Civilinė byla Nr. e2A-711-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00001-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoatliekos“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl darbų kainos sumažinimo ir permokėtos kainos dalies priteisimo ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoatliekos“ dėl atsisakymo nuo sutarties sąlygos ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo; tretieji asmenys akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinbeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Dujovika“, uždaroji akcinė bendrovė „Ugira“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „TAEM urbanistai“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekoatliekos“ kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti ieškovės UAB „Ekoatliekos“ ir atsakovės UAB „Rudesta“ 2014 m. gegužės 29 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. 2014-09 (toliau – Sutartis) kainą 303 790,63 Eur suma, t. y. nuo 4 275 370,71 Eur iki 3 971 580,08 Eur; priteisti iš atsakovės 229 445,89 Eur permokėtą kainos dalį, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį atsakovė atliko objekto „Komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r. statyba“ (toliau – Objektas) statybos darbus. Garantiniu laikotarpiu išryškėjo atsakovės atliktų statybos darbų trūkumai. Šalys 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. gegužės 27 d. pasirašė susitarimus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo pašalinti nustatytus trūkumus sutartais terminais. Atsakovė trūkumų šalinimo darbų tinkamai neįvykdė. Paaiškėjus kitiems atsakovės atliktų statybos darbų trūkumams, 2016 m. birželio 17 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie 2016 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, kuriuo, be kita ko, dar kartą pratęsė terminą (iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.) visiems iki tol nustatytiems statybos darbų trūkumams pašalinti. Atsakovė 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje nutraukė statybos darbų trūkumų pašalinimo darbus. Kadangi atsakovė per protingą terminą neatlygintinai statybos darbų trūkumų nepašalino, ieškovė prašo taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą užsakovo teisių gynimo būdą, t. y. atitinkamai sumažinti darbų kainą (tiek, kiek kainuotų pašalinti trūkumus).

3.       Atsakovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė atsisakė savo reikalavimo priteisti 229 445,89 Eur permokėtą kainos dalį, ir prašė įtraukti ieškovę į kreditorių sąrašą atsakovės bankroto byloje bei patvirtinti tokio dydžio finansinį reikalavimą.

4.       Atsakovė BUAB „Rudesta“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti atsakovės teisę atsisakyti 2016 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo prie 2016 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo (sudaryto tarp UAB „Rudesta“ ir UAB „Ekoatliekos“) 3-ame punkte esančios sąlygos, kuria šalys susitarė dėl mokėjimo (galutinio atsiskaitymo) pagal Sutartį sulaikymo; priteisti iš UAB „Ekoatliekos“ 74 344,72 Eur skolos ir 6 691,02 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Atsakovė nurodė, kad ginčijama papildomo susitarimo sąlyga įtvirtino esminę šalių nelygybę ir iškreipė šalių tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą, todėl atsakovė turi teisę jos atsisakyti pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį. Atsakovės vadovas, pasirašydamas ieškovės pasiūlytą papildomą susitarimą, manė, kad jei nebus nustatyta atsakovės kaltės dėl esamų trūkumų, tai ieškovė sąžiningai mokės atsakovei sulaikytą sumą. Vėliau buvo nustatyta, kad esami įtrūkiai buvo leistino dydžio, be to, nustatyta projekto sprendinių klaidų, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Ekoatliekos“ ieškinį patenkino – Sutarties kainą sumažino 303 790,63 Eur suma; pripažino, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei BUAB „Rudesta“ sulaikytą pagal Sutartį 74 344,74 Eur sumą, sumažinus Sutarties darbų galutinę kainą, yra pasibaigusi; įtraukė ieškovę į atsakovės kreditorių sąrašą bankroto byloje ir patvirtino ieškovės 229 445,89 Eur finansinį reikalavimą; atsakovės priešieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad pagal Sutartį darbų kaina su PVM yra 4 275 370,71 Eur. Šalys 2015 m. lapkričio 23 d. sudarė galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė už atliktus statybos rangos darbus yra sumokėjusi atsakovei 4 201 025,97 Eur, o dalį kainos – 74 344,74 Eur sulaikė, remdamasi šalių papildomais susitarimais dėl po darbų priėmimo išryškėjusių trūkumų pašalinimo.

8.       Teismas, įvertinęs šalių po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo pasirašytus papildomus susitarimus ir defekto aktus bei ieškovės pareikštas pretenzijas atsakovei, konstatavo, kad atsakovė, sutikusi su statybos darbų defektais, kurie nebuvo akivaizdūs ir išryškėjo tik pradėjus eksploatuoti Objektą, jų tinkamai nepašalino. Byloje pateikta 2016 m. spalio 21 d. eksperto J. Ražaičio išvada ir 2012 m. gruodžio 5 d. papildyta eksperto išvada patvirtina atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų (defektų) faktą ir rangovo atsakomybę (CK 6.697 str. 3 d.). Atsakovei neištaisius darbų trūkumų ir ėmus neigti savo atsakomybę, ieškovė dėl kilusios grėsmės aplinkai pagrįstai pasitelkė UAB „Vizgintos statyba“, kuri atliko dešimties fermentavimo tunelių priekinės dalies sandarinimo darbus. Tačiau užbaigus šiuos darbus ir atlikus bandymus, paaiškėjo, kad tokiu būdu problemos išspręsti nepavyko, todėl prieita išvados, kad būtina iš naujo atlikti tunelių grindų statybos darbus. Teismas atsakovės prašymu skyrė byloje statybos technologinę teismo ekspertizę, tačiau atsakovė atsisakė ekspertizės, nesumokėdama į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą. Todėl teismas vadovavosi ieškovės pateiktomis eksperto J. Ražaičio išvadomis.

9.       Pagal 2016 m. gruodžio 2 d. A. S. sudarytą lokalinę sąmatą vieno fermentavimo tunelio grindų statybos darbų perdarymas (esamų grindų išardymas ir naujų įrengimas) kainuoja 23 368,51 Eur. Šią kainą pagrindžia ir UAB „Ugira“ 2017 m. gruodžio 11 d. raštas „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. 241, taip pat ir 2017 m. gruodžio 13 d. eksperto J. Ražaičio išvada, kurioje konstatuota, kad sąmatoje nurodyti darbų kiekiai ir įkainiai yra pagrįsti. Šių įrodymų ir juose atliktų skaičiavimų atsakovė iš esmės neginčijo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė reikalingų atlikti statybos darbų (defektų šalinimo trylikoje fermentavimo tunelių) kainą, kuri yra 303 790,63 Eur. Teismas nustatė, kad nesandarių fermentavimo tunelių iš viso yra penkiolika, tačiau dėl išlaidų, reikalingų dviejų tunelių (t. y. Nr. 8 ir Nr. 13) trūkumams pašalinti, atlyginimo, taip pat dėl kitų atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumo pašalinimo ieškovė kreipėsi į draudimo kompaniją.

10.       Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo 3 punkte šalys susitarė, jog atsakovei nepašalinus visų statybos darbų trūkumų, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodytų 2016 m. birželio 17 d. bioreaktoriaus Nr. 1 (T-l0301) defektų akte, ieškovė turi teisę toliau laikyti sulaikytą sumą iki 17 mėnesių, t. y. sulaikyta suma ar jos dalis atsakovei sumokama tik pasibaigus 17 mėnesių garantiniam terminui. Iki bylos iškėlimo teisme ir jos išnagrinėjimo atsakovė nepašalino nustatytų statybos darbų trūkumų, už kuriuos buvo atsakinga pagal Sutartį, todėl ji pagal papildomą susitarimą neturėjo teisės reikalauti, o ieškovė neturėjo prievolės sumokėti sulaikytą sumą. Bylos užbaigimo nagrinėti teisme momentu ieškovė teoriškai jau turi vykdytiną prievolę pagal sutartį, t. y. sumokėti atsakovei 74 344,74 Eur. Tačiau šalių ginčas ir dėl ieškovės prievolės pagal Sutartį atsakovei, ir atsakovės prievolės ieškovei dėl trūkumų (defektų) pašalinimo kainos ir sąlygų, ir dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje bei atsakovės nesutikimo su šiuo reikalavimu yra nagrinėjami šioje byloje, todėl vienų reikalavimų patenkinimas lems kitų atmetimą. Teismas sprendė, kad ieškovė, nepaisant pasikeitusio atsakovės teisinio statuso (bylos nagrinėjimo metu atsakovei iškelta bankroto byla), turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl jos pasirinktasis būdas dėl sutarties kainos sumažinimo yra pagrįstas, neprieštarauja teisiniam reguliavimui, Įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), todėl priimtinas ir tenkintinas. Sutartyje nustatytos darbų kainos sumažinimas 303 790,63 Eur suma šalių ginčo atveju lemia ieškovės prievolės sumokėti atsakovei sulaikytą 74 344,74 Eur sumą (nesumokėtą kainos dalį) pasibaigimą ir atsakovės prievolės grąžinti ieškovei 229 445,89 Eur sumą (permokėtą kainos dalį) atsiradimą. Atsakovės teisiniai ir faktiniai argumentai dėl papildomo susitarimo 3 punkto panaikinimo, kaip diskriminuojančio atsakovę, niekuo nepagrįsti ir taip negali būti vertinami. 

11.       CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisė reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainą už rangovo netinkamai atliktus arba neatliktus darbus, kuomet užsakovas dar nėra už juos sumokėjęs, nors rangovas ir prašo sumokėti, tik panaši savo forma ir turiniu į reiškiamą finansinį reikalavimą bankroto byloje, nes netiesiogiai gali būti siejama su ieškovės nuostoliais, tačiau nelaikytina finansiniu reikalavimu ĮBĮ prasme. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs ieškovės reikalavimo esmę, pasikeitus atsakovės teisiniam statusui – pirmiausiai sumažinti Sutarties darbų kainą tai daliai darbų, kurių atsakovė iš esmės neatliko (atliko netinkamai ir juos reikia atlikti iš naujo), bei pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei tuo pagrindu dėl nesumokėtos dalies pagal Sutartį yra pasibaigusi, taigi nelieka ir prievolės sumokėti 74 344,74 Eur sumą, viršijančią Sutarties kainą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

12.       Teismo vertinimu, atlikus veiksmą, kuris jau net ir savo esme būtų nelogiškas, t. y. priteisus bankrutuojančiai bendrovei (ginant jos kreditorių interesus) nesumokėtą pagal Sutartį sumą ir ją išieškojus, o po Sutarties kainos sumažinimo sudarius pagrindą ieškovei kreiptis į bankroto bylą su tokio pat dydžio finansiniu reikalavimu, būtų pažeistas ne tik viešasis interesas, bet ir vieni esminių teisinio gėrio ir tikrumo, teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Atsakovė BUAB „Rudesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

13.1.                      Atsakovė Sutartį įvykdė visiškai, o galutinis darbų rezultatas 2015 m. lapkričio 23 d. aktu buvo perduotas ieškovei, kuri darbus priėmė ir patvirtino, kad dėl atliktų darbų pretenzijų atsakovei neturi. Ieškovei atsirado pareiga atsiskaityti su atsakove Sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.687 str. 1 d.). Vadovaujantis teismų formuojama praktika, įmonei iškėlus bankroto bylą, šalis netenka teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo. Sulaikytos sumos priklauso rangovui, todėl, atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011). Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatomis ieškovė buvo informuota, kad visos šalių sudarytos sutartys yra laikomos pasibaigusiomis ir nebus vykdomos. Teismui iš esmės atlikus įskaitymą, ieškovės finansinis reikalavimas atsakovės atžvilgiu sulaikytos sumos apimtimi buvo patenkintas pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto draudimus. Todėl teismo išvada, kad ieškovė pirmiausia pareiškė reikalavimą sumažinti Sutarties kainą už tą dalį darbų, kurių atsakovė iš esmės neatliko, bei pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei tuo pagrindu yra pasibaigusi, todėl nelieka pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (CPK 185 str.).

13.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas sumažinti Sutarties kainą nelaikytinas finansiniu reikalavimu ĮBĮ prasme. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti alternatyvūs užsakovo pažeistų teisių gynimo būdai, kurių tikslas yra užtikrinti, jog užsakovo pasirinkta forma jam būtų kompensuota už rangovo nepasiektą sutarties darbų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikalavimai atlyginti nuostolius arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas yra laikytini finansiniais reikalavimais, todėl galiojant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto draudimams, be kita ko, įskaityti priešpriešinius reikalavimus, kreditorius, įvykdęs savo prievoles bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu, savo teises gali ginti pareikšdamas finansinį reikalavimą bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013). Visi alternatyvūs teisių gynimo būdai yra paremti tomis pačiomis objektyviomis aplinkybėmis, t. y. trūkumų faktu bei jų finansine išraiška. Priešingas minėtų teisės normų aiškinimas reikštų ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo patenkinimą neatsižvelgiant į kitus atsakovės kreditorius bankroto byloje, o tai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 35 str.).

13.3.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013, nes tos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. toje byloje atsakovas nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, be to, sprendžiant kainos sumažinimo klausimą reikšmės turėjo faktas, kad atsakovas nebuvo atlikęs visų sutartų darbų. Ieškovė šioje byloje nurodė, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų turės samdyti kitus rangovus ir už atsakovės darbų perdarymą sumokėti 303 790,63 Eur, taigi, ieškovė iš esmės siekia gauti iš atsakovės nurodyto dydžio nuostolių atlyginimą.

13.4.                      Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstas prielaidas, jog trūkumus taisyti reikia visuose penkiolikoje fermentavimo tunelių. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokią sumą fermentavimo tunelių remontui įsipareigojo atlyginti draudimo bendrovė, t. y. kad sutiko atlyginti tik dviejų fermentavimo tunelių remonto išlaidas. Teismas, sumažindamas Sutarties kainą, rėmėsi tik ieškovės pozicija, neįvertinęs byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje yra įrodytas atsakovės netinkamai atliktų darbų faktas (CPK 185 str.). Neįrodžius esminių ieškovės pareikšto reikalavimo sąlygų, ieškinys patenkintas nepagrįstai.

14.       Ieškovė UAB „Ekoatliekos“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

14.1.                      Ginčo santykio daliai dėl Sutarties kainos sumažinimo 74 344,74 Eur suma netaikytinas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, nes ieškovė nereikalauja, kad atsakovė vykdytų (teismo būtų įpareigota vykdyti) kokias nors prievoles pagal Sutartį ar įstatymą. Apeliantė remiasi aukštesnės instancijos teismų sprendimais (nutartimis), priimtais bylose, kurių faktinės aplinkybės yra netapačios ir nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ne ta pati teisė. Nei vienoje iš apeliantės nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas ginčas dėl darbų kainos sumažinimo ir nebuvo aiškinamas bei taikomas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas, inter alia (tarp kitko) nebuvo pasisakyta dėl jo santykio su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, todėl šiais sprendimais (nutartimis) nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta priešingai, nei 2011 m. lapkričio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011, t. y. kad bankrutuojantis rangovas neturi teisės reikalauti sumokėti užsakovo sulaikytą sumą, užtikrinančią garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymą, kol nesuėjo terminas ir (ar) neįvyko kitos sąlygos, su kuriomis susietas sulaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-452/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-447/2011; 2013 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-860/2013; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634-516/2017).

14.2.                      Sumažinęs Sutarties kainą, teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei sulaikytą 74 344,74 Eur sumą (t. y. nesumokėtą darbų kainos dalį) pasibaigė. Šiuo pagrindu pasibaigus ieškovės prievolei, atsakovė nebeturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Ginčo dalyje dėl 74 344,74 Eur sumos šalių nebesiejo priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius, o ne patenkino jį ir atliko įskaitymą.

14.3.                      CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas sumažinti netinkamai atliktų darbų kainą, kuomet užsakovas dar nėra už juos sumokėjęs, nelaikytinas finansiniu reikalavimu ĮBĮ prasme. Tą patvirtina šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-402/2010). Šiuo aspektu teisiškai reikšmingos aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013 ir nagrinėjamoje byloje yra identiškos. Patenkinus tokį reikalavimą, teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai, jis sukelia teisinius padarinius pats savaime, todėl užsakovas su tokiu reikalavimu negali būti įtrauktas į bankrutuojančio rangovo kreditorių sąrašą, nes bankroto procese toks reikalavimas objektyviai negalės būti tenkinamas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę <…> toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016).

14.4.                      Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą. Atsakovė nepaneigė fermentavimo tunelių grindų konstrukcinių trūkumų fakto, apskritai nekvestionavo nei lokalinėje sąmatoje nurodytų atskirų darbų rūšių, nei kiekių, nei įkainių. Atsakovės netinkamai (nekokybiškai) pastatytų fermentavimo tunelių yra 15 vnt. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 13 vnt. fermentavimo tunelių, o dėl likusių 2 vnt. fermentavimo tunelių ir papildomų darbų bei trūkumų kreipėsi į draudimo bendrovę. Draudiminė apsauga suteikta tik 100 000 Eur sumai. Draudimo bendrovė priėmė sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju, reikalavimo dydį – pagrįstu.

15.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų taikymo, kai rangovui iškelta bankroto byla

17.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas numato įvairius dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdus, kurie įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir specialiosiose normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Tačiau pasirinkdamas savo teisių gynimo ar prievolės pabaigos būdą kreditorius turi įvertinti ir tai, kad kai kurių iš jų panaudojimas gali būti ribojamas įstatymų, pvz., dėl skolininko bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).

18.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2015 m. lapkričio 21 d. statybos užbaigimo aktus ir 2015 m. lapkričio 23 d. galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį ieškovė (t. y. užsakovė) priėmė visus atsakovės (t. y. rangovės) pagal Sutartį ir papildomus susitarimus Nr. 1–8 prie Sutarties atliktus darbus. Ieškovė už atliktus statybos rangos darbus atsakovei nesumokėjo dalies kainos – 74 344,74 Eur, kurią sulaikė.

19.       Pagal Sutarties 7.8 punktą šalys susitarė, kad nuo kiekvienos rangovui mokėtinos sumos bus sulaikoma 5 proc. nuo sąskaitos sumos be PVM. Sulaikomi pinigai rangovui sumokami per 15 dienų po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto ir Objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos bei tik tuo atveju, kai rangovas įvykdo Sutarties 5.4.2 punkte nustatytą sąlygą, t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, pateikti užsakovui banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą, užtikrinančius darbų kokybę garantiniu laikotarpiu – 24 mėnesius nuo Objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo šalys sudarė 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. gegužės 27 d. susitarimus, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo pašalinti nustatytus atliktų darbų defektus per šalių sutartus terminus, o pastaruosiuose dviejuose susitarimuose numatyta ieškovės teisė sustabdyti / sulaikyti mokėjimus iki trūkumų pašalinimo ir / ar banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto pateikimo. Atsakovė 2016 m. birželio 16 d. pateikė ieškovei 17 mėnesių draudimo bendrovės laidavimo raštą 100 000 Eur sumai, o 2016 m. birželio 17 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo pašalinti visus defektus ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pagal šio papildomo susitarimo 3 punktą, šalys susitarė, kad atsakovei nepašalinus visų defektų nustatyta tvarka ir terminais, ieškovė turi teisę toliau laikyti sulaikytą sumą iki 17 mėnesių garantinio termino pabaigos. Kadangi atsakovė visų defektų per nustatytą terminą nepašalino, ieškovė minėtą kainos dalį sulaikė nurodytų susitarimų pagrindu.

20.       Rangovui netinkamai įvykdžius sutartį, užsakovas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos šalių sudarytos Sutarties 5.1.2, 5.1.4, 5.15, 9.1.2 punktuose.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmiausia pareiškė pretenzijas atsakovei dėl atliktų darbų defektų, minėtais susitarimais atsakovė įsipareigojo juos pašalinti, tačiau per nustatytus terminus šių darbų neatliko, todėl ieškovė pasirinko kitą teisių gynimo būdą – kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti Sutarties kainą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė bankrutavo. Teismas, patenkinęs ieškovės pareikštą ieškinį, be kita ko, pripažino, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei BUAB „Rudesta“ sulaikytą pagal Sutartį 74 344,74 Eur sumą, sumažinus Sutarties darbų galutinę kainą, yra pasibaigusi.

22.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo išvada dėl minėtos prievolės pabaigos pagrindo ir teigia, kad tokiu būdu iš esmės buvo atliktas įskaitymas, kuris, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą, yra draudžiamas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė iš esmės siekia nuostolių atlyginimo, o teismo išvadą, kad reikalavimas sumažinti Sutarties kainą nelaikytinas finansiniu reikalavimu ĮBĮ prasme, apeliantė ginčija cituodamą teismų praktiką, tuo pačiu teigdama, kad skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013, negali būti laikoma precedentu sprendžiant šį ginčą.

23.       Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir visų pirma pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1587/2013, kurioje užsakovas gynė savo teisę nevykdyti mokėjimo įsipareigojimų rangovui už tuos darbus, kurių rangovas neatliko arba atliko netinkamai. Toje nutartyje pažymėta, kad ši teisė negali būti laikoma kreditoriaus reikalavimu pagal ĮBĮ, nes tokie reikalavimai nėra laikomi finansiniais ĮBĮ prasme. Ta aplinkybė, kad minėtoje byloje rangovas nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, kaip kad šioje byloje, neturi reikšmės nurodytai teismo išvadai, kuri padaryta įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kad rangovas yra bankrutuojanti įmonė, o ieškinys paduotas pažeidžiant kreditorių reikalavimams pareikšti nustatytą tvarką (iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir apeliantė šioje byloje). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai gali būti taikomi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Toks nukrypimas nuo sutarties sąlygų gali būti tiek netinkamas darbų atlikimas, tiek dalies darbų neatlikimas, todėl ši aplinkybė taip pat neturi reikšmės aptariamu aspektu, t. y. vertinant, ar teismas pagrįstai vadovavosi minėta aukštesnės instancijos teismo nutartimi kaip precedentu.

25.       Pažymėtina ir tai, kad minėtas precedentas nėra pavienis atvejis teismų praktikoje. Antai vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016, iš esmės yra nurodyta, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą galima prašyti sumažinti kainą tik tų darbų, už kuriuos rangovas reikalauja atsiskaityti ir kurių užsakovas dar nėra apmokėjęs.

26.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė už atliktus statybos darbus pagal Sutartį atsakovei nėra sumokėjusi 74 344,74 Eur, taigi, teismo sprendimas sumažinti Sutarties kainą tokia apimtimi, kad ieškovė būtų laikoma visiškai atsiskaičiusi su atsakove už pastarosios atliktus statybos darbus pagal Sutartį, atitinka aukštesnės instancijos teismo formuojamą praktiką šiuo ginčo aspektu.

27.       Apeliantė vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-478/2011, kuriame, be kita ko, iš esmės pasakyta, kad rangovui iškėlus bankroto bylą, užsakovas neteko teisės į sutartyse numatytą visiško apmokėjimo sulaikymą iki galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos pateikimo ir todėl negali sulaikymo sumų laikyti permoka. Akivaizdu, kad dėl bankroto rangovas nurodyto dokumento nepasirašys ir garantijos nepateiks (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.). Sulaikytos sumos pagal sutartyse numatytą jų pobūdį priklauso rangovui, todėl, atsižvelgiant į bendrą draudimą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat išieškoti skolas iš šios bankrutuojančios įmonės (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), net ir rangovo atliktų darbų trūkumas nesuteikia užsakovui teisės valdyti šias lėšas (taip pat ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.).

28.       Šis precedentas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas dėl esminių bylų faktinių aplinkybių skirtumo. Apeliantės nurodytoje byloje, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo turinio, buvo atsižvelgta į prejudicinę reikšmę turintį sprendimą, priimtą kitoje civilinėje byloje, kurioje užsakovas savo teises gynė prašydamas priteisti iš rangovo išlaidas, patirtas šalinant rangovo atliktų darbų trūkumus, bei delspinigius, įskaičius užsakovo sulaikytą sumą. Taigi, toje byloje užsakovas pasinaudojo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise, o ne pareiškė reikalavimą pagal tos pačios dalies 2 punktą atitinkamai sumažinti darbų kainą, kaip kad šioje byloje. Be to, minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateikti išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantė, laikytini bendrąja taisykle, o šios nutarties 24–25 punktuose nurodytais to paties teismo precedentais formuojama tam tikra išimtis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į kasacinio teismo išaiškinimą, kad kai kurių (vadinasi, ne visų) kreditoriaus teisių gynimo ar prievolės pabaigos būdų panaudojimas gali būti ribojamas įstatymų, pvz., dėl skolininko bankroto (žr. šios nutarties 17 p.).

29.       Ieškovė iki kreipimosi į teismą turėjo teisinį pagrindą sulaikyti apeliantės priešieškiniu reikalaujamos priteisti 74 344,74 Eur skolos sumokėjimą (žr. šios nutarties 19 p.). Teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas sumažinti Sutarties kainą, pagrįstai pripažino pasibaigusia minėtą ieškovės prievolę atsakovei, todėl patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, nebėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl skolos, kildinamos iš tos pačios pasibaigusia pripažintos ieškovės prievolės, priteisimo. Teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad atsakovės pozicija, jog pirmiausia iš užsakovo turi būti priteista sulaikyta suma bankrutavusiam rangovui, o po to rangovo bankroto byloje tvirtinamas to paties dydžio užsakovo finansinis reikalavimas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Juolab kad ginčas dėl abiejų šalių viena kitai pareikštų reikalavimų šiuo atveju išspręstas tuo pačiu teismo sprendimu.

30.       Apeliantė nepagrįstai sutapatina visus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytus užsakovo teisių gynimo būdus pagal jų tikslą. Akivaizdu, kad reikalavimas sumažinti darbų kainą, kai už juos nėra atsiskaityta, nereikalauja priverstinio vykdymo. Teismui patenkinus tokį reikalavimą, teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius pats savaime, todėl ieškovė teisingai nurodo, kad užsakovas su tokiu reikalavimu negali būti įtrauktas į bankrutuojančio rangovo kreditorių sąrašą, nes bankroto procese toks reikalavimas objektyviai negali būti tenkinamas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju ieškovei pasirinkus tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. reikalaujant pripažinti pasibaigusia mokėjimo prievolę atsakovei sumažintos ir nesumokėtos Sutarties kainos dalimi, atsakovei neatsiranda pareiga kompensuoti kokius nors ieškovės turtinius praradimus ar pan., t. y. ieškovė neįgyja priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kuris galėtų būti įskaitomas atsakovės piniginio reikalavimo atžvilgiu pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kreditorių lygiateisiškumo principą.

Dėl darbų defektų fakto ir apimties

31.       Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatą, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, ir atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 ir joje nurodytas kitas šio teismo nutartis).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą sumažinti Sutarties kainą 303 790,63 Eur suma grindė garantiniu laikotarpiu atsiradusiais atsakovės atliktų statybos darbų defektais. Šią sumą ieškovė apskaičiavo atsižvelgdama į išlaidas, kurios būtinos 13 vnt. fermentavimo tunelių statybos defektams ištaisyti. Tokių išlaidų dydį patvirtina ieškovės pateikta 2016 m. gruodžio 2 d. A. S. sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią vieno fermentavimo tunelio grindų įrengimo darbų perdarymas (esamų grindų išardymas ir naujų įrengimas) kainuoja 23 368,51 Eur (1 t., e. b. l. 79). Byloje nustatyta, kad Objekte iš viso yra 15 vnt. fermentavimo tunelių. Ieškovė byloje pateikė eksperto J. Ražaičio 2016 m. spalio 21 d. išvadą (1 t., e. b. l. 46–49) ir 2012 m. gruodžio 5 d. papildytą eksperto išvadą (1 t., e. b. l. 50–63), kurios patvirtina atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų (defektų) faktą. Pažymėtina, kad eksperto išvadose konstatuota, jog fermentavimo tunelių grindys įrengtos nesilaikant projektinių sprendinių, taigi, eksperto išvados patvirtina visų 15 vnt. fermentavimo tunelių defektus. Be to, byloje pateikta to paties eksperto 2017 m. gruodžio 13 d. išvada, kurioje jis patvirtino, kad vienintelis patikimas būdas pašalinti fermentavimo tunelių grindų konstrukcinius defektus yra išardyti netinkamai įrengtas grindis ir įrengti naujas fibrobetonines grindis su latakais, padengtas hidroizoliacine dvikomponente danga pagal parengto projekto sprendinius; tuo pačiu ekspertas patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 2 d. lokalinėje sąmatoje nurodyti darbų kiekiai ir įkainiai yra pagrįsti (9 t., e. b. l. 57). Apeliantė minėtų įrodymų ir jų pagrindu ieškovės atliktų skaičiavimų iš esmės neginčijo, nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytos sumos, kuria prašoma sumažinti Sutarties kainą, pagrįstumą ir teisingumą (CPK 12 str., 178 str.). Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė neįrodė defektų fakto nurodyta apimtimi, t. y. jog trūkumus taisyti reikia visuose 15 vnt. fermentavimo tunelių (CPK 185 str.).

33.       Ieškovė nurodė, kad dėl likusių dviejų fermentavimo tunelių grindų perdarymo ir kitų nustatytų darbų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę pagal išduotą garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti įrodymai (1 t., e. b. l. 37–41). Kaip minėta, šalių susitarimu nustatyta draudimo apsauga neviršija 100 000 Eur sumos. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokią sumą fermentavimo tunelių remontui įsipareigojo atlyginti draudimo bendrovė, t. y. kad sutiko atlyginti tik dviejų fermentavimo tunelių remonto išlaidas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad pati ieškovė pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdus, todėl neturi reikšmės, dėl kurių atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo ieškovė prašo išmokėti draudimo išmoką, o dėl kurių – sumažinti Sutarties kainą. Be jau minėtos 2016 m. gruodžio 2 d. lokalinės sąmatos, kuri patvirtina vieno fermentavimo tunelio grindų įrengimo darbų perdarymo kainą, kitų atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimui būtinų išlaidų dydį patvirtina byloje pateiktos kitos lokalinės sąmatos (1 t., e. b. l. 42–45). Be to, ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2018 m. vasario 5 d. raštą, kuriuo ieškovė informuota, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju, 100 000 Eur reikalavimo dydis – pagrįstu, todėl ši išmoka bus pervesta į ieškovės nurodytą sąskaitą. Atsižvelgiant į šio dokumento sudarymo datą, akivaizdu, kad šis įrodymas pirmosios instancijos teisme negalėjo būti pateiktas, todėl apeliacinis instancijos teismas priima šį naują įrodymą, kuris taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl defektų pašalinimui reikalingų išlaidų dydžio (CPK 314 str., 185 str.).

34.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus ir atmesti atsakovės priešieškinį yra pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas bei nenukrypstant nuo aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos byloje reikšmingais aspektais. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 423,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias patvirtina byloje pateikti dokumentai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Kadangi atsakovė yra bankrutavusi bendrovė, šios išlaidos atlygintinos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoatliekos“ (juridinio asmens kodas 302658719) 423,62 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys eurai 62 ct) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą, mokėtiną iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                                                                Kazys Kailiūnas

Egidijus Žironas