Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-06-22][nuasmenintas nutarimas byloje][A20.-604-1132-2022].docx
Bylos nr.: A20.-604-1132/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR VRM 188610666 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administracinių nusižengimų bylų procesas ir nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinė byla Nr. A20.-604-1132/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00625-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 22 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. S. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis),

vertėjams Hicham Ibrahim ir Huda Ababakr,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečio A. S. A. patikslintą skundą dėl 2022 m. vasario 28 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimo Nr. 22S5476 pakeitimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 28 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Sprendime nurodyta, jog užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, lydėdamas savo brolio žmoną su vaikais, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jo tapatybę bei kilmės šalį. 2021 m. rugpjūčio 27 d. užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Jis pateikė Irako Respublikos asmens tapatybės kortelę, kuri nėra asmens tarptautinių kelionių dokumentas. Prašymo nagrinėjimo metu asmuo pareiškė atvykęs į Lietuvą, lydėdamas savo brolio, gyvenančio Suomijoje, žmoną su vaikais. Asmuo nepateikė faktų, nagrinėtinų prieglobsčio procedūros kontekste. Jo apklausų duomenys apie išvykimo iš jo kilmės šalies priežastis bei jam gresiančius pavojus, turi tarpusavyje daug neatitikimų, todėl tikėtina, kad asmuo siekia klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą ir yra pagrindas manyti, kad asmuo gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. 

 

Užsienietis patikslintu skundu prašo pakeisti Migracijos departamento 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 22S5476 paliekant pareiškėjui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, kadangi pagrindų judėti pareiškėjo judėjimo galimybę nėra. Pareiškėjas nėra įstatymų pažeidėjas, todėl jam netaikytini judėjimo laisvės ribojimai.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriais prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nutraukti, nes Migracijos departamentui 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 22S84198 pakeitus skundžiamą sprendimą ir leidus pareiškėjui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neliko ginčo dalyko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundo nepalaiko. 2022 m. birželio 21 d. jam buvo įteiktas Migracijos departamento sprendimas, kad jam nebetaikomi judėjimo laisvės ribojimai, tačiau „žalia kortelė“ dar nepagaminta. Teismo prašo suteikti jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikyti vienu iš „jūsų“, suteikti galimybę dirbti. Gyvenimo sąlygos Ruklos pabėgėlių priėmimo centre yra sunkios, jau vienuolika mėnesių negali laisvai judėti.  

Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, advokato orderio teismui nepateikė, pareiškėjas sutiko bylą nagrinėti advokatui nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad A. S. A. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21S50460 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nėra priimtas, taigi pareiškėjas laikomas prieglobsčio prašytoju.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 28 d., vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtos nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje. Nors pareiškėjas nurodė, kad gyvenimo sąlygos yra sunkios, tačiau konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjas įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, pateikė Irako Respublikos piliečio tapatybės kortelę, priimant skundžiamą sprendimą galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje, kurioje jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas iš esmės jo paaiškinimais ir vieša informacija apie kilmės šalį, nebuvo priimtas. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jo brolis gyvena Suomijoje, dėl ko Migracijos departamentui buvo pagrindas daryti išvadą, jog, apgyvendinus užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali būti nepasiekti Įstatyme numatyti tikslai, kurių siekiama parenkant priemones, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog priimant skundžiamą sprendimą vis dar egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 10 punkte nurodyti veiksniai, negalima daryti išvados, kad užsieniečio apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikoje, nebuvo tinkama, t. y. neproporcingai griežta, priemonė. Teismas vertina, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo užsienietis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, buvo pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

Kauno apylinkės teisme 2022 m. birželio 20 d. gautas Migracijos departamento 2022 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 22S84198 Dėl sprendimo 2 punkto pakeitimo, kuriuo nuspręsta pakeisti A. S. A. atžvilgiu 2022 m. vasario 28 d. priimto sprendimo Nr. 22S5476 2 punktą ir apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, pakartotinai įvertinęs sprendimą dėl asmens įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad asmuo būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nėra duomenų, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, konstatavo, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų pasislėpimo rizikos veiksnių, dėl kurių asmeniui galėtų būti toliau ribojama teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebėra.

Migracijos departamentui pakeitus skundžiamo sprendimo dalį ir pareiškėjui leidus laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjo patikslinto skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, patikslintas skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 1408 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

 

nusprendžia:

 

Atmesti užsieniečio A. S. A. patikslintą skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 22S5476 pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą.

 

 

Teisėja                                                                                        Vilma Tamošaitienė


Paminėta tekste:
  • A-1846-525/2022
  • A-2405-781/2022