Civilinė byla Nr. e2-2529-669/2022
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00700-2022-4
Proceso sprendimo kategorijos: 2.3.3.3;
(S)
2.3.3.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 7 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,
sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,
dalyvaujant ieškovei O. Š., ir jos atstovei advokatei Jovytai Piekienei,
atsakovams R. K., taip pat A. Š. ir jo atstovui advokatui D. L.,
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Irmantei Kurmienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir R. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašė pripažinti, jog atsakovas A. Š. nėra ieškovei O. Š. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus T. Š. tėvas; panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini)įrašą Nr. 82, kad A. Š. yra (duomenys neskelbtini). O. Š. gimusio sūnaus T. Š. tėvas; nustatyti, kad R. K. yra (duomenys neskelbtini)O. Š. gimusio sūnaus T. Š. tėvas, o T. Š. yra R. K. sūnus ir suteikti T. Š. pavardę – K., vardą palikti T.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su A. Š., su kuriuo santykius nutraukė 2015 m. 2021 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo jų santuoka buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini)jai gimė sūnus T. Š.. (duomenys neskelbtini)jai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įrašę Nr. 82 T. Š. tėvu nurodytas A. Š., kuris vaiko tėvu įrašytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalies pagrindu. A. Š. negali būti jos vaiko tėvu, kadangi nuo 2015 m. pabaigos su juo nebendrauja. T. Š. tėvas yra R. K.. Ji su R. K. jau keletą metų gyvena kartu kaip šeima. Atkreipė dėmesį, kad A. Š. nėra jai gimusio sūnaus T. Š. biologinis tėvas, jo neaugino, nesirūpino, tarp jų nėra susiformavęs joks ryšys.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su A. Š. kartu nebegyvena nuo 2015 m. 2017 m. susipažino su R. K.. 2021 m. lapkričio mėn. buvo nutraukta jos ir A. Š. santuoka. Gimus sūnui ji metrikacijos skyriuje klausė ar būtų galima vaikui suteikti vaiko tėvo pavardę, tačiau jai nurodė, kad tokios galimybės nėra, kadangi sūnus gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo su A. Š.. Su A. Š. neturėjo kaip susisiekti ir pranešti apie tai, kad jai gimusio sūnaus tėvus bus įrašytas jis. Santuokos nutraukimo metu, kad laukiasi taip pat nesakė. Ji kreipėsi į mediacija, notarą, tačiau jie nepadėjo ir sakė kreiptis į teismą. Supranta, kad atsakovas A. Š. turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau nesutinka jų atlyginti, kadangi neturi iš ko, sutiktų atlyginti pusę bylinėjimosi išlaidų. Yra įsitikinusi, kad jai gimusio sūnaus T. tėvas yra R. K..
Atsakovas A. Š. atsiliepimu su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau nesutiko, kad iš jo būtų priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis nėra ir negali būti T. Š. tėvu. Iki ieškinio gavimo dienos jis nežinojo, kad ieškovei gimė sūnus, jo nėra matęs ir jų nesieja joks ryšys. Su ieškove jie nebendrauja nuo 2015 m Jo ir ieškovės santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu. Sutinka su ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko pavardės keitimo. Nesutinka, kad iš jo ieškovės naudai būtų priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė į teismą kreipėsi dėl aplinkybių kurios nuo atsakovo A. Š. visiškai nepriklauso. Šiuo atveju ieškovė elgėsi itin neapdairiai ir neatsakingai.
Teismo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad su ieškove susituokė 2012 m. pagyveno kartu gal pora metų. Nuo 2015 m. su ieškove jokio ryšio nebepalaikė. 2021 m. jų santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimą inicijavo jis. Santuoka buvo nutraukta bendru šalių suturtimu. Apie tai, kad ieškovei gimė sūnus sužinojo tik gavęs iš teismo dokumentus. Tada iš karto kreipėsi į advokatą. Jokių dokumentų iš mediatoriaus nėra gavęs. Sutinka, kad jis nėra ieškovei gimusio sūnaus tėvas. Sutinka, kad vaiko tėvu būtų nustatytas R. K. ir suteikta jo pavardė. Nesutinka, kad jis turėtų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. 2021 m. dar buvo byla dėl kito vaiko tėvystės, kadangi kito vaiko tėvu irgi nebuvo jis.
Teismo posėdžio metu atsakovo A. Š. atstovas advokatas D. L. atsiliepimą palaikė. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės panaikinimo, dėl kito atsakovo nustatymo vaiko tėvu, vaiko pavardės pakeitimo. Tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų. Nutraukiant santuoką ieškovė jau laukėsi ir tai turėjo žinoti. Ją atstovavo advokatas, kuris turėjo visus, tiek jo, tiek ir atsakovo (A. Š.) kontaktus ir turėjo visas galimybes informuoti atsakovą apie tai, kad laukiasi vaiko. Tokiu atveju jie būtų galėję svarstyti kitas aplinkybes vaiko tėvystei nustatyti. Mano, kad valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos negali būti priteistos iš atsakovo ir prašo priteisti 500,00 Eur dydžio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. K. atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. tėvystę pripažino. Nurodė, kad sutinka, kad jis yra ieškovei O. Š. gimusio sūnaus T. Š. tėvas. Su ieškove susipažino prieš 6-7 m. Žinojo, kad tuo metu ieškovė buvo santuokoje su A. Š.. Jiems gimė du vaikai. Siekiant nustatyti tėvystę vaikams kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau niekas nieko nepaaiškino. Yra įsitikinęs, kad jis yra T. Š. tėvu. Mano, kad atsakovui A. Š. nereikėjo samdytis advokato, mano, kad nepagrįstai jis prašo priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Juk ne jie, o valstybė vaikui suteikė pavardę. Šiuo metu jis nedirba, dirba pavienius darbus, A. Š. atlyginti bylinėjimosi išlaidas gali ir dabar, kad tik greičiau baigtųsi teisminis procesas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (toliau – Tarnyba) – ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinti, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globoje, ieškovės sūnaus tėvas yra žinomas, todėl neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė ir nustatyta tėvystė vaikui.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu buvo nutraukta šalių O. Š. ir A. Š. santuoka.
Iš byloje esančio nepilnamečio T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad vaiko tėvu nurodytas atsakovas A. Š.. Tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas A. Š.).
Ieškovė nurodo, kad atsakovas A. Š. nėra sūnaus T. Š. biologinis tėvas. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. Š. nuo 2015 m. kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė, analogiškas faktines aplinkybes nurodė ir atsakovas A. Š.. Šiuos ieškovės ir atsakovo A. Š. paaiškinimus iš dalies patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-11495-904/2021) nustatytos aplinkybės dėl ieškovės O. Š. ir atsakovo A. Š. bendro gyvenimo, kuriame nustatyta, kad O. Š. ir A. Š. bendro ūkio nebeveda ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Kad ieškovė ir atsakovas A. Š. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, ieškovė ir atsakovas A. Š. nurodė ir pareiškime teismui dėl santuokos su atsakovu A. Š. nutraukimo (aukščiau jau minėtoje byloje), nurodę, jog kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda, šeimyninių ryšių nebepalaiko ilgiau nei keturis metus. Remiantis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, konstatuotina, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko apytiksliai 2015 m. Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2017 m. jis bendrauja su ieškove, jau kuris laikas (apie 6 m.) gyvena kartu su ieškove kaip šeima ir yra jos sūnaus T. Š. tėvas. Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, aplinkybės fiksuotos dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad sūnaus T. Š. gimimo metu ieškovė bendro ūkio su atsakovu A. Š. nevedė, gyveno atskirai ir jokių ryšių nepalaikė.
Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės sūnaus tėvu yra ne atsakovas A. Š., bet kitas asmuo.
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150 straipsniai).
Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas A. Š. nėra nepilnamečio T. Š. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai tarp atsakovo A. Š. su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, ir apie O. Š. gimusį vaiką atsakovas A. Š. sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus dėl tėvystės nuginčijimo. Vaiko auklėjime atsakovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, kadangi biologinio tėvo tapatybė yra žinoma. Prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, tai, kad biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.
Dėl tėvystės nustatymo
CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
Byloje ieškovės, atsakovo R. K. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. K. susipažino ir artimai bendrauti pradėjo apie 2017 m. Ieškovė ir atsakovas R. K. ir šiuo metu jau kelis metus gyvena kartu kaip šeima. Atsakovas R. K. pripažįsta tėvystę sūnui T. Š.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys apie tai, kad R. K. pripažįsta tėvystę sūnui T. Š., vaiku rūpinasi ir jį augina.
Ieškovės ir atsakovo R. K. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo R. K. bendravimą, bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas iki gimstant sūnui T. Š. kurį laiką artimai bendravo, gyveno kartu ir šiuo metu gyvena kaip šeima. Gimus vaikui, atsakovas R. K. tėvystę pripažino, vaiką augina, jį išlaiko. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. pripažino esantis biologiniu ieškovės vaiko tėvu, nurodė abejonių dėl tėvystės neturintis. Nustatytos aplinkybės apie atsakovo R. K. ir ieškovės O. Š. artimą bendravimą, bendrą gyvenimą, vaiko išlaikymą bei atsakovo R. K. tėvystės pripažinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės sūnaus T. Š. tėvas yra atsakovas R. K., ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškomos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl pačios ieškovės kaltės, dėl teisinio neišprusimo nesugebėjusios vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, dėl ko teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovų neišieškotini.
Byloje atsakovą A. Š. atstovavo advokatas D. L.. Atsakovas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 500,00 Eur. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl aplinkybių visiškai nepriklausančių nuo atsakovo, ieškovė žinodama, kad laukiasi, nesiėmė jokių priemonių, kad jai gimsiančio vaiko tėvu būtų įrašytas biologinis vaiko tėvas R. K., o ne jis. Kaip jau minėta aukščiau, ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės, taip pat ir atsakovo R. K. kaltės, byloje nagrinėjamo ginčo neišsprendus laiku ne teisminio proceso tvarka. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovas taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų nutraukti ieškovės ir atsakovo A. Š. santuoką, nepaisant to, kad santuokinio gyvenimo šalys nebevedė nuo 2015 m. Be to, byloje ginčo dėl ieškovės reikalavimų nekilo, ieškovas atsiliepimu su ieškovės reikalavimais sutiko. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nesant duomenų apie šalių turinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad ieškovei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovui A. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš dalies: iš ieškovės O. Š. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo R. K. – 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. Š..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės O. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, jog A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu.
Pripažinti negaliojančia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos gimimo akto (duomenys neskelbtini)įrašo Nr. 82 dalį, kuria A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu.
Nustatyti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustačius tėvystę, T. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini)., suteikti tėvo R. K. pavardę „K.“, o vardą palikti – „T.“.
Priteisti iš O. Š. 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas A. Š..
Priteisti iš R. K. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas A. Š..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėjas Vaidas Gasiūnas