Civilinė byla Nr. e2-630-241/2017

Proceso Nr. 2-55-3-00089-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.18.8, 3.4.3.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Max trade“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Max trade“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“, pareiškimas dėl visų areštų bankrutavusios įmonės savininkų atžvilgiu panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3177-866/2017 pagal pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Max trade“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“, pareiškimą dėl visų areštų bankrutavusios įmonės savininkų atžvilgiu panaikinimo, suinteresuoti asmenys – D. V., S. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja BIĮ „Max trade“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti teismų ir kitų institucijų pritaikytus areštus ir kitus apribojimus BIĮ „Max trade“ savininkų D. V. ir S. V. atžvilgiu.
2. Pareiškime nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. IĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimas iškėlė IĮ „Max trade“ bankroto bylą ne teismo tvarka, bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokumas LT“. 2016 m. lapkričio 2 d. kreditorių susirinkimas patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2016 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BIĮ „Max trade“ savininkai – sutuoktiniai D. V. ir S. V.. Kadangi įmonės turto nepakako atsiskaitymui su visais kreditoriais, 2016 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas realizuoti visą įmonės savininkams priklausantį turtą. Šis nutarimas jau yra vykdomas – bankroto administratorė paskelbė įmonės savininkams priklausančio turto pardavimo varžytynes. Pažymima, kad šį turtą įsigys tretieji asmenys, o priverstinis turto realizavimas naikina visus su turtu susijusius apribojimus. Todėl būtina panaikinti visus apribojimus, kurie buvo pritaikyti įmonės savininkams priklausančiam turtui iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nurodoma, kad klausimas dėl areštų panaikinimo priklauso teismo kompetencijai, jo negali išspręsti kreditorių susirinkimas. Paaiškino, kad pareiškimas teikiamas Vilniaus apygardos teismui, nes bankrutavusios įmonės buveinė yra Vilniaus mieste, o bankroto bylas pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo.
4. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvi sąlyga, siekiant išieškoti iš įmonės savininko turto – bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto, privalo pasiūlyti neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį. Teismas sprendė, kad duomenų, jog ši sąlyga buvo įvykdyta, byloje nėra. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prieš reikšdama prašymą dėl areštų ir kitų apribojimų panaikinimo, turi kreiptis į teismą dėl leidimo išieškoti iš įmonės savininkų turto. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismų ir kitų institucijų pritaikytus areštus ir kitus apribojimus D. V. ir S. V. atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas galėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o ne iš karto jį atmesti. Pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo įmonės savininkams buvo pateiktas prieš kreditoriams susirinkime sprendžiant klausimus dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir įmonės savininkai atsisakė sudaryti taikos sutartį. Be to, 2016 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo. Visos ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies sąlygos buvo įgyvendintos iki kreipimosi į teismą, tik teismui buvo pateikta nepakankamai duomenų. Šis trūkumas galėjo būti pašalintas taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą. Dvejos iš trijų administratorės paskelbtų turto pardavimo varžytynių jau įvyko.
6. Suinteresuoti asmenys D. V. ir S. V. atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu teismui nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus (dalis įrodymų pateikta su atskiruoju skundu, dalis – su prašymu priimti papildomus dokumentus) – bankroto administratorės 2016 m. lapkričio 7 d. siūlymą BIĮ „Max trade“ savininkams D. V. ir S. V. dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, D. V. 2016 m. lapkričio 10 d. atsakymą į administratorės siūlymą, BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimo 2016 m. gruodžio 2 d. protokolą Nr. 3, išrašus iš „evarzytynes.lt“ sistemos apie varžytynių Nr. 133808, Nr. 133809 rezultatus ir 2017 m. kovo 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 1 (b. l. 21-30, 38-44).
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje yra priimami tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės teismui pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbūs atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios individualios įmonės, kurios bankrotas vykdomas ne teismo tvarka, administratorės pareiškimas dėl visų bankrutavusios individualios įmonės savininkų turto areštų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos esmės

10. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.
11. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto. Taigi, įstatymas numato imperatyvią sąlygą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtą apskritai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Taigi, turi būti pateikti įrodymai, jog tokį siūlymą gavo abi potencialios taikos sutarties šalys – įmonės savininkas ir jos kreditoriai. Aplinkybė, ar ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga buvo įgyvendinta, yra svarbi teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, todėl ji turi būti nustatyta ne formaliai, o įvertinus visus faktinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-273-516/2015). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo atsisakė BIĮ „Max trade“ savininkas D. V., tačiau byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie tokio pasiūlymo pateikimą įmonės kreditoriams. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja tinkamai neįvykdė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos.
12. Kaip nurodyta nutarties 10 punkte, nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto priima teismas. Nors ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ, o teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės (bankroto byla yra iškelta individualiai įmonei, o išieškojimą siekiama nukreipti ne į individualios įmonės turtą, bet į individualios įmonės savininkų, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių, privatų turtą) lemia poreikį teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimas klausimą dėl išieškojimo iš BIĮ „Max trade“ savininkų D. V. ir S. V. turto sprendė nepagrįstai. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą dėl areštų BIĮ „Max trade“ savininkų D. V. ir S. V. turtui panaikinimo, turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo išieškoti iš savininkų turto, laikytinas pagrįstu. Taigi, dėl išieškojimo iš BIĮ „Max trade“ savininkams D. V. ir S. V. priklausančio turto bankroto administratorė turėjo kreiptis į teismą, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė ir D. V. ir S. V. nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 21 d. pardavė varžytynių metu už 2 900 Eur (b. l. 44), tokiu būdu pažeisdama ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatas.
13. Individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės turtines prievoles yra subsidiari, t. y. išieškojimas į savininkui priklausantį turtą gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, jei kreditorių reikalavimų patenkinimui nepakanka įmonės turto. Taigi, vien individualiai įmonei pradėtas bankroto procesas pats savaime nereiškia, kad reikalavimai bus nukreipti į įmonės savininko turtą. Administratorius, prašydamas teismo panaikinti areštus įmonės savininko turtui, tokį savo prašymą turi motyvuoti bei pagrįsti t. y. turi nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus, kodėl konkrečiu atveju yra būtina panaikinti areštus įmonės savininko turtui, taip pat įrodymus, kad konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turto. Esant subsidiariai įmonės savininko atsakomybei, areštų panaikinimas įmonės savininko turtui vien dėl pradėto individualios įmonės bankroto proceso neatitiktų ĮBĮ įtvirtintų areštų naikinimo sąlygų bei proporcingumo principo reikalavimų.
14. Administratorė kartu su prašymu nepateikė jokių duomenų apie BIĮ „Max trade“ kreditorių finansinius reikalavimus, jų dydį, įmonės turtą bei duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali tikimybė, kad administravimo išlaidos nebus apmokėtos bei kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti iš BIĮ „Max trade“ turto, t. y. nepagrindė išieškojimo iš įmonės savininkų turto pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas panaikinti BIĮ „Max trade“ savininkų turtui taikomus areštus pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas, nes pareiškėja nepagrindė tokio savo reikalavimo.
15. Klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis). Šis teismas turi teisę spręsti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos ne bankroto byloje, bet kitose civilinėse, administracinėse bei baudžiamosiose bylose, panaikinimo, jeigu jam iš kitų bylų yra perduoti arešto ir (arba) vykdomieji dokumentai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 15 straipsnis, 18 straipsnio 1-2 dalys). Nagrinėjamoje byloje teismui iš kitų bylų nėra perduoti BIĮ „Max trade“ savininkų turto arešto ir (arba) vykdomieji dokumentai, todėl teismas negalėjo spręsti klausimo dėl areštų, pritaikytų kitose bylose, panaikinimo. Pareiškėja turėjo kreiptis į tuos teismus ir institucijas, kurių sprendimais buvo pritaikyti prašomi panaikinti areštai.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos BIĮ „Max trade“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“, pareiškimo dėl visų bankrutavusios individualios įmonės savininkų turto areštų panaikinimo. Įvertinus tai, atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

Nijolė Piškinaitė

Vigintas Višinskis