Nuorašas
Civilinė byla Nr.2-364-71/2008
Procesinio sprendimo kategorija24..2., 35.6.1.(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė,
sekretoriaujant
Dianai Drizgienei,
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios individualios
įmonės A.Bružo firmos „Vijolta“ atstovams bankroto administratoriui M. V. ir advokatui
A. J.,
trečiajam
asmeniui A. B.,
viešame teismo
posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
bankrutuojančios individualios įmonės A. Bružo firma „Vijolta“ ieškinį
atsakovams J. B., V. B. ir tretiesiems asmenims A.B., Telšių rajono trečiojo
notaro biuro notarui G. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, ginant
kreditorių interesus ir,
n u s t a t ė :
Ieškovo,
bankrutuojančios individualios įmonės A. Bružo firma „Vijolta“, atstovas bankroto administratorius, M. V., 2008-04-02 ieškiniu
kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė:
1) pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento
LR CK 6.66 straipsnio numatytu pagrindu - dėl kreditorių interesų pažeidimo-
2005-12-30 pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal
kurią J. B. pardavė V. B. sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teise
priklausiusia J. B. vardu viešame registre užregistruotą turtą- namų valdą,
esančią adresu(duomenys neskelbtini);
2) taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti
atsakovę Jolantą Bružienę grąžinti pagal pripažintą negaliojančia sutartį
registro Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B. sumokėtą kainą, o namų
valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovų A. ir J. B.
sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe;
3) priteisti iš atsakovų, bankrutuojančios
įmonės A. Bružo firma „Vijolta“ bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, bankroto administratorius M. V. ir
atstovas advokatas A. J. teisme ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2005-12-30
pirkimo – pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini) A. Bružo
firmos „Vijolta“ savininko A. B. sutuoktinė J. B. pardavė sutuoktinių bendros
jungtinės nuosavybės teise priklausiusią, J. B. vardu viešame registre
registruotą - namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai B.,
išparduodami visą savo nekilnojamąjį turtą, siekė išvengti galimo kreditorių
reikalavimų nukreipimo į sutuoktinių turtą, tokiu būdu pakenkė įmonės
kreditoriams. Atsakovas, V. B., sudarydamas sandorį su J. B., taip pat buvo
nesąžiningas, nes turėjo suprasti ir privalėjo žinoti, kaip telšietis, kad jau nuo
2005 m. buvo pasklidusios kalbas apie individualios
įmonės A. Bružo firma „Vijolta“ nemokumą, bei matyti 2005 m. gruodžio mėnesį nebeveikiančias prekybos patalpas. Atsakovas turėjo būti atsargus ir
dėl J. B. noro kuo skubiau parduoti vienintelį šeimos būstą. Bankrutavusios
individualios įmonės A. Bružo firma „Vijolta“ skolos susidarė per 2005 metų
laikotarpį, o ginčijamos sutarties pasirašymo metu, individuali J. Bružo įmonė
„Vijolta“ jau buvo nemoki.
Atsakovai – J. B. ir V. B. (teismo
posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai) atsiliepimais į ieškinį
prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. J. B. nurodė, kad
ginčo namų valdą paveldėjo pagal testamentą iš savo močiutės O. M., o atsakovas
V. B. yra sąžiningas turto įgijėjas. Atsakovė J. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2005-12-30 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.
(duomenys neskelbtini) pasirašyta tarp jos ir atsakovo V. B., kuris yra sąžiningas
turto įgijėjas, nes, iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo gyveno
Klaipėdoje, apie turtinę padėtį jam nebuvo žinoma. Prašo taikyti ieškinio
senatį, nes nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Atsakovas
V. B. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad, pirkimo pardavimo sutartis
pasirašyta su atsakove J. B. notarinėje kontoroje, turtui jokių apribojimų
nebuvo taikyta ir turtas priklausė turto paveldėtojai J. B.. Jis yra teisėtas
ir sąžiningas turto įgijėjas.
Tretysis asmuo A. B. prašo ieškinį
atmesti ir nurodo, kad ginčo namų valda yra asmeninis J. B. turtas, kurį ji
paveldėjo iš savo močiutės. Šiuo turtu negali būti tenkintini kreditorių
finansiniai reikalavimai.
Tretysis asmuo – Telšių rajono 3-jo
notarų biuro notaras G. P. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl ieškinio
nepasisakė.
Ieškinys atmestinas.
Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių
paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes.
Ieškovui, individualiai įmonei A. Bružo
firmai „Vijolta“, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 23 dienos nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi buvo paskirtas M.
V. (b.l. 4-5). Ši nutartis įsiteisėjo 2006 m. vasario 2 dieną. Įmonei iškėlus bankroto bylą, ji įgyja specialų teisinį statusą, tačiau nepraranda
civilinio teisnumo. Sutinkamai su LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu
bankroto administratoriui deleguotos teisės reikšti ieškinius teisme. Bankroto
administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne
mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareiškia
ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių priešingų
įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali
atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 2001 03 20
redakcija su pakeitimais 11 straipsnis). Tais atvejais, kai skolininkui yra
iškelta bankroto byla, Actio Pauliano ieškinio instituto taikymas turi tam
tikrą specifiką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas,
bankrutuojančios individualios įmonės A.Bružo firmos „Vijolta“ bankroto
administratorius sandorį ginčija Actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Nustatinėjant
šią Actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina nustatyti, ar buvo
pažeistos kreditoriaus teisės skolininko sudarytu sandoriu. Tiek teismų
praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad Actio Pauliana institutas
skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris,
perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti
savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad
atsakovės J. B. parduotas turtas buvo paveldėtas pagal paveldėjimo teisės
liudijimą ( b.l. 48). Šis turtas nėra susijęs su bankrutuojančios įmonės A.Bružo
firma „Vijolta“ turtu, o yra asmeninis J. B. turtas, kuriuo atsakovė gali
disponuoti (parduoti, įkeisti ar dovanoti) nepažeisdama bankrutuojančios įmonės
kreditorių interesų. Atsakovė J. B. parduodama savo asmeninį turtą nepažeidė kreditorių
interesų, todėl ieškovo ieškinys ir negali būti tenkintinas.
Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 2
dalyje imperatyviai nustatyta, kad dvišalis sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu tik tada, jeigu su skolininku sandorį sudaręs asmuo buvo
nesąžiningas. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti atsakovų nesąžiningumą.
Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo
arba turėjo žinoti. Sudarant žemės ir pastatų dalies pirkimo pardavimo sutartį,
turtas nebuvo įkeistas, neperleistas ar kitaip apsunkintas. Pirkimo pardavimo
sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamas turtas įmonės registru centre Telšių
filiale priklauso ir užregistruotas J. B. vardu paveldėjimo teisės liudijimo
pagrindu (b.l. 34), todėl pirkėjui ir negalėjo kilti jokių abejonių, kad
pirkdamas namų valdą, jis gali tapti nesąžiningu turto įgijėju. Atmetus
ieškovo pareikštą ieškinį, restitucija negali būti taikytina.
Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį
ir nurodo, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl
sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį
negali būti tenkintinas, nes ieškinys pareikštas teisme nepraleidus įstatymo
numatyto ieškiniams reikšti ieškinio senaties. Ieškovas tvirtina, kad apie J. B.
sudarytą sandorį sužinojo tik sušaukus kreditorių susirinkimą , t.y. 2008 02
27. Kadangi bankroto administratorius apie ginčo sandorį sužinojo kreditorių
komiteto posėdyje 2008 02 27 (b.l. 79-80), o ieškinys teisme pareikštas 2008 04
02, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nepraleidęs
ieškinio senaties termino, o ieškovo ieškinys atmestinas dėl aukščiau išdėstytų
motyvų. Ieškovo teisė pareikšti ieškinį atsirado nuo sužinojimo dienos ir iš to
seka, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino (CK 6.66
straipsnio 3 punktas).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas
daro išvadą, kad byloje pareikštas ieškinys dėl 2005 m. gruodžio 30 dienos žemės su pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalimi pirkimo – pardavimo sutarties
pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo yra nepagrįstas, neįrodytas
ir negali būti tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 268-270
straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus 2008 m. balandžio 7 dienos Šiaulių apygardos teismo nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos
priemonės atsakovo V. B. turtui , gyvenamajam namui, adresu (duomenys
neskelbtini), panaikinamos.
Sprendimas
per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka
Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Regina
Agota Gutauskienė
Tikra:
Teisėja R.A.Gutauskienė