Administracinė byla Nr. AS-737-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03110-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.       Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) Resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus pripažinti neteisėtais, 2021 m. gegužės 18 d. socialinę tyrimo išvadą Nr. 57-97 pripažinti neteisėta, nepagrįsta bei ją panaikinti;

2.       Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus pripažinti neteisėtais, 2021 m. gegužės 11 d. vertinimą pagal OASys metodiką pripažinti neteisėtu ir panaikinti jį;

3.       Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 42-2289 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 2S-3165 pripažinti neteisėtais, nepagrįstais ir juos panaikinti;

4.       Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo D. P. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. pagal OASys metodiką atliktą pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, priėmė nagrinėti kitą pareiškėjo skundo dalį, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 11 d. pagal OASys metodiką atlikto pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra išdėstytas 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-97. Tai yra tarpinis procedūrinis veiksmas, kuris negali būti savarankišku ginčo dalyku. Skundo dalį dėl minėto vertinimo rezultatų panaikinimo atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. pagal OASys metodiką atliktą pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, ir perduoti šią skundo dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su teisingumo principu, nuteistųjų socialinės reabilitacijos vykdymu ir kt. Teigia, kad jis ginčija neteisėtus Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnės veiksmus bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktą, įgaliojimų viršijimą atliekant pareiškėjo, t. y. nuteistojo, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat šio vertinimo rezultatus. Toks vertinimas (jo rezultatai) sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, pavyzdžiui, pagal vertinimo rezultatus sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas, nustatomos individualios socialinės reabilitacijos priemonės, kurias jis privalės vykdyti, o į jų vykdymą (nevykdymą) bus atsižvelgiama sprendžiant jo lygtinio paleidimo ar perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą. Pareiškėjo nuomone, jis pagal OASys metodiką buvo įvertintas netinkamai, nes vertinimą atlikusi pareigūnė buvo subjektyvi, priklausoma nuo taikomos metodikos ypatumų bei klaidingo jos supratimo, pavyzdžiui, ji nepagrįstai į vertinimą įtraukė atvejus, kai pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjas tvirtina, kad jo įvertinimas pagal OASys metodiką nebuvo tarpinis procedūrinis veiksmas, t. y. šis veiksmas buvo atskiras nuo 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-97 parengimo, minėta išvada buvo parengta atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Panaikinus minėtą socialinio tyrimo išvadą, vertinimo rezultatai savaime neišnyktų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, nenustatė pagrindo nesutikti su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyta pozicija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad pagal OASys metodiką atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, tai – tarpinis procedūrinis veiksmas, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. pagal OASys metodiką atliktą pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (137 str. 1 d.). Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (137 str. 3 d.). Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (137 str. 6 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą <...> (1371 str. 1 d.). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą <...> (1371 str. 2 d.). 

Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir šio plano rengimo metodika buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 4 punkte išvardyti tokio plano rengimo veiksmai, įskaitant duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimą (4.3 p.), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (4.4 p.) bei nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymą (4.5 p.). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (ang. OASys The Offender Assessment System)) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti <...>.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtino socialinio tyrimo išvados formas ir tokios išvados rengimo metodines rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 5 punkte išvardyti socialinio tyrimo išvados rengimo veiksmai: informacijos socialinio tyrimo išvadai parengti surinkimas (5.1 p.), kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) šią riziką didinančių ir mažinančių veiksnių nustatymas (5.2 p.), nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų, taip pat jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvertinimas (5.3 p.) ir socialinio tyrimo išvados surašymas (5.4 p.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusį aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas gali būti įvairių procedūrų (pvz., tiek individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymo, tiek socialinio tyrimo išvados parengimo) dalis. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų dokumentų (2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-97, b. l. 24–35; Vilniaus PN 2021 m. liepos 19 d. raštas Nr. 42-2289, b. l. 20–23; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. 2S-3165, b. l. 18–19; kt.) matyti, kad ginčo nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinis vertinimas (pagal OASys metodiką) buvo atliktas rengiant dokumentus Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, t. y. socialinio tyrimo išvadą. Būtent nesutikdamas su minėtu vertinimu ir parengta socialinio tyrimo išvada pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN ir, vėliau, Kalėjimų departamentą, t. y. pasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pastebėtina ir tai, kad individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą (Bausmių vykdymo kodekso 1371 str. 4 d.), o pareiškėjas į Vilniaus PN buvo perkeltas 2021 m. balandžio 8 d., byloje nėra duomenų apie minėtos įstatymo nuostatos neįvykdymą (priešingai, 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvadoje minimos pareiškėjui pagal individualų socialinės reabilitacijos planą taikytos priemonės, įskaitant renginį 2021 m. balandžio 29 d.). Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl 2021 m. gegužės 11 d. atlikto vertinimo reikšmės sudarant pareiškėjo individualų socialinės reabilitacijos planą ir pan. nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais.

Teisėjų kolegija, kilusį ginčą išnagrinėjusi pateikto atskirojo skundo ribose, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad 2021 m. gegužės 11 d. atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo tarpinis procedūrinis veiksmas, o tokio vertinimo rezultatai užfiksuoti 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-97. Minėtas vertinimas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių (pakartotina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam), todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. pagal OASys metodiką atliktą pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. pagal OASys metodiką atliktą pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė