Civilinė byla Nr. e2-11262-1030/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03981-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovui H. V., jo atstovei advokatei Linai Šimei, atstovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkas“ atstovėms direktorei V. M. ir advokatei Aušrai Bračiulienei, trečiajam asmeniui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkas“ dėl negautų nuomos pajamų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje K. M..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas A. V. patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 49-53, t. 3, b. l. 170-172) prašo teismo priteisti jam iš atsakovo UAB ,,Ūkas“ 36256,59 Eur, 2787,67 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintas ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovas ir atsakovo K. M. IĮ ,,Garažas“ 1992-11-30 iš Lėbartų valstybinio ūkio nupirko nurašytą fermą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas Jūrininkų pr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri buvo perduota nusigriovimui. IĮ ,,Garažas“ įsipareigojo pastatą nugriauti iki 1993-12-31, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pastatas tebestovi, jame vykdoma ūkinė veikla. IĮ ,,Garažas“ buvo išregistruota, jos teises ir pareigas perėmė K. M.. 2009 m. ieškovas ir atsakovas ėmėsi veiksmų pastatui įteisinti ir daiktinėms teisėms įregistruoti, šio proceso metu ieškovas nuo pastato dalies valdymo buvo nušalintas, atsakovas K. M. sudarinėjo nuomos sutartis pastato patalpų išnuomojimo tretiesiems asmenims, ieškovas nuo 2010 m. fiziškai negalėjo patekti į pastatą, nebegalėjo savo nuožiūra naudotis pastatu ir jį valdyti, taip pat negavo iš pastato naudojimo dalies pajamų. Ieškovui teisė į ½ dalį pastato kaip statybines medžiagas pripažinta teismo 2013-10-30 sprendimu. Iki šiol visą pastatą neteisėtai valdo atsakovas K. M. ir/ar UAB ,,Ūkas“, kurios akcijos lygiomis dalimis priklauso K. M. ir jo sutuoktinei. Visos pastato patalpos yra išnuomotos tretiesiems asmenims, atsakovas kas mėnesį gauna pajamas. Kadangi K. M. pastato valdymą 1996 metais perdavė UAB ,,Ūkas“, visi sandoriai buvo sudaryti bendrovės vardu, tai nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-15 nutartyje, negautą nuomos mokestį reikalauja priteisti iš bendrovės. Reikalavimo sumą apskaičiavo pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią patikslino reikalavimą ir iš atsakovo UAB ,,Ūkas“ prašo priteisti 36 256,59 Eur negautų nuomos pajamų, 2 787,67 Eur palūkanų.

Atsakovas ŪAB ,,Ūkas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t.2, b. l. 1-4, t. 4, b. l. 1-6) su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodoma, jog ieškovas niekada nesirūpino pastatu, kaip savininkas, o netgi nuomojosi patalpas iš UAB ,,Ūkas“ kaip bendrovės UAB ,,Viremida“ vienas iš akcininkų. Ieškovo teiginiai, jog jis buvo nušalintas nuo pastato valdymo yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio. UAB ,,Ūkas“ investavo į turto išlaikymą ir išsaugojimą, prie kurių ieškovas neprisidėjo, taigi ne atsakovas skolininkas ieškovui, o priešingai. Ieškovo pateiktas turto vertinimas pagrįstas prielaidomis, o ne iš tiesų egzistuojančiomis aplinkybėmis. Pastatas, dėl kurio kyla ginčas, įsigytas nugriovimui 1992 m., nuo 1996 m. juo naudojasi, valdo, rūpinasi tik atsakovas. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2013-05-01 buvo gauta 3012,05 Eur pajamų iš nuomos, tačiau tuo laikotarpiu reikėjo mokėti mokesčius turtui išlaikyti (elektrą), prie kurių dengimo ieškovas neprisidėjo. Laiko, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, ieškovas prašo negautų nuomos pajamų, tačiau nėra aišku, kiek kainuoja statybinių medžiagų nuoma.

Atsakovas UAB ,,Ūkas“ pateikė priešieškinį (t. 4, b. l. 127-131), kuriuo prašo iš ieškovo H. V. priteisti 18136,98 Eur patirtų nuostolių, bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, jog teismo 2013-10-30 sprendimu ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį pastato kaip į statybines medžiagas, tačiau iki to momento pastatą visą laiką valdė, juo naudojosi ir rūpinosi atsakovas UAB ,,Ūkas“. Teigė, jog pastate nebuvo pertvarų, elektros, kuro katilo, pastatą IĮ ,,Garažas“, o vėliau ir atsakovas pertvarkė, ir tik po to buvo galima pastate esančias patalpas nuomoti. Ginčo pastate buvo sudarytos 7 nuomos ir 2 panaudos sutartis, už nuomą per mėnesį buvo gaunama apie 800,00 Lt, apie sutartis žinojo ir ieškovas. Pajamos iš nuomos buvo gaunamos laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2013-04-01. UAB ,,Ūkas“ lėšomis buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, sudėtos durys, langai, atlikti betonavimo darbai, viso atlikta statybos darbų už 17652,599 Eur, ½ dalį šių išlaidų atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti ieškovo. Be to 1997 m. atsakovas pirko medieną stogo remontui, sudėjo langus ir duris už 65000,00 Lt. Iš viso atsakovas UAB ,,Ūkas“ iš ieškovo prašo priteisti 18136,98 Eur.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (t. 4, b. l. 162-169), kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į priešieškinį nurodoma, pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas ir trečiasis asmuo K. M. be jokių sutarčių valdė nuo 1987 m. iki 1990-01-04, susitarę su Lėbartų tarybinio ūkio direktoriumi, vėliau valdė nuomos teisėmis nuo 1990-01-02 iki 1992-11-30, būtent laikotarpiu nuo 1987 iki 1990 metų, vykdant pastato rekonstrukciją buvo įdėta daugiausia lėšų ir darbo jėgos, ieškovas rūpinosi visais pastato pertvarkymui būtinais griovimo, statybos darbais, medžiagomis, mechanizmais, transportu, K. M. brolis pertvarkė pastato elektrą. Nors ieškovo indėlis buvo didesnis, tarpusavio atlyginimo klausimai išspręsti abipusiu sutarimu, šalis siejo pasitikėjimas bei bičiuliški santykiai. Atsakovas UAB ,,Ūkas“ visiškai neprisidėjo prie pastato pritaikymo veiklai. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog išbetonavo pastato grindis, pažymėjo, jog šildymo katilas įsigytas vieno naudotojo patalpoms šildyti, todėl nėra susijęs su Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje įvardintais nuostoliais. Iki šalių konflikto 2010-2011 metais, šalys bendrai tvarkė ir valdė pastatą, bendrai prisidėjo prie pertvarkymo, gerinimo, išlaikymo, ieškovas savo pareigą vykdė iki buvo nušalintas nuo pastato valdymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog po šalių konflikto atsakovas savo lėšomis pagerino pastatą. Ieškovas nesutinka su UAB ,,Ūkas“ teiginiu, jog 1997 m. atsakovas sudėjo langus bei duris ir patyrė 65000,00 Lt išlaidų, kadangi byloje pateiktos pastato nuotraukos patvirtina, jog pastate nėra vienodų langų ir durų, galimas rangovas patvirtino, jog pastate sumontavo tik vienerias duris. Pažymėjo, jog šis reikalavimas atmestinas ir dėl pasibaigusios ieškinio senaties, kadangi reikalavimas pastato bendraturčiui atlyginti šias išlaidas galėjo būti pareikštas per trejus metus, remiantis 1967 m. Civilinio kodekso normomis. Pažymėjo, jog reikalavimas atlyginti pastato betonavimui patirtas išlaidas nepagrįstas konkrečiais įrodymais, priešingai, nei nurodo UAB ,,Ūkas“ pastatas nebuvo betonuotas vienu kartu, patalpose, kuriose grindys yra betonuotos tai atlikta nuomininkų iniciatyva ir lėšomis, be to ir šiam reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškovas nesutinka su priešieškinio dalimi, kuria reikalaujama atlyginti išlaidas medienai įsigyti, kadangi aišku, ar mediena panaudota pastato stogui, be to reikalavimui pareikšti yra praleistas ieškinio senaties terminas. Atkreipė dėmesį, jog už kadastrinius matavimus sumokėjo K. M., o ne atsakovas, todėl jis neturi reikalavimo teisės į ieškovą.

Teismo posėdyje ieškovas iš jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovės su ieškinio reikalavimais nesutiko, palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinį.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.

Dėl ieškinyje keliamo reikalavimo – negautų nuomos pajamų priteisimo

Teismas konstatuoja, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798-826/2013, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-17 nutartimi paliktas nepakeistu, yra pripažinta ieškovo H. V. nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas. Šis teismo 2013-10-30 sprendimas buvo priimtas nustačius faktinę aplinkybę, kad H. V. ir IĮ „Garažas“ atstovavęs K. M. ginčo objektą 1992 m. iš Lėbartų valstybinio ūkio įsigijo kartu po ½ dalį. Konstatuotina, kad šis teismo sprendimas, jame įrodinėtos ir nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Taigi ieškovas H. V. ir atsakovė UAB „Ūkas“ yra ginčo objekto bendrasavininkai, kuriems jis priklauso lygiomis dalimis.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, t. y. negautų pajamų, nuomojant ginčo objektą, priteisimo vienam iš bendraturčių.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Pateikti įrodymai turi patvirtinti pakankamai realią tikimybę, kad ieškovas būtų gavęs tam tikrą turtinę naudą, kurios neteko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; netiesioginiai nuostoliai atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.).

Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas davė paaiškinimus, kad iki 2010 m. pastatas bendrasavininkų buvo valdomas bendrai, kartu priimami sprendimai, dalinamasi nuomos pajamomis. Atsakovas ir tretysis asmuo tai neigė nurodydami, kad ieškovas nedalyvavo valdant pastatą. Teismo posėdyje apklausti liudytojai – ginčo pastato nuomininkai tvirtino, kad ieškovo nepažįsta arba nepažinojo iki teisminių ginčų.

Pažymėtina, kad vien tai, jog nuomos veiklą ginčo objekte faktiškai vykdė vienas iš bendrasavininkų nepaneigia kito bendrasavininkio teisės į negautas pajamas, jei būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgdamas į atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kurios laikomasi nuo 2010 m. iki šiol vykstančių teisminių procesų dėl ginčo objekto metu, t. y. jog ieškovas neturėjo jokių teisių į ginčo objektą ir pastato dalis ieškovui nepriklausė, taip pat byloje esančius įtemptus ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens santykius liudijančius duomenis (mokestinius patikrinimus, ikiteisiminius tyrimus ir kt.), teismas laiko tikėtina tą aplinkybę, kad pastato bendrasavininkui H. V. šioje byloje reikšmingu laikotarpiu (nuo 2012-04-01 iki 2015-04-01) pastato valdymas buvo neprieinamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neteisėtus veiksmus – bendrasavininko nušalinimą nuo pastato valdymo, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygą, laiko nustatytais.

Pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tai, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014). Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnis. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog pastate aptariamu laikotarpiu buvo vykdoma nuomos veikla, tarp šalių iš esmės nėra. Be to, kaip konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-30 sprendime, byloje pateiktos daikto nuomos sutartys, šalių paaiškinimai apie nuomos veiklą leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė realiai nuomojo ginčo daiktą tretiesiems asmenims ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-04-01 iki 2015-04-01, už kurį ieškovas prašo priteisti negautų nuomos pajamų bei palūkanų.

Teismui yra pateiktos šios ginčo objekto nuomos sutartys: 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir A. A., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir A. A., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra; 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir A. Š., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir A. Š., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra; 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir D. D. , pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 300 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir D. D., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 300 m2 pastato už 200 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra; 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir F. I., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir F. I., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra; 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir K. K., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir K. K., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra; 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir R. V., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir R. V., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra; 2012-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir V. S., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 121 Lt ir PVM per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra, sutartis galiojo iki 2012-12-31; 2013-01-01 nuomos sutartis tarp UAB „Ūkas“ ir V. S., pagal kurią nuomininkui perduodama valdyti ir naudotis apie 100 m2 pastato už 100 Lt per mėnesį nuomos mokestį, į kurį įeina sunaudota elektra.

Pažymėtina, kad teismui taip pat pateiktas antstolės 2013-02-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nuomininkai ir panaudos gavėjai buvo užėmę visą ginčo objektą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendras pastato plotas yra 1220,5 m2. Nuomos sutartimis yra pagrįstas apie 1000 kv. m. ploto išnuomojimas. Pažymėtina, ir tai, kad tam tikroje pastato dalyje pati atsakovė vykdė savo ūkinę veiklą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad nuomos veikla buvo vykdoma visame pastate, įskaitant H. V. priklausiusią jo dalį.

Pirmiau minėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo pastate aptariamu laikotarpiu buvo sudarytos 7 nuomos sutartys. Pažymėtina, kad teismui buvo pateikti UAB „Ūkas“ 2012-12-28 ir 2013-03-14 pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos atsakovė apskaičiavo, jog už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-04-01 iš nuomininkų buvo gauta 9 600 Lt (2 780,35 Eur) pajamų. Pažymėtina, kad ieškovas šių paskaičiavimų tikslumo neginčija, tačiau tvirtina, kad sutartyse nurodytas nuomos mokesčio dydis yra fiktyvus.

Pažymėtina, kad ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų dydis yra iš esmės grindžiamas Turto vertinimo ataskaita Nr. 15-02/03, kurioje buvo vertinama ginčo pastato nuomos rinkos vertė aptariamu laikotarpiu. Pažymėtina, kad ši vertinimo ataskaita atspindi tikėtinas šio objekto nuomos rinkos kainas. Teismo manymu, nuomos rinkos kaina negali būti prilyginama realiai iš konkretaus objekto nuomos gautoms pajamoms. Realiai gautas pajamas gali veikti daugelis faktorių, tarp jų, ir liudytojų teismo posėdyje įvardintos priežastys – teisminiai ginčai dėl daikto statuso, pastato būklė. Teismas pabrėžia ir tai, kad ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo metu jam atlaisvintose patalpose nuomos veiklos nevykdo. Tai patvirtina ir teismui pateiktas 2016-08-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdyje nedetalizavo, kokio dydžio nuomos pajamas gaudavo iš ginčo objekto iki šalių ginčo, nepateikė su tuo susijusių įrodymų. Nors ieškovas nurodė, kad nuomininkas D. D. šiuo metu moka 600 Eur nuomos mokestį, liudytojas D. D. tai teismo posėdžio metu paneigė.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu būtų realiai išnuomojęs ginčo objektą būtent už tokią rinkos kainą kaip nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Taigi konstatuotina, kad teismui ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad prašomas priteisti negautas pajamas jis realiai, neišvengiamai būtų gavęs, jei nebūtų nušalintas nuo pastato valdymo, ir kartu nebuvo paneigtas atsakovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotas iš ginčo objekto nuomos gaunamų pajamų dydis.

Kita vertus, pažymėtina, kad teismui yra pateiktas UAB „Ūkas“ 2013-04-29 įsakymo dėl nuomos mokesčio neėmimo teismo proceso metu nuorašas, kurio tikrumu dėl jame kitu būdu atspausdintos datos, abejoja ieškovas. Kaip konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-17 nutartyje, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, ieškinio reikalavimų dydį, vadovaujantis protingumo principu, siūlytina kritiškai vertinti aplinkybę, jog atsakovė nepateikė teismui 2013-04-29 įsakymo, kuriuo atsakovės ir penkių nuomininkų pasirašyta, jog nuomos mokesčio atsakovė iš jų neims, kol vyksta šalių teisminiai procesai, originalo bei nuomininkų patvirtinimo, jog jie nemoka jokių mokesčių atsakovei, nes mokėjimo ar nemokėjimo faktas visu pirma turi būti patvirtintas tinkamais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog dokumento originalas nėra išlikęs. Todėl teismas nesiremia minėtu dokumentu, ir tą aplinkybę, kad už ginčo pastatą nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2015-04-01 nebuvo imamas, pripažįsta neįrodyta. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai dėl nutraukto nuomos mokesčio mokėjimo, teismo nuomone, vertintini kritiškai, nepateikus rašytinių dokumentų originalų, šių parodymų nepakanka išsklaidyti abejonėms dėl to, ar nuomos mokėjimas 2013 m. balandžio mėn. buvo sustabdytas.

Įvertinęs tai, kad teismui pateiktos ginčo objekto nuomos sutartys buvo neterminuotos, teismas laiko įrodytu ir gautų nuomos pajamų laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2015-04-01 dydį – atitinkamai 19200 Lt (2 x 9600 Lt) (5560,70 Eur).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-04-01 priteistina 4 170,53 Eur (3 x 2 780,35 Eur / 2) negautų nuomos pajamų. Atitinkamai (proporcingai) mažintinas prašomų priteisti palūkanų dydis iki 320,66 Eur. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi skolininkė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl priešieškinyje keliamo reikalavimo – nuostolių priteisimo

Priešieškiniu atsakovė UAB „Ūkas“ prašo priteisti iš ieškovo H. V. 18 136,98 Eur patirtų nuostolių. Šiuos nuostolius atsakovė grindžia nurodytomis išlaidomis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugojimui, remontui.

Pabrėžtina, kad aptariamos išlaidos metalinėms ir medinėms durims, langams, stogo remontui turėtos 1997 m., betonavimui – 1999 m.

Ieškovas atsikirtimuose į priešieškinio reikalavimus prašo taikyti ieškinio senatį. Priešieškinyje teigiama, kad atsakovė apie pažeistas teises sužinojo tik 2014-03-17, kai įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimas.

Teismas nesutinka su šiuo atsakovės teiginiu ir sprendžia, kad yra pagrindas ieškinio senaties taikymui. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties eigos pradžios momentas yra fakto klausimas, kurį reikia nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.

Pažymėtina, kad 2014-03-17 įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu yra pripažinta ieškovo H. V. nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas. Kaip minėta, šis teismo 2013-10-30 sprendimas buvo priimtas nustačius faktinę aplinkybę, kad H. V. ir IĮ „Garažas“ atstovavęs K. M. ginčo objektą 1992 m. iš Lėbartų valstybinio ūkio įsigijo kartu po ½ dalį. Ši aplinkybė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bylai turi prejudicinę reikšmę.

Pažymėtina, kad ieškiniu dėl teisės pripažinimo yra siekiama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę. Teismo vertinimu, vien tai, kad dėl ginčo pastato vykusių teisminių procesų metu atsakovas ieškovo teisės į ginčo pastatą nepripažino, savaime nereiškia, kad apie pastato bendrasavininko nuo 1992 m. buvimą jam nebuvo žinoma. Atsakovės priešieškinyje keliamas reikalavimas yra grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovas – ginčo pastato bendraturtis nevykdė savo pareigos išlaikyti ir išsaugoti bendrą turtą. Apie tokios bendrasavininkio pareigos nevykdymą, teismo nuomone, yra žinoma nuo to momento, kai vienas iš bendrasavininkių patiria atitinkamų išlaidų daiktui išsaugoti, išlaikyti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ir ieškovui prašant ją taikyti yra pagrindas priešieškinį atmesti.

Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka ir su tais ieškovo argumentais, kad atsakovės pateikti dokumentai nėra pakankami tam, kad pagrįsti jų nurodytas išlaidas ginčo objektui remontuoti: 1997 m. sutartyje ir susijusiuose kvituose dėl langų ir durų įstatymo, UAB „Georama“, UAB „IBB“ kvituose nėra nurodyta, kokiam objektui skirtos įsigyjamos medžiagos, perkamos paslaugos, o betonavimo kainos paskaičiavimai rodo šių darbų hipotetinę verte, o ne realiai turėtas atsakovės išlaidas. Todėl tokie įrodymai nepagrindžia nei prašomų priteisti nuostolių fakto, nei jų dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad ieškovas H. V. patyrė 4964,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą 3 562,00 Eur, 1 002,00 Eur išlaidos apeliaciniame procese ir 400,00 Eur išlaidų bylą pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą) (t. 5, b. l. 35-37, t.1, b. l. 21, t. 4, b. l. 40-44).

Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad atsakovė UAB „Ūkas“ patyrė 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų (1050 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 200 Eur išlaidų apeliaciniame procese, 450 Eur bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antrą kartą).

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų patirta nagrinėjant ieškinį, kai priešieškinis nebuvo pareikštas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: ieškovui turėtų būti priteista 571 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei 1504,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi atsakovei iš ieškovo priteistinas šių sumų skirtumas – 933,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB ,,Ūkas“ taip pat sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (t. 4, b. l. 132), teismo 2016-08-04 nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies (376,00 Eur) sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 4, b. l. 158). Priešieškinį atmetus iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 376 Eur nesumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo H. V. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui H. V. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkas“ 4 170,53 Eur negautų nuomos pajamų, 320,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 491,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo H. V. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkas“ 933,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkas“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkas“ į valstybės biudžetą 376 Eur žyminio mokesčio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Monika Lapukaitė