrindamas tinkamo minėto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto vykdymo organizavimo, pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas, netinkamai vykdydamas Vilniaus rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus RAAD 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VR-V-84, 7.1 punkte reglamentuotą funkciją (planuoti ir organizuoti agentūros darbą, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Įsakyme yra konkretizuota pareiškėjo veika, nurodyti konkretūs ir aiškūs norminiai teisės aktai, už kurių pažeidimą pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsakovas atliko pareiškėjo nusižengimo tyrimą, o 2018 m. vasario 26 d. Motyvuotoje išvadoje Nr. VR-1.3-124 (toliau – ir Išvada) buvo konstatuota, kad pareiškėjo kaltė pasireiškia nepakankamu atidumu ir rūpestingumu – neatsargumu vykdant padalinio darbų organizavimo funkciją, nes pareiškėjas, skirdamas pavaldžiam darbuotojui užduotį, kurios jis neturėjo įgaliojimų vykdyti, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Vertindamas pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. paaiškinime atsakovui nurodytą aplinkybę, kad tarnybinio nusižengimo priežastis – didelis darbo krūvis, padalinio persikraustymas, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog padalinio vadovas turėjo pakankamus žmogiškuosius išteklius – 3 pareigūnai ir 2 pagalbiniai darbuotojai, o darbo krūvio padidėjimas padalinyje nėra teisinis pagrindas skirti užduotis darbuotojams ne pagal jų įgaliojimus.
14. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas nepažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui procedūros, ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, aiškus ir išsamus, patvirtintas Išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis ir faktiniais duomenimis, todėl pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
III.
15. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad apie laiku neįvykdytą užduotį Vilniaus RAAD galėjo sužinoti pasibaigus užduoties terminui, t. y. 2017 m. liepos 17 d., todėl esant tarnybinės atsakomybės sąlygoms nuobauda galėjo būti skirta per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas specialusis trejų metų nuobaudos skyrimo terminas, kadangi tam nebuvo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė duomenų, kad 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 29 d. laikotarpiu Vilniaus RAAD buvo atliekamas veiklos auditas, revizija ar inventorizacija.
17. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus atlikto patikrinimo taip pat negalima priskirti kitų kompetentingų institucijų atliekamiems institucijos patikrinimams, kadangi remdamasis Kontrolės organizavimo skyriaus atlikto patikrinimo išvadomis Vilniaus RAAD direktorius priėmė Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo ir daugiau neatliko jokių veiksmų, t. y. Vilniaus RAAD direktoriaus pavedimu paprasčiausiai buvo atliktas konkretaus vieno atvejo tyrimas, skirtas išimtinai pareiškėjo veiklai įvertinti. Tokie Vilniaus RAAD veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant pratęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą.
18. Pareiškėjo teigimu, vertindamas, ar atliktą patikrinimą priskirti tarnybinio tyrimo, ar kompetentingos institucijos patikrinimo kategorijai, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus Pažymą, bet ir tai, kad būtent pagal šią Pažymą buvo parengta Išvada, kuria remdamasis Vilniaus RAAD direktorius pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą. Požiūris, kai tyrimas pripažįstamas kompetentingos institucijos patikrinimu vien tik dėl Pažymos surašymo, neatsižvelgiant į tokio tyrimo turinį ir faktines nagrinėjamos tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, yra formalus ir ydingas.
19. Pasak pareiškėjo, tai, kad nagrinėjamu atveju kompetentingos institucijos patikrinimui prilygintas darbdavio pavedimu atliekamas vidinis tarnybinis tyrimas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei Valstybės tarnybos departamento išaiškinimams. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus atliktas tyrimas priskiriamas kompetentingos institucijos patikrinimui, nėra tinkamai motyvuota ir prieštarauja turinio viršenybės prieš formą principui. Pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė formaliai, neištyręs visų susijusių aplinkybių bei remdamasis tik tuo, kad pavedimo pavadinimas sufleruoja apie Vilniaus RAAD patikrinimą.
20. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, nes pareiškėjas buvo nurodęs, jog užduoties priskyrimas A. U. buvo susijęs su tuo, kad vyko padalinio persikraustymas bei buvo didelis darbo krūvis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad didelis darbo krūvis nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo pavedimų nukreipimą A. U. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia teismo išvada prieštarauja atsakomybės taikymo principui, pagal kurį negalima reikalauti to, kas neįmanoma.
21. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus RAAD teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (50-1)-D8-1453 Vilniaus RAAD atliko preliminarų informacijos patikrinimą, buvo surašyta Pažyma, kuria remiantis laikantis teisės aktuose įtvirtintų procedūrų ir terminų įvykdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
23. Atsakovo teigimu, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 9 d. rašto nebuvo įmanoma identifikuoti, ar padarytas tarnybinis nusižengimas ir kas jį padarė, todėl ir buvo pavesta įvertinti pareigūnų veiksmus bei surašyta Pažyma, kuria remiantis ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie didelį jo vadovaujamo padalinio darbo krūvį ginčo laikotarpiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Vilniaus RAAD (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.VR-P-96, kuriuo pareiškėjui A. M. (Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vedėjui) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda už tai, jog pareiškėjas, 2017 m. birželio 19 d nukreipęs užduotį vykdyti neturinčiam tam įgaliojimų valstybės tarnautojui A. U., pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai vykdė Agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VR-V-84, 7.1 punkte reglamentuotą funkciją (planuoti ir organizuoti Agentūros darbą, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą pagrįstai pritaikytas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.
26. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta praleidus naikinamąjį šešių mėnesių terminą, o pagrindų nagrinėjamu atveju taikyti trejų metų senaties terminą nėra. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad didelis darbo krūvis nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo pavedimų nukreipimą A. U.
27. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šie terminai Įsakymo priėmimo metu buvo reglamentuoti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
28. Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas išskyrė tris atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti. Visu pirma, tokie atvejai yra, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra – kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Taigi tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialųjį – trejų metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012). Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).
30. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019).
31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. kovo 9 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (50-1)-D8-1453, kuriame nurodyta, jog Vilniaus rajono agentūra nepateikė atsakymo į 2017 metų gegužės pranešimą apie gamtai daromą poveikį, todėl prašoma patikrinti informaciją ir nustačius pažeidimus imtis visų teisėtų priemonių ir veiksmų pažeidėjams nustatyti ir nubausti bei padariniams pašalinti. Minėtu raštu Aplinkos ministerija Vilniaus RAAD taip pat prašė įvertinti Vilniaus rajono agentūros pareigūnų veiksmus.
32. Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyrius parengė 2018 m. kovo 26 d. pažymą „Dėl Departamento Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono agentūrų pareigūnų veiksmų“ Nr. VR-1.3-85, kurioje nustatė, jog M. T. 2017 m. gegužės 26 d. skundo nagrinėjimas pavestas Vilniaus rajono agentūros viešojo administravimo specialistui, nors turėjo būti pavestas atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui; šis skundas nebuvo išnagrinėtas, jam ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas atsakymas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad viena iš Vilniaus rajono vedėjo funkcijų – planuoti ir organizuoti agentūros darbą, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų vykdymą.
33. Remiantis Pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, 2018 m. kovo 26 d. nuspręsta pradėti pareiškėjo (Vilniaus rajono agentūros vedėjo) galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2018 m. balandžio 3 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-91, 2018 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą, o 2018 m. balandžio 26 d. parengta Motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-124, kuria pareiškėjui pasiūlyta skirti švelniausią nuobaudą – pastabą. Pastaroji pareiškėjui paskirta Įsakymu.
34. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Įsakyme nurodytas pareiškėjo tarnybinis pažeidimas, už kurį jam paskirta nuobauda, buvo nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. (50-1)-D8-1453 „Dėl patikrinimo ir informacijos pateikimo“ nurodžius patikrinti informaciją ir įvertinti Vilniaus rajono agentūros pareigūnų veiksmus dėl 2017 metų gegužės mėnesį gautos informacijos nagrinėjimo. Būtent šio patikrinimo metu ir buvo nustatytas pareiškėjo (Vilniaus rajono agentūros vadovo) pažeidimas, pavedant 2017 m. gegužės 26 d. skundo nagrinėjimą įgaliojimų tokį skundą nagrinėti neturinčiam asmeniui.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo atliekamas būtent kompetentingos institucijos tyrimas ir jo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimų faktai, dėl ko vėliau pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, užbaigtas 2018 m. kovo 26 d. surašius Išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
36. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą apie laiku neįvykdytą užduotį Vilniaus RAAD galėjo sužinoti pasibaigus šios užduoties vykdymo terminui, t. y. 2017 m. liepos 17 d., taip pat kad Vilniaus RAAD direktoriaus pavedimu buvo atliktas konkretaus vieno atvejo tyrimas, skirtas išimtinai pareiškėjo veiklai įvertinti. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas jokiais bylos faktais ir teisiniais argumentais neįrodė, jog Vilniaus RAAD turėjo būti (ir buvo) žinoma apie tai, kad Vilniaus rajono agentūros tarnautojas A. U., kuriam pareiškėjas pavedė išnagrinėti ir atsakyti į 2017 m. gegužės 26 d. skundą, to teisės aktų nustatytu laiku nepadarė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog apie susiklosčiusią situaciją (t. y. Vilniaus rajono agentūroje galbūt neišnagrinėtą asmens skundą) Vilniaus RAAD buvo informuotas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. (50-1)-D8-1453.
37. Kaip minėta, kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas siekiant įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. (50-1)-D8-1453 Vilniaus RAAD būtent ir įpareigojo atlikti Vilniaus rajono agentūros pareigūnų veiklos įvertinimą, o iš po tokio patikrinimo surašytos Pažymos matyti, jog Vilniaus RAAD Kontrolės organizavimo skyrius įvertino ir aptarė ne tik pareiškėjo, bet ir Vilniaus rajono agentūros darbuotojo A. U. veiksmus nagrinėjant 2017 m. gegužės 26 d. skundą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus RAAD veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant pratęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, atmestini.
38. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog regionų apsaugos departamentai, atlikdami jiems pavaldžių agentūrų (jų pareigūnų) veiklos patikrinimą, gali būti laikomi patikrinimą atliekančiomis kompetentingomis institucijomis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5082-662/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-10-575/2019). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, toks vertinimas neprieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai. Šiuo atveju pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Valstybės tarnybos departamento 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 27D-2000 pateikti išaiškinimai neturi teisinės reikšmės byloje nagrinėjamam ginčui, kadangi jame yra pateikta tik Valstybės tarnybos departamento nuomonė.
39. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog didelis darbo krūvis nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo pavedimų nukreipimą A. U., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo teiginių dėl didelio darbo krūvio nei skunde, nei apeliaciniame skunde nedetalizavo, t. y. nenurodė, koks konkrečiai darbo krūvis Vilniaus rajono agentūroje buvo gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos persiųstą skundą, kodėl neužteko tuo metų turėtų žmogiškųjų išteklių. Be to, didelis darbo krūvis teisiniu požiūriu nepateisina pareiškėjo veiksmų (skundo nagrinėjimo pavedimo asmeniui, kuris pagal kompetenciją ir atliekamas funkcijas negali atlikti tokio pavedimo).
40. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė