Civilinė byla Nr. 2A-410-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01296-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.15

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-258/2015 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Denticija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. D. A., A. P., „BTA Insurance company“ SE.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. L. 2014-06-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 2-14, 124-129), prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Denticija“ 112 025,12 Lt (32 444,72 Eur) turtinę žalą; 2) 20 000 Lt (5 792,40 Eur) neturtinę žalą; 3) 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2010 m. – 2012 m. teikė jai odontologines paslaugas: už implantavimo paslaugas ieškovė 2010-07-09 sumokėjo 15 000 Lt, 2010-08-24 – 12 625 Lt; už protezavimo paslaugas 2012-07-09 ieškovė sumokėjo 14 100 Lt ir 2012-07-13 – 8 800 Lt. Po gydymo paslaugų klinikoje suteikimo paaiškėjo, kad jai  buvo suteiktos nekokybiškos implantavimo ir protezavimo paslaugos, tą 2013-03-28 konstatavo Odontologų rūmų sudaryta komisija, į kurią ieškovė kreipėsi, pripažinusi ir dantų estetikos trūkumus. Nors ieškovė 2013-05-07 bei 2013-08-08 teikė pretenzijas atsakovei dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalą atlyginti atsisakė, nurodydama, kad yra pasirengusi savo sąskaita koreguoti pacientės viršutinio žandikaulio protezą. Tačiau ieškovė dėl trūkumų ištaisymo kreipėsi į savo gyvenamosios vietos - į Airijos odontologijos kliniką The Atrium Clinic. Taip pat 2013-12-17 ieškovė kreipėsi ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl netinkamų ir nekokybiškų paslaugų suteikimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Ši Komisija, pasitelkusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) ligoninės VšĮ Kauno klinikų specialistus, nustatė tokius atsakovės UAB „Denticija“ suteiktų protezavimo ir implantavimo paslaugų trūkumus bei jų ištaisymo būdus: būtina perimplantuoti 45-46-47 dantų implantus ir perdaryti protezus. Komisijos 2014-05-15 sprendimu Nr. 56-37 buvo iš dalies patenkintas ieškovės pareiškimas, tačiau nustatyta 28 900 Lt (8 370, 02 Eur) turtinė ir 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio neturtinė žala yra nepagrįstai maža, todėl ir buvo pareikštas šis ieškinys dėl žalos atlyginimo.

Ieškovės vertinimu, neteisėtus atsakovės veiksmus patvirtina atitinkamos srities gydytojų specialistų išvados: Odontologų rūmų 2013-03-28 raštas Nr. 13/01-63; The Atrium Clinic gydytojos dr. M. B. konsultacinė išvada; LSMU Veido ir žandikaulio chirurgijos klinikos vadovo prof. R. K. ir LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovo doc. A. G. 2014-03-04 išvada; 2014-05-15 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. 56-37. Šios išvados taip pat patvirtina ir priežastinį ryšį tarp klinikos neteisėtų veiksmų, teikiant gydymo paslaugas, ir ieškovės sveikatai padarytos žalos. Be akivaizdžių estetinių trūkumų, dėl netinkamai sukurtos sąkandžio schemos ieškovei yra sutrikusi kramtymo funkcija, sumažėjęs dantų funkcinis pajėgumas, apsunkintas gebėjimas atlikti įprastinius higienos veiksmus, o visa tai lėmė audinių uždegimą, maisto strigimą, kraujavimą valant dantis. Su Komisijos nustatytu žalos dydžiu nesutinka, kadangi kreipdamasi į šią Komisiją ji prašė ne sumokėtų už netinkamai suteiktas paslaugas pinigų grąžinimo, bet nekokybiškų paslaugų rezultato šalinimo išlaidų atlyginimo. Pasak ieškovės ji, kaip pacientė, turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, todėl atsisakė pasinaudoti atsakovės UAB „Denticija“ paslaugomis dėl jau suteiktų nekokybiškų paslaugų praeityje. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės nuostoliais yra ne tik už netinkamos kokybės paslaugas sumokėtos atsakovei sumos, bet ir būsimos jos suteiktų paslaugų trūkumų šalinimo išlaidos, nurodytos The Artrium Clinic sudarytame gydymo plane, t. y. 30 400 Eur. Be to, ieškovė turėjo atvykti iš Airijos į Odontologų rūmus, kad būtų nustatyta suteiktų paslaugų tinkamumas. Ir nors bilietų, patvirtinančių kelionės išlaidas, ji neišsaugojo, tačiau už panoraminę radiogramą sumokėjo 56, 93 Lt (16,49 Eur). Airijos odontologinei klinikai sumokėjo 150 EUR už išvados kaip ir kokiu būdu gali būti pašalinti trūkumai parengimą. Pakartotinė apžiūra Kauno klinikose ieškovei kainavo dar 690,69 Lt (200,04 Eur). Šias žalos įvertinimo išlaidas taip pat turi atlyginti atsakovė. Taip pat ieškovė, siekdama neteisminiu būdu sureguliuoti žalos atlyginimo klausimą, turėjo 2 021,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė neatsakė į jos pateiktą pretenziją. Iš viso atlygintinės turtinės žalos dydis yra 112 025,12 Lt (32 444,72 Eur).

Kita vertus, atsakovė turi kompensuoti ir neturtinę žalą. Po nekokybiško protezavimo ir implantavimo ieškovė patyrė didelį stresą ir sveikatos pablogėjimą dėl sutrikusios kramtymo funkcijos, negali išvalyti dantų, dėl neestetiškos išvaizdos negali be įtampos bendrauti su žmonėmis, dėl ko iš esmės pasikeitė ieškovės gyvenimo kokybė. Netinkamai suteiktų paslaugų trūkumų ištaisymui dar reikės mažiausiai 18 vizitų pas gydytojus per 18 mėnesių laikotarpį, taigi ieškovė turės iškęsti itin ilgas procedūras bei ilgą laiką negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, jog atsakovės elgesys nėra geranoriškas, nes ši, iš dalies ir sutikdama su reikalavimais, ir neginčijamų išlaidų gera valia neatlygina, nors ieškovė neturi lėšų net pradėti naujo gydymo. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-10-19 sprendimu (t. 5, b. l. 84-99) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Denticija ieškovei V. L. 4 300,17 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 303,30 Eur advokato pagalbos išlaidas, iš atsakovės UAB „Denticija“ taip pat priteisė į valstybės biudžetą 16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas aptarė išvadas, pateiktas Odontologų rūmų 2013-03-28 rašte Nr. 13/01-63 bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-05-15d. sprendime Nr. 56-37 (b.l.58-61), bei nurodė, kad byloje faktiškai nėra ginčo dėl 14 100 Lt (4 083,64 Eur) išlaidų atlyginimo už suteiktas nekokybiškas viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugas dėl viršutinio žandikaulio protezo nepakankamos kokybės. Pripažinęs, jog ieškovės patirtos 56,93 Lt (16,49 Eur) radiogramos išlaidos bei Kauno klinikose atliktos apžiūros 690,69 Lt (200,03 Eur) išlaidos yra pagrįstos, pirmosios instancijos teismas nustatė 4 300,17 Eur atlygintinos turtinės žalos dydį. Teismas, atsižvelgęs į liudytoju apklausto profesoriaus habil. dr. R. K. paaiškinimus teisme, kad iš pateiktų fotonuotraukų, darytų 2010-02-25, 2010-08-24 ir 2011-04-19, aiškiai matyti, jog implantai 45, 46, 47 yra apsinuoginę dėl kaulo nutirpimo, todėl Komisijos išvada, kad implantai yra nepakankamai įsukti, nėra teisinga, apatinio žandikaulio protezavimo trūkumų nenustatė ir ieškovės reikalavimus dėl 6 000 Lt išlaidų atlyginimo pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad jau kreipimosi į atsakovę metu ieškovei buvo ryški burnos kaulų rezorbcija, kurią sukelia bloga burnos higiena, rūkymas, dantų nevalymas. Įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, jog dėl ieškovės nepakankamos burnos higienos būklės, dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės atsidengusių implantų 45-46-47 dantų srityje atsakovė nėra atsakinga. Tokią išvadą teismas taip pat grindė liudytoju apklausto R. K. paaiškinimais, kad kaulo tirpimas (rezorbcija) yra viena iš galimų implantavimo komplikacijų (nepageidaujamų išeičių), nepriklausančių nuo implantuojančio gydytojo, todėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų dėl implantų 45-46-47 įsukimo teismas nenustatė. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog dėl atsakovės nekokybiškai suteiktų viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugų ieškovė galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Tačiau atsakovė siūlė ieškovei trūkumus pašalinti pati, su kuo ieškovė nesutiko. Tokioje situacijoje teismas nustatė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją. Tenkinęs ieškinį tik iš dalies (t. y. 15 proc. ieškovės reikalavimų), teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-20 papildomu sprendimu (t. 2, b. l. 24) patenkino atsakovės prašymą ir priteisė jai iš ieškovės V. L. 1 132,99 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė V. L. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 9-18) prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 sprendimą ir pilnai patenkinti ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant jai iš atsakovės UAB „Denticija“ 32 444,72 Eur turtinės bei 5 792,4 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Denticija“ apeliacinėje instancijoje turėtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nenustatytini neteisėti atsakovės veiksmai dėl 45-46-47 dantų implantų netinkamo įsukimo. Tiek The Atrium Clinic gydytojos konsultacinėje išvadoje, tiek LSMU išvadoje bei Komisijos sprendime nurodyta, jog 45-46-47 dantų implantai buvo įsukti nepakankamai giliai. Be to, atsakovė neskundė Komisijos sprendimo, kuriame buvo konstatuoti jos neteisėti veiksmai dėl apatinio žandikaulio implantavimo, todėl nesutikti su Komisijos išvadomis ji nebegali, tačiau teismas šiuo aspektu nepasisakė.

2. Teismas išvadą dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su apatinio žandikaulio dantų implantavimu, nebuvimo padarė vien remdamasis liudytojo prof. R. K. parodymais, kuris, 2015-06-06 vykusio teismo posėdžio metu per vieną minutę įvertinęs pateiktas rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, jog chirurgas įsuko implantus iki reikiamo lygio. Tačiau ši išvada iš esmės neatitinka prieš tai LSMU komisijos, kurioje dalyvavo ir R. K., 2014-03-04 padarytos išvados. Be to, 2014-03-04 išvadose buvo nurodyta, jog buvo vertintos tos pačios nuotraukos, kurios pateiktos ir teismo posėdžio metu. Liudytojas R. K. negalėjo pakeisti raštu surašytų specialisto išvadų, kurios buvo teikiamos Komisijai.

3. Teismo išvada, jog atsakovė nepripažintina atsakinga dėl ieškovės nepakankamos burnos higienos būklės, laikytina nepagrįst. Atsakovė pareigą rūpintis burnos higiena vykdė, o dėl rūkymo sukeliamų neigiamų pasekmių kaulų tirpimui ir implantų būklei nebuvo informuota. Priešingai, būtent netinkamos kokybės implantai ir protezavimas nulėmė netinkamą burnos higieną.

4. Byloje rašytinių įrodymų visuma patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau teismas vadovavosi tik liudytojo R. K. prieštaringais parodymais, kurie, be jokios abejonės, negali paneigti Komisijos padarytų išvadų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles bei kasacinio teismo išaiškinimą, jog tokio pobūdžio bylose tik specifinės srities specialistai gali įvertinti atliktų veiksmų tinkamumą – teismas nesivadovavo Komisijos išvadomis bei nenurodė jokių motyvų, paneigiančių šio įrodymo patikimumą.

5. Apatinio žandikaulio protezavimo kokybės trūkumai, įrodžius prieš tai atliko implantavimo netinkamą kokybę, atskirai neįrodinėtini ir patys savaime sudaro atlygintinos žalos turinį. Negalimumą pakartotinai panaudoti netinkamai įsuktus implantus bei netinkamus protezus patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl atlygintinos tiek implantų įsukimo, tiek protezavimo būsimos išlaidos.

6. Ieškovė prašė priteisti su sveikatos grąžinimu susijusias 30 400 Eur išlaidas pagal gydytojos M. B. konsultacinėje išvadoje pateiktą gydymo kainą, t. y. pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – būsimų gydymo išlaidų atlyginimą (CK 6.249 str. 3 d), tačiau teismas priteisė turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro vien išlaidos už suteiktas nekokybiškas paslaugas. Teismas nemotyvavo kokiu pagrindu atmetė ieškovės reikštą reikalavimą dėl būsimų gydymo išlaidų atlyginimo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė tikrai patirs išlaidas, susijusias su netinkamos kokybės paslaugų rezultato pašalinimu ir tuo paneigė visiško žalos atlyginimo principą.

7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaidos susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, laikytinos būtinomis ir neišvengiamomis (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.) bei nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 550 Eur už nekokybiškai suteiktų paslaugų konstatavimo bei gydimo plano sudarymo išlaidas. Nepagrįstai netenkintas reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

8. Sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas šios sprendimo dalies nemotyvavo.

Atsakovė UAB „Denticija“ atsiliepime (t. 2, b. l. 39-46) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ginčą perkėlus į teismą, Komisijos sprendimas neįsigalioja. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad, atsakovei neskundus Komisijos 2014-05-15 sprendimo, bylą nagrinėjantis teismas  negali priimti blogesnio ieškovei sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010, yra išaiškinęs, kad nagrinėjant Komisijos sprendimu nustatyto žalos dydžio klausimą teisme, žalos dydį pakanka kvestionuoti atsiliepimuose ir kituose procesiniuose dokumentuose ir nebūtina reikšti priešieškinio.

2. Kaulo rezorbcija nepatvirtina, kad implantai buvo įsukti netinkamai. Kaulo rezorbciją nulėmė ne gydytojo veiksmai, o rūkymas, bloga higiena, periodontitas ir fiziologiniai ieškovės ypatumai. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ne dėl gydytojo netinkamų veiksmų, o dėl kaulo rezorbcijos 45-46-47 dantų implantai atsidengė.

3. Gydytojos M. B. sudarytas gydymo planas nėra konsultacinė išvada, tai ieškovės prašymu privačios gydytojos surašytas būklės įvertinimas ir sudarytas gydymo planas, kuris nepaneigia kitų byloje esančių išvadų bei liudytojo parodymų.

4. Ieškovės teiginiai apie liudytojo R. K. parodymų nepatikimumą ir prieštaringumą yra nepagrįsti. 2014-03-04 rašte pateikta informacija buvo prieštaringa, buvo akivaizdu, kad išvada apie nepakankamą implantų įsukimą buvo padaryta neįvertinus 2010-02-25 ir 2010-08-24 panoraminių rentgeno nuotraukų, darytų iki implantų įsukimo. Todėl ir buvo siekiama pašalinti išvadų prieštaringumą, parašant R. K. apklausti teisme liudytoju. Šis pripažino, jog, rašydamas išvadas Komisijai, nepamatavo apatinio žandikaulio aukščio, taigi patvirtino, jog išvada padaryta neįvertinus 2010-02-25 ir 2010-08-24 panoraminių rentgeno nuotraukų – nelyginant kaulo rezorbcijos dinamikos. Be to, liudytojo paaiškinimai išvados atitiko Odontologų rūmų komisijos išvadas.

5. Nukentėjusiajam asmeniui turi būti atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, o ne tikėtinos ir galinčios atsirasti išlaidos. Gydymo planas nėra tinkamas žalos įrodymas, kadangi kaštai nustatomi tik preliminariai. Be to, būsimas žalos priteisimas yra galimas tik įrodžius, jog gydymo procedūros yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius. Tuo tarpu byloje specialistai nustatė, kad žala atsakovės sveikatai nebuvo padaryta. Estetinė ieškovės burnos būklė taip pat yra geresnė nei prieš gydymą.

6. Gydytoja M. B. ieškovės sveikatos būklės vertinimą atliko 2013-11-27, t. y. po to, kai būklę 2013-03-28 įvertino Odontologų rūmų sudaryta komisija, todėl pripažintina, jog šios išlaidos neatitinka protingumo ir būtinumo kriterijų.

7. Išlaidos, patirtos ikiteisminėje ginčo stadijoje, įskaičiuojamos į nuostolius tik tuo atveju, kai yra protingos. Tuo tarpu prašomas ieškovės 1 303,29 Eur suma už advokato paslaugas neatitinka protingumo kriterijaus. Be to, nėra detalizuota, kokios konkrečios paslaugos buvo teikiamos.

8. Ieškovė nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos priteisto neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, viršutinio žandikaulio protezavimo trūkumai nėra ištaisyti dėl pačios ieškovės kaltės.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime (t. 2, b. l. 35-37) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2015-10-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Ieškovė pažeidė pareigą rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, kadangi neatvyko į galutinį protezavimo etapą. Dėl šios priežasties gydytojas negalėjo atlikti to, kas neįmanoma, todėl negali būti nustatyti jo neteisėti veiksmai.

2. Ieškovė reikalauja nepagrįstai didelės turtinės žalos atlyginimo, kuri paremta tik preliminariu gydymo planu ir negali būti vertinama kaip realiai asmens patirtos išlaidos. Be to, gydymo plane dėl neaiškių priežasčių yra nurodytas perimplantavimas ir apatinio žandikaulio perprotezavimas, nors specialistai byloje pripažino, jog būtinas tik viršutinio protezo keitimas. Prašoma suma ženkliai skiraisi nuo tokių darbų įkainių Lietuvoje.

3. Įvertinus ieškovės dantų būklę iki gydymo, darytina išvada, jog problemų dėl estetinės dantų išvaizdos ieškovė turėjo ir anksčiau, todėl darytina išvada, jog netinkamai atliktos sveikatos priežiūros paslaugos negalėjo taip stipriai įtakoti ieškovės gyvenimo kokybės. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytinas pakankamu, be to, ieškovė nenurodė argumentų, kurie galėtų paneigti teismo sprendimo pagrįstumą šioje dalyje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro kilęs šalių ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovei teiktų medicininių paslaugų kokybę, ar teisingai taikė turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pasisakydamas dėl konkrečių žalą kompensuojančių dydžių. Dėl tokių aplinkybių, atsižvelgdama į apeliantės skundo bei kitų šalių atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių

              Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra vien iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio  3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo / neteikimo / netinkamo suteikimo, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose (Įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Samdantis darbuotojus asmuo turi atlyginti  žalą, atsiradusią dėl  jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, atitinkamai, tokia atsakomybė kyla ir sveikatos priežiūros įstaigai už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams  (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, kadangi priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl teismas, vertindamas veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet ir tokią aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios pastangos.

Dėl atsakovės veiksmų, susijusių su apeliantės apatinio žandikaulio implantavimu, vertinimo

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje faktiškai nėra ginčo dėl 14 100 Lt (4 083,64 Eur) išlaidų atlyginimo už suteiktas nekokybiškas viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugas. Taigi neteisėti atsakovės veiksmai, susiję su viršutinio žandikaulio protezavimu, yra konstatuoti bei šalių neginčijami, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo šioje jo dalyje.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų dėl implantų 45-46-47 (apatiniame žandikaulyje) netinkamo įsukimo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į liudytoju apklausto profesoriaus habil. dr. R. K. paaiškinimus teisme, kuriais, teismo vertinimu, buvo paneigtas Komisijos išvadų pagrįstumas. Apeliantės teigimu, vieno asmens (liudytojo) paaiškinimai negali paneigti kitų byloje esančių įrodymų visumos ir juose konstatuotų aplinkybių dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nes The Atrium Clinic gydytojos konsultacinėje išvadoje, tiek LSMU išvadoje bei Komisijos sprendime nurodyta, jog 45-46-47 dantų implantai buvo įsukti nepakankamai giliai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija iš esmės sutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014-01-31 kreipėsi į VšĮ Kauno klinikų direktorių bei prašė pavesti gydytojams odontologams prof. R. K. ir doc. A. G., remiantis pateikta medicinos dokumentacija ir apžiūros rezultatais, motyvuotai raštu atsakyti į Komisijos užduotus jiems klausimus (t. 1, b. l. 12-53). Komisija, kurią sudarė prof. R. K. ir doc. A. G., savo 2014-01-31 rašte (t. 1, b. l. 54-55) nurodė, kad įvertinus ortopantomogramas (2011-04-19 ir 2013-03-19), matomi nepakankamai giliai įsukti implantai (45-46-47). Taip pat nurodė, kad klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepakankamai kokybiškai, nes nepakankamai giliai įsukti 45-46-47 dantų implantai bei netinkamai suprotezuoti viršutinio žandikaulio dantys – netikslus viršutinio žandikaulio protezas. Tačiau, šių asmenų vertinimu, yra galimas dantų protezų koregavimas UAB „Denticija“, taigi žala pacientės sveikatai, teikiant paslaugas, nepadaryta. Atsakydama į papildomai pateiktus klausimus, komisija 2014-04-22 nurodė (t. 1, b. l. 86), kad nepakankamai giliai įsukti dantų implantai tarnaus trumpiau. Taip pat nurodė, kad esant kaulo rezorbcijai, kuri gali būti dėl blogos pacientės burnos higienos, sutrumpės implantų ilgaamžiškumas; besivystančiai kaulo rezorbcijai implantų įsukimas reikšmės neturi. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014-05-15 nusprendė (t. 1, b. l. 58-61), kad žala pacientei buvo padaryta, ir tenkino apeliantės prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš dalies – įpareigojo UAB „Denticija“ atlyginti pareiškėjai 28 900 Lt (8 370 Eur) turtinę žalą ir 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio neturtinę žalą. Komisija nurodė, kad vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, visą pacientės medicininę dokumentaciją, gautą iš UAB „Denticija“, Odontologų rūmų, Airijos odontologijos klinikos, pateikė vertinti VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) ligoninės Kauno klinikos gydytojams specialistams. Įvertinusi specialistų atsakymą, Komisija nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje apeliantei teiktos nepakankamai kokybiškai – netinkamai suprotezuoti viršutinio žandikaulio dantys, netikslus viršutinio žandikaulio protezas, nepakankamai giliai įsukti 45-46-47 dantų implantai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas savo išvados dėl atsakovės veiksmų, susijusių su 45-46-47 dantų implantų įsukimu, teisėtumo tinkamai neargumentavo, nepasisakė dėl aptartų ir savo konstatuotomis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančių specialistų išvadų ydingumo ir ar jų nepatikimumo, kliudančio teismui jomis remtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio konkretaus nagrinėjamo ginčo aplinkybės bei leidžiantys įvertinti paslaugų pacientei kokybę rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą priešingai ir labiau tikėtinai išvadai susiformuoti, kad apeliantei žala padaryta ir dėl netinkamo 45-46-47 dantų implantų įsukimo.

Šiuo aspektu tokie apeliantės skundo argumentai, jog atsakovė neskundė Komisijos sprendimo, kuriame konstatuoti jos neteisėti veiksmai dėl apatinio žandikaulio 45-46-47 dantų implantavimo, todėl dabar šios Komisijos išvadų kvestionuoti nebegali, nėra teisiškai aktualūs. Būtent  teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, pagal bylos įrodymų visumą sprendžia dėl visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Kita vertus,  teismų praktikoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus Komisijos išvadas dėl žalos dydžio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-489/2012). Pagal įstatymą aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentacija, kad vien liudytojo R. K. paaiškinimų paneigti šios Komisijos bei kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų faktinių aplinkybių, susijusių su netinkamu apatinio žandikaulio protezavimu, šiuo atveju aiškiai nepakako. Liudytojo R. K. parodymai, nors jis ir buvo LSMU komisijos, teikusios išvadą Komisijai, sudėtyje, negalėjo būti vertinami kaip išimtinė ir vienintelė įrodinėjimo priemonė, paneigianti Komisijos rašytines išvadas bei kitus jas patvirtinančius ir papildančius  duomenis.

Aktualu ir tai, kad pačios atsakovės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli. Atsakovė nurodė, jog LSMU gydytojų išvados, pateiktos 2014-03-04 rašte, buvo dviprasmiškos, tuo tarpu vieno gydytojo, dalyvavusio teikiant išvadas, paaiškinimus teismo posėdyje atsakovė nepagrįstai vertina kaip panaikinančius visas jai kilusias abejones. Taip pat svarbi apeliantės nurodoma aplinkybė, jog teismo posėdžio metu pateiktas rentgeno nuotraukas liudytojas R. K. įvertino per pakankamai trumpą laiką, juolab kad buvo pateiktos priešingos išvados, nei nurodytos 2014-03-04 LSMU komisijos atsakyme. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad LSMU komisijos 2014-03-04 teiktame atsakyme aiškiai yra užfiksuotos kaip komisijos narių vertintos 2010-02-25, 2010-08-24 bei 2011-04-19 ortopantomogramos, pažymint, kad iš 2011-04-19 ir 2013-03-19 ortopantogramų matomi nepakankamai giliai įsukti implantai. Vadinasi, LSMU gydytojai, pateikę atsakymą Komisijai, turėjo bei vertino žandikaulių nuotraukas, darytas tiek iki implantacijos, tiek po jos. Todėl atmestini kaip nepagrįsti tokie atsakovės teiginiai, jog LSMU komisija neįvertino kaulų tirpimo dinamikos. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent gavus pirmąją LSMU gydytojų komisijos išvadą Komisija 2014-04-22 pakartotinai kreipėsi dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 18), nurodžiusi, kad yra gavusi atsakovės UAB „Denticija“ papildomus klausimus. Todėl paprašė atsakyti į tokius patikslinančius klausimus: kokios nepakankamai giliai įsuktų V. L. 45-46-47 dantų implantų galimos išeitys; kokia gydymo taktika rekomenduotina; kokios galimos rezorbcijos apie implantus priežastys; ar besivystančiai kaulo rezorbcijai turi įtakos implantų įsukimas ir kt. Atsakydama į šiuos papildomai pateiktus klausimus, LSMU komisija 2014-04-22 nurodė (t. 1, b. l. 86), kad: nepakankamai giliai įsukti dantų implantai tarnaus trumpiau;  esant kaulo rezorbcijai, kuri gali būti dėl blogos pacientės burnos higienos, sutrumpės implantų ilgaamžiškumas; besivystančiai kaulo rezorbcijai implantų įsukimas reikšmės neturi. Taigi, atsakovė teikė papildomus, jai aktualius klausimus jau iki šios bylos iniciavimo, tačiau ir pakartotinai LSMU komisija nurodė nepakankamai įsuktų implantų galimas  pasekmes. Aplinkybę, kad dėl netinkamo implantavimo (nepakankamo implantų gylio) jie tarnaus trumpiau, teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga, neabejotinai patvirtinančia atsirasiantį poreikį apeliantei spręsti perimplantavimo klausimą anksčiau, nei gydymo paslaugas suteikus tinkamai, ypač priimant domėn jos sumokėtą atsakovei už protezavimą ir implantavimą bendrą sumą ( 50 525 Lt). Kadangi Komisija, priimdama sprendimą, vertino tiek 2014-03-04, tiek 2014-04-22 LSMU komisijos raštuose nurodytas išvadas bei jų pagrindu priėmė sprendimą dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos apeliantei atlyginimo, pripažintina, kad kitais leistinais įrodymais ši Komisijos išvada nėra nuginčyta ar paneigta.

Atsakovės atsikirtimo argumentai, jog tokią apeliantės sveikatos bei dantų implantų būklę lėmė ne gydytojo veiksmai, o jos rūkymas, bloga higiena, periodontitas ir fiziologiniai jos ypatumai nėra įrodyti, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime akcentavo apeliantės netinkamus veiksmus, šio teismo vertinimu ir sąlygojusius žalos atsiradimą. Byloje nesama duomenų, objektyviai paneigiančių rašytiniuose įrodymuose užfiksuotą apeliantės žandikaulių ir dantų būklę ar leidžiančių pagrįstai abejoti jos teiginiais, kad ir suteiktos nekokybiškos paslaugos galėjo nulemti netinkamą burnos higieną bei tokius atsiradusius po protezavimo padarinius, kaip sutrikusi kramtymo funkcija, sumažėjęs dantų funkcinis pajėgumas, apsunkintas gebėjimas atlikti įprastinius higienos veiksmus, kas ir nulėmė audinių uždegimą, maisto strigimą, kraujavimą valant dantis. Pažymėtina, kad nėra įrodymų ir apie tai, jog apeliantė buvo įspėta apie galimas neigiamas rūkymo pasekmes jai įstatytiems implantams, todėl galimas tokių padarinių kilimas nepriskirtinas pačios apeliantės rizikai. Šiuo atveju būtent atsakovė, turėjusi pareigą tinkamai informuoti apeliantę apie tinkamą priežiūrą po gydymo, turėjo įrodyti, jog apie rūkymo sukeliamas pasekmes apeliantė buvo tinkamai informuota ir kad būtent rūkymas nulėmė kaulo rezorbciją ar apeliantės įvardijamus trūkumus bei jos sveikatos būklę, bet tokių įrodymų byloje nėra. Todėl konstatuotina, kad ne apeliantės veiksmai, o netinkamai suteiktos atsakovės paslaugos, nulėmė žalos atsiradimą (priežastinis ryšys).

Atsiliepime į skundą atsakovė taip pat nurodo, jog 2010-08-24 apeliantei buvo įsukti dantų implantai į 34, 36, 37, 45, 46, 47 dantų sritis. 2011-04-19 konstatuota, jog implantai prigijo. 2011-04-19, pradėti protezavimo darbai, nors buvo nustatyta, kad 46 ir 45 dantų implantai atsidengę apie 3 mm, bet fiksuoti gerai. Taigi darytina ir tokia išvada, kad jau protezavimo darbų atlikimo metu implantai  buvo atsidengę ir šis trūkumas atsakovei buvo žinomas. Ir nors, atsakovės teigimu, tai nutiko dėl kaulo tirpimo, o ne dėl netinkamai atlikto implantavimo, protezavimo metu net ir esant atsidengusiems implantams protezavimo darbai buvo tęsiami. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog apeliantė buvo informuota apie galimas rizikas, susijusias su kaulo tirpimu ir galimą šio reiškinio įtaką protezavimo darbų kokybei, kad sutiko be papildomų priemonių tęsti protezavimą esant atsidengusiems dantų implantams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-05-24 įsakymu Nr. V-463 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 48:2010 „Gydytojas odontologas ortopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, galiojusio ir byloje nagrinėjamų paslaugų teikimo metu, 11 punkte, nustatytos gydytojo pareigos: pacientą atsiuntusiam gydytojui odontologui raštu ar informacinių technologijų būdais pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas; nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą (11.8.). Nustatyta, kad gydytojas odontologas ortopedas turi žinoti veido ir burnos srities anatomiją, fiziologiją, žmogaus amžiaus ir lyties ypatybes, veido ir burnos srities bei gretimų sričių organų patologiją, funkcijos sutrikimų, odontologinių ligų etiologiją, patogenezę, diagnostiką ir gydymą (13.1.); veido kaulų, žandikaulių ir dantų diagnostinę radiologiją, radiologinių tyrimų rezultatų ir radiogramų analizę ir kt. (13.17). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-09-24 įsakymu Nr. V-676 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 29:2004 „Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija nuo 2005-05-08), 11. 6 punkte nustatyta, kad gydytojas turi informuoti pacientą apie jo sveikatos sutrikimus, gydymą ir jo eigą bei kitą teikiamą sveikatos priežiūrą (šios informacijos apimtį nustato gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas, atsižvelgdamas į paciento būklę, vadovaudamasis medicininės etikos reikalavimais). Gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas turi žinoti veido ir žandikaulių srities embriologiją, anatomiją fiziologiją bei jų amžiaus ir lyties ypatybes (12.1.1. p.); išmanyti veido kaulų rentgenogramų analizę ir kt. (12.2.1.). Gydytojų pareigų ir kompetencijų, nustatytų teisės aktuose analizė, sudaro pagrindą spręsti, jog gydytojai turėjo įvertinti situaciją, konstatavę jau atsidengusius implantus, ir priimti sprendimą dėl tinkamiausio gydymo būdo. Kaip minėta, įrodymų, jog susiklosčiusios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir priimtas tinkamiausias sprendimas, byloje nėra, o tai, kad apeliantei po protezavimo atsirado jos išvardinti padariniai sveikatai, liudija priešingai. Apeliantei teigiant, jog apie galimas rizikas, atliekant tolimesnius protezavimo darbus, ji nebuvo informuota, būtent paslaugas teikusi atsakovė ir turėjo šias aplinkybes pagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės dantų būklė, buvusi iki paslaugų suteikimo, kuri, pasak atsakovės, po gydymo yra geresnė, negali lemti išvados, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai, juolab kad kreipimąsi į atsakovę dėl gydymo, kuris turėjo būti suteiktas dedant maksimalias pastangas, lėmė būtent buvusi dantų būklė. 

Dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo ir turtinės žalos dydžio nustatymo

Apeliaciniame skunde keliamas ir netinkamai nustatyto žalos dydžio klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Todėl nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Bendroji žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai reglamentuoti CK 6.283 straipsnyje. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.).

Apeliantė prašė priteisti su sveikatos grąžinimu susijusias 30 400 Eur išlaidas pagal gydytojos M. B. konsultacinėje išvadoje pateiktą gydymo kainą, t. y. pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – būsimų gydymo išlaidų atlyginimą (CK 6.249 str. 3 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už suteiktas nekokybiškas paslaugas. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamai nustatytos kompensacijos už padarytą žalą, įskaitytinai ir tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl neatsižvelgia į apeliantės pateiktus apskaičiavimus. Kita vertus, atsižvelgiant į deliktinės atsakomybės instituto funkciją bei paskirtį, būtina pažymėti ir tai, jog tik reali ir tinkamais įrodymais pagrindžiama žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais, galėjo būti apeliantei priteista. Būsimo gydymo planas, kuriuo remiasi apeliantė, patvirtina tik tokią aplinkybę, kad ji siekia turėti jos poreikius bei lūkesčius dėl jų estetikos atitinkančius implantuos bei protezus (dėl tokio gydymo  pirmiausiai kreipėsi ir į atsakovę). Šis planas pats savaime nepatvirtina, kad tokie poreikiai atsiradę būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Iš šio gydymo plano nėra galimybės identifikuoti, kurie iš šių būsimų jos kaštų (būsimos išlaidos) yra susiję ir būtini ištaisant atsakovės suteiktų gydymo paslaugų padarinius, o kurie reikš naujų paslaugų teikimą. Tai, kad apeliantė gyvena Airijoje ir šioje šalyje kreipėsi dėl gydymo plano sudarymo, gali lemti ir didesnių išlaidų netinkamo gydymo padarinių pašalinimui atsiradimą, nei būtų patirta trūkumus ištaisant Lietuvoje. Tačiau visų būsimų deklaruojamų išlaidų, apeliantei pirmiausiai pasirinkus tikėtinai pigesnį gydymą Lietuvoje, ar dėl atsakovės kaltės atsiradusių trūkumų ištaisymo būtent tokiomis gydymo priemonėmis bei materialinėmis sąnaudomis (kaštais), kurias siūlo taikyti Airijos stomatologai, atsakovė jai kompensuoti neprivalo. Šiame kontekste atsakovės atsikirtimai, jog gydymo planas nėra pakankama žalos dydžio įrodinėjimo priemonė, kadangi gydymo plane kaštai nustatomi tik preliminariai, pripažintini pagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, jog susiklosčiusioje situacijoje apeliantė, ateityje patyrusi faktinių išlaidų, kurios bus priežastiniu ryšiu susijusios būtent su atsakovės atlikto implantavimo / protezavimo padarinių šalinimu (pavyzdžiui, implantų ar protezų pašalinimo išlaidos ar pan.), bet ne su jos siekiu turėti geresnės funkcines bei estetinės kokybės implantus bei protezus, nei buvo apmokėjusi už juos atsakovei, turės galimybės pareikšti dėl jų reikalavimus, įrodžiusi patirtų išlaidų sąsajumą ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovės veiksmais.

Pirmiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė žalos dėl apatinio žandikaulio gydymo veiksmų teisėtumo klausimą, šioje dalyje sprendimas pakeistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pripažintina, jog apeliantei priteistinos išlaidos, kurios yra susijusios su apeliantės būklės grąžinimu į tą padėtį, kurioje apeliantė buvo prieš kreipiantis į atsakovę. Apeliantės apsisprendimas dėl tolesnių jai teiktinų medicinos paslaugų pobūdžio ir kiekio negali būti įgyvendinamas atsakovės sąskaita, kadangi atsakovė, kaip minėta, atsako tik už tas apeliantės patirtas išlaidas, kurios yra būtinos grąžinti ją į padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Todėl apeliantei priteistina (sugrąžintina) suma, kurią ji sumokėjo už 45-46-47 implantų įsukimą. Komisija sprendime nurodė, jog 45-46-47 dantų nekokybiškų paslaugų taisymas, t. y. jų suteikimas iš naujo, atsirado dėl atsakovės kaltės, todėl sprendė, jog atsakovė privalo grąžinti apeliantei nepakankami giliai įsuktų 45-46-47 dantų implantų įsodinimo išlaidas – 6 000 Lt (3x2000 Lt) pagal sąskaitą Nr. 000000193750. Teisėjų kolegija su tuo iš esmės sutinka, pažymėdama, kad minimoje sąskaitoje (t. 1, b. l. 22) nurodyta, jog vieno implanto kaina yra 2 000 Lt (579,24 Eur), taigi apeliantei papildomai priteistina turtinė žala sudaro 1 737,72 Eur. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog apatinio žandikaulio protezavimo kokybės trūkumai, įrodžius netinkamą implantavimo kokybę atskirai neįrodinėtini ir sudaro atlygintinos žalos turinį, kadangi nuimti protezai nebegalės būti panaudoti. Todėl atlygintinos ir apatinio žandikaulio protezavimo išlaidos, kurios, vadovaujantis į bylą pateiktomis sąskaitomis (t. 1, b. l. 24), sudaro 8 800 Lt (2 548,65 Eur). Kaip matyti, protezavimo išlaidos buvo apmokėtos pagal 2 sąskaitas, o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugos apmokėtos pagal 2012-07-09 sąskaitą, vadinasi, likusi 2012-07-13 sąskaita, kurioje nurodyta prisukama metalinė keramika ir keramikos vainikėlis, išrašyta už apatinio žandikaulio protezavimą. Už nekokybiškas paslaugas, susijusias su apatinio žandikaulio gydimu, apeliantei viso priteistinas 4 286,37 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Kaip pirmiau buvo nurodyta, teismas skundžiamu sprendimu apeliantės naudai priteisė 14 100 Lt (4 083,64 Eur) (t. 1, b. l. 23) išlaidų atlyginimo už suteiktas nekokybiškas viršutinio žandikaulio protezavimo paslaugas. Taip pat pripažino, jog apeliantės patirtos 56,93 Lt (16,49 Eur) radiogramos išlaidos bei Kauno klinikose atliktos apžiūros 690,69 Lt (200,03 Eur) išlaidos yra pagrįstos, todėl viso apeliantės naudai skundžiamu sprendimu priteisė 4 300,17 Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog išlaidos susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, laikytinos būtinomis ir neišvengiamomis (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.) bei nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 550 Eur už nekokybiškai suteiktų paslaugų konstatavimo bei gydimo plano sudarymo išlaidas. Nors teisėjų kolegija sutinka, jog žalos nustatymo išlaidos gali būti laikomos būtinomis ir pagrįstomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į tai, jog gydymo sudarymo planas nebuvo būtinas žalos nustatymui, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiuo įrodymu nesivadovauja, nes jame nurodytos tik preliminarios išlaidos, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė pagrįstai. Tačiau kitos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, juolab kad apeliantei, gyvenančiai ne Lietuvoje, objektyviai būtinas atstovo, galinčio atstovauti jos interesus žalos sureguliavimo procedūroje Lietuvoje, dalyvavimas. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad tokį būtinumą lėmė ir atsakovės nebendradarbiavimas - atsakovė, gavusi pačios apeliantės surašytą pretenziją, net nereagavo ir tik gavusi atstovės surašytą pretenziją pateikė į ją atsakymą. Toks atsakovės elgesys taip pat papildomai patvirtina atstovavimo paslaugų būtinumą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Be to, apeliantės interesus ikiteisminėje stadijoje atstovaujant profesionalui, teismo vertinimu, buvo didesnė tikimybė išspręsti kilusį ginčą taikiai, juo labiau kad dalyje reikalavimu atsakovė nuo pat pradžių savo kaltę pripažino, bei išvengti tiek bylinėjimosi kaštų augimo, tiek pakankamai ilgai tunkančio teisminio ginčo sprendimo. Apeliantė, teikdama ieškinį, nurodė, jog už 2013-08-06 pretenziją dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir geranoriško žalos atlyginimo advokatei sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur) (t. 1, b. l. 86-87), o už pareiškimo Komisijai parengimą ir atstovavimą Komisijoje sumokėjo 2 500 Lt (724,05 Eur) (t. 1, b. l. 88-89). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus bei CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą, priteisia apeliantei ir 1 303,29 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Taigi, iš viso apeliantei prie jau priteistos 4 300,17 Eur sumos papildomai priteistina kaip žalos atlyginimas ir 5 589,66 Eur suma, šioje dalyje pakeičiant teismo sprendimą (CK 329 str. 1 d., 330 str.) .

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrįstumo

Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato atsižvelgdamas į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato būtent teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis c. b. Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės. 

Byloje nustatytos ir kolegijos jau aptartos faktinės aplinkybės, liudijančios dėl atsakovės neteisėto veikimo atsiradusias pasekmes, objektyviai nulėmusias apeliantės išgyvenimus dėl prastos dantų išvaizdos, sumažėjusios dantų kramtymo funkcijos, atsiradusių dantenų uždegimų, būtino (neišvengiamo) protezavimo bei implantavimo proceso pakartojimo, sudaro pagrindą susiformuoti teisėjų kolegijos išvadai, kad apeliantė neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Be to, atsižvelgtina ir į atsakovės požiūrį į situaciją ir jos vertinimą. Kaip minėta, nors atsakovė iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau jokios dalies apeliantės reikalaujamos žalos gera valia nėra atlyginusi. Be to, ir tokie jos teiginiai, jog apeliantės dantų būklė yra geresnė, nei buvo iki atsakovės paslaugų suteikimo, ginčijant kaltę bei atsakomybę, demonstruoja abejingą atsakovės požiūrį į savo teikiamas paslaugas, už kurias, kaip nutartyje nurodyta pirmiau, apeliantė yra sumokėjusi pakankamai reikšmingą bet kuriam fiziniam asmeniui pinigų sumą ( 50 525 Lt), tikėdamasi profesionalaus požiūrio. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovė pagal apeliantės dantų ir žandikaulių būklę neturėjo galimybių ar pajėgumų suteikti tinkamas paslaugas, ji galėjo iš viso atsisakyti jas teikti. Vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei atsižvelgdama į konkrečią nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga kompensacija apeliantei būtų jos prašytas 5 792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog ši suma yra pagrįsta bei nustatyta nenukrypstant nuo teismų tokiose situacijose priteisiamo neturtinės žalos dydžio.

Atmestini kaip nepagrįsti tokie atsakovės teiginiai, jog atsakovė siūlė apeliantei sprendimo būdus, bet apeliantė į juos neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, suteikus nekokybiškas paslaugas ir atsisakant savo klaidas pripažinti bei grąžinti sumokėtas už gydymą lėšas, kurių grąžinimo atsakovė neginčijo, apeliantė prarado pasitikėjimą atsakove bei turi teisę trūkumų ištaisymui pasirinkti kitą sveikatos paslaugas teikiančią įstaigą, kad ši suteiktų tinkamos kokybės paslaugas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tokia pati taisyklė galioja ir atstovimo išlaidoms kompensuoti. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą (padidinus priteistiną sumą), atitinkamai peržiūrimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 2 021,87 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 191-195), t. y. 1 013, 67 Eur už ieškinio parengimą, 608,2 Eur už priešieškinio parengimą, 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pripažįsta, kad apeliantės pirmosios instancijos teisme prašyta priteisti 2 021,87 Eur išlaidų suma neviršija rekomenduojamų dydžių.

              Kadangi kolegija padidino tiek priteistą turtinę, tiek neturtinę žalą, pasisakytina dėl taikytinos proporcijos apskaičiuojant atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantė reiškė reikalavimą dėl 32 444,72 Eur turtinės žalos atlyginimo, šis reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. priteista 9 889,83 Eur suma – tenkinta 30 proc. reikalavimo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas 100 proc. Teisėjų kolegija pažymi, jog proporcijos nustatomas ne tik pagal aritmetinę (skaitmeninę) paties reikalavimo išraišką, bet ir pagal patenkintų ar nepatenkintų reikalavimų kiekį, taip pat atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d,), spręstina, jog patenkinta 80 procentų apeliantės reikštų reikalavimų, todėl apeliantei iš atsakovės priteistina 1 617,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

              Pirmosios instancijos teismas 2015-11-20 papildomu sprendimu (t. 2, b. l. 24) atsakovės naudai iš apeliantės priteisė 1 132,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi skundžiamas sprendimas pakeičiamas, atitinkamai papildomas sprendimas panaikintinas, o atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgus į CPK 93 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčas galėjo būti išspręstas (bent iš dalies) jau ikiteisminėje stadijoje, tačiau atsakovė, net ir pripažindama reiškiamų reikalavimų dalį, žalos (net jos dalies) apeliantei neatlygino, sprendžia, jog yra pagrindas atmesti atsakovės prašymą bei bylinėjimosi išlaidų ir jų nepriteisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė prašo priteisti 1 200 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 20-21). Vadovaujantis Rekomendacijų redakcija, galiojančia nuo 2015-03-20, už apeliacinio skundo surašymą priteistina rekomenduojama suma yra 1 784,75 Eur (2,5 x 713,9 Eur), taigi apeliantės prašoma suma neviršija rekomenduojamų dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į argumentus, nurodytus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, apeliantei taip pat priteistina 80 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 960 Eur (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d.,  98 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti ir, tenkinant ieškinį iš dalies, padidinti turtinės žalos atlyginimo priteisimą ieškovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 9 889 (devynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų 83 euro centų, ir neturtinės žalos atlyginimą iki 5 792 (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų) eurų 40 euro centų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denticija“ (juridinio asmens kodas 110503937).

Priteisti ieškovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denticija“ (juridinio asmens kodas 110503937) 1 617 (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniolika) eurų 50 euro centų  bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. papildomą teismo sprendimą panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denticija“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.  

Priteisti ieškovei V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Denticija“ (juridinio asmens kodas 110503937) 960 (devynis šimtus šešiasdešimt) eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos               Dalia Kačinskienė

              Danguolė Martinavičienė

              Egidija Tamošiūnienė