Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.1.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS atstovui Gediminui Šepkui,
atsakovo Ž. D. atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,
liudytojui antstoliui Robertui Vasiliauskui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams T. D. ir Ž. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. D..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje tarp ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS ir atsakovų T. D. bei Ž. D. kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. ieškovė užsienio bendrovės PlusPus Capital AS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo Ž. D., trečiojo asmens R. D. ir atsakovės T. D., 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. 196 dalyje dėl atsakovo Ž. D. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei T. D., bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui Ž. D. paveldėjimo teisių perleidimo sandoriu Nr. 196 perleistas turtines teises; pripažinti negaliojančiu 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovei T. D., Vilniaus miesto 3-ajame notaro biure išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AR-6008, dalyje kurioje patvirtinta atsakovės T. D. nuosavybės teisė į 111/800 dalį kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 3/8 dalį kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)); įpareigoti atsakovą Ž. D., per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamą sandorį Nr. 196 dalyje dėl atsakovo Ž. D. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei T. D., negaliojančiu įsiteisėjimo dienos įsiregistruoti nuosavybės teises į šį turtą: 3/8 dalis kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui Ž. D., per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamą sandorį Nr. 196 dalyje dėl atsakovo Ž. D. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei T. D., negaliojančiu įsiteisėjimo dienos, neįregistravus nuosavybės teisės į 3/8 dalis kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikti leidimą ieškovei kreiptis į Valstybės įmonę ,,Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą įregistravimo atsakovo Ž. D. vardu ir sąskaita; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės T. D., atsakovo Ž. D., naudai 437,20 Eur sumą, skirtą ieškovės reikalavimams, atsiradusiems iš vykdomųjų dokumentų Nr. JŠ-8145 bei 1-1087-296/2011, daliniam patenkinimui; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė 2009 m. liepos 14 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-8145, kuriuo nutarė solidariai išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ž.“ bei Ž. D. kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ naudai 5996,80 Eur (20705,76 Lt) skolos, 30,55 Eur (105,50 Lt) notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, 3,19 Eur (11,00 Lt) kitų išlaidų bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų iki prievolės įvykdymo. Minėto įsiskolinimo išieškojimas buvo perduotas vykdyti priverstinio išieškojimo tvarka antstolio Ginto Badikonio kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0040/09/03756). Taip pat, 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1087-296/2011 iš atsakovo kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ naudai buvo priteista 3383,92 Eur (11684,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo bei 455,57 Eur (1573,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-1087-296/2011 2011 m. lapkričio 7 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas priverstiniam išieškojimui antstolio Roberto Vasiliausko kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0179/11/01277).
4. 2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į aukščiau nurodytus atsakovo vardu turimus įsiskolinimui ,,PlusPlus Baltic“ OU. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius ,,PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šiuos įsiskolinimus ieškovei. Faktinė reikalavimo perleidimo data 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į įvykusį reikalavimo teisių perleidimą: antstolis Gintas Badikonis 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/03756, vykdomoje pagal notarės Jurgitos Šukienės 2009 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-8145, pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju išieškotoju – ieškove; antstolis Robertas Vasiliauskas 2021 m. vasario 10 d. patvarkymu dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo Nr. S-21-179-5699, vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01277, vykdomoje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1087-296/2011, pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju išieškotoju – ieškove.
4. Kaip nurodoma, antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas negauna jokių pajamų, nuo reikalavimo perleidimo dienos iš atsakovo yra išieškota viso tik viena įmoka, įsiskolinimas iki šios dienos nėra padengtas. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priverstinio išieškojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.
5. Ieškovė pažymėjo, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas Ž. D. po savo tėvo R. Z. D. mirties (palikėjas mirė (duomenys neskelbtini)) perleido savo paveldėjimo teises trečiajam asmeniui. Ieškovei buvo pateiktas 2021 m. spalio 28 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymas dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimo Nr. S-21-179-31940, iš kurio matyti, jog atsakovas būdamas pirmos eilės įpėdiniu, priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. savo paveldėjimo teises perleido motinai atsakovei T. D.. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė T. D. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriuo priėmė po sutuoktinio R. Z. D. mirties atsiradusį palikimą bei pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį jos ir sutuoktinio R. Z. D. santuokos metu įgyto ir jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas Ž. D. ir trečiasis asmuo R. D. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriuo priėmė po tėvo R. Z. D. mirties atsiradusį palikimą; tą pačią dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai Ž. D. ir T. D. ir trečiasis asmuo R. D. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. 196 (toliau – Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis), kuria, pasak ieškovės, atsakovas Ž. D. ir trečiasis asmuo R. D. įgytas paveldėjimo teises padovanojo savo motinai – atsakovei T. D.. Atsakovo Ž. D. motina atsakovė T. D., po sudarytos Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, paveldėjimo teisės pagrindais (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. AR-6008) įgijo šį turtą: 37/100 dalį negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (minėtas turtas palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise); ½ dalį transporto priemonės RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); ½ piniginių lėšų, t. y. 584,02 Eur, esančių ,,Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį piniginių lėšų, t. y. 581,85 Eur, esančių ,,Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, laikantis įstatymo nustatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, atsakovei T. D., pergyvenusiai savo sutuoktinį (t. y. po sutuoktinio R. Z. D. mirties pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei) turėjo atitekti ½ turto, kuris jai su mirusiu sutuoktiniu priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais ji turėjo paveldėti 1/4 dalį turto, kuris sudarė mirusio sutuoktinio palikimą. Tuo tarpu atsakovui ir jo broliui R. D., kaip įstatyminiams paveldėtojams, tenkanti palikimo dalis būtų sudariusi 3/4 viso palikimą sudarančio turto (kiekvienam po 3/8 palikimo dalis). Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas Ž. D. po tėvo R. Z. Pilkos mirties, priėmęs palikimą, sudarė ginčijamą Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria savo paveldėjimo teises padovanojo savo motinai T. D. ir tokiu būdu neteko nuosavybės teisės į šį turtą: 111/800 dalį negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (minėtas turtas palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise); 3/16 dalis transporto priemonės RENAULT LAGŪNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei, toliau aiškinantis ginčo turto likimą, paaiškėjo, jog kūrybinės dirbtuvės (kurių 37/100 dalis sudarė R. Z. D. palikimą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 8 d. susitarimu dėl turto registravimo buvo padalintos į atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir R. Z. D. palikimą sudarančiam nekilnojamajam turtui buvo suteiktas naujas unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) bei adresas – (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, ginčijamo sandorio (paveldėjimo teisiu perleidimo) sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri buvo pripažinta notaro išduotu vykdomuoju įrašu bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
6. Ieškovė pažymėjo, kad apie tai, kad sudarytas paveldėjimo teisių perleidimo sandoris, ji sužinojo tik 2021 m. spalio 28 d., gavusi iš antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą dėl informacijos apie palikimą atisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. S-21-179-31940. Pradinis ieškinys teismui pateiktas 2022 m. spalio 25 d. Ieškovė nurodė, kad negalėjo gauti kitų duomenų apie sudarytą sandorį, kaip tik iš antstolio, kadangi testamento registro duomenys jai nėra prieinami.
7. Teisme gautas atsakovo Ž. D. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
8. Nurodė, kad šioje byloje sprendžiant, nuo kada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ir ar jis nepraleistas, turi būti nustatyta, kada pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčo sandorį. Iš vykdomosios bylos matyti, kad nuo 2011 metų antstolis periodiškai tikrino duomenis apie atsakovą, taip pat rinko duomenis apie jo šeimos narius ir jų turimą turtą. Iš vykdomosios bylos negalima nustatyti, kada konkrečiai antstolis patikrino testamentų registro duomenis ir sužinojo apie byloje ginčijamą sandorį, nes antstolis to nenurodė savo 2021 m. spalio 28 d. patvarkyme, o pateikti fragmentiniai vykdomosios bylos duomenis yra nepakankami minėtai aplinkybei nustatyti. Tačiau, pasak atsakovo, neginčijamas faktas yra tas, kad antstolis vėliausiai 2021 m. kovo 24 d. sužinojo apie ginčo sandorį, nes vykdomojoje byloje yra 2021 m. kovo 24 d. Testamentų registro išrašas, kuriame yra žyma apie 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą ginčo sandorį. Todėl pradinis išieškotojas jau vėliausiai 2021 m. kovo 24 d. galėjo sužinoti apie ginčo sandorio sudarymo faktą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, prieš kreipiantis į teismą, 2022 m. spalio 20 d. ieškovės atstovė teisininkė D. Č. pateikė antstoliui elektroninį laišką, kuriuo paprašė atsiųsti iš testamentų registro išrašą, suformuotą pagal mirusio R. Z. D. asmens duomenis. Taigi, pasak atsakovo, ieškovė tikslingai prašė testamento registro duomenų, kas parodo, kad ji jau žinojo apie ginčo sandorį ir neabejotinai jau buvo susipažinusi su testamentų registro duomenimis. Atsakovo vertinimu, antstolio Roberto Vasiliausko 2022 m. spalio 28 d. patvarkymas yra surašytas tikslingai, prieš kreipiantis į teismą, tam, kad „paslėpti“ ieškinio senaties termino praleidimą ir „dirbtinai sukurti versiją“, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas tik nuo 2022 m. spalio 28 d. Pasak atsakovo, būtina įvertinti tai, kad pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, taip pat ir išieškojimą vykdantis antstolis, jeigu būtų veikę pagal jiems taikomus atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartus, galėjo sužinoti apie ginčo sandorį per protingą terminą po jo sudarymo. UAB „Swedbank lizingas“ yra juridinis asmuo, turintis kvalifikuotą teisininkų ir kitų darbuotojų personalą, prieigas prie įvairių viešų registrų. UAB „Swedbank lizingas“ taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Įvertinus tai, kad vykdomasis dokumentas išduotas dar 2011 m. lapkričio 7 d., o ginčo sandoris sudarytas dar 2016 m. lapkričio 13 d., atsakovas daro išvadą, kad ieškovė (pradinio išieškotojo teisių perėmėja), taip pat ir išieškojimą vykdantis antstolis, jeigu būtų veikę pagal jiems taikomus atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartus, apie ginčo sandorį galėjo sužinoti 2016 metų pabaigoje arba vėliausiai 2017 metų pradžioje. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį.
9. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinė T. D. iki mirties rūpinosi mirusiuoju – savo sutuoktiniu R. Z. D., jį prižiūrėjo, taip pat organizavo ir apmokėjo jo laidotuves, po mirties prižiūrėjo paveldimą turtą, už jį padengė skolas. Tuo tarpu vaikai (atsakovas Ž. D. ir jo brolis R. D.) gyveno atskirai, neprisidėjo prie R. Z. D. priežiūros, išlaikymo, jo turtinių įsipareigojimų vykdymo. Todėl tarp šalių faktiškai buvo sudarytas susitarimas, kad visas paveldimas turtas turi atitekti T. D.. Taigi, pasak atsakovo, ginčo sandoris buvo sudarytas dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, buvo būtinas ir logiškas. Kadangi sandoris buvo būtinas ir pagal susiklosčiusias aplinkybes buvo visiškai logiškas, jis negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kreditorių teises.
10. Pasak atsakovo, šios bylos ypatumas susijęs su restitucijos taikymu yra tame, kad paveldėjimo objektu buvusios negyvenamosios patalpos-kūrybinės dirbtuvės buvo atidalintos, pertvarkytos į buto patalpas, atliktas jų remontas. Taigi to turto, kuris buvo paveldėjimo objektu, nebėra, nes jis pertvarkytas ir pagerintas. Todėl restitucijos taikymas natūra yra negalimas, nes objektyviai negalima atsakovui Ž. D. gražinti paveldėjimo teisės į nebeegzistuojantį ir iš esmės pagerintą objektą. Be to, ieškovė neteisingai skaičiuoja, kad tariamai atsakovui Ž. D. būtų priklausę 3/8 dalis kūrybinių dirbtuvių. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Atsakovei T. D., pergyvenusiai savo sutuoktinį, turėjo atitekti ½ turto – kūrybinių dirbtuvių. Tai yra T. D., kaip sutuoktinės, turto dalis. Be to, ji su pirmos eilės įpėdiniais turėjo paveldėti ¼ dalį paveldimo turto. Todėl, jei nebūtų sudarytas ginčo sandoris, atsakovei T. D. priklausytų 5/8 dalis kūrybinių dirbtuvių. Tuo tarpu likusias 3/8 dalis paveldėtų pirmos eilės įpėdiniai – atsakovas Ž. D. ir trečiasis asmuo R. D.. Todėl, jeigu nebūtų sudarytas ginčo sandoris, atsakovui Ž. D. būtų atitekusi ne 3/8 dalis kūrybinių dirbtuvių, o tik 3/16 dalys kūrybinių dirbtuvių. Tokiu atveju T. D. kūrybinių dirbtuvių dalis būtų (13/16 dalių, kurias sudaro – 8/16 dalis (dalis santuokiniame turte) + 2/16 dalis (paveldima su pirmos eilės įpėdiniais) + 3/16 dalis (trečiojo asmens R. D. padovanota turto dalis).
11. Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų R. D. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuris nurodė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
12. Nurodė, kad pareikštas patikslintas ieškinys nėra susijęs su juo ir ieškovė neginčija 2016 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sandorio Nr. 1-2537 toje apimtyje, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. D. padovanojo paveldėtas teises savo mamai. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas todėl, kad jis su atsakovu gyvena atskirai, palikėju rūpinosi atsakovė, palikėjas turėjo nepadengtų skolų, buvo priimtas sprendimas, kad visas paveldimas turtas atitenka atsakovei ir ji turi padengti palikėjo skolas. Paveldėtų piniginių lėšų neužteko skoloms padengti.
13. Teisme gautas atsakovės T. D. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame prašoma patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
14. Nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., kuris yra praleistas. Ieškovė buvo nepateisinamai neapdairi. Mirusį vyrą atsakovė slaugė, prižiūrėjo ir palaidojo viena. Vaikai neprisidėjo. Vyras turėjo skolų, kurias po mirties padengė iš savo lėšų. Paveldėtų lėšų buvo per mažai skoloms padengti. Su vaikais buvo sutarta, kad mirusio palikimas atitenka atsakovei, o ji apmoka laidotuves ir dengia palikėjo skolas. Paveldimą turtą taip pat sudarė negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Po vyro mirties šios patalpos buvo atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, pertvarkytos, atskirtos, įrengtos buto patalpos, paruošti dokumentai šias patalpas registruoti kaip gyvenamąsias patalpas. Atsakovė nurodė, kad patyrė išlaidų. Todėl mano, kad restitucija natūra yra negalima, nes ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita ir įgytų teisė nukreipti išieškojimą į jau pertvarkytas ir brangesnes patalpas lyginant su šių patalpų būkle ir verte buvusia 2016 metais iki dovanojimo sandorio sudarymo. Viso išlaidos siekė 15000-17000 Eur.
15. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
16. Atsakovo Ž. D. atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas antstolis Robertas Vasiliauskas nurodė, kad išieškotojai 2021-03-24 Testamentų registro išrašas buvo pateiktas 2022-0-28. Laikotarpiu nuo 2021-02-10 iki 2021-10-28 nebuvo aktyvi, jokių užklausų apie vykdymo proceso eigą antstolis iš ieškovės nebuvo gavęs.
18. Atsakovė T. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
19. Trečiasis asmuo R. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
20. Byla išnagrinėta atsakovei T. D. ir trečiajam asmeniui R. D. nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Teismas
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimų, byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.
22. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė 2009 m. liepos 14 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-8145, kuriuo nutarė solidariai išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ž.“ bei Ž. D. kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ naudai 5996,80 Eur (20705,76 Lt) skolos, 30,55 Eur (105,50 Lt) notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, 3,19 Eur (11,00 Lt) kitų išlaidų bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų iki prievolės įvykdymo. Minėto įsiskolinimo išieškojimas buvo perduotas vykdyti priverstinio išieškojimo tvarka antstolio Ginto Badikonio kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0040/09/03756). Taip pat, 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1087-296/2011, iš atsakovo kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ naudai buvo priteista 3383,92 Eur (11684,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo bei 455,57 Eur (1573,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-1087-296/2011 2011 m. lapkričio 7 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo perduotas priverstiniam išieškojimui antstolio Roberto Vasiliausko kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0179/11/01277).
23. 2020 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į aukščiau nurodytus atsakovo vardu turimus įsiskolinimus ,,PlusPlus Baltic“ OU. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius ,,PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šiuos įsiskolinimus ieškovei. Faktinė reikalavimo perleidimo data 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į įvykusį reikalavimo teisių perleidimą: antstolis Gintas Badikonis 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu pakeisti išieškotoją vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/03756, vykdomoje pagal notarės Jurgitos Šukienės 2009 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-8145, pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju išieškotoju – ieškove; antstolis Robertas Vasiliauskas 2021 m. vasario 10 d. patvarkymu dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo Nr. S-21-179-5699, vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01277, vykdomoje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1087-296/2011, pakeitė pradinį išieškotoją UAB „Swedbank lizingas“ naujuoju išieškotoju – ieškove.
24. Atsakovo Ž. D. įsiskolinimą ieškovei 2022 m. rugsėjo 13 dienai sudarė 14 521,98 Eur. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, nekilnojamojo turto neturi, todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovei nėra padengtas iki šiol.
25. Palikėjas R. Z. D. mirė (duomenys neskelbtini), kuris turėjo 2 (du) vaikus: Ž. D. (atsakovas) ir R. D. (trečiasis asmuo). Palikėjas mirė būdamas santuokoje su sutuoktine T. D. (atsakovė).
26. Iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo nustatyta, kad po palikėjo R. Z. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė T. D..
27. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė T. D. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriuo priėmė po sutuoktinio R. Z. D. mirties atsiradusį palikimą bei pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį jos ir sutuoktinio R. Z. D. santuokos metu įgyto ir jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto.
28. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas Ž. D. ir trečiasis asmuo R. D. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriuo priėmė po tėvo R. Z. D. mirties atsiradusį palikimą.
29. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai Ž. D. ir T. D. ir trečiasis asmuo R. D. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. 196 (toliau – Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis), kuria atsakovas Ž. D. ir trečiasis asmuo R. D. įgytas paveldėjimo teises padovanojo savo motinai – atsakovei T. D.. Atsakovo Ž. D. motina atsakovė T. D., po sudarytos Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, paveldėjimo teisės pagrindais (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. AR-6008) įgijo šį turtą: 37/100 dalį negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (minėtas turtas palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise); ½ dalį transporto priemonės RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); ½ piniginių lėšų, t. y. 584,02 Eur, esančių ,,Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį piniginių lėšų, t. y. 581,85 Eur, esančių ,,Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo Ž. D., trečiojo asmens R. D. ir atsakovės T. D., 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. 196 dalyje dėl atsakovo Ž. D. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei T. D., bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui Ž. D. paveldėjimo teisių perleidimo sandoriu Nr. 196 perleistas turtines teises; pripažinti negaliojančiu 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovei T. D., Vilniaus miesto 3-ajame notaro biure išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AR-6008, dalyje kurioje patvirtinta atsakovės T. D. nuosavybės teisė į 111/800 dalį kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 3/8 dalį kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)); taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės T. D., atsakovo Ž. D., naudai 437,20 Eur sumą, skirtą ieškovės reikalavimams, atsiradusiems iš vykdomųjų dokumentų Nr. JŠ-8145 bei 1-1087-296/2011, daliniam patenkinimui.
31. Taigi šiuo atveju ieškovė, kaip atsakovo kreditorė, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
33. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
35. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju atsakovas, po savo tėvo R. Z. D. mirties, būdamas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti dalį mirusio tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), notarui pateiktu bendru su savo broliu R. D. (kitu pirmos eilės įpėdiniu) 2016 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 196 neatlygintinai perleido (padovanojo) įgytas paveldėjimo teises savo motinai – atsakovei T. D.. Visą palikimą priėmė mirusį R. Z. D. pergyvenusi sutuoktinė ir atsakovo ir trečiojo asmens motina – atsakovė T. D., kuriai 2016 m. lapkričio 30 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.13 straipsnis).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.124 straipsnyje apibrėžta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Tokia ieškinio senaties termino trukmės diferenciacija įstatyme nustatyta atsižvelgiant į gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius, kurių dėka yra nustatomas atitinkamas viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Ieškiniams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės.
39. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Taigi, šiuo atveju turi būti vertintinas ne tik absoliutus objektyvus sužinojimo apie ginčo sandorį momentas, tačiau taip pat subjektyvus momentas, kada asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie paveldėjimo teisių perleidimo sandorį tarp atsakovų Ž. D. ir T. D. sužinojo tik 2021-10-28, gavusi iš antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. S-21-179-31940. Ieškovės teigimu, ji neturi teisės gauti duomenų iš testamentų registro, o jei ir turėtų, tai duomenis iš registrų galėtų gauti tik pagal skolininko asmens duomenis, o ne pagal mirusiojo asmens ar kito trečiojo asmens duomenis, todėl ji apie skolininko sudarytą sandorį galėjo gauti tik iš antstolio. Tuo tarpu atsakovas Ž. D. atsiliepime nurodo, kad vykdomojoje byloje yra 2021-03-24 dienos Testamentų registro išrašas, kuriame yra žyma apie 2016-08-01 sudarytą ginčo sandorį, todėl ieškovė vėliausiai 2021-03-24 galėjo sužinoti apie ginčo sandorio sudarymo faktą.
41. Pažymėtina, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
42. Minėta, jog teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas tiek taikant subjektyvųjį momentą, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.
43. Viena vertus, teismas sutinka su ieškovės teiginiu, jog tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos, kadangi testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01277 yra 2021-03-24 dienos Testamentų registro išrašas, kuriame yra žyma apie 2016-08-01 sudarytą ginčo sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo.
44. Remiantis CPK 640 straipsniu, išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pastebėtina ir tai, kad pati ieškovė teikiamame anstoliui R. Vasiliauskui 2021-02-04 rašte (vykdm. b. l. 142), nurodo, kad vadovaujantis CPK 640 straipsnio 1 dalimi kreditorius turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga. Tačiau byloje nėra jokių duonenų apie, kad ieškovė vykdymo procese laikotarpiu nuo 2021-02-10, t. y. nuo patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo, kuriuo pradinis išieškotojas buvo pakeistas į ieškovę, iki 2021-10-28, t.y. iki patvarkymo dėl informacjos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo priėmimo, būtų buvusi aktyvi, bendradarbiavo su antstoliu ir aktyviai domėjosi vykdymo proceso eiga. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas antstolis Robertas Vasiliauskas.
45. Ieškovė pagal viešai skelbiamus duomenis yra juridinis asmuo, kuris save įvardija kaip profesionalą teikiantį skolų išieškojimo ir reikalavimo teisių pirkimo paslaugas, sukaupusį didžiulę patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje. Todėl šiuo atveju kreditoriui, kuris yra savo srities profesionalas, keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai.
46. Kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01277 yra 2021-03-24 dienos Testamentų registro išrašas, kuriame yra žyma apie 2016-08-01 sudarytą ginčo sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo, todėl teismo vertinimu, ieškovė, būdama ir aktyviai domėdamasi vykdomosios bylos eiga, vėliausiai 2021-03-24 turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčo sandorio sudarymo faktą, kuris galimai pažeidžia jos teises. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui, tai nepaneigia kreditoriaus pareigos būti aktyviam ir domėtis skolininkų finansiniais pajėgumais atsiskaityti su kreditoriais. Savo ruožtu antstolio veiksmai, jog tik 2021-10-28 patvarkymu antstolis informavo ieškovę (išieškotoją) apie skolininko sudarytą ginčo sandorį, nors vykdomojoje byloje buvo 2021-03-24 dienos Testamentų registro išrašas, kuriame yra žyma apie 2016-08-01 sudarytą ginčo sandorį, teismo vertinimu, nėra reikšmingi nustatant, ar ieškovė turėjo subjektyvią galimybę sužinoti apie ginčo sandorį, kadangi būtent kreditorius (išieškotojas) turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga.
47. Kaip jau teismas pažymėjo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, kodėl ji dar 2021-03-24 negalėjo sužinoti apie galimai pažeistas jos teises, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kodėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo 2021-10-28, t. y. nuo tada, kai ieškovė gavo iš antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. S-21-179-31940 (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.
48. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant kreditorės (išieiškotojos) elgesį pagal apdairaus ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiančio asmens standartą, jos galimybes sužinoti apie prašomą panaikinti sandorį, konstatuotina, kad momentas, nuo kurio prasidėjo ieškinio termino eiga, laikytinas 2021 m. kovo 24 d. (CK 1.127 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tokiu būdu terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2022 m. kovo 24 d. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. spalio 25 d., todėl konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju CK 6.66 straipsnio taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019). Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
50. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, teismas ex officio taip pat nenustatė svarbių priežasčių ieškinio senaties termino atnaujinimui, t. y. byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurios egzistavo ar kliudė ieškinio senaties termino eigos metu ieškovei įgyvendinti savo teises. Minėta, kad ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino ir ieškinio senaties termino skaičiavimą siejo su gautu 2021-10-28 antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymu dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. S-21-179-31940, tačiau teismas dar kartą akcentuoja, jog vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01277 yra 2021-03-24 dienos Testamentų registro išrašas, kuriame yra žyma apie 2016-08-01 sudarytą ginčo sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo, todėl teismo vertinimu, ieškovė vėliausiai 2021-03-24 turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčo sandorio sudarymo faktą, kuris galimai pažeidžia jos teises.
51. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovė šioje byloje actio Pauliana ieškinio reikalavimus pareiškė praleidusi sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl nenustačius vienos iš actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (CK 6.66 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
52. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
53. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos
(CPK 98 straipsnio 1 dalis).
56. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 93,12 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteistina 93,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei T. D. priklausantis, paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio Nr. 1-2537 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - 3/8 dalis kūrybinių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
58. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams T. D. ir Ž. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. D., atmesti.
Priteisti iš ieškovės užsienio bendrovės PlusPus Capital AS, juridinio asmens 11919806 valstybei 93,12 Eur (devyniasdešimt trijų eurų ir 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones..
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė