Baudžiamoji byla Nr. PK-1848-720/2016

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00077-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.10.1.; 2.9.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, spręsdama pareiškėjo M. Č. skundo privataus kaltinimo tvarka priėmimo klausimą, ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. Č. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo pareiškėjas prašo iškelti privataus kaltinimo bylą G. V. ir M. R. atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 6000 Eur (šešių tūkstančių Eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismas 2016-07-13 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo M. Č. privataus kaltinimo skundą ir kartu su priedais jį grąžinti skundą padavusiam asmeniui, kadangi skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 412 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų: skunde nenurodyti duomenys, kurie patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes, nurodyti du liudytojai, tačiau nenurodyta, kas kokias aplinkybes gali paliudyti, nenurodytos jų gyvenamosios vietos.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs M. Č. skundą, padarė išvadą, kad M. Č. skundas iš esmės atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, 2016-08-24 nutartimi nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-07-13 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – M. Č. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Justitia est fundamentum regnorum - valstybės pagrindas yra įstatymai, o ne pavienių asmenų nuomonės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne viename savo nutarime yra paminėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės siekis reiškia, kad valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi paklusti teisei ir ja besąlygiškai vadovautis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjo M. Č. skundas privataus kaltinimo tvarka neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų.

Skunde nurodyta, jog ,,2016-04-11 M. Č. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojais atvykus ir bandant patekti į minėtas patalpas, kuriomis turi teisę naudotis, prieš jį ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojus buvo neteisėtai panaudotas fizinis smurtas, ko pasekoje jam buvo diagnozuotas dešinio peties sąnario raiščio patempimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas”. Skunde nėra nurodyta, koks konkrečiai asmuo panaudojo fizinį smurtą M. Č. atžvilgiu, kokiu būdu fizinį smurtą panaudojo, į kurią konkrečiai kūno vietą nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir kuo fizinis smurtas pasireiškė. Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (BPK 412 str. 2 d.). Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas asmeniui, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar kitiems suinteresuotiems asmenims parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 str.), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarime Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05 įtvirtinta, kad reikalavimų, nustatytų skundui (pareiškimui), pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, skirtumai nuo reikalavimų kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra pagrįsti, nes, kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas (kompetentingos institucijos, pareigūno informavimas) apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme (panašiai, kaip kaltinamuoju aktu bylose, kuriose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas, reikalavimai privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamam skundui yra didesni nei reikalavimai kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 str., 167 str., 168 str.), tačiau tokie reikalavimai, patys savaime, nereiškia, jog yra dirbtinai suvaržoma asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą ar yra nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas, taip pat, kad yra nukrypstama nuo konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Tai, kad nepriimamas ir skundą padavusiam asmeniui grąžinamas toks skundas, kurio trūkumus gali pašalinti pats jį padavęs asmuo, yra visiškai pagrįsta ir pateisinama, nes, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas

Skunde nurodyta, jog asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu, yra G. V. ir M. R., tačiau nenurodyti pastarųjų gyvenamųjų vietų adresai. Nesant šių duomenų, nėra galimybės identifikuoti nurodytų asmenų, nustatyti jų gyvenamosios vietos ir išsiųsti jiems teismo procesinius dokumentus (teismo šaukimus ir pan.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d., privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą, tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis. Pats teismas savo iniciatyva atlikti asmenų paieškos neturi galimybės, todėl asmenų, kaltinamų nusikalstamos veikos padarymu, iškvietimas į taikinamąjį (teisiamąjį) posėdį, nesant reikiamų jų kontaktinių duomenų, nebus galimas.

Skunde nurodytos dviejų liudytojų pavardės ir vardai, tačiau nenurodyta, kokias aplinkybes jie gali patvirtinti, nenurodytos liudytojų gyvenamosios vietos. Be to, skunde nėra išdėstyti motyvai ir argumentai, kuriais remiantis prašoma atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas, kartu su privataus kaltinimo skundu, teismui pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas. Priedai, kurie yra teikiami teismui kartu su privataus kaltinimo skundu, privalo būti patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjui išaiškintina, jog nukentėjusiojo, tuo pačiu ir privataus kaltintojo, skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Privataus kaltintojo pareikšti kaltinimai turi būti aiškiai suformuluoti, kas užtikrina nusikalstamų veikų padarymu kaltinamojo asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai pasiruošti gynybai. Be to, prie pareiškimo turi būti pridėti visi duomenys, dokumentai ar dokumentų kopijos, galinčios patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes. Vien prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą nesuteikia pareiškėjui teisės nepateikti dokumentų ar kitų duomenų, kurių teismas neprivalo rinkti. Pirmiausiai tokių dokumentų patvirtintas kopijas teismui privalo pateikti pats pareiškėjas, kuris tokio dokumento kopiją turi teisę gauti iš policijos pareigūnų, o vėliau, nagrinėjant baudžiamąją bylą, esant reikalui, teismas gali išreikalauti tam tikrus duomenis, kurių pareiškėjas neturi galimybės gauti. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2, 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).

Kadangi M. Č. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio reikalavimų, jis atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 ir 408 straipsniais, 412 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bei 440 straipsniu, teismas

n u t a r ė :

atsisakyti priimti pareiškėjo M. Č. privataus kaltinimo skundą ir kartu su priedais jį grąžinti jį padavusiam asmeniui.   

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Tatjana Butkienė