Civilinė byla Nr. e2A-1385-390/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06992-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12721-886/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 6 021,29 Eur negrąžinto kredito dalį, 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 30 d., 23 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 021,29 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 15,72 Eur sutartinių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 200 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei „NEO Finance“, AB 6 021,29 Eur negrąžinto kredito, 480,87 Eur palūkanas, 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,72 Eur sutartines palūkanas, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 392 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nurodė, kad pagal 2019 m. spalio 25 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė suteikė atsakovui 6 136 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 508,56 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida), 4 242,80 Eur palūkanų. Metinė palūkanų norma 23 procentai. Ieškovė 2020 m. kovo 12 d. raginimu informavo atsakovą, kad jis per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos turi padengti 853,04 Eur įsiskolinimą, o to nepadarius, sutartis bus nutraukta ir atsakovas turės grąžinti visą suteiktą kreditą bei sumokėti kitas privalomas mokėti sumas. Atsakovas per įspėjime nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 6 021,29 Eur negrąžintą kredito dalį.
5. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos ir 23 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 6 021,29 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, kad mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020), nurodė, kad vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 15 d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo, t. y. už 125 dienas ir sudaro 480,87 Eur (6 021,29 x 23 proc. / 360 d. x 125 d.). Ieškovės reikalavimą dėl 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 480,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimą dėl 23 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 6 021,29 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkino.
6. Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašė priteisti 15,72 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Teismas nurodė, kad Sutarties 6.1 punkto nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 480,87 Eur, todėl taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo 2019 m. gruodžio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 30 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 140 dienas, ir sudaro 117,08 Eur (6 021,29 x 5 proc. / 360 d. x 140 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (15,72 Eur) neviršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų (117,08 Eur), reikalavimą priteisti 15,72 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkino.
7. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kadangi vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, iš jo ieškovei teismas priteisė 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokestį (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, bei joje nurodytą kitą Kauno apygardos teismo praktiką).
8. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Tenkinus 98 procentus ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 392 Eur bylinėjimosi išlaidas (400 x 0,98) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė „NEO Finance“, AB prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. B. 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020-04-30), pakeisti sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. B. 23,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 021,29 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti NEO Finance, AB iš atsakovo A. B. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Sprendimas priimtas 2020 m. birželio 16 d., t. y. praėjus vos dvidešimt dvejoms dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiko tarpą apeliantė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu ir pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika, todėl ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas.
10.2. Teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus ir nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.
10.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo ir už apeliacinio skundo surašymą buvo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo.
20. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pagal tarp ieškovės NEO Finance, AB, ir atsakovo A. B. 2019 m. spalio 25 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė suteikė atsakovui 6 136 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 508,56 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida), 4 242,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 23 procentai). Atsakovui netinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. balandžio 15 d. sutartį nutraukė ir teisme pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 021,29 Eur negrąžintą kreditą, 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 3 0d., 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 6 021,29 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,72 Eur sutartines palūkanas, nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškinio reikalavimus dėl sutartinių mokėjimo palūkanų tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 480,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 15 d.), bei atmetė reikalavimą priteisti 23 procentus dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą 6 021,29 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
23. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).
24. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.
25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, įsigaliojo nuo jos paskelbimo dienos, taigi šia nutartimi sukurtas precedentas tapo privalomas visiems teismams nuo 2020 m. gegužės 25 d. ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. birželio 16 d. sprendimą už akių pagrįstai vadovavosi naujausia ir aktualiausia kasacinio teismo praktika.
26. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais ir užtikrindamas proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo, kadangi, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus, buvo galima padaryti išvadą, jog ieškovė nėra susipažinusi su naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu.
27. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas šalių nustatytų ribų. Ieškovui tinkamai neįvykdžius pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, ribojama atsakovo teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/1999, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533- 84/2016, 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje naudojosi profesionalia teisine pagalba, buvo atstovaujama advokato, darytina išvada, kad ji turėjo visas galimybes tinkamai suformuoti savo ieškinio reikalavimus ir pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą. Be to, ieškovei nėra užkirsta galimybė vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Algimantas Kukalis