Civilinė byla Nr. eB2-772-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00060-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.4; 3.4.3.5.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Tauritus” ir uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX” pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos kodas“,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovės pareiškimu prašo iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energijos kodas“ bankroto bylą.

2.       Nurodo, kad atsakovės įmonės skola UAB „Tauritus“ sudaro 2 231 410,98 Eur, o UAB „AVE-MATROX“ – 3 886 811,44 Eur. Pagal www.rekvizitai.lt pateiktus UAB „Energijos kodas“ finansinius duomenis už 2021 m. (balansas už 2022 m. VĮ Registrų centrui dar nėra pateiktas), skolininkė turėjo ilgalaikio turto už 232 209 Eur, trumpalaikio turto – 5 909 606 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 092 118 Eur. Ieškovių nuomone, iš tarpusavio skolų suderinimo aktų matyti, jog 5 890 678,97 Eur skolų jau buvo pradelsta, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo turimo (ilgalaikio) turto vertę. UAB „Energijos kodas“ yra skolinga ne tik ieškovėms, bet ir kitiems kreditoriams. Turimais duomenimis UAB „Energijos kodas“ vardu jokio nekilnojamojo turto neregistruota. Todėl, ieškovių nuomone, UAB „Energijos kodas“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

3.       Atsakovė atsiliepimu su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2009 m. liepos 1 d. Atsakovės vadovas nuo 2009 m. liepos 1 d. yra R. M.. Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su naftos produktų, gamtinių dujų ir elektros pirkimu ir pardavimu. Vykdoma veikla nekuria nuostolių, yra sėkminga ir planuojama didelė plėtra, sąlygojanti dar didesnį finansinį stabilumą. 2023 m. vasario 20 d. duomenimis, debitorinių įsiskolinimų atsakovei suma sudaro 7 790 358,94 Eur, tuo tarpu tai pačiai datai sudarytas kreditorių sąrašas patvirtinta, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro viso 8 336 344,79 Eur, t. y. kreditorinių įsiskolinimų dydis nežymiai viršija debitorinių įsiskolinimų dydį, kas, atsakovės nuomone, įrodo, jog, net nevertinant atsakovės turimo turto ir kitų finansinių duomenų, padengti debitoriniai įsiskolinimai gali padengti kreditorinius įsiskolinimus. Pažymėjo, kad teismuose iškeltų bylų, kuriose atsakovė dalyvautų atsakovės procesiniu statusu, be šios, nėra, išieškojimai ne teismo tvarka nevykdomi. Pagal VĮ Registrų centro Hipotekų (įkeitimų) sąrašą iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymų registro, yra registruotas priverstinis įkeitimas atsakovės turimoms transporto priemonėms. Atsakovė pažymėjo, kad pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovė nuosekliai vykdė mokėjimus ieškovėms iki 2022 m. gruodžio 12 d., kas patvirtina, kad susidarę įsiskolinimai yra laikino pobūdžio, tačiau nesietini su bendrovės gyvybingumo nebuvimu ar nemokumu. Atsakovė vykdyti mokėjimų ieškovėms toliau negalėjo, kadangi dėl ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra laikinai apribota atsakovės galimybė disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose. Atsakovė apie tai 2023 m. sausio 23 d. raštais informavo ieškoves ir prašė ieškovių skirti papildomo laiko išspręsti klausimus su VMI ir iš naujo suderinti mokėjimų grafiką. Ieškovėms nurodžius, kad turi galimybes bei ketina ateityje sėkmingai tęsti veiklą: (i) 2023 metais ketinama parduoti kuro už 50–60 mln. eurų; turi galiojančias sutartis dėl kuro pirkimo ir pardavimo su pirkėjais ir tiekėjais; (ii) turi sudariusi sutartis dėl elektros pardavimo; planuojami pardavimai už 40–50 mln. eurų. Be to, atsakovė per mėnesį sumoka 2 mln. eurų akcizo mokesčio ir 300–400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio bei per 5 metų laikotarpį iš viso sumokėjo 110 mln. eurų mokesčių į valstybės biudžetą, kas patvirtina sėkmingą atsakovės ūkinės komercinės veiklos buvimą ir būtinybę išsaugoti atsakovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Atsakovės nuomone, jos turtinė padėtis neatitinka įmonės nemokumo sąvokos, todėl nėra įstatyminio pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą.

4.       2023 m. kovo 3 d. ieškovė UAB „Tauritus“ pateikė teismui papildomus paaiškinimu, kuriuose nurodo, kad su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl jos mokumo nesutinka. Pažymi, kad įmonės trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, todėl šis turtas turi būti eliminuotas iš bendros turto masės. Atsakovė nepagrindė galimybės gauti debitorinių įsipareigojimų patenkinimą. Daugelis atsakovės debitorinių skolų yra pradelstos virš 1 metų, todėl didelė tikimybė, kad jos nebus grąžintos.  Daugiau nei pusė atsakovės debitorinių skolų sudaro SPA Belenergo skola, kuri lygi 5 985 398,68 Eur. SPA Belenergo – valstybinė Baltarusijos elektros energijos įmonė, todėl šio įsiskolinimo susigrąžinimas, įvertinus dabartinius Lietuvos ir Baltarusijos santykius bei ES taikomas sankcijas Baltarusijai, yra neįmanomas. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-1740 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdė UAB „Energijos kodas“ 2021 m. gegužės 3 d. išduoto leidimo Nr. L9-112 verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimą dėl susidariusių nepriemokų VMI (740 196 Eur). Leidimas iki šiol nėra atnaujintas. Nors atsakovė nurodė, kad nuosekliai vykdė mokėjimus ieškovėms iki 2022 m. gruodžio 12 d., tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, skola UAB „Tauritus“ tik didėjo, t. y. atsakovė nors ir iš dalies vykdė mokėjimus, tačiau nesilaikė susitarimo ir nedengė einamųjų mokėjimų už perkamus naftos produktus. Todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ji pajėgi atsiskaityti su ieškovėmis pilna apimtimi. UAB „Tauritus“ nesutinka pakartotinai išdėstyti atsakovės skolos mokėjimą 5 m., kadangi susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis jau buvo sudarytas, tačiau atsakovė jo nevykdė, jokių skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių nepateikė. 

5.       2023 m. kovo 3 d. ieškovė UAB „AVE-MATROX“ pateikė papildomus paaiškinimu, kuriuose nurodo, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad net nevertinant atsakovės turimo turto ir kitų finansinių duomenų, padengti debitoriniai įsiskolinimai gali dengti kreditorinius įsiskolinimus. Pažymi, kad iš atsakovės pateikto gautinų sumų detalizavimo pagal atskiras apskaitos sąskaitas matyti, jog dalis debitorinių įsiskolinimų yra apskaityti skirtingose sąskaitose. Todėl atsakovės teiginys, kad kreditorinių įsiskolinimų dydis nežymiai viršija debitorinių įsiskolinimų dydį, yra neatitinkantis realios situacijos ir negali būti laikomas įrodymu, jog esami debitoriniai įsiskolinimai gali dengti kreditorinius įsiskolinimus. Atsakovės pateiktame debitorių sąraše su 5 693 353,83 Eur įsiskolinimo suma įrašyta SPA Belenergo, nurodant, kad vėluojama apmokėti virš 1 m. 5 985 398,68 Eur suma yra apskaityta sąskaitoje 2080 „Sumokėti avansai tiekėjams“. Pagal nurodomą sumą aišku, kad tai avansas, sumokėtas SPA Belenergo. Apskaitomo avanso atvaizdavimas minėtoje sąskaitoje reiškia, kad būtent tokia suma bus sumažinta mokėtina kaina, jeigu ateityje toliau bus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai dėl elektros energijos pirkimo tarp UAB „Energijos kodas“ ir SPA Belenergo. Jeigu sutartiniai santykiai toliau nebus vykdomi, tai SPA Belenergo neturės pareigos tokio dydžio sumos sumokėti UAB „Energijos kodas“. Nagrinėjamu atveju tolimesnis prisiimtų prievolių su SPA Belenergo vykdymas yra negalimas, kadangi SPA Belenergo yra valstybinė Baltarusijos elektros energijos įmonė, kuri iš esmės gali būti vertinama kaip įmonė, kurios gaminamai elektros energijai yra įvestos EU, Baltijos šalių ir Lietuvos sankcijos, todėl joks verslas esamomis aplinkybėmis su ja yra neįmanomas. 2022 m. Baltijos šalys nutraukė Rusiškos ir Baltarusiškos elektros importą. Be to, 2022 m. balandžio 7 d. Baltarusijos prezidento dekretu Nr. 137, skolų išieškojimas nedraugiškų šalių rezidentų naudai yra neįmanomas. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra nedraugiškų šalių sąraše. Todėl galimybė UAB „Energijos kodas“ atgauti 5 985 398,68 Eur lėšas yra labai abejotina. 2020 m. lapkričio 9 d. Protokolu Nr. O2E-57 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikino leidimą UAB „Energijos kodas“ importuoti elektros energiją. Šiuo metu ES pratęsė sankcijas Baltarusijai iki 2024 m. vasario 28 d. 2025 metais (siekiama tai padaryti ir anksčiau) numatoma sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungti nuo BRELL žiedo. Kartu pažymėjo, kad dalis debitorių sąraše nurodytų skolų yra neatgaunamos pakankamai ilgą laiką (daugiau nei metus laiko), dėl ko labai abejotina, kad jos bus atgautos ir ateityje. Pagal atsakovės nurodomą pasiūlymą ieškovėms dėl taikos sutarties dėl skolos mokėjimo dalimis penkerių metų laikotarpiu sudarymo joks susitarimas tarp šalių pasiektas nebuvo, nes atsakovė negali pateikti jokio realaus galimybių vykdyti prievoles pagrindimo ir priimtino prievolių įvykdymo užtikrinimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra finansiškai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, jos finansinės problemos nėra laikino pobūdžio, todėl ieškovių ieškinyje ir šiame paaiškinime nurodytais pagrindais prašymas iškelti atsakovei bankroto bylą yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.

6.       2023 m. kovo 9 d. atsakovės vadovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą ir toliau sėkmingai prekiauja elektros energija bei gamtinėmis dujomis, vykdydama sutartis, sudarytas su AB „LIETUVOS ENERGIJA“, UAB „Energijos tiekimas“, UAB Enefit ir kitomis. Vien todėl, kad šiuo metu atsakovė nevykdo naftos produktų pirkimo ir pardavimo dėl leidimo sustabdymo, kuris yra sąlygotas ginčo su VMI, nėra pagrindo kvestionuoti atsakovės veiklos ateityje, susijusios su naftos produktų pirkimu–pardavimu, atnaujinus leidimą vykdyti naftos produktų pirkimo pardavimo veiklą. Atsakovė turi galiojančias naftos produktų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios bus nedelsiant pradedamos vykdyti, vos tik Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba atnaujins leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Ieškovių pateikti argumentai papildomuose paaiškinimuose prieštarauja atsakovės pateiktiems duomenims, o atsakovės turtinė padėtis neatitinka įmonės nemokumo sąvokos, todėl nėra įstatyminio pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą.

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei keltina bankroto byla

7.       Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditoriai, kuriems tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas ir negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais.

8.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

9.       Pažymėtina, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

10.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1672-553/2020).

11.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).   

12.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB ,,Energijos kodas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. liepos 1 d., jos vadovas nuo 2009 m. liepos 1 d. R. M..

13.       Iš byloje pateikto įmonės balanso, sudaryto 2023 m. kovo 6 d., matyti, kad įmonės turto vertė siekia 8 148 599 Eur, kurį sudaro 142 581 Eur ilgalaikis turtas, 7 999 782 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 1 814 259 Eur dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, 5 985 389 Eur – sumokėti avansai, 1 804 959 Eur pirkėjų skolos. Nuosavas kapitalas neigiamas (- 187 745 Eur).

14.       Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

15.       Nagrinėjamu atveju atsakovės balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekia 8 336 344 Eur (iš kurių 43 353 Eur sudaro su darbo santykiais susiję įsipareigojimai).

16.       Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė – 45 565 Eur.

17.       Vadovaujanti nustatytais duomenimis, yra pagrindas išvadai, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę.

18.       Iš byloje pateikto atsakovės kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams siekia 8 33 644,79 Eur, t. y. jie atitinka įmonės balanse nurodytą pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą. Kartu atsakovė pateikė ir debitorių sąrašą, kuriame nurodė, kad debitoriniai įsipareigojimai sudaro išviso 7 790 358,94 Eur. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina, jog debitoriams padengus įsiskolinamus, ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

19.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tokių gautinų sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus dėl tokių priežasčių, kaip skolininkų įmonių bankrotai, nesąžiningumas, skolų išieškojimo negalimumas ir panašiai. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

20.       Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo matyti, jog iš 7 790 358,94 Eur debitorinių skolų net 7 780 484,54 Eur (kas sudaro 99,87 proc. visų debitorinių skolų) yra pradelstos virš 1 metų, pavyzdžiui, gautina 206 453,19 Eur suma iš UAB „Elektrum Lietuva“ susidarė prieš 6 metus, gautina 1 254 000 Eur suma iš Baltic Energy Partners OÜ susidarė prieš 5 metus, gautina 508 843,25 Eur suma iš UAB „Energijos prekyba“ susidarė prieš daugiau kaip 4 metus. Byloje nėra pateikta jokių minėtų įmonių ir kitų debitorių mokumą patvirtinančių įrodymų, ar kitų įrodymų, patvirtinančių galimybes atgauti iš debitorių skolas. 

21.       Pažymėtina, kad daugiau nei pusė atsakovės debitorinių skolų sudaro SPA Belenergo skola lygi 5 985 398,68 Eur sumai ir kuri pradelsta grąžinti ilgiau nei 1 metus. SPA Belenergo yra valstybinė Baltarusijos elektros energijos įmonė. Iš byloje patekto 2022 m. balandžio 7 d. Baltarusijos prezidento dekreto Nr. 137, nustatyta, kad skolų išieškojimas nedraugiškų šalių rezidentų naudai yra neįmanomas. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra nedraugiškų šalių sąraše, todėl labai abejotina ar minėta skola bus atsakovei grąžinta.

22.       Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė UAB „AVE-MATROX“, iš pateikto atsakovės debitorių sąrašo matyti, kad 5 985 398,68 Eur suma (SPA Belenergo įsiskolinimas atsakovei) yra apskaityta sąskaitoje 2080 „Sumokėti avansai tiekėjams“. Pagal nurodomą sumą aišku, kad tai avansas, sumokėtas SPA Belenergo. Apskaitomo avanso atvaizdavimas 2080 sąskaitoje reiškia, kad būtent tokia suma bus sumažinta mokėtina kaina, jeigu ateityje toliau bus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai dėl elektros energijos pirkimo tarp UAB „Energijos kodas“ ir SPA Belenergo. Jeigu sutartiniai santykiai toliau nebus vykdomi, tai SPA Belenergo neturės pareigos tokio dydžio sumos sumokėti UAB „Energijos kodas“. Byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 9 d. Protokolas Nr. O2E-57 patvirtina, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikino atsakovei leidimą UAB „Energijos kodas“ importuoti elektros energiją. Be to, 2022 metais Baltijos šalys nutraukė Rusiškos ir Baltarusiškos elektros importą. Šiuo metu ES pratęsė sankcijas Baltarusijai iki 2024 m. vasario 28 d. Nustačius minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad tolimesnis prisiimtų prievolių su SPA Belenergo vykdymas yra negalimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėta skola bus atsakovei grąžinta.

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus įrodymų apie konkrečių įmonės debitorių mokumą ir papildomus susitarimus dėl debitorinių skolų grąžinimo, teismas neturi pagrindo vertinti, kad išieškojimas iš jų yra realus. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad atsakovės realiai turimas turtas yra ženkliai mažesnis nei nurodytas įmonės balanse.

24.       Iš registrų duomenų (Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro) nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, o atsakovės vardu registruotoms trims transporto priemonėms yra taikytas areštas ir registruotas priverstinis įkeitimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. balandžio 6 d. duomenimis atsakovė turi 4 apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. VMI 2023 m. balandžio 11 d. duomenimis, atsakovė turi 1 352 907,37 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra užvestos keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės viso 1 081 657,78 Eur sumai.

25.       Atsakovė tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja savo vykdomos veiklos gyvybingumą bei laikinus finansinius sunkumus, pateikia sudarytas galiojančias sutartis su AB LIETUVOS ENERGIJA, UAB „Energijos tiekimas“, UAB Enefit, kurios, jos nuomone, patvirtina, kad atsakovė vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą ir toliau sėkmingai prekiauja elektros energija bei gamtinėmis dujomis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-1740 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdė UAB „Energijos kodas“ 2021 m. gegužės 3 d. išduoto leidimo Nr. L9-112 verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimą dėl susidariusių nepriemokų VMI. Leidimas iki šiol nėra atnaujintas. Nors atsakovė nurodė, kad nuosekliai vykdė mokėjimus ieškovėms iki 2022 m. gruodžio 12 d., tačiau kaip nustatyta iš teismui pateiktų dokumentų, skola UAB „Tauritus“ didėjo, nes atsakovė nemokėjo einamųjų mokėjimų už perkamus naftos produktus. Be to, atsakovei su ieškovėmis, kurioms atsakovės skola bendrai siekia net 6 118 222,42 Eur, nepavyko surasti taikaus susitarimo dėl susidariusių skolų padengimo. Minėti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovės vykdoma veikla nėra pakankama tam, kad stabilizuoti bendrovės padėtį ir atsiskaityti su esamais kreditoriais.

26.       Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės vykdomos veiklos vertinti kaip gyvybingos ir leisiančios stabilizuoti bendrovės padėtį ateityje. Tolesnis veiklos vykdymas gali tik didinti bendrovės finansinius įsipareigojimus ir daryti žalą tiek kreditoriams, tiek pačiai skolininkei.

27.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir iškėlus bankroto bylą, bendrovė turi galimybę ją nutraukti JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

28.       Teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, mokestinių prievolių, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, byloje nėra. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

29.       Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

30.       Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „Kitoks sprendimas“ (sąrašo Nr. N-JA0180). Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta nemokumo administratorė skirtina administruoti atsakovės įmonę (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

31.       Pagal JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

32.       Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratorei nustatytinas 24 546,07 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

33.       Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

34.       Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

35.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

36.       Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

37.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovei UAB „Tauritus“ gražintinas už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo sumokėtas 500 Eur žyminis mokestis.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“, juridinio asmens kodas 302414693, registruotas buveinės adresas Kaunas, Neries kr.16, bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Kitoks sprendimas“ (juridinio asmens kodas 300079488, sąrašo Nr. N-JA0180, adresas         Vilnius, Aludarių g. 2-25, el. paštas: info@nemokumobyla.lt).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 24 546,07 Eur dydžio bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“, juridinio asmens kodas 302414693, priklausančiam ilgalaikiam turtui ir prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamajam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija); perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad atsakovės kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratorei.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus; taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, antstoliui Marekui Petrovskiui, Turto arešto aktų registrui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.

Įpareigoti nemokumo administratorę apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus subjektus.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauritus“ sumokėtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) žyminį mokestį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratorės paskyrimo, per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja               Jurgita Sujetienė

1.