Civilinė byla Nr. e2S-749-343/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14524-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lognet“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilktera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lognet“ dėl vienašališkai atlikto įskaitymo (įskaitymo sandorio) pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-24247-1172/2022 priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilktera“ (toliau – ieškovė) ieškinį, pripažindamas negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lognet“ (toliau – atsakovė) vienašališkai 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliktą įskaitymą (įskaitymo sandorį) 741 Eur sumai ieškovės atžvilgiu pagal 2022 m. birželio 23d. pretenziją, priteisė iš atsakovės 741 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.
2. Atsakovė pateikė patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, kadangi teismas procesinius dokumentus jai išsiuntė per EPP. Atsakovė apie ieškinį buvo informuota formaliuoju būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalį, kai jai realiai neįteikti bylos procesiniai dokumentai. Atsakovė nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga, jokiais veiksmais neparodė, jog dalyvauja byloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 21, 22 punktus, juridiniam, fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) tik tuo atveju, jei a) tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis b) pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Atsakovė nėra pateikusi sutikimo gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Anot atsakovės, ji negavo pranešimų iš EPP sistemos apie procesinių dokumentų gavimą. Aplinkybių, rodančių, jog procesiniai dokumentai buvo siunčiami kitais būdais, byloje nėra.
3. Pasisakydama dėl bylos faktinių aplinkybių nurodė, kad 2022 m. birželio 8 d. šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta krovinio pakrovimo data ir laikas: „2022-06-10/(Nuo pietų)“ bei krovinio atvykimo ir iškrovimo į vietą data ir laikas „2022-06-13/(Nuo ryto)“, sutarta paslaugos kaina – 1 300 Eur be PVM. 2022 m. birželio 9 d. ieškovė nurodė, kad nespės pristatyti krovinio laiku, jeigu jį pakraus nuo pietų, ieškovei reikalinga suremontuoti transporto priemonę, su kuria gabenamas krovinys. 2022 m. birželio 10 d. ieškovė teiravosi atsakovės dėl baudos dydžio, jeigu krovinys bus pristatytas vėliau. Ieškovė 2022 m. birželio 13 d. 18:15 val. pristatė krovinį į (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2022 m. birželio 14 d. iš klientės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Solvas“ gavo pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Ieškovė 2022 m. birželio 14 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOP 00987 1 573 Eur sumai (1 300 Eur be PVM). Atsakovė 2022 m. birželio 23 d. išsiuntė ieškovei pretenziją dėl patirtų nuostolių. Ieškovė 2022 m. birželio 23 d. elektroniniu paštu nurodė, kad su pretenzija nesutinka. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo ieškovei 832 Eur sumą. Atsakovė 2022m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo UAB „Solvas“ 741 Eur nuostolius. 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. LG21356 dėl 741 Eur nuostolių kompensavimo, tačiau ieškovė su sąskaita nesutiko. 2022 m. spalio 6 d. UAB „Solvas“ pateikė paaiškinimus dėl 2022 m. birželio 14 d. pretenzijos, kuriuose nurodė, jog UAB „Solvas“ darbo laikas yra nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė susitarimą atvykusi į krovinio iškrovos vietą vėliau nei šalys buvo sutarusios. Sutartyje nurodyta formuluotė, apibrėžianti krovinio pristatymo laiką „Nuo ryto“, rodo, kad krovinys turėjo būti pristatytas ryte. Ieškovė krovinį pristatė ne tik pavėlavusi, tačiau ir ne darbo metu. Tai sąlygojo, jog UAB „Solvas“ darbuotojai visą darbo dieną laukė krovinio, jį krovė ne darbo valandomis. Ieškovė į krovinio pasikrovimo vietą (duomenys neskelbtini) pristatė techniškai netvarkingą automobilį, kas iš dalies sąlygojo vėlavimą. Nurodė, kad atsakovė galėjo įskaityti tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius bei lygiaverčius reikalavimus. Anot atsakovės, ieškovei buvo pateikta patirtos žalos suma, įrodymai, kad tokius nuostolius dėl ieškovės veiksmų faktiškai patyrė atsakovė. Atsakovė išrašė bei pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą LG21356, kurios paskirtyje buvo nurodyta: „Nuostolių kompensavimas, pagal pateiktą pretenziją 2022 m. birželio 23 d.“, be to, atsakovė yra nurodžiusi, jog šalių sąskaitos yra sudengtos. Apie įskaitymą ieškovei buvo pranešta ir atlikus 832 Eur pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atliko 741 Eur vienašališką įskaitymą, ji ieškovei nėra skolinga 741 Eur ir procesinių palūkanų.
4. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Aprašo ir Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per LITEKO VEP posistemį. Ieškovės teigimu, sprendimas už akių galėjo būti priimtas, o patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės ir prie jo pridėti priedai įtakos teisingam ir pagrįstam sprendimui už akių neturi. Pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovė laiku pristatė krovinį. Anot ieškovės, ji krovinį pristatė laiku. Tą patvirtina užsakymo sąlygos. Šalys nesitarė, kad krovinys turi būti pristatytas iki konkrečios valandos ar konkretaus įvykio, šalys tarėsi tik dėl dienos. Tai, kad atsakovės prierašas „nuo“ rodo ne konkretų laiką, kada veiksmas turi būti atliktas, o tik galimybę atlikti tokį veiksmą nuo pietų / ryto, patvirtina atsakovės veiksmai – pasikrovimas užsakyme buvo nurodytas 2022 m. birželio 10 d. nuo pietų, tačiau pasikrovimas vyko ne 12:00 val., ieškovė dar 14:50 val. buvo pakrovimo vietoje. Pasisakydama dėl transporto priemonės remonto nurodė, kad garažas buvo pakeliui, ieškovė jame užtruko 15–30 min., kas reikšmingos įtakos krovinio pristatymui neturėjo. Atsakovė nuostoliams pagrįsti pateikė tik UAB „Solvas“ raštus, be jokių juose nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės reikalavimas padengti 741 Eur nuostolius nebuvo akivaizdus, šalys dėl jo nebuvo susitarusios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo peržiūrėjimo, priteisė ieškovei iš atsakovės 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Nustatė, kad atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2022m. lapkričio 15 d. buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį, procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai įteikti 2022 m. lapkričio 16 d. Laikėsi pozicijos, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir jos teisę pateikti atsiliepimą į jį, o atsakovės argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo yra nepagrįsti. Sprendė, kad šiuo atveju byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
7. Laikėsi pozicijos, kad atsakovės 2022 m. birželio 23 d. pretenzijos turinys neatitiko pareiškimo apie įskaitymą turiniui keliamų reikalavimų: šia pretenzija atsakovė prašė ieškovės kompensuoti jos klientės patirtus nuostolius, tačiau pretenzijoje duomenų apie įskaitymą nenurodė. Vėlesnių atsakovės dokumentų – 2022 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LG21356 ir 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakovės ieškovei pateikto pranešimo, teismas taip pat nelaikė kaip pranešimo apie įskaitymą, kadangi šie dokumentai buvo pateikti po faktiškai atlikto įskaitymo (po 2022 m. rugpjūčio 19 d.). Darė išvadą, kad atsakovės su pareiškimu pateikti dokumentai neįrodo, kad ji laikėsi įskaitymo tvarkos.
8. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė neįrodė nuostolių dydžio. Vertino, kad atsakovės į bylą pateikti jos klientės UAB ,,Solvas” paaiškinimas, pretenzija ir mokėjimo nurodymas savaime neįrodo nuostolių dydžio.
9. Konstatavo, kad atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo padaryti nuostoliai ir, kad atsakovė juos atlygino nukentėjusiam asmeniui. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, kad ji 2022 m. rugpjūčio 19 d. įskaitymo metu turėjo reikalavimo teisę, todėl vertino, kad atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikti arba nurodyti įrodymai šiuo konkrečiu atveju negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
10. Laikėsi pozicijos, kad atsakovės nurodyti argumentai, jog nuostoliai susidarė dėl to, kad ieškovės transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga bei dėl to, kad ieškovė krovinį turėjo pristatyti 2022 m. birželio 13 d. ryte, o ne kitu tos dienos metu, negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės transporto priemonės remontas turėjo reikšmingos įtakos krovinio pristatymo laikui.
11. Netenkinęs atsakovės prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikino ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. papildomo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
II.
12. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių ir 2022 m. gruodžio 13 d. papildomą sprendimą, priimtus civilinėje byloje Nr. e2-24247-1172/2022, bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas sprendimą išsiųsti procesinius dokumentus per EPP, pirmiausia juos turėjo išsiųsti atsakovės registracijos adresu, kuris nurodytas ieškinyje ir kartu su juo pateiktuose prieduose. Be to, būdamas apdairus, teismas, siųsdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo informuoti atsakovę el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė.
1.2. Teismas turėjo panaikinti sprendimą už akių, kadangi jis negalėjo būti priimtas. Iš atsakovės kartu su pareiškimu pateiktų duomenų visumos akivaizdu, jog byloje ne tik nebuvo įvertinti abiejų šalių pateikti įrodymai, tačiau ieškovė į bylą tikslingai nepateikė visų reikšmingų dokumentų. Vien palyginus ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus su dokumentais, kuriuos į bylą pateikė atsakovė, neabejotinai aišku, jog teismas nevertino esminių bylos dokumentų.
1.3. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovė su pareiškimu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. ji atlygino savo klientės UAB „Solvas“ nuostolius. Atsakovės vertinimu, ji neturi ir neturėjo pareigos pateikti tokių įrodymų, kadangi šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolius ir įrodyti šių nuostolių sumą.
1.4. Teismas nepagrįstai įskaitymu laiko 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliktą bankinį pavedimą ieškovei ir jame nurodytą pavedimo paskirtį. Galutiniu įskaitymą patvirtinančiu dokumentu laikytinas ne 2022 m. rugpjūčio 19 d. bankinio pavedimo įrašas, o atsakovės 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimas apie atskaitytiną 741 Eur sumą, kuris buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 13 d. sąskaitos pagrindu.
1.5. Teismo nutartis yra neaiški. Vienoje nutarties dalyje teismas atsakovės atliktą įskaitymą sieja su 2022 m. birželio 23 d. pretenzija, siųsta ieškovei, tačiau nurodo, jog nei vienas atsakovės dokumentas nelaikytinas tinkamu pranešimu apie įskaitymą, o kitoje dalyje nurodo, jog atsakovė įskaitymą atliko 2022 m. rugpjūčio 19 d.
1.6. Teismas, priimdamas nepagrįstą nutartį bei spręsdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, pasisakė ir žalos atlyginimo klausimu, nurodydamas, jog atsakovė neįrodė nuostolių dydžio, taip iš esmės užkirsdamas kelią atsakovei kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš ieškovės.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo netenkinti atskirojo skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė neginčija, kad jos LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Atsakovė, aktyvuodama savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateiki bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji atliko nurodytus veiksmus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji, sukurdama paskyrą, nedavė sutikimo siųsti į ją dokumentus teismų nagrinėjamose bylose, kuriose ji dalyvauja.
2.2. Teismas sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį, nes priėjo prie išvados, kad ginčijamas įskaitymas atliktas nepagrįstai ir, kad atsakovė iš tiesų yra skolinga ieškovei.
2.3. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. atlikdama 832 Eur pavedimą labai aiškiai nurodė, kad atlieka įskaitymą. Taip pat nurodė, kad tą įskaitymą daro pagal 2022 m. birželio 23 d. pretenziją. Taigi atsakovės argumentai, kad įskaitymas buvo atliktas vėlesniais dokumentais (pvz. 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimu), o ne 2022 m. rugpjūčio 19 d. pavedimu, yra niekiniai.
2.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie įskaitymą, kas rodo, jog atsakovė nesilaikė įskaitymo tvarkos. Atsakovės kartu su patikslintu pareiškimu pateikti įrodymai ir (ar) jame nurodyti argumentai neįrodo įskaitymo tvarkos laikymosi.
2.5. Teismas pagrįstai sutiko su ieškove, kad atsakovė neįrodė nuostolių dydžio, nes jos į bylą pateikti UAB ,,Solvas” paaiškinimas, pretenzija ir mokėjimo nurodymas, savaime neįrodo nuostolių dydžio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių ir papildomo teismo sprendimo peržiūrėjimo. Teismas vertino, kad jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovė teismo nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o jos kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad procesiniai dokumentai jai negalėjo būti siunčiami per EPP, kadangi ji nebuvo išreiškusi valios juos gauti savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Be to, palyginus ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus su dokumentais, kuriuos į bylą pateikė atsakovė, neabejotinai aišku, jog teismas nevertino esminių bylos dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo
17. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.
18. Apeliantė tvirtina, kad jai procesiniai dokumentai negalėjo būti siunčiami per EPP, kadangi ji nebuvo išreiškusi valios juos gauti savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Anot atsakovės, teismas procesinius dokumentus jai turėjo siųsti registracijos adresu, nurodytu ieškinyje ir jo prieduose. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 1751 straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).
19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).
20. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
21. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).
22. Vadovaujantis šios nutarties 18–21 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovė, aktyvuodama savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Be to, atsakovė, kaip paslaugų vartotoja, turi pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių, ko šiuo atveju, nepadarė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovei procesinius dokumentus siųsdamas į jos LITEKO VEP posistemio paskyrą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai – procesinius dokumentus išsiuntė tinkamai. Konstatuotina, kad šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
23. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
24. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas nepagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę. Sprendė, kad atsakovės 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliktas įskaitymas yra neteisėtas, todėl jį pripažino negaliojančiu. Atsakovė tvirtina, kad teismas nepagrįstai įskaitymu laiko 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliktą bankinį pavedimą ieškovei ir jame nurodytą pavedimo paskirtį. Galutiniu įskaitymą patvirtinančiu dokumentu laikytinas ne 2022 m. rugpjūčio 19 d. bankinio pavedimo įrašas, o atsakovės 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimas apie atskaitytiną 741 Eur sumą, kuris buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 13 d. sąskaitos pagrindu. Atsakovės įsitikinimu, teismas nevertino esminių bylos dokumentų. Ieškovė su atsakovės pozicija nesutinka ir laikosi priešingos.
26. Tokia bylos šalių pozicija patvirtina, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, prieštaringos, nėra iki galo aiškios, dėl ko iš esmės šiuo metu negalima padaryti vienareikšmių išvadų dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo, jų galimos pabaigos ir teisinių pasekmių. Tokiu būdu nurodyta atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išreikšta pozicija kelia abejonių.
27. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors atsakovė nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, vis dėlto, teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos byloje iškilusios abejonės dėl atsakovės atlikto 741 Eur įskaitymo aplinkybių turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis). Panaikinus sprendimą už akių, panaikinamas ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. priimtas papildomas sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Tenkinus atskirąjį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad atsakovė už atskirojo skundo parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina pateikti įrodymai – 2023 m. kovo 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 170 bei bankinio mokėjimo pervedimas. Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (už atskirojo skundo parengimą), todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
1 dalies 2 punktu
n u t a r i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lognet“ pareiškimą dėl sprendimo už akių ir papildomo teismo sprendimo peržiūrėjimo ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių bei Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. papildomą sprendimą panaikinti, civilinės bylos Nr. e2-24247-1172/2022 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilktera“, juridinio asmens kodas 302500740, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lognet“, juridinio asmens kodas 302340410, naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė