Civilinė byla Nr. 2A-285-154/2014

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00241-2013-6                                                        Procesinio sprendimo kategorija

(S)

42.11.1.;50.11.2.;121.21.             

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-544-632/2013, iškeltoje pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams E. A., D. A. ir J. F. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

            I. Ginčo esmė.

Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti su atsakovu E. A. 1996-05-22 sudarytą Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartį; iškeldinti atsakovus E. A., D. A. ir J. F. iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigoti atsakovus E. A., D. A. ir J. F. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsideklaruoti iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad atsakovai nuolat ir ilgą laiką nemoka mokesčių už butui teikiamas paslaugas, daugiau nei vienerius metus negyvena ginčo būste, todėl turi būti iškeldinti. Nurodė, kad atsakovų įsiskolinimai už komunalines paslaugas viršija 16 000 litų.

A. E. A. ir D. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad už komunalines paslaugas moka tiek, kiek gali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja kitų pagrindų atsakovų iškeldinimui iš buto išskyrus tai, kad jie nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas (LR CK 6.611 str.). Nurodė, kad atsakovai teisėtai apsigyveno ginčo bute. Teismas pažymėjo, kad materialinė atsakovų padėtis yra sunki,  atsakovai  ėmėsi priemonių ir iki  bylos nagrinėjimo pabaigos skolą už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą padengė, kitus mokesčius taip pat moka dalimis. Teismas nenustatė, kad atsakovai kitaip pažeidinėja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisykles, ieškovas to ir neįrodinėjo, todėl teismas ginčą sprendė pagal pareikštus reikalavimus (LR CPK 5 str.). Konstatavo, kad gyvenamosios patalpos  nuomos mokesčio nemokėjimas kas mėnesį ar net ir ilgiau kaip tris mėnesius, nėra pakankamas pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, todėl ieškinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. LR CK 6.576 str. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas yra vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. LR CK 6.611 str. įtvirtintas vienas iš nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos pagrindų - nuolatinis buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimas.

2. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad už patalpų šildymą, karštą vandenį 2013 m. spalio 1 d. atsakovai skolingi 16 357,83 Lt, jie nesikreipė dėl skolos mokėjimo grafikų sudarymo, pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotus 7 vykdomuosius raštus yra apmokėta nedidelė dalis įsiskolinimo (apytiksliai tik 770 Lt), už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas 2013 m. spalio 30 dienai atsakovai buvo skolingi 8479,82 Lt, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. sumokėta apytiksliai tik 1/3 dalis susidariusio įsiskolinimo. Apeliantas teigia, kad susidariusių įsiskolinimų dydis leidžia daryti išvadą, kad nuomos mokestis, bei mokesčiai už komunalines paslaugas buvo nemokami ilgą laiką, atsakovai nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl kompensacijų suteikimo, mokėjimo grafiko sudarymo, nenurodė objektyvių, įsiskolinimo susidarymą pateisinančių priežasčių, dalis skolų išieškota tik kreipusis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė dokumentų, pagrindžiančių sunkią materialinę padėtį, dokumentų, patvirtinančių jų sąžiningas pastangas mokėti ne tik įsiskolinimus, bet ir mokesčius už dabartiniu metu teikiamas komunalines paslaugas ar socialinio būsto nuomos būtinybę, atsakovų požiūris į savo, kaip nuomininkų pareigas neigiamas, susidariusius įsiskolinimus bandyta pateisinti nepagrįstai apskaičiuotomis komunalinių paslaugų sąnaudomis.

3. Atsakovai faktiškai nuomojamame socialiniame būste ilgą laiką negyvena, dabartinė atsakovų gyvenamoji vieta yra jų sūnaus nuomojamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savivaldybės savarankiška funkcija. Ginčo patalpos nėra atlaisvintos, apeliantas negali jų išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. Atsakovų veiksmai pažeidžia ne tik Radviliškio rajono savivaldybės, kaip minėtos gyvenamosios patalpos savininkės, bet ir eilėje socialiniam būstui išsinuomoti įtrauktų asmenų, kuriems, laikantis eiliškumo, šios gyvenamosios patalpos galėtų būti išnuomotos, teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. A. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodydami, kad bute atsakovai negyvena, savivaldybės darbuotojai rėmėsi vienos kaimynės pasisakymu, kuri, atsakovės teigimu, yra suinteresuota atsakovų būstu savo naudai. Atsakovė teigia, kad reguliariai būna nuomojamame būste, prižiūri butą, ten yra visi badai ir daiktai. Jei butas atsakovams nebūtų reikalingas gyvenimui, tai ir nesistengtų jo išlaikyti.

2. Nurodo, kad laikinai prižiūri sūnaus kambarį, bet ne namą. Į šį kambarį sūnų įleido gyventi sena močiutė už namo priežiūrą žiemos sezono metu ir padėjimą atlikti darbus vasaros metu. Pati močiutė žiemą gyvena vaikų bute. Sūnus yra registruotas prie savivaldybės ir gyvenamojo ploto neturi. Šiuo metu jis yra laikinai išvykęs į užsienį užsidirbti, todėl paprašė prižiūrėti minėtos močiutės namą, kad grįžęs sūnus turėtų kur gyventi. Sūnus pavasarį žada grįžti, tuomet atsakovai vėl gyvens savo bute.

3. Teigia, kad skolas stengiasi padengti, už komunalines paslaugas padengta jau 1/3 dalis skolos. Einamuosius mokėjimus moka kiekvieną mėnesį, todėl ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovai nemoka už dabartiniu metu teikiamas paslaugas, nes tuomet skola augtų, o ne mažėtų. Nurodo, jog stengiasi išsaugoti butą, todėl neteisinga teigti, kad jų požiūris į būstą yra neigiamas.

4. Dėl kompensacijų atsakovai buvo kreipęsis, bet jiems buvo atsisakyta jas suteikti dėl turimos skolos.

5. Už tiekiamą elektros energiją tikrai buvo skaičiuojama po 400 kWh  per mėnesį, kai dabar sunaudoja tik 60-70 kWh. Šiltas vanduo pradeda bėgti po 15-20 min. Atsakovai patys dengė stogą, šiltino palanges, keitė kriauklę, kraną, klozetą, įvedė vandens skaitiklius ir tai darė savo lėšomis, nors butas priklauso savivaldybei. Prieš 7 metus degė kaimynės butas, tai ir šiandien koridorius yra aprūkęs ir ištrupėjęs, jo savivaldybė neremontuoja.

6. Jei teismas nuspręstų atsakovus iškeldinti, jie būtų priversti nuomotis kitą būstą. Tuomet sumažėtų lėšų skoloms padengti, nes reikėtų mokėti buto nuomą. Dar norėtų, kad ieškovas paaiškintų, kur dingo pinigai už buto privatizavimą (mokėta grynais), nes pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovams neaišku, kas kompensuos durų pakeitimo, palangių šiltinimo, stogo dengimo ir kitas išlaidas, nors tai yra ieškovo funkcijos, kurių jis neatliko.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Radviliškio rajono savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, aktualią teisminę praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Radviliškio rajono savivaldybės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK  326 str. 1 dalies 2 punktas).

Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl savivaldybei priklausančio buto nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko bei jo šeimos narių iškeldinimo Civilinio kodekso (CK) 6. 611 straipsnio pagrindu, t.y. kai nuomininkas nuolat, bet ne mažiau kaip 3 mėnesius, nemoka nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1996 m. gegužės 22 d. tarp ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės ir atsakovo E. A. buvo sudaryta „Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartis“, kurioje nurodyta, kad Savivaldybė E. A. išnuomoja 34,05 kv. metrų bendro ploto 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Buto nuomininkas E. A. minėta Sutartimi įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas: šaltą ir karštą vandenį, kanalizaciją, centrinį šildymą, dujas, elektros energiją, buitinių atliekų išvežimą, radijo tašką, kolektyvinę televizijos anteną (Sutarties 3 punktas) bei įsipareigojo butų ūkio organizacijai mokėti mokesčius už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 30 dienos (Sutarties 5 punktas). Iš 2013-02-05 Pažymos Nr. (2013-381-PS)-27 matyti, kad atsakovai E. A., D. A. ir J. F. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) ir yra E. A. šeimos nariai (b. l. 8).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei nuomos santykiai atsirado iki 2002 metų gruodžio 31 dienos, šiems nuomos santykiams privalo būti taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Civilinio kodekso (CK) 6.576 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartyje paprastai susitariama dėl kitų mokesčių mokėjimo, kaip ir buvo susitarta tarp Radviliškio rajono savivaldybės ir E. A. 1996-05-22 sudarytoje Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartyje.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuomos sutartis yra atlygintinė bei turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija (2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012) atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nurodė, kad nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos Civilinio kodekso normos, tačiau, ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.).

Tarp nuomotojo Radviliškio rajono savivaldybės ir  nuomininko E. A. 1996-05-22 sudarytoje Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartyje jokių išimčių dėl CK 6.611 straipsnio taikymo nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo E. A. šeima, kurioje deklaruoti trys asmenys: E. A., D. A. ir J. F., jau nuo 1998 metų pažeidinėjo Nuomos sutarties reikalavimus, nes iš byloje esančio Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. įsakymo matyti, kad iš nuomininko E. A. pagal 1996 m. „Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartį“ už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2006-01-01 pareiškėjui UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ buvo priteista 4979,29 litai už nesumokėtas komunalines paslaugas (b. l. 94, 95); iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo matyti, kad iš nuomininko E. A. už laikotarpį nuo 1998-03-06 iki 2008-04-01 pareiškėjui UAB „Radviliškio vanduo“ buvo priteista 432,98 litai už nesumokėtas komunalines paslaugas (b. l. 96); iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimo matyti, kad iš nuomininko E. A. už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2009-01-01 ieškovui UAB „Radviliškio šiluma“ buvo priteista 2594,36 litai už neapmokėtą šilumos energiją, 535,19 Lt už patiektą karštą vandenį (b. l. 97).

Nuomotojas Radviliškio rajono savivaldybė 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-2261-(8.19) įspėjo E. A. dėl sistemingai nemokamų mokesčių už komunalines paslaugas reikalaudama išsikelti iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad ketina kreiptis į teismą dėl iškeldinimo teismine tvarka (b. l. 12), tačiau padėtis nepasikeitė, nes Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimu iš nuomininko E. A. už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-10-01 ieškovui UAB „Radviliškio šiluma“ vėl buvo priteista 3163,41 Lt už neapmokėtą šilumos energiją, 1020,26 Lt už patiektą karštą vandenį; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu iš nuomininkų E. A. ir D. A. solidariai už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-06-01 ieškovui UAB „Radviliškio šiluma“ buvo priteista 2161,21 Lt už neapmokėtą šilumos energiją,  481,08 Lt už patiektą karštą vandenį (iš viso 2788,20 Lt).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              

Ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad E. A. už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymą, karštą vandenį ir eksploataciją 2011-09-01 dienai buvo skolingas 13285,28 Lt (10 b. l.), o 2013-10-01 dienai UAB „Radviliškio šiluma“ skolingas 16 357,83 Lt; iš UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ 2012-02-14 pažymos matyti, kad kliento - E. A. - mokėtina suma už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), 2012-01-31 dienai buvo 9061,59 Lt. (Buto nuomos mokestį sudaro – 3728,77 Lt) (b. l. 11), o 2013-10-30 dienai UAB „Radviliškio būstui“ E. A. buvo skolingas 8479,82 Lt (b. l. 105).

Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomininkas E. A. ir jo šeimos nariai ne tik nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemokėjo mokesčių, bet tai darė daugiau kaip dešimt metų.

Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. A. laikotarpiu nuo 2013-04-30 iki 2013-08-31 UAB „Radviliškio būstas“ už paslaugas sumokėjo 400 Lt, 2013-09-02 už vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą sumokėjo 108 Lt, už paslaugas UAB „Radviliškio vanduo“ laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2013-11-18 sumokėjo 368,92 Lt, už paslaugas UAB „Radviliškio šiluma“ sumokėjo 500,59 Lt, tačiau visiškai neįvertino, kodėl atsakovai to nedarė anksčiau ir kokios buvo ilgalaikio Nuomos sutarties akivaizdaus nevykdymo priežastys. Pagrindiniai atsakovų E. A. ir D. A. argumentai byloje buvo, kad jie mokėjo tiek, kiek galėjo. 

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomininkai E. A. ir D. A. mokesčių mokėjo tiek, kiek galėjo, kad jų turtinė padėtis buvo sunki, nes šių teismo argumentų nepatvirtina jokie įrodymai.

Priešingai, apeliacinės instancijos teismas išsiaiškino, kad būdami darbingi (E. A. gimęs (duomenys neskelbtini), D. A. gimusi (duomenys neskelbtini), duomenų apie neįgalimą byloje nepateikta) nuo 2010-01-01 nedirbo jokio oficialaus nuolatinio ar laikino darbo, Radviliškio Darbo biržoje E. A. kaip ieškantis darbo paskutinį kartą buvo registruotas 2001-09-27, bet 2002-03-01 darbo paieška nutraukta; D. A. R. Darbo biržoje kaip ieškanti darbo paskutinį kartą buvo registruota 2002-04-22, bet 2002-05-09 darbo paieška nutraukta., todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovai, būdami darbingo amžiaus, virš 10 metų neturėjo realių galimybių įsidarbinti ir bent dalinai bet nuolat mokėti mokesčius. Atsakovų argumentai, kad jie atliko namo stogo ir nuomojamo buto remontą, byloje taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, nuomininkas privalo rūpintis savo būstu, daryti jame einamąjį remontą (CK 6.605 str. 2 dalis).

CK 6.589 str. 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareigų pagal 1996-05-22 sudarytą nuomos sutartį nevykdė ne tik atsakovas E. A., bet ir jo šeimos nariai žmona D. A. ir dukra J. F.. 2013-10-17 teismo posėdyje atsakovė D. A. patvirtino, kad pilnametė dukra atsakovė J. F. yra išvykusi ir 8 metai gyvena (duomenys neskelbtini).

Be to, kad visi trys atsakovai nuolat ir ilgą laiką nemokėjo mokesčių, byloje nustatyta, kad pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų seniūnijos 2013-09-24 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 22 ir pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-28 įsakymu Nr. A-392-(8.2) sudarytos komisijos savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos iškilusioms problemoms spręsti 2013-10-14 buto patikrinimo aktą, atsakovai E. A., D. A. ir J. F. R. rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena daugiau  nei vienerius metus (b. l. 41–42, 43–44, 45, 46); atsakovai E. A. ir D. A. gyvena sūnaus nuomojamame bute Aukštelkų kaime, o, kaip jau buvo nurodyta, atsakovė  J. F. gyvena (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino iš esmės vadovaudamasis tuo, kad kiekvienas pilietis turi teisę į būstą, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CK 1.5 str.) bei argumentais, kad atsakovai deda pastangas mokėti mokesčius, saugo šį būstą ir kad iškeldinimas nebūtų proporcinga priemonė už mokesčių nemokėjimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nuomojamas butas yra skirtas gyventi, o ne tik juo rūpintis išjungiant elektrą ir vandenį ar sutaisant durų užraktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant iškeldinimo proporcingumą ir pagrįstumą, svarbu yra tai, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to teikiamas Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, sprendžiant dėl atsakovams taikytinų Nuomos sutarties pažeidimo padarinių (jų proporcingumo), vertintina ir tai, ar atsakovai tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

Byloje nustačius, kad atsakovai daugiau nei metus nesinaudoja būstu pagal jo paskirtį, t.y. gyvenimui; kad pagal savo amžių ir sveikatos būklę nepasinaudojo galimybe mokėti mokesčius; kad tikslingai (piktavališkai) mokesčių nemokėjo virš 10 metų; kad ir toliau, atsakovai E. A. ir D. A. faktiškai gyvena kitame būste, o atsakovė J. F. jau 8 metai gyvena (duomenys neskelbtini), taigi, iš esmės pripažinus juos būstą naudojant ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus Valstybės tikslus, turi būti sprendžiama dėl griežčiausių Nuomos sutarties pažeidimo padarinių taikymo – iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nelaikytini neproporcingais siekiamiems tikslams.

Vadovaujantis išdėstytu, Radviliškio rajono savivaldybės ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. nutrauktina su atsakovu E. A. 1996-05-22 sudaryta Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartis ir iškeldintini atsakovai E. A., D. A. ir J. F. iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Netenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus E. A., D. A. ir J. F. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsideklaruoti iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes, vadovaujantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 punktu, gyvenamosios vietos deklaravimas panaikinamas, kai gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Pagal minėto Įstatymo 8 str. 2 dalį, prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga.

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

Kadangi apeliacinės instancijos procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo, t.y. šis sprendimas įsiteisėja nuo 2014 m. gegužės 8 dienos, nustatytinas 2 (dviejų) mėnesių terminas šio sprendimo įvykdymui, t.y. atsakovų E. A., D. A. ir J. F. išsikėlimui su jiems priklausančiais daiktais iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatytina, kad atsakovams E. A., D. A. ir J. F. su jiems priklausančiais daiktais neišsikėlus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi būti skaičiuojama 50 litų bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki išsikėlimo su atsakovams priklausančiais daiktais iš nuomojamų patalpų, esančių  (duomenys neskelbtini) (CPK  273 str. 1 ir 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas Radviliškio rajono savivaldybės ieškinys atsakovams E. A., D. A. ir J. F., panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys iš esmės patenkinamas, atitinkamai turi būti paskirstomis bylinėjimosi išlaidos tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi bei 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybė CPK 83 str. 1 d. 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Valstybei pagal įstatymą. Kadangi ieškinys yra kilęs iš nuomos teisinių santykių, už jį Valstybei turėtų būti mokamas 200 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Atsakovai E. A., D. A. ir J. F. nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai iš esmės patenkinus Radviliškio rajono savivaldybės ieškinį iš E. A. ir D. A. turėtų būti priteista Valstybei 200 litų žyminio mokesčio išlaidų.

Iš esmės patenkinus ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistinos  bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybė CPK 83 str. 1 d. 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Valstybei pagal įstatymą. Žyminis mokestis už apeliacinį skundą mokamas tokio pat dydžio, kaip ir pareiškiant ieškinį pirmosios instancijos teisme (200 Lt.).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai E. A. ir D. A. turto neturi, bet turi dideles skolas (virš 16 000 Lt) už komunalinius patarnavimus, turės papildomų išlaidų dėl iškeldinimo iš nuomojamo buto, atsakovės J. F. turtinė padėtis apskritai nežinoma, atsakovų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad galima atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio (400 Lt) atlyginimo Valstybei, taip išvengiant jų turtines padėties pabloginimo (CPK 96 str. 5 dalis).

Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ieškovas Radviliškio rajono savivaldybė nepateikė duomenų apie turėtas advokato atstovavimo ar kitas išlaidas.

Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos.             

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

1.Radviliškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

2. Radviliškio rajono savivaldybės ieškinį atsakovams E. A., D. A. ir J. F. patenkinti iš dalies.

2.1. Nutraukti nuomotojo Radviliškio rajono savivaldybės ir nuomininko E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gegužės 22 d. sudarytą Savivaldybės butų fondo nuomos ir paslaugų apmokėjimo sutartį, kuria E. A. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2.2. Iškeldinti atsakovus E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. F. (gimusią (duomenys neskelbtini)) iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2.3. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

3. Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą šio sprendimo įvykdymui, t.y. atsakovų E. A., D. A. ir J. F. išsikėlimui su jiems priklausančiais daiktais iš Radviliškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

4. Nustatyti, kad atsakovams  E. A., D. A. ir J. F. su jiems priklausančiais daiktais neišsikėlus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi būti skaičiuojama 50 litų bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki išsikėlimo su atsakovams priklausančiais daiktais iš nuomojamų patalpų, esančių  (duomenys neskelbtini).

5. Atleisti atsakovus E. A., D. A. ir J. F. nuo 400 litų žyminio mokesčio mokėjimo (priteisimo) Valstybei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                   Laisvė Aleknavičienė

Vytautas Kursevičius

Danutė Matiukienė