Civilinė byla Nr. e2A-697-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13922-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.12.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.22

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. D. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13787-950/2021 pagal ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį atsakovams G. D. ir E. Š. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. U. ir I. Š..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. R. L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 50/2893 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) taikyti dvišalę restitucija – grąžinti 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) jos nuosavybėn, grąžinant atsakovui E. Š. jo sumokėtą pinigų sumą – 1 000,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisė lygiomis dalimis po 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams pateikus pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovės G. R. L., atsakovo E. Š. ir atsakovo G. D., bei taikė dvišalę restituciją: grąžino 50/2893 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovės G. R. L. nuosavybėn, įpareigojant ieškovę G. R. L. grąžinti atsakovui E. Š. sumokėtą pinigų sumą – 1 000,00 Eur; iš atsakovų ieškovės naudai priteisė lygiomis dalimis po 1 244,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – po 16,92 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisė lygiomis dalimis po 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

5.       Kauno apylinkės teisme 2022 m. vasario 22 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Ieškovė prašyme nurodo, kad teismas, priimdamas jos naudai sprendimą, neišsprendė visų ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Ieškovė prašė priimti papildomą sprendimą dėl iš atsakovų jos naudai panaikintu teismo sprendimu už akių priteistų po 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 700,00 Eur atsiliepimo į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimo išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priėmė papildomą sprendimą – iš atsakovų ieškovės naudai priteisė po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo paskirstytos galutiniu teismo sprendimu.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė civilinėje byloje 2020 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 už teikiamą pradinį ieškinį sumokėjo 188,00 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat, ieškovė patyrė ir 2 700,00 Eur (1000,00 Eur + 600,00 Eur + 400,00 Eur + 700,00 Eur) dydžio išlaidas advokato A. Č. teisinei pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovė civilinėje byloje buvo pateikusi duomenis apie patirtas bendras 2 888,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2022 m. vasario 8 d., ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovų ieškovės naudai iš viso priteista 2 488,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Tačiau liko nepaskirstyta 400,00 Eur suma pagal 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 712040, tai šios išlaidos priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 200,00 Eur, ieškovės naudai, priimant papildomą teismo sprendimą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovai G. D. ir E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo turi būti pateikiamas įstatymo nustatyto termino ribose. Sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2021 m. lapkričio 12 d., atitinkamai prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo galėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d. Šiuo atveju ieškovės atstovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pateiktas tik 2022 m. vasario 22 d., t. y. terminą tokiam prašymui pateikti praleidus daugiau negu dviem mėnesiais, net ir po to, kai ši byla buvo išnagrinėta apeliacinėje instancijoje.

1.2.       Pateikdamas prašymą ieškovės atstovas ne tik nepateikė jokių prašymo priimti papildomą sprendimą termino praleidimą patvirtinančių įrodymų, tačiau iš viso neteikė prašymo atnaujinti terminą tokiam prašymui pateikti. Iš to seka, kad teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovės atstovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti, kadangi tokiam prašymui pateikti yra įstatymu nustatytas terminas, kuriam pasibaigus ši teisė nebegali būti realizuojama, išskyrus atvejus, kai šalis pateikia prašymą terminą atnaujinti, bei nurodo priežastis, sutrukdžiusias šia teise pasinaudoti.

1.3.       Šiuo atveju prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti bei priežasčių ir įrodymų, patvirtinančių tokio termino praleidimo priežastis, pateikimas automatiškai nesuteikia teisės į tokio prašymo tenkinimą, kadangi teismas, gavęs tokį prašymą, dar privalo įvertinti procesinio termino praleidimo priežastis ir jas pripažinti svarbiomis. Tik pripažinus procesinio termino praleidimo priežastis svarbiomis, teismas atnaujina prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimo terminą ir tik tada sprendžia patį prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju, ieškovės atstovas neprašė teismo atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl teismas negalėjo iš viso spręsti pateikto prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovė atstovaujama profesionalaus teisininko turėjo galimybę įstatymo nustatyto termino ribose realizuoti savo teises.

9.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš atsakovų ieškovės naudai buvo priteisėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovės G. R. L. ir atsakovų E. Š. ir atsakovo G. D., bei taikė dvišalę restituciją: grąžino 50/2893 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovės G. R. L. nuosavybėn, įpareigojant ieškovę G. R. L. grąžinti atsakovui E. Š. sumokėtą pinigų sumą – 1 000,00 Eur; iš atsakovų ieškovės naudai priteisė lygiomis dalimis po 1 244,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – po 16,92 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisė lygiomis dalimis po 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

13.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodant, kad teismas, priimdamas jos naudai sprendimą, neišsprendė visų jos pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Ieškovės prašymas priimtas teisėjo 2022 m. vasario 23 d. rezoliucija ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu buvo patenkintas iš dalies, jos naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiant po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo paskirstytos priimtu teismo sprendimu. Teismas sprendė, kad ieškovė civilinėje byloje buvo pateikusi duomenis apie patirtas bendras 2 888,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendimu iš atsakovų ieškovės naudai iš viso buvo priteista 2 488,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau liko nepaskirstyta 400,00 Eur suma pagal 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 712040. 

14.       Atsakovai (apeliantai) su priimtu papildomu sprendimu nesutinka argumentuodami, kad jis yra priimtas pažeidžiant CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą dvidešimties dienų terminą, t. y. terminas kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo yra praleistas, tuo tarpu ieškovė nepateikė prašymo jį atnaujinti ir nenurodė jo praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl teismas neturėjo teisės spręsti ieškovės pateikto prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

15.       Priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimas bei dydis yra pagrindžiami atitinkamais dokumentais, teismas privalo paskirstyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 straipsnio 5 dalis 3 punktas). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos neįvykdymas laikytinas sprendimo trūkumu, šalintinu papildomo teismo sprendimo pagalba (CPK 277 straipsnis). Išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010-10-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Taigi CPK imperatyviai įpareigoja šalį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

16.       Aptariamu atveju byloje ginčo dėl to, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu iš atsakovų ieškovės naudai buvo priteista 2 488,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikusi duomenis apie jos turėtas bendras 2 888,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kad, priimant teismo sprendimą, liko nepaskirstyta ieškovės turėta 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pagal 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 712040, nėra. Byloje kyla ginčas dėl to, kad, atsakovų teigimu, ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo jau yra pateiktas praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą dvidešimties dienų terminą ir prašymo šį terminą atnaujinti ieškovė nepateikė, taip pat nenurodė jo praleidimą pateisinančių priežasčių.

17.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Papildomą sprendimą priima tas teismas, kuris neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. 

18.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ir atsakovų ginčą dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo iš esmės išsprendė priimdamas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą, tačiau, spręsdamas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išsprendė ne visų ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2022 m. vasario 22 d., t. y., kaip pagrįstai nurodo ir atsakovai, jau praleidusi įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą, skaičiuotiną nuo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo, kuriuo neišspręstas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašymo atnaujinti praleistą terminą papildomo sprendimo priėmimui nepateikė, jo pradžią nepagrįstai susiedama su Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria buvo netenkintas atsakovų apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo panaikinimo.

19.       Civilinio proceso įstatymas imperatyviai nustato, jog procesiniai veiksmai atliekami per įstatymo nustatytus ar teismo paskirtus terminus. Išnykus teismo nustatytam ar paskirtam terminui išnyksta teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra naikinamasis, todėl kai jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo pateikė praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą, todėl sutiktina su atsakovais, kad ji turėjo pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodydama jo praleidimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas taip pat turi teisę savo iniciatyva atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo priėmė 2022 m. vasario 23 d. rezoliucija bei skundžiamu procesiniu sprendimu išspręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės išsprendė ir termino atnaujinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams apeliaciniu skundu nekeliant klausimo dėl iš jų ieškovės naudai papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, apeliaciniame skunde įvardinti pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą nekeičia fakto, kad ieškovės prašymas buvo priimtas bei išnagrinėtas, o tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

21.       Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą papildomą sprendimą, todėl atsakovų G. D. ir E. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu ieškovė į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,94 Eur, tačiau jas padalinus abejiems atsakovams lygiomis dalimis, šios išlaidos sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                Egidijus Tamašauskas