Administracinė byla Nr. A-1646-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03488-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1.3; 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys G. M., Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. l6SD-1910 (14.16.136E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP- 93398 ((duomenys neskelbtini)“) (toliau – ir 2022 m. spalio 19 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. ISS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Palangos skyrių suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjui ir G. M. lygiomis dalimis po 1/3 dalį priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir gyvenamieji namai, Statiniai); nuosavybės teisė į šiuos statinius jiems pripažinta Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu. Pareiškėjas pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašytąją tiesioginę paskirtį (toliau – ir Projektas). NŽT Palangos skyrius atsisakė derinti Projektą, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypai yra nenaudojami, sklypuose yra pamatai, naudojamų statinių nėra, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą už žemės sklypų išpirkimą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais bei nebuvo pateiktas Palangos skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 5 d. įsakymas. Pareiškėjas vėliau pateikė minėtą įsakymą, atliko pinigų mokėjimą pagal tuo metu galiojusius įstatymus už 0,3 ha bendro ploto žemės sklypus. Atsisakyme išduoti sutikimą nenurodyta esminių teisinių argumentų, draudžiančių ar ribojančių duoti sutikimą suderinti Projektą.
2.2. Gyvenamųjų namų statyba buvo pradėta 1991 metais, gavus statybos leidimą pagal tuo metu statybą reglamentuojančius teisės aktus. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-902-83/2012 buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjas ir G. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į du namus: (duomenys neskelbtini), o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-413-588/2021 buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjas, B. B. ir G. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į kitus du namus, esančius (duomenys neskelbtini). Įregistravus nuosavybės teisę į nurodytus statinius, prie dviejų anksčiau įgytų žemės sklypų buvo suformuotas žemės sklypas, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis bei jiems suteikti adresai. Adresai buvo suteikti ir žemės sklypams, kuriuose yra namai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo pradėta žemės sklypų formavimo procedūra. NŽT atsisakydamas derinti projektą pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes nesuderinus projekto, jis negali atlikti būtinų tolimesnių veiksmų vykdant teisėtą statybą.
2.3. Atsakovas NŽT Palangos skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
3. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:
3.1. 2022 m. liepos 25 d. NŽT Palangos skyrius pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai raštą Nr. 16SD-1293-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo buvo atsisakyta suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius pagal pateiktą prašymą suderinti Projektą. Dėl šio rašto pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo nustatyta tvarka. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 1SS-1319-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ nurodyta, kad žemės sklypai prie pastatų (duomenys neskelbtini), neturėtų būti formuojami, todėl NŽT Palangos skyrius teisėtai atsisakė derinti Projektą.
3.2. NŽT Palangos skyrius pakartotinai pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. 16SD-1910-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))”, kuriuo buvo atsisakyta suderinti to paties Projekto sprendinius. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. spalio 20 d. skundą dėl NŽT Palangos skyriaus 2022 m. spalio 19 d. rašto, NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 1SS-1666-(5.59 E.) „Dėl jūsų skundo“, be kita ko, pareiškėją informavo, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui pateiktame rašte išdėstytų argumentų NŽT nuomonė nepasikeitė bei pažymėjo, kad pakartotinai teikiant derinti Projektą, nebuvo pateikta naujos informacijos ar duomenų ir dokumentų, pagrįstai atsisakė jį suderinti.
3.3. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis adresu (duomenys neskelbtini)įregistruotas pastatas–gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., bendras plotas – 0,00 kv. m; adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas pastatas–gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., bendras plotas – 0,00 kv. m. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), 2.4 papunkčiu, 44 ir 46 punktais valstybinė žemė, esanti po privatiems asmenims priklausančiais statiniais, formuojama tam, kad ateityje toks žemės sklypas galėtų būti parduotas ar išnuomotas statinio savininkui. Taip pat atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9, 10 straipsnių, 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės) 3 ir 28 punktais.
3.4. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu NŽT Palangos skyriaus specialistai nustatė, jog žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), yra įrengti pamatai, naujai formuojami žemės sklypai nėra naudojami, teritorija apaugusi žole. Formuojami žemės sklypai prie pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra naudojami šiems pastatams eksploatuoti, žemės sklypuose nėra vykdoma veikla, susijusi su pastatų, kurių baigtumas 9 proc., naudojimu. Nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos be aukciono, turi būti nustatyta, ar statinys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį. Žemės sklypai ginčo statiniams eksploatuoti neturėtų būti formuojami, nes nėra teisinio pagrindo tokius žemės sklypus nuomoti ar parduoti. Skundžiami sprendimai neprieštarauja teisės aktams, juos priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, sprendimus priėmė kompetentingas subjektas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime G. M. nurodė, kad atsakovo sprendimai trukdo teisėtai įgyvendinti pareiškėjo ir jos teises, nes siekiant teisėtai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais Statiniais, jie turi atlikti būtinus veiksmus ir įvykdyti jiems keliamus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime Administracija nurodė, kad vertinant, ar žemės sklypas gali būti formuojamas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo faktas, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl svarbu įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.
II.
6. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą atmetė.
7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjas M. B. Palangos miesto savivaldybės administracijai 2021 m. birželio 17 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus 0,1295 ha plote (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.A1-895 priimtas sprendimas organizuoti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; projekto tikslas – suformuoti žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Parengtas Projektas buvo keletą kartų teikiamas derinimui suinteresuotoms institucijoms (NŽT Palangos skyriui 2022 m. liepos 25 d., Palangos miesto savivaldybei 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. gruodžio 8 d. bei 2022 m. gegužės 11 d., Valstybinei miškų tarnybai 2022 m. liepos mėn. atsisakius derinti Projektą, jis pataisytas buvo teikiamas derinti iš naujo).
7.2. NŽT Palangos skyrius paskutinį kartą derinti Projektą atsisakė 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr.16SD-1910-(14.16.136 E.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr.ZSFP-93398 ((duomenys neskelbtini))“. Atsakovas 2022 m. spalio 19 d. sprendimą grindė Taisyklių 2.1, 2.2, 2.4 punktais, konstatuodamas, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą statinių, prie kurių siekiama suformuoti žemės sklypus baigtumas yra tik 9 procentai; NŽT Palangos skyriui 2022 m. liepos 21 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad nesuformuoti valstybiniai žemės sklypai nenaudojami, sklypuose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra, kai tuo tarpu žemės sklypo nuoma / pardavimas be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Be to, 2022 m. spalio 19 d. sprendime nurodyta, kad negali būti taikomas ir Taisyklių 2.3 punktas, nes nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą. Taip pat 2022 m. spalio 19 d. sprendime nurodyta klaida Aiškinamojo rašto dalyje „Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pagrindas“, kurioje pagrindu nurodytas Palangos skyriaus vedėjo įsakymas 2021 m. liepos 5 d. Nr.SFP-6886-(14.16.36.), nors tokio dokumento nėra priimto.
7.3. Nesutikdamas su 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, pareiškėjas jį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė NŽT. NŽT 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr.1SS-1666-(5.59 E.) konstatavo, jog NŽT Palangos skyrius 2022 m. spalio 19 d. sprendimu teisėtai atsisakė derinti Projektą. NŽT rėmėsi Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatomis, Taisyklių 3, 28 punktais ir sprendė, kad žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie nuosavybės teise valdomų statinių ar įrenginių ir tik tuo atveju, kai statinys ar įrenginys naudojamas (eksploatuojamas) bei yra tokios būklės, kad jį būtų galima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Remdamasi faktinių duomenų patikrinimo vietoje nustatytomis aplinkybėmis, NŽT priėjo išvados, kad naujai formuojami žemės sklypai nėra naudojami juose esantiems pastatams eksploatuoti; žemės sklypuose nėra vykdoma veikla, susijusi su pastatų, kurių baigtumas 9 proc., naudojimu.
7.4. Nesutikdamas su Sprendimu, 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
7.5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo Projekto derinimo procedūroje.
9. Aptaręs aktualų teisinį reguliavimą, įtvirtintą Žemės įstatyme, Taisyklėse, Projektų rengimo taisyklėse teismas priėjo išvados, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono nuomotis ar įsigyti valstybinės žemės sklypą yra tai, jog žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais naudojamais statiniais. Teismo įsitikinimu, tai reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti ar nuomotis konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti ar išnuomoti. Be to, teismas vertino, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą gali būti išnuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, kuris yra būtinas sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. jame nustatyta sąlyga, kad žemės sklype esantys statiniai turi būti naudojami (eksploatuojami) pagal jų tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre.
10. Įvertinęs Lietuvos Respublikos statybų įstatyme įtvirtinta sąvokas „statinio paskirtis“ ir „statinio naudojimas“, teismas konstatavo, kad statiniui ir jame planuojamai (atliekamai) veiklai, visų pirma, yra keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra reikalaujama, kad statinio sukūrimas ir jo naudojimas (eksploatavimas) atitiktų teisės aktų reikalavimus, taikomus atitinkamo pobūdžio statiniams. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai statinys yra sukurtas neteisėtai, ar jo naudojimas (eksploatavimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, arba kai statinys nėra naudojamas pagal paskirtį statinio naudotojo poreikiams tenkinti, toks statinio statusas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tuo pačiu šio teisinio santykio subjektams nesukuria atitinkamų subjektinių teisių ir pareigų (fiziniam arba juridiniam asmeniui teisės įsigyti ar nuomotis konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybei pareigos šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti ar išnuomoti).
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įsigyti ar nuomotis žemės sklypus, kuriuose yra tik gyvenamųjų namų pamatai (unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarantys tik 9 procentus gyvenamojo namo baigtumo. Nors šie statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nustatyta jų naudojimo paskirtis – gyvenamoji, šis faktas niekaip nepatvirtina, kad minėtieji statiniai yra faktiškai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą jų paskirtį. Teismas sprendė, kad statinio pamatai negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre paskirtį – žmonėms gyventi, t. y. negali būti naudojami statinio naudotojo (šiuo atveju – pareiškėjo kaip Statinių savininko) poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, tai patvirtina ir NŽT Palangos skyriaus surašytas 2022 m. liepos 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.FD-2480-(14.16.140.), kuriame konstatuota, jog žemės sklypai yra nenaudojami, apaugę žole; sklypuose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra.
12. Teismas priėjo išvados, kad ginčo atveju nėra prielaidų, numatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kurios sudarytų pagrindą atsirasti pareiškėjo subjektinei teisei – be aukciono nuomotis ar įsigyti žemės sklypus. Teismo vertinimu, tai lemia, kad šiuo atveju nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus, tarp jų – ir parengti Projektą, reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, priimdamas 2022 m. spalio 19 d. sprendimą, be kitų motyvų, rėmėsi ir Taisyklių 2.3 punktu, pažymėdamas, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių įmokų sumokėjimą. Taisyklių 2.3 punktas nustato, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Teismas pažymėjo, jog ši teisės norma reglamentuoja sąlygas, kai be aukciono siekiama nuosavybėn įsigyti šios teisės normos nustatyta tvarka suteiktus sklypus gyvenamiesiems namams statyti, t. y. suformuotus sklypus, juose dar nesant jokių statinių. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia suformuoti žemės sklypus prie jų nuosavybėje esančių statinių (Taisyklių 2.4 punkte numatytu atveju), ir tuo tikslu rengia Projektą. Todėl teismas laikė, kad Taisyklių 2.3 punktas ginčo situacijoje nėra taikytinas, jo nurodymas 2022 m. spalio 19 d. sprendime yra perteklinis motyvas, tačiau vien jo nurodymas nedaro 2022 m. spalio 19 d. sprendimo neteisėtu. 2022 m. spalio 19 d. sprendimas tinkamai pagrįstas kitomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad šis netikslumas buvo ištaisytas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtame administraciniame akte – 2022 m. lapkričio 16 d. sprendime, kuriame buvo patikslintas 2022 m. spalio 19 d. sprendimo teisinis pagrindas.
14. Teismas konstatavo, kad 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ir 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta derinti Projektą. Teismas laikė minėtus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, konstatavo, kad neturi pagrindo jų naikinti. Teismas pažymėjo, kad nenustačius pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą- įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
III.
15. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Projektas buvo rengiamas siekiant žemės sklypus ne aukciono tvarka įsigyti nuosavybėn ar juos išsinuomoti. Pareiškėjas niekur nenurodė, kad nori įsigyti valstybinius žemės sklypus ne aukciono tvarka. Pareiškėją tenkintų ir žemės sklypų įsigijimas aukciono tvarka.
16.2. Ginčas yra dėl žemės sklypo formavimo, o ne jo pardavimo. Teismas pasisakė ne dėl valstybinės žemės sklypo formavimo, o dėl jo pardavimo ir nuomos, taigi iš esmės neatskleidė ginčo esmės.
16.3. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ir pardavimą. Kad atsirastų teisinis pagrindas parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi būti išpildytos tik dvi sąlygos: 1) toks žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu ir statiniais ir 2) toks statinys ar statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymas nereglamentuoja tokio statinio baigtumo procento ir tinkamumo eksploatacijai, užtenka, kad toks statinys ar statiniai to asmens nuosavybės teise būtų teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su bet kokio baigtumo procentu. Statinių tiesioginė paskirtis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra susieta tik su parduodamo valstybės žemės sklypo dydžiu, tačiau šis ginčas kilo ne dėl parduodamo (nuomojamo) valstybinės žemės sklypo dydžio, o dėl Projekto rengimo galimybės.
16.4. Atsakovas neginčija pareiškėjui priklausančių statinių statybos teisėtumo, o jų užbaigimui reikia naujo projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Tam pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį privaloma valdyti kokia nors teise valstybinę žemę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali gauti statybos leidimo statinių statybai užbaigti, nes nėra suformuotas jų eksploatacijai žemės sklypas, o žemės sklypą jų eksploatacijai suformuoti pareiškėjas negali, nes neužbaigta statinių statyba. Tokia situacija riboja pareiškėjo nuosavybės teises į statinius. Be to, toks ribojimas yra neproporcingas valstybės turto disponavimas.
16.5. Nagrinėjamoje byloje yra svarbūs prejudiciniai faktai, nustatyti civilinėje byloje Nr. 2YT-413-588/2021. Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo statinį su tikslu ne tik įregistruoti nebaigtą statyti statinį, bet ir pareiškėjo daiktines teises į jį.
16.6. Atsakovas ir Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė reikalavimus projektui rengti su tikslu suformuoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre registruotiems Statiniams eksploatuoti, tame tarpe ir vykdyti jame statybas. Jei toks tikslas nebūtų įmanomas ar neteisėtas, tai reikalavimai nebūtų išduoti. Pareiškėjo inicijuotas Projekto rengimas įrodo pareiškėjo ketinimą užbaigti statinių statybą ir juos naudoti pagal paskirtį įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovas kelia klausimą, ar toks valstybinės žemės sklypas galėtų būti išnuomotas (parduotas) pareiškėjui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) niekaip nėra susijęs su Projekto rengimu ir jo įgyvendinimu, nes Projektas nesprendžia daiktinių teisių (tame tarpe ir nuosavybės perleidimo) klausimo.
16.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kadangi pareiškėjui iš jo neaišku, ką jam toliau daryti su jo nuosavybe.
16.8. Nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis, nes priešingu atveju jis turėtų būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendros kompetencijos teisme.
17. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai neturėtų sudaryti pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.
18.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal teisės aktus ir vidinį įsitikinimą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2022 m. spalio 19 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Palangos skyrių suderinti žemės sklypų prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagrįstumo.
21. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad pareiškėjas siekia įsigyti ar nuomotis žemės sklypus, kuriuose yra tik gyvenamųjų namų pamatai, sudarantys tik 9 procentus gyvenamojo namo baigtumo; nors šie statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nustatyta jų naudojimo paskirtis – gyvenamoji, šis faktas niekaip nepatvirtina, kad minėtieji statiniai yra faktiškai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą jų paskirtį. Teismas sprendė, kad ginčo atveju nėra prielaidų, numatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kurios sudarytų pagrindą atsirasti pareiškėjo subjektinei teisei – be aukciono nuomotis ar įsigyti žemės sklypus; tai lemia, kad šiuo atveju nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamojo pobūdžio darbus, reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Projektas buvo rengiamas siekiant žemės sklypus ne aukciono tvarka įsigyti nuosavybėn, teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ir pardavimą, nes įstatymas nereglamentuoja statinio baigtumo procento ir tinkamumo eksploatacijai. Pareiškėjo inicijuotas Projekto rengimas įrodo jo ketinimą užbaigti statinių statybą.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Paminėtina ir tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2914-815/2021).
24. Nagrinėjamoje byloje padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-492/2021 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, taip pat į bylos procesą neįtraukė projekto organizatoriaus Palangos miesto savivaldybės administracijos. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, nustatė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje nustatyti trūkumai buvo pašalinti, nes, be kita ko, teismui buvo pateikta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP- 93398 ((duomenys neskelbtini)) medžiaga, taip pat į procesą įtrauktas projekto organizatorius Palangos miesto savivaldybės administracija ir gauti jos paaiškinimai.
26. Tikrinamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl 2022 m. spalio 19 d. ir 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimų, kuriais atsisakyta tvirtinti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, jog žemės sklypuose yra gyvenamųjų namų pamatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarantys 9 proc. gyvenamojo namo baigtumo. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypus po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, siekiant šiuos žemės sklypus ne aukciono tvarka įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti.
27. Ginčui aktualios redakcijos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, be kita, nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.). Ši nuostata pakartota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punkte numatančiame, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
28. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.).
29. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte be kita ko nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
30. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Projektas buvo rengiamas siekiant žemės sklypus ne aukciono tvarka įsigyti nuosavybėn, nes pareiškėjas nebuvo nurodęs, jog pageidauja žemės sklypus įsigyti ar išsinuomoti ne aukciono tvarka. Pažymėtina, jog tiek 2021 m. liepos 5 d. NŽT Palangos skyriaus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų reikalavimuose (žr. Reikalavimų 2 p., I t., b.l. 156), tiek pareiškėjo parengtame Aiškinamajame rašte (žr. 3.2 p. Pagrindiniai sprendiniai, II t. b.l. 21) nurodoma, jog projektas rengiamas ir žemės sklypų plotas nustatomas vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Projekto pagrįstai vertino, jog Projektas buvo rengiamas tikslu suformuoti žemės sklypus po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, siekiant šiuos žemės sklypus ne aukciono tvarka įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti. Be to, pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą be kita ko turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai ir kiti šioje dalyje nurodyti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
31. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl netinkamo teisės normų reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ir pardavimą taikymo. Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016). Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų namų pamatai, kurie sudaro tik 9 procentus gyvenamojo namo baigtumo. NŽT Palangos skyriaus surašytu 2022 m. liepos 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr.FD-2480-(14.16.140.) konstatuota, jog žemės sklypai yra nenaudojami, apaugę žole; sklypuose yra tik pamatai, naudojamų statinių nėra. Šie statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nustatyta jų naudojimo paskirtis - gyvenamoji, tačiau šis faktas niekaip nepatvirtina, kad minėtieji statiniai yra faktiškai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą jų paskirtį.
33. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 ir 59 dalių bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, tai pat aplinkybę, jog namų pamatai sudaro tik 9 procentus baigtumo ir negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą gyvenamąją paskirtį – žmonėms gyventi, priėjo prie pagrįstos išvados, jog negali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje. Todėl nustačius, jog pareiškėjas prašė suformuoti žemės sklypą prie faktiškai nenaudojamų statinių (pamatų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (tarp jų – ir parengti Projektą), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.
34. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog jo inicijuotas Projekto rengimas įrodo jo ketinimą gauti statybos leidimą, užbaigti statinių statybą ir naudoti juos pagal gyvenamąją paskirtį, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013 konstatavusi, jog nagrinėtam ginčui aktualūs pastatai (gamybinis pastatas ir šiltnamiai) negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, be kita ko, sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas rengia šiltnamių komplekso techninį tvarkybos projektą, neturi reikšmės vertinant, ar žemės sklypas gali būti parduodamas be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka. Todėl šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas nepagrindė, jog priimant sprendimus buvo netinkamai pritaikytos teisės normos reglamentuojančios projektų rengimą bei valstybinės žemės nuomą ir pardavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti atsakovą suderinti Projektą.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė