Administracinė byla Nr. eA-4405-520/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-4032) ir juo patvirtintą detalųjį planą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip numato Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, pareiškėjas jame rengiasi plėtoti intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Kadangi pareiškėjo sklypas iš vakarinės pusės yra apribotas (duomenys neskelbtini) g., o iš kitų trijų pusių – planuojama teritorija, pradėto rengti detaliojo plano sprendiniai riboja pareiškėjo sklypo plėtojimo bei užstatymo galimybes. Pareiškėjas pažymėjo, jog kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, juos koreguojant taip, kad būtų užtikrintas aptarnavimas, užtikrinantis galimybę sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius, tačiau jo pasiūlymai ir pastabos buvo atmesti.

3.       Pareiškėjo manymu, Įsakymas Nr. 30-4032 prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) įtvirtintai pareigai kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius, kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, atsižvelgti į visuomenės poreikius, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, nustatyti susisiekimo komunikacijas (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį. Įsakymu Nr. 30-4032 patvirtintame detaliajame plane išimtinai atsižvelgiama tik į atsakovo planuojamos teritorijos plėtojimo interesus, visiškai nepaisant esamo konteksto ir trečiųjų asmenų (greta esančių sklypų savininkų) teisių.

4.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesilaikė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) g. priskiriama C2 kategorijos gatvei, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) reikalavimus minimalus atstumas tarp sankryžų turi būti ne mažesnis kaip 200 m, o minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais ne mažesnis kaip 100 m. Tais atvejais, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valanda neviršija 20 aut./h, šis atstumas gali būti mažinamas iki 50 m. Atsakovas, rengdamas detalųjį planą, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjui priklausančio sklypo lokalizaciją ir detaliuoju planu planuojamos teritorijos aptarnavimo galimybes, privažiavimo kelius ir įvažas bei kitus sprendinius derinti prie pareiškėjo sklypo, t. y. atsižvelgti į tai, kad planuojant pareiškėjo sklypą pastarajam taip pat reikės išspręsti patekimo į sklypo klausimą, suprojektuoti įvažiavimus. Po detaliojo plano patvirtinimo susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjas apskritai negali įsirengti įvažos į savo sklypą. Nors atsakovas visą laiką tvirtino, kad pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos, nes detaliajame plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje detaliuoju planu yra numatytas sklypas Nr. 69, per kurį pareiškėjas gali projektuoti įvažą į savo sklypą, tačiau šis pritarimas baigėsi, kai pareiškėjas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, ir kreipėsi į atsakovą prie prašymo pridėdamas planinę įvažos į pareiškėjo sklypą medžiagą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės.

5.       Pareiškėjo teigimu, jam liko vienintelė galimybė įrengti įvažą į jo sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tačiau tokia įvažos vieta esmingai apriboja pareiškėjo galimybes plėtoti jam priklausantį sklypą. Maksimalus atstumas tarp detaliuoju planu projektuojamos (duomenys neskelbtini) g. ir galimos įvažos į pareiškėjo žemės sklypą yra 52,05 m, o tai reiškia, kad įvaža į pareiškėjo žemės sklypą galima tik su maksimaliu apribojimu, nes nuo sankryžos ji bus 50 m atstumu, todėl automobilių kiekis piko valandą negalės viršyti 20 aut./h. Tai tiesiogiai daro įtaką ir apriboja sklypo plėtojimo galimybes – sklype nebus galima įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatytos intensyvaus užstatymo plėtros. Faktiškai pareiškėjui priklausančiame beveik 0,9 ha sklype dėl susidariusios situacijos bus galima įrengti apie 10 namų ūkių, nes kitaip būtų viršyta 20 aut./h srautas piko valandos metu, nors planuojamoje teritorijoje numatyti 34 namų ūkiai/ha. Įvertinus tai, kad teritorijoje numatomos ir vaikų darželio statybos, intensyvumas gyvenamosiose zonose būtų dar didesnis.

6.       Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju ji apskritai negali suprojektuoti įvažos į savo sklypą. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvažą į jam priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės jis privalo projektuoti taip, kad jos žemės sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) g. gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjo sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m, t. y. reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįvykdomas – neįmanoma išlaikyti minimalius atstumus po 50 metrų į abi puses nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą, kai yra tik 90,59 m atstumas. Tokiu būdu pareiškėjui apskritai užkertamas kelias plėtoti jam priklausantį sklypą, nes, norėdamas projektuoti savo sklypą, pareiškėjas pirmiausia turėtų parengti skundžiamo detaliojo plano korektūrą ir projektuoti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, nes kito varianto tiesiog nėra. Atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus, neįmanoma suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą.

7.       Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į pateiktus siūlymus, jog būtų užtikrintas tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis, pareiškėjo sklypo aptarnavimas, bei pageidavo, kad už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų būtų įrengtas įvažiavimas į sklypą – akligatvinė D2 kategorijos gatvė. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad įvažiavimas į jam priklausantį sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje jau yra papildoma eismo juosta dešiniajam posūkiui, todėl dar vienos įvažos daryti nereikia, o numatyti akligatvinę D2 kategorijos gatvę yra netikslinga, nes tai pareikalautų papildomai 28 arų valstybinės žemės sklypo. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema nėra Vilniaus miesto bendrojo plano sudėtinė dalis, šiame plane yra teikiamos tik rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, bet joje nėra jokių duomenų apie gatvių priskyrimą atitinkamoms kategorijoms. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog į valstybinį žemės sklypą, kuriam patvirtintas ginčo detalusis planas, yra įsiterpęs ne tik pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, bet ir 4 namų valdos, į kurias labai nedideliais atstumais yra suprojektuoti įvažiavimai.

9.       Atsakovas paaiškino, kad pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sklypo infrastruktūra turi būti numatyta tame pačiame sklype, jei nėra pagrįstai leista daryti to už sklypo ribų. Ginčo detalusis planas nenumato pareiškėjo siūlytų infrastruktūros sprendinių, t. y. gatvės prie pareiškėjo žemės sklypo, nes gatvė yra numatyta kitoje vietoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo siūlytas sprendinys būtų teisėtas (įvažiavimas į projektuojamų daugiabučių kvartalą eitų ne per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą), ir kad suderinus tokį pareiškėjo pateiktą projektinį pasiūlymą nebūtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Atsakovas pabrėžė, jog teritorijoje, kurioje pareiškėjas siekė projektuoti D2 kategorijos gatvę, yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad būtų gavęs sutikimus iš valstybinės žemės patikėtinio leisti projektuoti toje teritorijoje privažiavimą prie projektuojamų daugiabučių namų. Pareiškėjas taip pat nėra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento parengtų gatvės projektavimo užduoties sąlygų, kadangi pagal Miesto ūkio ir transporto departamento funkcijas, departamentas rengia susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas bendriesiems, detaliesiems, specialiojo planavimo dokumentams ir techniniams projektams, taip pat projektavimo užduotis sąlygų sąvadui gauti bei tikrina jų įvykdymą. Įvažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje jau yra papildoma eismo juosta, tad nereikia daryti dar vienos įvažos.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui į jo siūlymus ir klausimus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai, aiškiai, o kadangi jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus nėra, Bendrovės pasiūlymai buvo motyvuotai atmesti. Pareiga vertinti, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis TPĮ, yra Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri taip pat patvirtino, jog buvo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo ir kitų viešojo svarstymo procedūrose dalyvavusių asmenų pasiūlymai ir pateikti motyvuoti atsakymai į juos.

11.       Atsakovo teigimu, teritorija, kuriai patvirtintas detalusis planas, bei pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Remiantis pagrindinio bendrojo plano brėžinio reglamentų lentele, tai yra mišri teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė statyba) kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pareiškėjas buvo informuotas, kad teiginiai, jog detaliojo plano sprendiniai ateityje gali užkirsti kelią sklypui plėtoti, neatitinka tikrovės, nes suplanuotame kvartale dominuoja G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijos. Detaliojo plano projekte yra atsižvelgiama ir į gretimybes – Regioninio parko kaimynystę, palei (duomenys neskelbtini) g. esančių valdų ir šiauriau esančių gyvenamųjų kvartalų užstatymą bei suformuotų sklypų netaisyklingą konfigūraciją, todėl tik daliai gyvenamosios paskirties sklypų detaliajame plane nustatomas vienbutės ir dvibutės gyvenamosios statybos naudojimo būdas (G1) ir atitinkamai saikingesnis užstatymo aukštis 8,5–11 m (2 a. su mansarda) sodybinio užstatymo sklypuose bei 11–15 m daugiabutei statybai. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad detaliojo plano sprendiniuose ties pietine pareiškėjui priklausančio sklypo riba yra suplanuotas žalias darželio / mokyklos sklypas, o sklypo rytinė kraštinė ribojasi su vaikų sporto aikštele, kuri nebus užstatyta, todėl tai tiek higienos, tiek ir gaisriniu požiūriu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam sklypui suteikia daugiau galimybių, nei kito daugiabučio kaimynystė. Pareiškėjo sklypo plotis ir gera orientacija sudaro pakankamas prielaidas realizuoti daugiabutės gyvenamosios statybos pobūdį.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13.       Inspekcija nurodė, kad nenustatė ginčo detaliojo plano rengimo parengiamajame etape pažeidimų. Detaliojo plano sprendiniai atitinka tiek bendrojo plano sprendinius, tiek teritorijų planavimo sąlygų reikalavimus. Inspekcijos nuomone, detaliuoju planu nustatyti reikalavimai niekaip neriboja pareiškėjo galimybės vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą jam priklausančiame žemės sklype. Vien tik pareiškėjo noro, kad šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo rengiamo detaliojo plano sprendiniai neribotų įgyvendinti ateityje pareiškėjui galimybės realizuoti planus, nepakanka. Reikia nurodyti konkrečias teisės normas, kurias detaliojo plano organizatorius pažeidė ir kaip šie pažeidimai lemia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjui, siekiant tiksliai nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo leistiną pastatų aukštį, užstatymo intensyvumą ir kt., reikės atlikti teritorijos planavimo veiksmus, kurių metu ir paaiškės, kokie konkretūs sprendiniai yra galimi, o šiuo metu ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neapima pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. 

14.       Inspekcija nesutinko, kad ginčo detaliuoju planu netinkamai išspręstas klausimas dėl įvažiavimo į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Organizatorius išsamiai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo pasiūlymą įrengti akligatvinę D2 kategorijos gatvę. Iš detaliojo plano brėžinių aiškiai matyti, kad įvažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) g., t. y. atsakovas išsamiai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo pasiūlymus, tuo labiau, kad akligatvinės gatvės poreikiui tenkinti reikėtų papildomai panaudoti 28 arų valstybinės žemės sklypą. Tokiais veiksmais nebūtų derinami fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybės ir valstybės poreikiai ir interesai, atsižvelgta į esamas inžinerines ir susiekimo sistemas, o nepagrįstai iškeliamas vieno asmens interesas. Pareiškėjas turi galimybę įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės į savo sklypą ir taip realizuoti galimybę patekti į sklypą.

II.

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Callida“ skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtintą detalųjį planą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 832,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

16.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 30-952 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano rengimą. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra įsiterpęs į detaliuoju planu planuojamą teritoriją. Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į jo pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklausiančiame sklype yra numatyta intensyvi plėtra, tačiau rengiamo detaliojo plano sprendiniuose į pareiškėjo sklypą nenumatyta papildoma įvaža, todėl vienintele įvaža lieka iš esamos (duomenys neskelbtini) g., tačiau tokiu atveju įvaža į sklypą būtų galima tik su apribojimu – įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valandą turės neviršyti 20 aut./h. Pareiškėjas pateikė savo pasiūlymus dėl įvažos į jo sklypą suprojektavimo ir prašė atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir pastabas, numatant ginčo detaliojo plano sprendiniuose Bendrovės žemės sklypo aptarnavimą, kuris leistų įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius sklype. Be to, pareiškėjas prašė pateikti paaiškinimą, ar patvirtinus rengiamo detaliojo plano sprendinius, pareiškėjo žemės sklype nebus užkirsta galimybė vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2) pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema nėra Vilniaus miesto Bendrojo plano sudėtinė dalis, ir čia teikiamos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos apima ir kitų kategorijų gatves. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų brėžinį (duomenys neskelbtini) g. ir jos tęsinys nepriklauso C2 kategorijai, todėl bet kokia motyvacija dėl nepakankamų atstumų tarp sankryžų yra nepagrįsta. Tai D1 kategorijos gatvė, su leistinu 100 m atstumu tarp sankryžų. Planuojamos teritorijos šiaurinės gatvės tęsinys iki (duomenys neskelbtini) g. yra natūralus jos tęsinys, leidžiantis aptarnauti ir šiaurinę gatvės pusę, kuri liktų be jo, pakeitus gatvės trasą pagal pareiškėjo siūlymą. Įvažiavimas į Bendrovės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje jau yra papildoma eismo juosta dešiniajam posūkiui, tad dar vienos įvažos daryti nereikia, o siūlyti akligatvinę D2 kategorijos gatvę yra netikslinga, nes tai pareikalautų papildomai 28 arų valstybinės žemės sklypo. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad detaliojo plano sprendiniuose ties pietine pareiškėjo sklypo riba suplanuotas žalias darželio / mokyklos sklypas, tiek higienos, tiek ir gaisriniu požiūriu Bendrovės sklypui suteikia daugiau galimybių, nei kito daugiabučio kaimynystė, o realizavus parengto detaliojo plano sprendinius, t. y., sutvarkius kelius, atvedus miesto vandentiekio ir nuotekynės tinklus, pastačius darželį su pradine mokykla, įrengus sporto aikštelę bei realizavus projekte numatytas triukšmo slopinimo priemones, ženkliai pagerės ne tik gyvenimo kokybė pareiškėjo sklype, bet ir planuojamų parduoti butų vertė. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (23.2)-2D-13768 pareiškėjo skundą taip pat atmetė, kuriame nurodė, kad detaliojo plano organizatoriaus ir rengėjo atsakymai grindžiami teisės aktais, yra išsamūs ir motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Be to, Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pažymėjo, jog nėra įgaliotas nagrinėti visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir teikti atsakymus į juos. Detaliojo plano rengimo parengiamajame etape pažeidimų nenustatyta, detaliojo plano sprendiniai atitinka tiek bendrojo plano sprendinius, tiek teritorijų planavimo sąlygų reikalavimus. Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. 30-4032, kuriuo patvirtino apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Rasų seniūnijoje, detalųjį planą.  

17.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog esant atstumui tarp ginčo sankryžos ir įvažos 90,59 m, nėra galima išlaikyti minimalių 50 m atstumų (kas bendroje sumoje sudarytų 100 m.) nuo įvažos į pareiškėjos žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pretenzijos bei pasiūlymai dėl skundžiamo detaliojo plano sprendinių jo viešo svarstymo etape buvo pagrįsti, o atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą. Sklypas turi būti taip suplanuotas, kad būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą, taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Detaliuoju planu yra suplanuotas patekimas į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, tačiau suplanuotas patekimas į sklypą, kuriame turi būti užtikrinta galimybė sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius, negali būti tinkamai įgyvendintas, todėl toks ginčo teritorijų planavimo dokumentas ar jo dalis negali būti laikomi teisėtais.

19.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra galimybės naikinti tik teritorijų planavimo ginčo dokumento dalį, nes naikintina ginčo dalis turės tiesioginės įtakos ir likusiai teritorijų planavimo dokumento daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 30-4032 bei juo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas pažeidžia pareiškėjo teises, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir minėtą įsakymą bei patvirtintą detalųjį planą panaikino.

20.       Teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 832,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

21.       Atsakovas Savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22.       Atsakovas nurodo, kad STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje yra nurodyti minimalūs atstumai ne tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais, kaip nurodo pareiškėjas, o atstumai tarp sankryžų arba tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais. Kitaip tariant, teisės aktai nenumato jokių reikalavimų atstumams tarp sankryžų ir įvažų. Pareiškėjo pateikti skaičiavimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas reglamento numatytus minimalius atstumus pritaikė atstumams tarp sankryžų bei įvažiavimų / išvažiavimų, ko STR 2.06.04:2014 29 punktas nenumato. Sankryžomis nelaikomos vietos, kuriomis išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia esančių teritorijų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas negali įsirengti įvažiavimo į savo sklypą, yra nepagrįsta, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atstumas nuo įvažiavimo į pareiškėjo sklypą iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos gali būti mažesnis nei 50 m. Pareiškėjas turėtų išlaikyti tik minimalų atstumą tarp planuojamo įvažiavimo į sklypą ir įvažiavimo į sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, netinkamai vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nepagrįstai plečiamai aiškino STR 2.06.04:2014 29 punktą ir nurodė, kad šiuo punktu ribojami atstumai tarp sankryžų ir įvažų, nors tokiam plečiamam aiškinimui nėra jokio pagrindo (29 punkto 6 lentelės tekstinė dalis). Teismas nevertino, kad net ir taikant minėtą nuostatą, jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, jie gali būti mažinami ir turi būti taikomos papildomos eismo saugos priemonės.

23.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teisė naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nėra suvaržyta, nes įvažiavimo galimybė į pareiškėjo sklypą nėra panaikinta, t. y. įvažiavimas į sklypą gali būti įrengtas. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui UAB „Callida“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra vienas iš sklypų, patenkantis į ginčijamu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovo teigimu, pareiškėjo sklypas nepatenka į ginčijamu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, detaliuoju planu pareiškėjo sklypui nėra nustatomi jokie teritorijų planavimo reglamentai. Ginčijamo detaliojo plano planuojama teritorija neapima sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į aptariamą sklypą realizuotas iki detaliojo plano patvirtinimo. (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. ašinės linijos bei šioms gatvėms pavadinimai suteikti iki patvirtinant ginčo detalųjį planą ((duomenys neskelbtini) g. suteikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2315). Šios aplinkybės patvirtina, kad galimybė numatyti į pareiškėjo sklypą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas detalusis planas būtų ar ne, vis tiek būtų vertinama analogiškų aplinkybių kontekste (tarp įvažos į sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini) g. sankryžos).

24.       Atsakovas akcentuoja, kad sklypui naudoti reikalingos sąlygos, kurias teismas įvardijo, užtikrinamos sklypą formuojant, t. y. reikalavimas numatyti patekimą į sklypą numatomos sklypą formuojant. Ginčijamas detalusis planas nėra dokumentas, kuriuo suformuojamas pareiškėjo sklypas. Galimas patekimas į sklypą turėjo būti išnagrinėtas sklypą formuojant. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad formuojant jo valdomą sklypą nebuvo numatytas patekimas į jį, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sklypo formavimo dokumentai dėl aptartų aplinkybių buvo ginčijami.

25.       Teismas, panaikindamas Įsakymą Nr. 30-4032 ir juo patvirtiną detalųjį planą, neatsižvelgė į tai, kad detalusis planas iš esmės yra teisėtas, o įsiteisėjęs skundžiamas teismo sprendimas sukeltų neproporcingas pasekmes, t. y. ginčijamo įsakymo ir patvirtinto detaliojo plano panaikinimo sukeltos pasekmės būtų neproporcingos siekiamam tikslui.

26.       Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad planavimo organizatorius ir plano rengėjas laikėsi nustatytos tvarkos, pateikė atsakymus į jiems pateiktus pareiškėjo pasiūlymus dėl gatvės projektavimo, motyvavo nesutikimą su šiais pasiūlymais, o kompetentinga institucija (Inspekcija) nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

27.       Kompetencija vertinti, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas neprieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, ar nebuvo pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, priskirta teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai – Inspekcijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra priskirta kompetencija vertinti tikrinančios institucijos priimtų sprendimų teisėtumo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės vertinti patikrinimo akto, atsisakyti tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą kitais motyvais nei nustatyta TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje.

28.       Atsakovas paaiškina, kad pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas sklypo infrastruktūra turi būti numatyta tame pačiame sklype, jei nėra pagrįstai leista daryti to už sklypo ribų. Ginčo detalusis planas nenumato pareiškėjo siūlytų infrastruktūros sprendinių, t. y. gatvės prie pareiškėjo žemės sklypo, nes gatvė numatyta kitoje vietoje. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo siūlytas sprendinys būtų teisėtas (įvažiavimas į projektuojamų daugiabučių kvartalą eitų ne per pareiškėjui priklausantį sklypą), ir kad suderinus tokį pareiškėjo pateiktą projektinį pasiūlymą nebus pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Teritorijoje, kurioje pareiškėjas siekė projektuoti D2 kategorijos gatvę, yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad būtų gavęs sutikimus iš valstybinės žemės patikėtinio leisti projektuoti privažiavimą prie projektuojamų daugiabučių namų. Pareiškėjas taip pat nėra gavęs iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento parengtų gatvės projektavimo sąlygų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad į valstybinį žemės sklypą, kuriame buvo patvirtintas 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas, yra įsiterpęs ne tik pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, bet ir kitos namų valdos, į kurias labai nedideliais atstumais yra suprojektuoti įvažiavimai.

29.       Teisės aktai neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos be sąlygų vykdyti visus pareiškėjo pageidavimus ir projektuoti gatves taip, kaip yra patogiau pareiškėjui. 

30.       Pareiškėjas UAB „Callida“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 650 Eur.

31.       Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentus, o pareiškėjas kiekvieną savo skundo argumentą ir teiginį pagrindė rašytiniais įrodymais.

32.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas melagingais teiginiais. Apeliacinio skundo teiginys, kad detalusis planas neįtvirtino tokių sprendinių, kurie būtų nauji ar darytų įtaką galimybei numatyti įvažiavimą į pareiškėjo žemės sklypą, neatitinka tikrovės. Skundžiamu detaliuoju planu buvo suprojektuota visiškai nauja gatvė – (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri susijungdama su (duomenys neskelbtini) gatve suformuoja sankryžą. Būtent šių gatvių suformavimo vieta ir sukūrė situaciją, kad iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos liko per mažas atstumas. Šią problemą pareiškėjas pastebėjo detaliojo plano viešo svarstymo metu, pateikė pasiūlymą (duomenys neskelbtini) gatvę projektuoti kitoje vietoje, dėl ko pasikeistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vieta ir pareiškėjui atsirastų galimybė suformuoti įvažą į sklypą visiškai kitoje vietoje. Atsakovas į pareiškėjo siūlymus neatsižvelgė, o savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, rengusi detalųjį planą, neoficialiai problemą pripažino ir nurodė, kad jos negali ištaisyti, kadangi skirtos lėšos jau įsisavintos ir nėra pinigų pakeitimams daryti.

33.       Priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas siekia suformuoti D2 kategorijos gatvę jam priklausančiam sklypui aptarnauti, tačiau šią gatvę siekia formuoti ne valstybinėje žemėje, o pareiškėjui priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

34.       Pareiškėjo projektuojama įvaža į jam priklausantį sklypą nėra paprasta įvaža, o D2 kategorijos gatvė.

35.       Atsakovas proceso metu teigė, kad pareiškėjui nebūtinai reikia įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g., nes detaliajame plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje yra numatytas sklypas infrastruktūrai Nr. 69. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymu pateikė tvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, tačiau atsakovas pasiūlymui nepritarė ir nurodė, kad tai prieštarauja detaliojo plano prie (duomenys neskelbtini) g. kontekstui, o įvažiavimo vieta – detaliojo plano sprendiniams. Sklype numatyta antrinių žaliavų ir atliekų surinkimo aikštelė. Siekiant įrengti gatvę šioje vietoje, reikia koreguoti detalųjį planą. Teisme buvo išnagrinėta administracinė byla dėl atsakovo veiksmų, nederinant užduoties, pagal pareiškėjo skundą (apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2458-1062/2018). Atsakovas nesilaiko gero administravimo principo, principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, piktnaudžiauja jam suteiktais įgalinimais viešojo administravimo srityje, meluoja, klaidindamas teismą dėl faktinių aplinkybių. Faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pabandė visus, net ir melagingus atsakovo nurodytus variantus įvažai į žemės sklypą suprojektuoti, ir visi pareiškėjo projektiniai pasiūlymai buvo atmesti.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą.

37.       Inspekcija nurodo, kad STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nurodyti minimalūs atstumai: 1) tarp sankryžų, 2) tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais. Inspekcija pažymi, kad reglamentuojami numatyti atstumai tarp sankryžų bei tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais, tačiau ne tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais. Vadovaujantis šia teisės norma ir siekiant įsirengti D2 kategorijos kelią, minimalus atstumas tarp sankryžų turi būti 50 m, o minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais nėra reglamentuojamas. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai ir teiginiai, kad apskritai negalima susiprojektuoti įvažiavimo į jam priklausantį sklypą nėra teisiškai pagrįsti, todėl teismas jais vadovavosi nepagrįstai. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio labai aiškiai matyti, kad tiek žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į detaliojo plano ribas.

38.       Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą Nr. 30-4032 bei detalųjį planą, neturėdamas tam teisinio materialinio suinteresuotumo – panaikinus detalųjį planą pareiškėjo teisės nebus apgintos, nes pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nepatenka į detaliojo plano ribas. Inspekcija akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog detalusis planas neatitinka teisinio reglamentavimo ir jo teisės buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepagrįstai neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus dar detaliojo plano viešinimo stadijoje, pareiškėjas turėjo teisę savo galbūt pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą ir prašant panaikinti Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, tačiau pareiškėjas į teismą nesikreipė.

39.       Pareiškėjo prašomas reikalavimas panaikinti visą 12 ha detalųjį planą nėra tikslingas, proporcingas ar atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs pasinaudoti alternatyviais būdais – keisti arba koreguoti detalųjį planą, siekiant susiprojektuoti tokį įvažiavimą, kokio pageidauja, todėl laikytina, kad neišnaudojus visų įstatyme numatytų galimybių įgyvendinti savo ateities sumanymus įsirengti pageidaujamą įvažiavimą, prašymas naikinti visą detalųjį planą, nesant jo neteisėtumo pagrindų, yra neproporcinga ir teisiškai nepagrįsta. Vien tik pareiškėjo noro, kad šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai neribotų įgyvendinti ateityje pareiškėjui galimybės realizuoti planus, nepakanka. Pareiškėjas turi nurodyti konkrečias teisės normas, kurias detaliojo plano organizatorius pažeidė ir kaip šie pažeidimai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

40.       Bylos dalykas – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtinto detaliojo plano pagrįstumas ir teisėtumas.

41.       Įsakymą Nr. 30-4032 ir juo patvirtintą detalųjį planą ginčija pareiškėjas UAB ,,Callida“, kuriam nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jo sklypas iš vakarinės pusės yra apribotas (duomenys neskelbtini) g., o iš kitų trijų pusių – planuojama teritorija, detaliojo plano sprendiniai riboja pareiškėjo sklypo plėtojimo ir intensyvaus užstatymo daugiabučiais gyvenamaisiais namais galimybes. Pareiškėjas negali įrengti įvažos į jam priklausantį sklypą; įvažą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės jis privalo projektuoti taip, kad sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) g. gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjo sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m, todėl reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįvykdomas – neįmanoma išlaikyti minimalius atstumus po 50 metrų į abi puses nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą, kai yra tik 90,59 m atstumas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad projektuodamas įvažą į jam priklausantį sklypą ir privalėdamas laikytis STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelės reikalavimų, apskritai negali suprojektuoti įvažos į savo sklypą. 

42.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentus pripažino pagrįstais ir tenkino skundą.

43.       Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje yra nurodyti minimalūs atstumai ne tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais, t. y. teisės aktai nenustato jokių reikalavimų atstumams tarp sankryžų ir įvažų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas apskritai negali įsirengti įvažiavimo į savo sklypą, yra nepagrįsta (pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atstumas tarp įvažiavimo į pareiškėjo sklypą iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos gali būti mažesnis nei 50 m). Atsakovas akcentuoja, jog detalusis planas niekaip nekeičia pareiškėjui priklausančio sklypo galimybių, turėtų įvažiavimą lyginant su situacija, buvusia prieš patvirtinant detalųjį planą, detaliuoju planu planuojama teritorija neapima pareiškėjo sklypo, t. y. detaliuoju planu nenustatomi jokie sprendiniai pareiškėjo sklypui, o įvažiavimas į sklypą realizuotas iki detaliojo plano patvirtinimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad įvažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje jau yra papildoma eismo juosta, jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo vykdyti visus pareiškėjo pageidavimus ir projektuoti gatves taip, kaip tai patogiau pareiškėjui. Teritorija, kurioje pareiškėjas siekė projektuoti D2 kategorijos gatvę, yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, jog būtų gavęs sutikimą iš valstybės patikėtinio leisti projektuoti toje teritorijoje privažiavimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria atsakovo pozicijai, išdėstytai apeliaciniame skunde.

44.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1265-602/2028), panaikindamas šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (pareiškėjo skundas buvo atmestas), nurodė, kokios teisiškai reikšmingos aplinkybės turi būti išsiaiškintos ir įvertintos, nagrinėjant pareiškėjo inicijuotą ginčą, t. y. nurodė, jog turi būti patikrinta, ar teritorijų planavimo dokumentu numatytas įvažiavimas į sklypą gali būti įrengtas, nesant galimybės įrengti įvažiavimo į sklypą, bus nepagrįstai apribotos juridinio asmens konstitucinės teisės – nuosavybės teisė (nes neįmanoma naudotis sklypu) bei ūkinės veiklos laisvė (nes ketinama vykdyti statybą sklype). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad turi būti vertinama, kur yra suprojektuotas įvažiavimas į sklypą pagal ginčijamą teritorijų planavimo dokumentą, ar šis įvažiavimas galbūt yra įrengtas šioje vietoje (nes pareiškėjas kelis kartus kreipėsi dėl projektinių pasiūlymų derinimo), kur buvo suprojektuotas, ar toje vietoje buvo (yra) įmanoma įrengti įvažiavimą dėl gretimų sklypų, sankryžų, gatvių išsidėstymo, vietovės reljefo ypatumų ar kitų panašių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad sklypas turi būti taip suplanuotas, jog būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 6 str. 4 d. 2 p.).

45.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino detaliojo plano sprendinius, pareiškėjo galimybes įrengti įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, atsižvelgiant į siekimą vykdyti tam tikros apimties statybas, atsakovo argumentus, kuriais buvo atmesti pareiškėjo pasiūlymai ir pastabos rengiant detalųjį planą (žr. Administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. liepos 16 d. raštą Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2) (I t., el. b. l. 32–35); atsakovo raštus (II t., el. b. l. l. 418, 419; III t., el. b. l. 112, 114), kuriuose buvo nurodoma, kad detaliuoju planu yra numatytas sklypas Nr. 69, kuris yra skirtas infrastruktūrai, todėl pareiškėjas įvažą į savo sklypą gali projektuoti būtent per šį sklypą, po to pasikeitusią atsakovo nuomonę šiuo klausimu (IV t., el. b. l. 73–76), ir susiklosčiusią situaciją po detaliojo plano patvirtinimo, kai pareiškėjas, projektuodamas įvažą į jam priklausantį sklypą ir privalėdamas laikytis STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelės reikalavimų, įvažos į savo sklypą apskritai negali suprojektuoti (dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos suformavimo vietos iki pareiškėjui priklausančio sklypo ribos liko per mažas ir neatitinkantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų atstumas).

46.       Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. A51-37608/16 (2.9.4-UK4) vadovavosi STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nustatytais atstumais ir nurodė, jog pareiškėjas įvažą į jam priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės privalo projektuoti taip, kad pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Atsakovas taip pat nurodė, jog pagal STR TR 2.06.04:2014 keliamus reikalavimus, planuojant bei projektuojant tiesiogines eismo jungtis su C2 kategorijos gatvėmis ((duomenys neskelbtini) gatvė priskirta C2 kategorijai), turi būti išlaikytas minimalus 100 m atstumas, kuris gali būti mažinamas iki 50 m tuo atveju, jei dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valandą neviršija 20 aut./h. Tokios pozicijos atsakovas laikėsi ir 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. A51-17368/17(2.9.4.9-UK7) (IV t., el. b. l. 198–200), kuriuo nepritarė pareiškėjo pateiktiems projektiniams pasiūlymams dėl įvažos į pareiškėjo sklypą. 

47.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal STR 2.06.04:2014 29 punkto reikalavimus minimalus atstumas tarp sankryžų turi būti ne mažesnis kaip 200 m, o minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais – ne mažesnis kaip 100 m. Tais atvejais, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valandą neviršija 20 aut./h, šis atstumas gali būti mažinamas iki 50 m.

48.       Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi kitokios pozicijos ir teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelė) atstumas gali būti mažesnis nei 50 m (nurodo, kad teisės aktai nenustato jokių reikalavimų atstumams tarp sankryžų ir įvažų), tačiau šio teiginio nepagrindžia byloje pateiktais įrodymais, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pareiškėjui buvo nurodoma laikytis STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų atstumų, nustatytų tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais.

49.       Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pretenzijos bei pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių jo viešo svarstymo etape buvo pagrįsti, o atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus negalima suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad detaliojo plano sprendiniai nedaro įtakos galimybei numatyti įvažiavimą į pareiškėjo sklypą, pareiškėjo sklypas nepatenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pareiškėjas turi galimybę įvažiuoti į sklypą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad detaliojo plano sprendiniai paneigia galimybę pareiškėjui įrengti įvažiavimą į sklypą ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

50.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė panaikinti visą ginčijamą dokumentą, nustatęs, kad nėra galimybės naikinti tik teritorijų planavimo ginčo dokumento dalį, nes naikintina ginčo dalis turės tiesioginės įtakos ir likusiai teritorijų planavimo dokumento daliai. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, jog turėjo būti panaikinta tik tam teritorijų planavimo dokumento dalis.

51.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52.       Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. priteisti 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

53.       Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

54.       Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

55.       CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

56.       Nagrinėjamu atveju yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 650 Eur. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3.

57.       Atsižvelgus į teisinių paslaugų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimu, datą – 2019 m. gegužės 25 d. (2019 metų II ketvirtis), vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2018 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 970,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 261,39 Eur (1,3 x 970,3 Eur). Taigi, nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė