Civilinė byla Nr. e2-23-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramo pastoliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksilabirus“ dėl atsiskaitymo už darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksilabirus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramo pastoliai“ dėl darbų kainos sumažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ramo pastoliai“ (toliau – ir ieškovės) ieškinį UAB „Eksilabirus“ (toliau – ir atsakovė) dėl atsiskaitymo už darbus, palūkanų ir nuostolių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 79 068,38 Eur kaip sumažintos statybos darbų kainos piniginę išraišką, 8 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, areštą 79 066,38 Eur sumai. Atsakovės vertinimu, grėsmę būsimam galbūt palankiam atsakovei teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia didelė ieškinio suma bei ieškovės nesąžiningumas vykdant šalių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio reikalavimų pobūdį, faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas.
4. Atsakovė teigdama, kad priešieškinio suma ieškovei laikytina didele nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė imasi veiksmų ar ketina imtis veiksmų mažinant savo turtą, elgėsi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės.
5. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė teikė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus, nors dalies juose nurodytų darbų nėra atlikusi yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tokios aplinkybės, kurias kiekviena iš bylos šalių interpretuoja sau palankia linkme, negali būti laikomos vienos šalies nesąžiningumą įrodančiais faktais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti 2020 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovės priešieškiniu reiškiamas reikalavimas sudaro didelę sumą - beveik 80 000 Eur. Ieškovės turimas turtas – 1/58 dalis automobilių saugyklos (garažo), į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą, yra mažos vertės, jį realizavus atsakovės priešieškiniu pareikštas 80 000 Eur dydžio reikalavimas negalėtų būti patenkintas.
8.2. Iš ieškovės 2019 m. finansinio ataskaitų rinkinio turinio bei 2019 m. atsakovės buhalterinės apskaitos programos išrašo turinio matyti, kad 77 proc. pajamų ieškovė 2019 m. gavo būtent iš atsakovės. Visa per 2019 m. ieškovės gautų pajamų suma – 611 219 Eur, tuo tarpu iš atsakovės gauta suma sudaro – 475 226,56 Eur. Šalims nutraukus bendradarbiavimą, ieškovė 2020 m. neteko didžiosios dalies savo pajamų, ieškovės finansinės padėtis nėra gera. 2019 m. ieškovės nuosavas kapitalas sudarė tik 113 155 Eur.
8.3. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą įrodo ir tas faktas, kad ieškovė vengia bendradarbiauti su atsakove, net ir esant nustatytiems ieškovės atliktų fasado apdailos darbų trūkumams bei neatliktiems darbams, atsakovė kategoriškai neigia savo atsakomybę bei atsisako šalinti esamus fasado apdailos darbų trūkumus bei atlikti neatliktus darbus, nors objektyvių įrodymų ar priežasčių šalinančių ieškovės atsakomybę ieškovė nenurodė. Ieškovė elgėsi itin nesąžiningai atsakovės atžvilgiu teikdama darbų priėmimo–perdavimo aktus ieškovei pasirašyti, nors dalies juose nurodytų darbų buvo neatlikusi.
2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti teikiamus įrodymus ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovės pasirinkimu nurodyta neobjektyvi ieškinio suma (79 066,38 Eur) negali būti kriterijus, nulemiantis ieškovės turto areštą. Ieškovė dirba statybų srityje. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktos ieškovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2019 m., ieškovės pajamos 2019 m. buvo 611 219 Eur, o ataskaitiniais metais uždirbtas bendrasis pelnas – 309 228 Eur. Ieškovė 79 066,38 Eur pajamas uždirba per kelis mėnesius.
9.2. Teigdama, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera, atsakovė neteikė įrodymų apie esamą finansinę būklę, bet tik spekuliuoja apie tai, kad, nutrūkus sutarčiai su atsakove, ieškovė neteko didžiosios dalies pajamų. Atsakovės teiginiai deklaratyvūs.
9.3. Su atsiliepimu teismui teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovė, nutrūkus tarp jos ir atsakovės sudarytai rangos sutarčiai, neliko be užsakymų ir atsakovės sutarties nutrūkimas neigiamai nepaveikė ieškovės finansinės padėties. 2020 m. gegužę, kai buvo nutraukti sutartiniai santykiai su atsakove, pas ieškovę dirbo 15 darbuotojų. 2020 m. spalio 29 d. pas ieškovę dirbo jau 31 darbuotojas. Toks darbuotojų skaičiaus augimas susijęs su tuo, kad ieškovę pasamdė kiti užsakovai. Ieškovės apskaitos dokumentas „Pardavimo operacijos“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ieškovės pardavimo operacijos buvo 617 297,57 Eur (neskaičiuojant PVM). Kaip matyti tiek iš „Pardavimo operacijų“, tiek iš atsakovei išrašytų sąskaitų apskaitos, iš ieškovės 2020 m. gautinos pajamos sudaro tik 20,61 proc. visų iki šiol 2020 m. ieškovės uždirbtų pajamų.
9.4. Gerą ieškovės finansinę būklę patvirtina ir tarpinės ieškovės finansinės ataskaitos – pagal jas ieškovė turi pakankamai turto, gauna gerokai didesnes nei priešieškinio suma pajamas. Pagal kreditingumo ataskaitas, ieškovės finansinė būklė vertinama kaip daug geresnė už atsakovės. Ieškovės kredito reitingas yra aukštas, o atsakovės – žemas, ieškovės finansiniai rodikliai (pajamos ir pelnas) nuosekliai didėja, o atsakovė dirba nuostolingai. Tai, kad ieškovės pajamos kiekvienais metais tik auga, patvirtina ir pridedama viešai prieinama informacija iš tinklapio www.rekvizitai.lt. Ieškovė yra gavusi sertifikatus „Stipriausi Lietuvoje“ ir „ABALT++“, kuriuose pažymima, kad ieškovė turi aukštą kredito reitingą ir sertifikuojama kaip A klasės lyderis Lietuvoje. Ieškovė iš savo užsakovų, įskaitant ir atsakovę, gauna gerus vertinimus, kuriais pažymima, jog ieškovė darbus atlieka tinkamai. Į bylą teikiamos tarp ieškovės ir kitų užsakovų pasirašytos nuasmenintos sutartys, patvirtina, kad ieškovė 2020 m. turi daug ir didelės vertės užsakymų. Ieškovės šiuo metu vykdomų užsakymų vertė yra ne mažesnė kaip 1 mln. Eur.
9.5. Teigdama, kad ieškovės turimas turtas yra mažos vertės, atsakovė remiasi tik informacija apie ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir ignoruoja kito pobūdžio tiek ilgalaikį, tiek trumpalaikį turtą. Kaip matyti iš atsakovės pateikto ieškovės balanso, ieškovei viso priklausančio turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 254 134 Eur. Su atsiliepimu ieškovės pateiktas tarpinis balansas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovei priklausiusio turto vertė buvo 403 654 Eur.
9.6. Atsakovei tariamo ieškovės nesąžiningumo negrindžiant kitomis aplinkybėmis nei galbūt netinkamas sutartinis elgesys, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų nesąžininga ir siektų nuslėpti savo turtą nuo ateityje teoriškai įmanoma vykdymo. Siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė turėjo įrodinėti konkrečius ieškovės veiksmus su jos turtu, o ne ieškovės elgesį sutartiniuose santykiuose su atsakove.
9.7. Ieškovė pati geranoriškai pasiūlė nemokamai atlikti kelis papildomus darbus, kurių atlikti neprivalėjo, kad tik atsakovė būtų patenkinta ir dar daugiau neeskaluotų tarp šalių kilusio ginčo. Tačiau būtent atsakovė nesutiko, kad ieškovė atliktų papildomus darbus – reikalavo pasirašyti perteklinius dokumentus, neužtikrino, kad ieškovė darbų frontą gautų iš tinkamai įgaliotų ir teisę atstovauti atsakovei turinčių asmenų. Todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovė kategoriškai neigia savo atsakomybę bei atsisako šalinti esamus fasado apdailos darbų trūkumus, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja ieškovės blogą finansinę padėtį: 1) Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą apie ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) 2019 m. ieškovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 3) išrašą iš atsakovės buhalterinės apskaitos apie ieškovei išmokėtas sumas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia savo gerą finansinę padėtį – iš viso 23 priedus.
4. Nors naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra ribojamas įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys naujai pateikiamais įrodymais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualias aplinkybes, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsakovei kilo tik pirmosios instancijos teismui netenkinus jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą, priima šalių pateikiamus įrodymus ir juos vertina nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą.
Dėl apeliacinio proceso ribų
5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu.
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
8. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo nustatęs, kad atsakovės priešieškinis preliminariais pagrįstas, tačiau nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, o atsakovė atskirajame skunde įrodinėja esant šią grėsmę, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
9. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
10. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašydama ieškovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešieškinyje nurodė, kad grėsmę galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui patvirtina ieškovės akivaizdžiai nesąžiningas elgesys sutarties vykdymo metu ir priešieškinio reikalavimo suma, kuri ieškovei yra akivaizdžiai didelė. Teigė, kad ieškovė vengia bendradarbiauti su atsakove, esant eksperto nustatytiems ieškovės atliktų darbų trūkumams bei neatliktiems darbams, ieškovė neigia savo atsakomybę bei atsisako šalinti esamus darbų trūkumus bei atlikti neatliktus darbus, nors objektyvių įrodymų ar priežasčių šalinančių ieškovės atsakomybę nepateikia ir nenurodo. Atsakovė teigė, kad ieškovė elgėsi itin nesąžiningai atsakovės atžvilgiu teikdama darbų priėmimo–perdavimo aktus ieškovei pasirašyti, nors dalies juose nurodytų darbų buvo faktiškai neatlikusi. Tokiu būdu ieškovė bandė gauti apmokėjimą už darbus (ir jį gavo) nors dalies darbų yra neatlikusi.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė teigdama, kad priešieškinio suma ieškovei laikytina didele, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Nustatė, kad byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškovė imasi veiksmų ar ketina imtis veiksmų mažinant savo turtą, elgėsi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės.
12. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ieškovės finansinė padėtis leidžia manyti, kad ieškovei priešieškinio suma yra didelė. Nurodo, kad iš ieškovės 2019 m. finansinio ataskaitų rinkinio turinio bei 2019 m. atsakovės buhalterinės apskaitos programos išrašo turinio matyti, kad 77 proc. pajamų ieškovė 2019 m. gavo būtent iš atsakovės. Visa per 2019 m. ieškovės gautų pajamų suma – 611 219 Eur, o iš atsakovės gauta suma sudaro – 475 226,56 Eur. Šalims nutraukus bendradarbiavimą, ieškovė 2020 m. neteko didžiosios dalies savo pajamų, ieškovės finansinės padėtis nėra gera. 2019 m. ieškovės nuosavas kapitalas sudarė tik 113 155 Eur.
13. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad 2019 m. ieškovės pagrindinė sutartinių santykių partnerė buvo būtent atsakovė, šias aplinkybes patvirtina ieškovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir atsakovės apskaitos duomenų išrašas apie ieškovei sumokėtas sumas. Taip pat sutiktina, kad 2019 m. ieškovės nuosavas kapitalas sudarė 113 155 Eur, būtent ši suma nurodyta ieškovės 2019 m. balanse.
15. Tačiau kaip matyti iš ieškovės pateikiamų duomenų, po to, kai 2020 m. gegužę šalys nutraukė sutartinius santykius, pas ieškovę dirbo 15 darbuotojų, o 2020 m. spalio 29 d. ieškovė buvo įdarbinusi jau 31 darbuotoją. Ieškovė teigia, kad toks darbuotojų skaičiaus augimas susijęs su tuo, kad ieškovę pasamdė kiti užsakovai. Ieškovės pateiktas apskaitos dokumentas „Pardavimo operacijos“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ieškovės pardavimo operacijos sudarė 617 297,57 Eur (neskaičiuojant PVM), o iš atsakovės gautos sumos sudarė tik apie 20 proc. iki 2020 m. lapkričio ieškovės gautų pajamų. Ieškovė į bylą pateikė tarp ieškovės ir kitų užsakovų pasirašytas sutartis, kurių turinys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. turi užsakymų, pateiktų rangos sutartyse numatytų darbų kaina viršija 1 mln. Eur.
16. Sutiktina su atsakove, kad ieškovė turi nedaug nekilnojamojo turto – 1/58 dalį garažo. Tačiau vertinant ieškovės finansinę padėtį vertintinas visas ieškovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Kaip matyti iš atsakovės pateikto ieškovės balanso, ieškovei viso priklausančio turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 254 134 Eur. Ieškovė pateikė tarpinį balansą (laikotarpis 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d.), kuris patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovei priklausiusio turto vertė buvo 403 654 Eur.
17. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės priešieškinio sumą – 79 068,38 Eur ieškovė būtų pajėgi padengti, jeigu atsakovės priešieškinis būtų patenkintas, ši suma ieškovei nelaikytina didele.
18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020 ir kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje vertinant grėsmę galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, vertintina ne tik ieškovės finansinė padėtis, tačiau ir jos elgesys sąžiningumo aspektu.
19. Grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės dėl atsakovo veiksmų, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
20. Atsakovė ieškovės nesąžiningumą grindė vien tik šalis siejusiais sutartiniais santykiais ir vertinimu, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių sutartinio elgesio aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, šie aspektai vertinti sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovės keliamų reikalavimų pagrįstumo bylą nagrinėjant iš esmės.
22. Disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
23. Atsakovė nei priešieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų ar įrodomų, kurie patvirtintų ieškovės siekį ateityje vengti galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, negrindė ieškovės nesąžiningumo kitais nei sutartinių įsipareigojimų vykdymas aspektais. Nesant duomenų apie tokį ieškovės nesąžiningumą, kuris galėtų būti nukreiptas į vengimą vykdyti atsakovei palankų teismo sprendimą, atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti nėra pagrindo.
24. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė