Administracinė byla Nr. A858-1900/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01697-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir pareiškėjų UAB „Eturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Ferona“, UAB „ZIP Travel“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Aljus ir Ko“, UAB „Gustus vitae“, UAB „Tropikai“, UAB „Vipauta“, UAB „Vistus“, UAB „700LT“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai UAB „Eturas“, UAB „AAA  Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Ferona“, UAB „Zip Travel“ su skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalis, susijusias su kiekvienu iš pareiškėjų, kuriomis jie pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, SESV 101 straipsnio reikalavimus ir pareiškėjams skirtos baudos. Atsakovas Konkurencijos taryba su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

II.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies, sumažino skirtas baudas. Kitas pareiškėjų skundų dalis atmetė kaip nepagrįstas.

III.

3. Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti.
4. Pareiškėjai UAB „Eturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ taip pat pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundus tenkinti visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo, kuriuo pareiškėjai pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio reikalavimus ir pareiškėjams skirtos baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių aplinkybių

6. Nustatyta, kad UAB „Eturas“ yra informacinės sistemos E-TURAS išimtinių teisių turėtojas ir administratorius. E-TURAS internetinė sistema – programa, kurioje apdorojama ir sisteminama kompiuterizuota kelionių ir su jomis susijusiomis paslaugomis informacija, kurią teikia kelionių organizatoriai (Tyrimo byla, t. 5, b. l. 15). Ši bendra, iš vieno centro (UAB „Eturas“ administratoriaus) valdoma kelionių užsakymo internetu sistema, kuriai būdingas automatizuotas, nepertraukiamas veikimas, nuolatinis duomenų atnaujinimas, pritaikyta kelionių pardavimo veikla užsiimantiems kelionių organizatoriams ir kelionių agentūroms, sukurta ir pradėta platinti 2008 m. (Nutarimo 34 p.). Sistema, vienoda visoms ją naudojusioms kelionių agentūroms, buvo integruojama į jų turimas interneto svetaines, t. y. minėta sistema nebuvo kuriama individualiai, o įkėlus į atitinkamos kelionių agentūros interneto svetainę, ji tapdavo šios svetainės dalimi. Renkantis kelionę bet kurios kelionių agentūros, kuri naudojasi šia sistema, interneto svetainėje vizualiai matosi visų agentūrų interneto svetainėse vienodai atrodanti E-TURAS rezervacijos sistemos forma (51 t., b. l. 193–195, Tyrimo byla, 35 t., b. l. 21). E-TURAS sistema yra visiškai automatizuota - kelionių organizatoriaus siūloma kelionė automatiškai patenka į kelionių agentūrų interneto svetaines, o kelionės pirkėjo pasirinkta kelionė iš karto patenka į rezervavimo sistemą, gaunamas viešbučio patvirtinimas, ruošiami kelionės dokumentai. Ši sistema veikia nepertraukiamai ir pateikia nuolat atnaujinamą informaciją realiu laiku. Vartotojui nurodžius kelionės paieškos kriterijus (pageidaujamą vietą, kelionės laiką ir trukmę, viešbučio klasę ir kitus parametrus), jau po kelių sekundžių jam pateikiami atitinkami kelionių pasiūlymai (Nutarimo 33 p.).
7. Teisė naudotis E-TURAS sistema kelionių agentūroms suteikiama, kai su bendrove „Eturas“ sudaroma paslaugų teikimo sutartis. Tarp kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ buvo sudarytos standartinės paslaugų teikimo sutartys, pagal kurių 2.1 punkto nustatytas sąlygas ir terminus bendrovė „Eturas“ įsipareigoja kitai sutarties šaliai (toliau – ir Prekybininkui) suteikti neišimtinę, neperduodamą ir nesublicencijuojamą licenciją prisijungti prie E-TURAS API serverio, naudojant vieną atskirą API kliento programą, išimtinai įgalinančią Prekybininką (kelionių agentūrą) atlikti E-TURAS centrinės sistemos komandas, kurias Prekybininkui leista naudoti su bendrove „Eturas“ sudarytoje sutartyje nustatomomis sąlygomis, o Prekybininkas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti nustatytą mokestį. Bendrovė „Eturas“ įsipareigojo suteikti Prekybininkui prieigą prie E-TURAS sistemos per API kliento programą per 1 darbo dieną nuo sutarties pasirašymo; API kliento programos naudojimo laikotarpiu nemokamai konsultuoti Prekybininką programos naudojimo klausimais; informuoti Prekybininką raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie techninius pakeitimus (3.1 punktas). Sutarties 7.6 punktas numatė, kad kai gali būti padaryta tiesioginė materialinė žala ar sukelta didelė rizika API serveriams, E-TURAS sistemai ar kitiems Prekybininkams, UAB „Eturas“ gali neatidėliodamas sustabdyti licencijos galiojimą. UAB „Eturas“ įsipareigojo el. paštu pranešti Prekybininkui apie galimas naujas sistemos versijas ar pakeitimus (8.3 punktas) (Tyrimo byla, t. 5, b. l. 15–18). Už naudojimąsi E-TURAS sistema kelionių agentūros UAB „Eturas“ mokėjo minimalų mėnesinį mokestį ir mokestį už kiekvieną atliktą ir patvirtintą kelionės užsakymo operaciją. Šiose sutartyse nėra nuostatų, kurios numatytų UAB „Eturas“ teisę keisti E-TURAS sistema besinaudojančių kelionių agentūrų kainodarą.
8. Kiekviena E-TURAS sistema besinaudojanti kelionių agentūra joje turi individualią paskyrą ir savarankiškai, tik su jai paskirtu unikaliu slaptažodžiu jungiasi prie sistemos. Kaip nustatyta Konkurencijos tarybos Nutarime, iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. apribojimų nuolaidų dydžiams E-TURAS sistemoje nebuvo (Nutarimo 47 p.). Byloje nėra duomenų, kad kelionių agentūrai prisijungus prie E-TURAS sistemos, joje būtų teikiama informacija apie kitų prie šios sistemos prisijungusių kelionių agentūrų veiklą. Vis dėlto kai kurios kelionių agentūros, atsakinėdamos į Konkurencijos tarybos tyrimo metu užduotus klausimus, pasisakė ir dėl kitų agentūrų dalyvavimo sistemoje. Pavyzdžiui, UAB „Baltic Clipper“ pažymėjo, kad „turi standartines galimybes naudotis sistema, kaip ir visos kitos šią sistemą prisijungusios kelionių agentūros“ (Tyrimo byla, 3 t., b. l. 98), UAB „Ferona“ pažymėjo: „Galėjome pritaikyti 3 proc. nuolaidą, tokia nuolaida yra naudinga visoms turizmo agentūroms, nes lieka galimybė gauti didesnį pelną“ (Tyrimo byla, 7 t., b. l. 10.), UAB „Keliautojų klubas“ nurodė: „Buvo nustatyta 3 proc. nuolaida. <...> Nuolaidų taikymo apribojimas buvo naudingas nors kiek apriboti nežabotą nuolaidų taikymą naujai iškeptom internetinėm parduotuvėm. <...> Nuolaidos dydį pasirinkti galima buvo nuo Eturo sistemos darbo pradžios iki 2009 m. rugpjūčio mėn. 27 d. <...>“ (Tyrimo byla, 9 t., b. l. 35), UAB „Litamicus“ nurodė: „Buvo nustatyta 3 proc. bazinės nuolaidos riba. <...> Tai padėjo suvienodinti agentūrų konkurencingumą<...>“ (Tyrimo byla, 10 t., b. l. 35), UAB „Tropikai“ nurodė: „Kelionių agentūrų veiklai nustatyta nuolaida, manau, davė pliusus, visų kainos buvo vienodos, išlikdavo didesnis uždarbis<...>“ (Tyrimo byla, 16 t., b. l. 4). Iš bylos medžiagos matyti, kad keletas kelionių agentūrų dar prieš nuolaidos apribojimo įvedimą bendravo su UAB „Eturas“ dėl galimybės techniškai apriboti nuolaidas sistemoje E-TURAS (pvz., UAB „Kalnų upė“, Tyrimo byla, 9 t., b. l. 6, UAB „TopTravel“, Tyrimo byla, 6 t., b. l. 3, 4). Pažymėtina ir tai, kad Konkurencijos tarybos tyrimas, kurį baigus priimtas ginčijamas Nutarimas, buvo pradėtas gavus informacijos iš UAB „700LT“ (kuri yra kelionių agentūra, taip pat naudojusi E-TURAS sistemą), kad ūkio subjektai, platinantys organizuotas keliones, tarpusavyje derino vartotojams taikomas nuolaidas, įsigyjant keliones internetu (Nutarimo 1 p.). UAB „700LT“ buvo atleistas nuo baudos, vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintomis Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklėmis.
9. Taip pat nustatyta, kad prieš nuolaidos apribojimo įvedimą (t. y. 2009 m. rugpjūčio 25 d.) UAB „Eturas“ direktorius P. J. kai kurioms kelionių agentūroms elektroniniu paštu išsiuntė el. laiškus pavadinimu „Balsavimas“, kuriuose buvo prašoma balsuoti, bei pateikta nuoroda, kurią aktyvavus atsidarė tekstas: „Atsižvelgdami į esamų ir potencialių klientų pageidavimus ir pasiūlymus, norime atlikti apklausą dėl internetinės nuolaidos koeficiento mažinimo bendru mastu nuo 4% iki 1-3%. Šiuo metu yra taikoma vidutiniškai 4% nuolaida užsakant kelionę internetu, tad bendru mastu mažindami iki 3% ar net iki 2% sutaupytų visos kelionių agentūros sumažintą skirtumą. Norime, kad atsakytumėte el. paštu apklausa@eturas.lt kokiam nuolaidos tarifui pritartumėte užsakymams internetu.
• 4% ir daugiau
• 3%
• 2% “.
10. Byloje yra įrodymų, kad tokį laišką gavo viena iš kelionių agentūrų, tačiau nėra įrodymų dėl to, kad kitos kelionių agentūros būtų gavusios šiuos elektroninius laiškus ar į juos atsakiusios (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 34–36). Konkurencijos taryba Nutarime preziumavo, kad kelionių agentūros, kurioms buvo siųstas šis laiškas, jį gavo (Nutarimo 160, 166 p.).
11. Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą, apklausė UAB „Eturas“ direktorių P. J., kuris nurodė, kad buvo vykdoma apklausa dėl bazinės nuolaidos užsakant kelionę internetu. Aiškindamas apie jo vykdytos kelionių agentūrų apklausos būdą ir rezultatus, UAB „Eturas“ direktorius P. J. nurodė, kad atsakymai buvo gaunami „įvairiai, ir žodžiu, ir elektroniniu paštu. Pirmą kartą buvo vangus atsakymas, buvo pakartotinis apklausimas – priminimas kelių dienų bėgyje“. Taip pat P. J. nurodė, kad „pirminis pareiškimas kelionių agentūrų buvo apriboti nuolaidas ir UAB „Eturas“ inicijavo agentūrų prašymų pagrindu apklausą, nes priešingu atveju nuolaidos galėjo dar labiau augti“. Paklaustas, kas buvo tokios apklausos iniciatorius, kam kilo idėja vykdyti šią apklausą ir kokios agentūros išreiškė pageidavimą atlikti tokią apklausą, P. J. atsakė: „Diskusijos su agentūromis. Iš pagrindinių agentūrų, 5 geriausios pardavėjos, su jomis daugiausia diskutuota. UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Megaturas“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Menų turas“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Baltic Tours“.“ (Tyrimo byla, 5 t., b. l. 8–11). Vėliau vykdytose apklausose UAB „Eturas“ direktorius pakeitė parodymus ir teigė, kad UAB „Eturas“ apribojo nuolaidas vienašališkai, o kelionių agentūrų apklausa buvo vykdoma fiktyviai.                                                                      
12. Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. 12 val. 20 min., prieš nustatant techninius nuolaidos apribojimus E-TURAS sistemoje, grafoje „Informaciniai pranešimai“, buvo įkeltas sisteminis pranešimas: „Įvertindami kelionių agentūrų pasisakymus, pasiūlymus ir pageidavimus dėl nuolaidos dydžio taikymo kelionių užsakymams internetu, įvesime galimybę taikyti nuolaidas internetu nuo 0 iki 3% pasirinktinai. Šis nuolaidos koeficiento „lubų“ įvedimas padės sutaupyti agentūroms uždirbamo komiso dydį bei sunormalizuoti konkuravimo sąlygas. Svarbu! Kelionių agentūroms, kurios taikė didesnes nuolaidas nei 3%, automatiškai nuo 14 val. bus sumažintos iki 3%. Jei esate paskelbę informacinius tekstus dėl nuolaidos dydžių – siūlome juos atitinkamai pakoreguoti“ (Nutarimo 55 p.). 2010 m. balandžio 7 d. patikrinimo UAB „Travelonline Baltics“ patalpose metu tikrinant UAB „Travelonline Baltics“ direktorės E. P. kompiuteryje esančius duomenis buvo rastas ir atspausdintas analogiškas sisteminis pranešimas pavadinimu „Pranešimas dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3%“. Pranešimas atspausdintas UAB „Travelonline Baltics“ atstovui prisijungus prie sistemos („Kelionių agentūra: Travelonline Baltics, UAB; Prisijungęs vartotojas: E. P.“). Tokio paties pranešimo tekstas 2010 m. balandžio 7 d. atlikto patikrinimo metu rastas ir UAB „Star Express“ patalpose, prisijungus prie E-TURAS sistemos („Kelionių agentūra: Star Express, UAB; Prisijungęs vartotojas: J. G.“). 2012 m. kovo 23 d. nuomonėje apie atliktą Konkurencijos tarybos tyrimą UAB „Zigzag Travel“ apie sisteminį pranešimą nurodė: „<...> pastaruoju metu patikrinus ETURAS sistemą, matosi, kad tokio pranešimo būta <...>“. Bendrovė taip pat pridėjo ir E-TURAS sistemos vaizdo spausdintą kopiją, kurioje matyti, kad sistemos skiltyje „Informaciniai pranešimai“ 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo patalpintas minėtas sisteminis pranešimas (Tyrimo byla, 27 t., b. l. 112). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ši informacinių pranešimų paslauga funkcionuoja iš esmės kaip vidinis el. paštas, t. y. E-TURAS sistemoje atidarius skiltį „Informaciniai pranešimai“, matyti informacinių pranešimų datos ir temos. Kaip matyti iš UAB „Zigzag Travel“ pateikto sistemos vaizdo, vienas iš tokių pranešimų E-TURAS sistemoje – 2009 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas tema „Pranešimas dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3 %.“. Norint susipažinti su šio pranešimo turiniu, reikia jį atidaryti kaip el. laišką el. pašte. UAB „Eturas“ direktorius P. J. 2011 m. rugpjūčio 30 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad tokio pobūdžio informaciniai pranešimai buvo išsiųsti visiems sistemos naudotojams. Atsakydamas į klausimą, kaip apie sprendimą nustatyti 3 proc. nuolaidos ribą buvo informuotos kelionių agentūros ir ar visoms kelionių agentūroms, tuo metu besinaudojusioms E-TURAS sistema, buvo išsiųsti informaciniai pranešimai, UAB „Eturas“ direktorius nurodė: „<...> Tai buvo sisteminis pranešimas, matomas visiems E-TURAS sistemos naudotojams, siųstas bendrai visiems E-TURAS sistemos naudotojams. (Suformulavus pranešimo tekstą ir paspaudus nuorodą „Siųsti“ (atliekamas siuntimo veiksmas) <...>“ (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 78). UAB „Baltic Clipper“, UAB „Guliverio kelionės“ pateikė atitinkamai 2012 m. birželio 13 d. ir 2012 m. birželio 18 d., t. y. jau priėmus Konkurencijos tarybos Nutarimą, sudarytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose nurodyta, jog prisijungus prie E-TURAS sistemos ir aktyvavus skiltį „Informaciniai pranešimai“, matyti, kad šioje skiltyje nėra jokių vidinių įrašų (2 t., b. l. 41, 14 t., b. l. 85). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjų (kelionių agentūrų) darbuotojai matė ir perskaitė šį sisteminį pranešimą.
13. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dalies kelionių agentūrų svetainėse buvo skelbiama apie 3 proc. dydžio nuolaidą internetu parduodamoms kelionėms: „Užsisakykite kelionę internetu ir gaukite papildomą iki 3% nuolaidą“. Tokie reklaminiai–informaciniai pranešimai užfiksuoti 2010 m. kovo 24 d. Konkurencijos tarybos akte, kuriame nustatyta, kad informacija apie taikomą 3 procentų nuolaidą patalpinta UAB „AAA Wrislit“, UAB „Neoturas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Daigera“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Megaturas“, UAB „Travelonline Baltics“ tinklalapiuose. Be to, iš pastarajame akte užfiksuotos informacijos matyti, kad šiuose tinklalapiuose pasirinkus kelionės užsakymą, atsiradusioje užsakymo lentelėje buvo nurodoma, kad kelionei taikoma 3 proc. nuolaida (Tyrimo byla, 1 t., b. l. 1–10, 42–55, 66–69).
14. Dalis kelionių agentūrų, atsakinėdamos į Konkurencijos tarybos tyrimo metu užduotus klausimus, pripažino, kad žinojo, jog nuolaidos dydis buvo apribotas. Daugelis pareiškėjų nurodė, kad nuolaidų apribojimas yra naudingas kelionių agentūroms. Konkurencijos taryba pateikė įrodymus, kad UAB „Eturas“ direktorius, susirašinėdamas su UAB „TopTravel“, nurodė, kad, neapribojus nuolaidų, kai kurios kelionių agentūros grasino atsisakyti dalyvauti E-TURAS sistemoje (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 3). UAB „Eturas“ 2012 m. kovo 23 d. rašte Konkurencijos tarybai taip pat nurodė, jog UAB „Eturas“ „suprato, kad kelionių agentūrų lenktyniavimas, suteikiant kuo didesnes nuolaidas pirkėjams internetu, lemtų tai, kad didelė dalis kelionių agentūrų atsisakytų E-TURAS sistemos. <...> išlikus tik kelioms agentūroms, taikančioms itin dideles nuolaidas, atsirastų neišvengiamas spaudimas bendrovei mažinti savo maržas už kiekvieną parduotą kelionę. <...> Taigi siekiant bendrovės tikslų, <...> bendrovei buvo naudinga automatines nuolaidas apriboti“ (Tyrimo byla, 27 t., b. l. 9–14).
15. Iš Tarybos surinktų įrodymų matyti, kad daugumos kelionių agentūrų, kurių taikytas nuolaidų dydis iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo didesnis nei 3%, faktiškai pritaikytas nuolaidų dydis po 2009 m. rugpjūčio 27 d. sumažėjo iki 3%. Kai kurios kelionių agentūros, kurios taikė 3% nuolaidas prieš 2009 m. rugpjūčio 27 d., po apribojimo įvedimo ir toliau taikė 3% nuolaidas, kitos kelionių agentūros pardavė pirmąsias keliones per E-TURAS sistemą jau po 2009 m. rugpjūčio 27 d. Tarp nubaustų kelionių agentūrų yra ir tokių, kurios nuolaidos apribojimo laikotarpiu per E-TURAS sistemą nepardavė nė vienos kelionės.
16. Pažymėtina, kad naudojantis E-TURAS sistema kelionių agentūroms techniškai nebuvo ribojama galimybė taikyti papildomas neribotas lojalumo nuolaidas. Kaip paaiškino UAB „Eturas“ direktorius P. J. 2011 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu, nuolaida, įsigyjant kelionę internetu, taikoma neatliekant jokių papildomų veiksmų, už tai, kad kelionė perkama internetu, o papildoma (pavyzdžiui, lojalumo) nuolaida vartotojui galėjo būti suteikiama tik atlikus papildomus veiksmus (pavyzdžiui, gavus lojalaus kliento kodą) (Nutarimo 167 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai papildomas lojalumo nuolaidas laikotarpiu, kuriuo Konkurencijos taryba laikė buvus suderintus veiksmus, taikė retais atvejais, kai kurie apskritai jų netaikė. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba Nutarime nurodė, kad UAB „AAA Wrislit“ pardavė 18 kelionių, o 16 iš jų buvo pritaikyta 3 proc. nuolaida; UAB „Baltic Tours Vilnius“ pardavė 47 keliones, visoms pritaikė 3 proc. nuolaidą; UAB „Guliverio kelionės“ pardavė 77 keliones, visoms pritaikė 3 proc. nuolaidą; UAB „Kalnų upė“ pardavė 1 kelionę, jai buvo pritaikyta 3 proc. nuolaida; UAB „Keliautojų klubas“ pardavė 6 keliones, visoms pritaikė 3 proc. nuolaidą; UAB „Kelionių gurmanai“ pardavė 22 keliones su 3 proc. nuolaida ir 4 keliones su 2 proc. nuolaida; UAB „Megaturas“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pardavė 109 keliones, visoms pritaikė 3 proc. nuolaidą; UAB „Neoturas“ pardavė 32 keliones, iš jų 22 buvo pritaikyta 3 proc. nuolaida; UAB „Travelonline Baltics“ atveju nustatyta, kad kelionėms taip pat taikyta 3 proc. nuolaida; UAB „Tropikai“ nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pardavė 18 kelionių, visoms pritaikė 3 proc. nuolaidą; UAB „Vestekspress“ pardavė 26 keliones su nuolaidomis iki 5 proc., iš kurių 12-ai buvo pritaikyta 3 proc. nuolaida.
17. Konkurencijos taryba pažeidimo pradžios momentu laikė 2009 m. rugpjūčio 27 d., kadangi nustatė, kad tą dieną E-TURAS sistemoje buvo paskelbtas pranešimas dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3 proc., ir techninėmis priemonėmis buvo apribota kelionių agentūrų galimybė pasirinkti taikytinos nuolaidos dydį užsakymams internetu iki 3 proc. Konkurencijos taryba nurodė, jog kelionių agentūros, būdamos protingais ir apdairiais ūkio subjektais, tą dieną sužinojo arba turėjo sužinoti apie nustatytą apribojimą, tačiau Konkurencijos taryba Nutarime nenustatinėjo, ar išvis ir, jei taip, tai kada konkrečiai kiekviena iš kelionių agentūrų de facto sužinojo sisteminio pranešimo turinį. Atsižvelgusi į tyrimo metu surinktus įrodymus (kelionių agentūrų, UAB „Eturas“ direktoriaus parodymus, Konkurencijos tarybos 2010 m. kovo 24 d. ir 2010 m. kovo 26 d. surašytus aktus, kuriuose užfiksuotos kai kurių kelionių agentūrų taikomos nuolaidos), Konkurencijos taryba Nutarime konstatavo, kad pažeidimas truko iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos, taigi iš viso 7 mėnesius. Dviems kelionių agentūroms buvo nustatytas trumpesnis pažeidimo laikotarpis, kadangi jos sutartis su UAB „Eturas“ nutraukė anksčiau nei 2010 m. kovo mėn.
18. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu dauguma pareiškėjų nurodė, kad jų pajamos iš nagrinėjamu laikotarpiu per E-TURAS sistemą parduotų kelionių sudarė itin mažą jų bendrų pajamų dalį (pvz., 0,12%, 0,2%, 0,0025%), Konkurencijos taryba tokių pareiškėjų teiginių neginčija.
19. Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į tai, kad, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, įvairūs kelionių pardavimo būdai parduodant kelionę dažnai naudojami ir derinami tarpusavyje kaip vienas kitą papildantys, o vartotojai pirkdami įvairiais šiais būdais organizuotas keliones iš esmės gauna tokią pačią prekę (paslaugą) – vartotojui aktualius kriterijus ir poreikius atitinkančią suorganizuotą kelionę, padarė išvadą, kad skirtingais būdais (t. y. tiek internetu, tiek biuruose) parduodamos organizuotos kelionės yra tarpusavyje pakeičiamos, todėl priskirtinos tai pačiai prekės rinkai. Atsižvelgusi į kelionių agentūrų paaiškinimus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad geografinė rinka apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teritorija, taigi buvo nustatyta, kad atitinkama rinka nagrinėjamu atveju – organizuotų kelionių pardavimo Lietuvos Respublikoje rinka. Atsižvelgusi į faktines aplinkybes, kad kelionių agentūros veikia ir nagrinėti nuolaidos apribojimo veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat į tai, kad kelionių agentūrų veikla parduodamų paslaugų pobūdžiu yra susijusi su kitomis valstybėmis, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad nagrinėjami UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų veiksmai galėjo paveikti prekybą tarp valstybių narių, todėl taikė ir SESV 101 straipsnį.
20. Taryba Nutarime konstatavo, jog kelionių agentūros „naudodamosi E-TURAS sistema tuo metu, kai 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo padaryti atitinkami šios sistemos pakeitimai, apribojant per šią sistemą parduodamoms kelionėms taikomų nuolaidų dydžius iki 3 procentų, įvertinusios pačios sistemos veikimo principus, jos savybes, UAB „Eturas“ paskelbtą sisteminį pranešimą bei pačių kelionių agentūrų internetinėse svetainėse skelbiamą informaciją apie taikomas nuolaidas ir nepareikšdamos jokio prieštaravimo galėjo pagrįstai numanyti, kad visos sistema besinaudojančios kelionių agentūros, kurias yra nesudėtinga dedant protingas pastangas atpažinti, taip pat taikys ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas kelionėms. Minėtos kelionių agentūros tarpusavyje atskleidė (viena kitą informavo), kokio dydžio nuolaidą jos ketina taikyti ateityje, tokiu būdu netiesiogiai (numanomu, nebyliu pritarimu) išreikšdamos bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje, taikant ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms. Toks kelionių agentūrų elgesys atitinkamoje rinkoje laikytinas jų suderintais veiksmais, todėl konstatuotina, kad derindamos savo veiksmus šios agentūros sudarė susitarimą taip, kaip susitarimas suprantamas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies ir 5 straipsnio prasme ir derino savo veiksmus taip, kaip jie suprantami SESV 101 straipsnio prasme“ (Nutarimo 171, 172 p.). Remdamasi ES Pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimu byloje Nr. T-99/04 AC-Treuhand AG prieš Europos Komisiją, Konkurencijos taryba konstatavo, jog UAB „Eturas“, nors ir neveikė nustatytoje atitinkamoje rinkoje, tačiau aktyviai dalyvavo suderintuose veiksmuose bei juos inicijavo (Nutarimo 173–177, 248 p.), todėl taip pat pažeidė SESV 101 straipsnį bei Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Dėl ginčo esmės

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teigia, kad nederino savo veiksmų taip, kaip jie suprantami SESV 101 straipsnio prasme, taigi nepažeidė SESV 101 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio. Kelionių agentūros nurodo, kad jos neišreiškė valios sumažinti taikomas nuolaidas, maksimalios nuolaidos apribojimas buvo vienašalis UAB „Eturas“ veiksmas. Kai kurie pareiškėjai, ypač tie, kurie ir prieš nuolaidos apribojimą taikė 3% nuolaidą, nurodė, kad nepastebėjo taikyto apribojimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pardavimai per E-TURAS sistemą sudarė itin mažą bendrųjų pareiškėjų pajamų dalį, o kai kurie iš jų nagrinėjamu laikotarpiu apskritai nepardavė kelionių per E-TURAS sistemą. Dalis pareiškėjų teigia, kad neperskaitė E-TURAS sistemoje patalpinto sisteminio pranešimo, negavo el. laiško su siūlymu balsuoti dėl nuolaidos ribojimo, balsavime nedalyvavo. Nurodo, kad dėl mažų pajamų, gaunamų iš šios sistemos, neprivalėjo atidžiai stebėti šią sistemą, dėmesį skyrė kitiems pardavimo kanalams. Sistema naudojosi dėl jos patogumo, galimybės teikti informaciją apie parduodamas keliones ir jas pardavinėti internetu, teigia, kad rinkoje tuo metu nebuvo alternatyvių informacinių sistemų, o kurti savo informacinę sistemą būtų pernelyg brangu. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad galėjo taikyti papildomas lojalumo nuolaidas, todėl iš esmės nuolaidos nebuvo ribojamos. Kelionių agentūros taip pat teigia, kad Konkurencijos taryba neįrodė valių suderinimo tarp kelionių agentūrų, todėl neįrodė ir pažeidimo horizontalumo.
22. Konkurencijos taryba teigia, kad E-TURAS sistema tapo priemone kelionių agentūroms suderinti veiksmus, joms neprireikė organizuoti susitikimų, kadangi E-TURAS sistemos teikiamos vienodos visoms kelionių agentūroms naudojimosi sąlygos sudarė galimybę net be tiesioginio kontakto suderinti valią dėl nuolaidos apribojimo. Konkurencijos taryba nurodo, kad E-TURAS sistemoje įvedus nuolaidos apribojimą ir kelionių agentūroms neprieštaravus dėl tokio apribojimo, kelionių agentūros išreiškė nebylų pritarimą tokiam apribojimui, ir taip suderino savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad sistema veikė vienodomis sąlygomis visoms kelionių agentūroms, E-TURAS sistema buvo lengvai atpažįstama kelionių agentūrų viešuose tinklalapiuose, kur buvo skelbiama ir informacija apie taikomas nuolaidas, kelionių agentūros neprieštaravo taikytam apribojimui ir vienos kitoms leido suprasti, kad jos taiko ir ateityje taikys riboto dydžio nuolaidas, bei tokiu būdu pašalino netikrumą dėl taikomų ir ateityje taikysimų nuolaidų dydžių. Atsakovas nurodo, kad nedidelės pajamos iš pardavimų per E-TURAS sistemą šiuo atveju neturi reikšmės, nes buvo suderinti veiksmai dėl kainos, be to, suderinti veiksmai dėl nuolaidos dydžio parduodant per E-TURAS sistemą paveikė ar galėjo paveikti kelionių, parduodamų biuruose, kainas. Teigia, kad analogiškos sistemos nebuvimas negali pateisinti sąžiningos konkurencijos reikalavimams prieštaraujančių veiksmų, be to, tyrimo metu nustatyta, kad kai kurios kelionių agentūros naudojo ir kitas kelionių paieškos ir rezervacijos sistemas. Dėl papildomos (lojalumo) nuolaidos taikymo galimybės nurodo, kad nuolaidos užsakymams internetu dydžio nustatymas bet kuriuo atveju darė įtaką kelionių agentūrų elgesiui, nustatant papildomas nuolaidas nuo šios ribos. Konkurencijos taryba taip pat teigia, kad pareiškėjai privalėjo būti apdairūs ir atsakingi, negalėjo ignoruoti ir nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir

aktualios Teisingumo Teismo praktikos

23. Remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) praktika, suderintų veiksmų sąvoka SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme reiškia tam tikrą veiksmų koordinavimo tarp įmonių formą, kuri, nors nėra pasiekusi stadijos, kai visiškai sudaromas susitarimas, žinomai pakeičia konkurencijos rizikas praktiniu bendradarbiavimu tarp jų (ESTT 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113, 114/73, Suiker Unie UA prieš Europos Komisiją, 26 punktas, 1993 m. kovo 31 d. sprendimas sujungtose bylose C-89, 104, 114, 116, 117, 125-129/85 Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją, 63 punktas).
24. Derinimo ir bendradarbiavimo kriterijai, kurie būtini siekiant nustatyti, ar veiksmai yra suderinti, ir kuriais tikrai nereikalaujama, kad būtų parengtas realus planas, turi būti suprantami atsižvelgiant į konkurencijos sampratą, kylančią iš SESV nuostatų, pagal kurią kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai nuspręsti dėl strategijos, kurią jis ketina įgyvendinti bendroje rinkoje (žr. Suiker Unie UA ir kiti prieš Europos Komisiją, cituota pirmiau, 173 punktas; 1981 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 172/80 Züchner prieš Bayerische Vereinsbank AG, 13 punktas; Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją, cituotas pirmiau, 63 punktas, 1998 m. gegužės 28 d. sprendimą C-7/95 P Deere prieš Europos Komisiją, 86 punktas). Nors šis nepriklausomumo reikalavimas nekliudo ūkio subjektams protingai prisitaikyti prie egzistuojančio ir numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai užkerta kelią bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių vienetų, kuriuo būtų paveikiamas esamo ar potencialaus konkurento elgesys rinkoje ar konkurentui būtų atskleidžiama elgesio kryptis, kurią jis nusprendė įgyvendinti ar ketina įgyvendinti rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas ar pasekmė yra sukurti tokias konkurencijos sąlygas, kurios neatitinka normalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje, atsižvelgiant į produktų ar paslaugų prigimtį, įmonių dydį ir skaičių bei rinkos dydį (žr. Suiker Unie UA ir kiti prieš Europos Komisiją, cituotas pirmiau, 174 punktas; Züchner prieš Bayerische Vereinsbank AG, cituotas pirmiau, 14 punktas, Deere prieš Europos Komisiją, cituotas pirmiau, 87 punktas).
25. Suderintais veiksmais gali būti laikomas ir toks elgesys, kai viena įmonė atskleidžia strateginę informaciją konkurentui(-ams), o tas konkurentas(-ai) ją priima (2000 m. kovo 15 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimas T-25/95 Cimenteries ir kt., 1849 punktas). Jei bendrovė iš konkurento gauna strateginių duomenų ir atsakydama aiškiai nepareiškia, kad nepageidauja gauti tokių duomenų, bus daroma prielaida, kad ji tą informaciją priėmė, o savo veiksmus rinkoje atitinkamai pritaikė (žr. 1999 m. liepos 8 d. ESTT sprendimas C-199/92 Hüls, 162 punktas; 1999 m. liepos 8 d. sprendimas C-49/92 Anic Partezipazioni, 121 punktas).
26. Kita vertus, ESTT jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, svarba. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendime Menarini Diagnostics S. R. L. prieš Italiją konstatavo, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos taikytinos ir konkurencijos bylose. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų bei paskirtų sankcijų pobūdį ir griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, kurių metu gali būti paskirtos piniginės baudos ar periodiniai mokėjimai (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1984 m. vasario 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Öztürk prieš Turkiją ir 1987 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Lutz prieš Vokietiją; ESTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hüls prieš Komisiją, C-199/92, 149 ir 150 punktai ir sprendimo Montecatini prieš Komisiją, C-235/92, 175 ir 176 punktai).
27. Remiantis ESTT praktika, kai kyla ginčas dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, Komisijai tenka pareiga įrodyti pažeidimus, kuriuos ji aptiko, ir pateikti įrodymus, kurie teisiniu požiūriu pakankamai pagrįstų aplinkybių, sudarančių pažeidimą, egzistavimą (1998 m. gruodžio 17 d. ESTT sprendimas C-185/95 Baustahlgewebe GmbH prieš Europos Komisiją, 58 punktas). Komisija privalo nurodyti faktus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad įmonė dalyvavo tokiame pažeidime ir kad buvo atsakinga už įvairius jo aspektus. Kai pažeidimas apima konkurencijos teisei prieštaraujančius susitarimus ir suderintus veiksmus, Komisija privalo parodyti, kad įmonė norėjo savo elgesiu prisidėti prie bendrų tikslų, kurių siekė visi dalyviai ir kad ji žinojo ar galėjo protingai numatyti kitų įmonių planuojamus ar įgyvendintus realius veiksmus, siekiant tų pačių tikslų, ir kad ji buvo pasiruošusi prisiimti riziką (ESTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimas C-49/92 Europos Komisija prieš Anic Partecipazioni, 86, 87 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje sprendžiamas ir klausimas dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, atitinkama įrodinėjimo pareiga, kurią pagal ESTT praktiką turi Europos Komisija, teisėjų kolegijos vertinimu, nacionaliniame procese tenka nacionalinei konkurencijos priežiūros institucijai, t. y. šiuo atveju, Konkurencijos tarybai.
28. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas 1998 m. gegužės 14 d. sprendime T-295/94 Buchmann GmbH prieš Europos Komisiją yra nurodęs, kad įmonei gali būti taikoma atsakomybė už dalyvavimą visame kartelyje, nors ji tiesiogiai dalyvavo tik viename ar keliuose kartelio sudedamuosiuose elementuose, jei įrodoma, kad ji žinojo ar privalėjo žinoti, kad antikonkurenciniai veiksmai, kuriuose ji dalyvavo, buvo dalis bendro plano ir tas bendras planas turėjo visus kartelio sudedamuosius elementus (121 punktas).
29. ESTT yra sprendęs dėl nebylaus pritarimo egzistavimo 2003 m. gruodžio 3 d. sprendime C-74/04 Europos Komisija prieš Volkswagen AG, kuriame nurodė, kad „šalių valia gali išplaukti ir iš nagrinėjamos platinimo sutarties sąlygų, ir iš šalių elgesio, ir, be kita ko, iš galimo tylaus platintojų sutikimo su automobilių gamintojo pasiūlymu“ (44 punktas). Taip pat ESTT pažymėjo, kad Pirmosios instancijos teismas savo motyvuose padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog konkurencijos taisykles atitinkančios platinimo sutarties sąlygos negali būti laikomos leidžiančiomis pateikti šioms taisyklėms prieštaraujančius pasiūlymus (53 punktas).
30. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas 2000 m. spalio 26 d. sprendime T-41/96 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Europos Bendrijų Komisija prieš Bayer AG, spręsdamas dėl vertikaliųjų konkurencijos teisės draudžiamų susitarimų egzistavimo, yra nurodęs, kad Komisija negali pagrįstai nustatyti, jog akivaizdžiai vienašališkas gamintojo elgesys, įgyvendinamas sutartinių santykių su platintojais kontekste, yra susitarimas tarp įmonių SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme, jei nėra nustatomas tiesioginis ar implicitinis kitų šalių pritarimas (72 punktas). ESTT 2004 m. sausio 6 d. sprendime C-2/01 ir C-3/01 yra nurodęs, kad susitarimas negali būti laikomas pagrįstai nustatytu remiantis vienos iš susitariančių šalių vienašaliais veiksmais, kurie gali būti įgyvendinti be kitos šalies pagalbos (101 punktas). Teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar šie kriterijai taikytini ir nustatant horizontaliai suderintų veiksmų tokioje informacinėje sistemoje, dėl kurios sprendžiama pagrindinėje byloje, buvimą.
31. Minėta, kad informacinėje sistemoje, kurioje dalyvavo pareiškėjai byloje vertinamu atveju, buvo patalpintas informacinis pranešimas apie internetu parduodamų kelionių nuolaidos apribojimą, be kita ko, nurodant, kad toks apribojimas nustatytas atsižvelgiant į informacinės sistemos naudotojų (kelionių agentūrų) pasiūlymus ir pageidavimus. Nagrinėjamoje byloje yra ir tokių nubaustų kelionių agentūrų, kurios taikė 3% nuolaidą tiek prieš nuolaidos apribojimą, tiek po jo, arba apskritai nepardavė kelionių per E-TURAS sistemą laikotarpiu, kuriuo Konkurencijos taryba laikė buvus suderintus veiksmus, ir šios kelionių agentūros teigia, kad nežinojo apie taikytą nuolaidos apribojimą. Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos dėstomos pozicijos, sisteminio pranešimo egzistavimas yra pagrindinis Konkurencijos tarybos įrodymas šių bendrovių atžvilgiu. Tai yra Konkurencijos taryba iš esmės taiko prezumpciją, kad šie ūkio subjektai žinojo arba privalėjo žinoti apie nustatytą nuolaidų apribojimą sistemoje, kadangi perskaitė arba privalėjo perskaityti minėtą sisteminį pranešimą. Be to, Konkurencijos taryba nurodo, kad apie taikomą nuolaidos ribojimą kelionių agentūros privalėjo suprasti ir įvertinusios pačios E-TURAS sistemos veikimo principus (sistema veikia vienodai visų sistemoje dalyvaujančių kelionių agentūrų atžvilgiu), jos savybes bei pačių kelionių agentūrų viešose interneto svetainėse skelbiamą informaciją apie taikomas nuolaidas (E-TURAS sistema interneto svetainėse buvo lengvai atpažįstama).
32. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju kelionių agentūros naudojosi informacine (prekybos) sistema kartu su savo konkurentais (apie šį faktą jos žinojo arba privalėjo žinoti), todėl jos turėjo būti rūpestingos, dėmesingos, atidžios, ir dėl šių priežasčių galima teigti, kad jos turėjo perskaityti per sistemą siunčiamus pranešimus. Juolab kad dalis Konkurencijos tarybos nubaustų bendrovių, dalyvavusių sistemoje, pripažino žinojusios apie nustatytą nuolaidos ribą, faktiškai ją įgyvendino. Remiantis tuo ir atsižvelgiant į faktą, jog konkurencijos teisės pažeidimai pasižymi latentiškumu ir siekiu kuo labiau paslėpti pažeidimų įrodymus, iš tiesų galbūt minėtas įrodymas apie sisteminį pranešimą dėl nuolaidų ribojimo šios bylos visų aplinkybių kontekste gali būti laikomas pakankamai patvirtinančiu arba leidžiančiu bent jau preziumuoti nebylų kelionių agentūrų pritarimą nuolaidų ribojimui. Kita vertus, taip pat minėta, kad nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimus galioja nekaltumo prezumpcija. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad ūkio subjektai iš tiesų perskaitė minėtą pranešimą ir suvokė, kad tokiu būdu informacinės sistemos dalyvės suderino savo veiksmus, apribodamos internetu parduodamų kelionių nuolaidos dydį.
33. Dalis ūkio subjektų neigia žinoję apie nustatytą nuolaidų ribą. Be to, kai kurie ūkio subjektai prieš nuolaidos apribojimo įvedimą sistemoje reguliariai taikė tokio paties dydžio (3 proc.) nuolaidą. Keletas kelionių agentūrų pirmąsias keliones per E-TURAS sistemą pardavė po 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir pritaikė joms 3% nuolaidą. Buvo ir tokių, kurie apskritai nepardavė kelionių per sistemą po to, kai buvo nustatyta nuolaidos riba. Taigi teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar vien tik sisteminio pranešimo apie nuolaidų apribojimą išsiuntimas sistemoje šios bylos aplinkybių kontekste gali būti pakankamu įrodymu patvirtinti arba preziumuoti, kad dalyvavę sistemoje ūkio subjektai, kurie nepripažino žinoję apie nuolaidų ribojimą ir nepakeitė taikomų nuolaidų dydžio ar nepardavė kelionių per E-TURAS sistemą, žinojo arba privalėjo žinoti apie joje nustatytą nuolaidų apribojimą.
34. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ 2 straipsnyje nustatyta, kad visuose nacionaliniuose ar Bendrijos procesuose dėl Sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymo pareiga įrodyti Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ar 82 straipsnio pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo. ESTT savo praktikoje yra nurodęs, kad įrodinėjimo naštos paskirstymas, įrodinėjimo standartas bei faktų teisinė kvalifikacija yra teisės klausimai (ESTT, 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimas C-185/95 P Baustahlgewebe GmbH prieš Europos Komisiją, 23, 128 punktai, 2004 m. sausio 6 d. sprendimas Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Europos Bendrijų Komisija prieš Bayer AG, cituota pirmiau, 61 punktas; 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas C-551/03 P General Motors BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 51 punktas). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai iškilo abejonių dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių bei pažeidimo, įtvirtinto SESV 101 straipsnio 1 dalyje, sudėties, t. y. kilo klausimas, kokia yra SESV 101 straipsnyje įtvirtinto konkurencijos teisės pažeidimo sudėtis. Šis aspektas svarbus apskritai sprendžiant, ar Konkurencijos taryba nustatė pakankamai faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimą, taip pat nustatyti tokio pažeidimo pradžią, t. y. momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama pažeidimo trukmė. Todėl kyla klausimas, ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ūkio subjektams dalyvaujant tokioje, kaip apibūdinta šioje byloje, bendroje informacinėje sistemoje, Konkurencijos tarybai įrodžius, kad šioje sistemoje buvo patalpintas sisteminis pranešimas apie nuolaidų ribojimą ir nustatytas techninis ribojimas įvesti nuolaidos dydį, gali būti taikoma prezumpcija, kad šie ūkio subjektai žinojo ar privalėjo žinoti apie informacinėje sistemoje patalpintą sisteminį pranešimą, ir, neprieštaraudami taikomam nuolaidos ribojimui, taip išreiškė nebylų sutikimą dėl kainų nuolaidos ribojimo, dėl ko jiems gali būti taikoma atsakomybė dėl veiksmų derinimo pagal SESV 101 straipsnį? Jei atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, teisėjų kolegijai kyla klausimas, į kokius faktorius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar ūkio subjektai, dalyvaujantys bendroje informacinėje sistemoje tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, suderino savo veiksmus SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme?

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos teisės, kuri turi būti taikoma byloje, aiškinimo klausimui, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 str.).
36. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, atsakymai į paminėtus klausimus turi esminę reikšmę nagrinėjant bylą, t. y. sprendžiant, ar tarp kelionių agentūrų buvo suderinti veiksmai, pažeidžiantys SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 133 straipsniu, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ūkio subjektams dalyvaujant tokioje, kaip apibūdinta šioje byloje, bendroje informacinėje sistemoje, Konkurencijos tarybai įrodžius, kad šioje sistemoje buvo patalpintas sisteminis pranešimas apie nuolaidų ribojimą ir nustatytas techninis ribojimas įvesti nuolaidos dydį, gali būti taikoma prezumpcija, kad šie ūkio subjektai žinojo ar privalėjo žinoti apie informacinėje sistemoje patalpintą sisteminį pranešimą, ir, neprieštaraudami taikomam nuolaidos ribojimui, išreiškė nebylų sutikimą apriboti kainų nuolaidas, todėl jiems gali būti taikoma atsakomybė dėl veiksmų derinimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį?

2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, į kokius faktorius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar ūkio subjektai, dalyvaujantys bendroje informacinėje sistemoje tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, suderino savo veiksmus SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme?

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Dainius Raižys