Administracinė byla Nr. I-322-422/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01696-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2.; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 15 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 17 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2–16), skundo papildyme (1 t., b. l. 144–148) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) 343, 153, 168, 340, 326, 212 ir 334 kamerose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad, skaičiuojant nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš bendro kameros ploto turėjo būti išskaičiuotas baldų, sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tvirtino, kad 343 kameroje buvo 6 miegamosios vietos, 153 kameroje – 4 miegamosios vietos, 168 kameroje – 6 miegamosios vietos, 340 kameroje – 4 miegamosios vietos, 326 kameroje – 7 miegamosios vietos, 212 kameroje – 6 miegamosios vietos, 334 kameroje – 4 miegamosios vietos. Atsakovės atstovas teismui pateikia tik vidutinį kamerose kalėjusių asmenų skaičių, kalinamų asmenų skaičiuotė kamerose vyko kiekvieną dieną ryte 8.00 val. ir vakare 21.00 val., tačiau darbo dienomis visą dieną, kartais ir naktimis, atliekamas reguliarus ir nenutrūkstamas kalinamųjų judėjimas/perkėlimas iš vienos kameros į kitą, maksimaliai užpildant visas kamerose esančias miegamąsias vietas, o prieš vakarinę skaičiuotę kalinamieji buvo perkeliami į kitas kameras. Sutinko, kad patikrinimų metu buvo atsakovės atstovo nurodytas asmenų skaičius ginčo kamerose, tačiau tvirtino, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista kintant nuteistųjų skaičiui tarp patikrinimų metu. Dėl kamerų perpildymo buvo ribota pareiškėjo galimybė judėti, buvo žeminamas jo orumas, dažnai valgydavo stovėdamas, nes nepakako vietos prie stalo, negalėjo tinkamai susidėti asmeninių daiktų, jautė asmeninės erdvės pažeidimą ir pan. Tvirtino, kad kamerose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. 212 ir 326 kamerose trūko remonto, vizualiai matėsi pelėsis, luposi sienų dažai ir tinkas. Kamerose vėdinimas per langus buvo nepakankamas. 340, 334, 343 kamerose langai neatsidarė. 334 kameroje rekuperacinės vėdinimo sistemos mechanizmas kėlė didelį triukšmą, dėl to atsirado pareiškėjui didelių nepatogumų, nemiga, susierzinimas, tai sukėlė nuotaikų kaitą, galvos skausmus, nuovargį, slogią nuotaiką, nervingumą ir pan. Tik įkėlus jį 334 kamerą, dėl ventiliacijos sistemos skleidžiamos triukšmo reiškė pretenzijas Kauno TI administracijai, tačiau į jo žodinius nusiskundimus nebuvo reaguojama. Kameras tvarkėsi iš savo asmeninių lėšų pirkdamas valymo priemones, naudodamas savo asmeninius drabužius kaip valymo skudurus, nes atsakovas valymo priemonių neduodavo arba jų reikdavo ilgai laukti. Nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, iki lubų nebuvo atitvertas, jame esanti vėdinimo sistema nebuvo pajėgi valyti orą kameroje, todėl turėjo gyventi, miegoti, valgyti kameroje tvyrant nepakeliamai smarvei, t. y. neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, nežeminant jo garbės ir orumo. Į dušą buvo vedamas vieną kartą per savaitę, pažeidžiant tarptautinių aktų nuostatas, nustatančias teisę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti po dušu, todėl pareiškėjas jautė didelių nepatogumų, diskomfortą, negalėjo tinkamai rūpintis savo asmens higiena, nuolat jautėsi nešvarus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, perštėjo kūną ir pan. Kalėjimo Kauno TI metu jam nebuvo sudarytos jokios elgesio pataisos programos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, nesuteikta pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, nebuvo atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, t. y. pareiškėjas neturėjo galimybės gauti tinkamos pagalbos integruotis į visuomenę ir užimtumo už kameros ribų. Kalėdamas tokios sąlygomis pareiškėjas patyrė didelių sunkumų, baimę, nepasitikėjimą savimi, nežinomybę dėl tolesnio gyvenimo laisvėje, pasunkėjo bendravimas su aplinkiniais. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 17 300 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 42–47), papildomuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 151–154, 170–171) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar kitų įrenginių įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pažymėjo, kad asmeniui tenkantis plotas kameroje nėra siejamas su lovų skaičiumi, nes asmenų skaičius, pagal Kauno TI pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kameroje tikrinamas du kartus per parą ir žymimas asmenų skaičiaus patikrinimo registracijos žurnaluose, kurių duomenimis remiamasi teikiant pažymą apie kalinčių asmenų skaičių kamerose. Toks asmenų skaičiaus kamerose nustatymo būdas yra reglamentuotas, objektyvus, tikslus ir aiškus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 168 kameroje labai nežymiai ir trumpai buvo pažeista reglamentuota vienam asmeniui tenkanti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kitose kamerose pareiškėjui nurodyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Kauno TI sanitariniai mazgai yra vienodo dydžio (1,553 kv. m), įrengti pagal galiojančių teisės aktų normų reikalavimus. Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios lengvai valomos, atsparios drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms. Visose kamerose veikia centralizuota mechaninė vėdinimo sistema, kamerų langai yra dviejų rūšių – pilnai atidaromi ir su įrengta orlaide. Trečiame aukšte, kuriame yra 334, 340, 343 kameros, langai yra su orlaidėmis, taip pat veikia mechaninė oro ventiliavimo sistema. Kauno TI yra tikrinamas kompetentingų institucijų specialistų, kurie pareiškėjo nurodytų pažeidimų dėl oro kamerose trūkumo, drėgmės, neužfiksavo. Pagal tardymo izoliatoriams taikomus teisės aktus, asmenims pasinaudoti dušu ar pirtimi turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kad pareiškėjui tokia galimybė buvo suteikta, jis neginčijo. Kauno TI kamerų einamas remontas atliekamas reguliariai. Asmenys pagal teisės aktų reikalavimus privalo patys tvarkyti kameras, apie pastebėtus trūkumus, sugadintą inventorių informuoti atsakingus įstaigos pareigūnus. Pareiškėjas pripažino, kad dėl to į Kauno TI nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas suimtojo teisėmis. BVK 137 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja nuteistiesiems, todėl individualios socialinės reabilitacijos planas jam neturėjo būti sudarytas. Kauno TI Socialinės reabilitacijos skyrius organizuoja suimtųjų įraukimą į darbą, vadovaudamasis Suimtųjų įtraukimo į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašu. Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinės reabilitacija užtikrinama Socialinės reabilitacijos skyriui vykdant priemones, nustatytas Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje. Pažymėjo, kad visos suimtiesiems taikomos socialinės reabilitacijos priemonės gali būti taikomos tik pačiam suimtajam išreiškus pageidavimą jose dalyvauti, tačiau tokių prašymų nebuvo gauta. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų, jais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų, galiojantį teisinį reglamentavimą pažeidžiančių kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. jį kalinant Kauno TI higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesudarant sąlygų dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse ir pan.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 23 d. 343, 153, 168, 340, 326, 212, 334 kamerose.
Atsakovės atstovas pateikė teismui įrodymus (1 t., b. l. 197–208), patvirtinančius, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kalint 168 kameroje, kurioje jam teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui kalint 343, 153, 340, 326, 212, 334 kamerose reglamentuota vienam kalinamajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Kauno TI nurodė, kad teismui pateikta pažyma buvo parengta apibendrinus duomenis iš Kauno TI suimtųjų/nuteistųjų patikrinimo kamerose registracijos žurnalų. Pateiktoje lentelėje duomenys gaunami tikrinant kamerose esančių asmenų skaičių kiekvieną rytą (8.00 val.) rytinio patikrinimo metu ir kiekvieną vakarą (20.00 val.) vakarinio patikrinimo metu (1 t., b. l. 197–208).
Pareiškėjas sutiko su Kauno TI pateiktais duomenimis apie rytinio ir vakarinio patikrinimų metu ginčo kamerose buvusių nuteistųjų skaičių, tačiau tvirtino, kad tarp minėtų patikrinimų kalinamų asmenų skaičius dėl jų rotacijos keitėsi, todėl kameros buvo perpildytos, taip pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga nustatyta kalinimo įstaigai, tačiau pareiškėjui taip pat yra įtvirtintas reikalavimas pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą.
Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų, t. y. kokioje konkrečioje kameroje, kada, kokiomis valandomis ir kiek asmenų buvo apgyvendinta, nepateikė jokių objektyvių konkrečių ginčo kamerų perpildymo faktą galinčių patvirtinti įrodymų (kartu kalėjusių asmenų rašytinių paaiškinimų, neprašė jų kvieti liudytojais ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 113.3. punktą, suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai –skaičiuotės kamerose atliekami priežiūros postų keitimosi metu, kurie Kauno TI duomenimis vyksta 8.00 val. ir 20.00 val., reikalavimo dažniau fiksuoti nuteistųjų skaičių minėtame teisės akte nėra įtvirtinta, todėl atsižvelgiant į pakankamai ilgą vertinamąjį laikotarpį byloje, pareiškėjui nenurodžius konkrečių gyvenamojo ploto normos pažeidimo atvejų, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenis apie kamerose fiksuotą buvusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu metu, todėl jais vadovaujamasi byloje, vertinant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.
Atsakovės atstovo duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kalint 168 kameroje, kurioje jam teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto, todėl šiame kontekste yra pagrindas atsakovės atsakomybei kilti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kamerų sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jame buvusi ventiliacijos sistema nepakankama, todėl kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, žmogiškasis orumas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena (2,10 m.), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (1 t., b. l. 27–28, 54, 55), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiškėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl nepakankamo vėdinimo kamerose, tvirtino, kad 340, 334 ir 343 kamerose langai nesidarinėjo. Taip pat savo teisių pažeidimą siejo su 334 kameroje garsiai veikusiu vėdinimo sistemos mechanizmu. Tvirtino, kad reiškė pretenzijas pareigūnams, tačiau į jo žodinius nusiskundimus nebuvo reaguojama.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad visose kamerose veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema, o kamerų langai yra dviejų rūšių – pilnai atidaromi ir su įrengta atsidarančia orlaide. Trečiame aukšte, kuriame yra 334, 340 ir 343 kameros, jose įrengti langai su orlaidėmis bei veikia mechaninė oro ventiliavimo sistema (1 t., b. l. 151 –154). Šį tvirtinimą pagrindė nuotraukomis (1 t., b. l. 155–156). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl oro trūkumo, neatsidarančių langų, ventiliacinės sistemos keliamo triukšmo pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI pareigūnus, administraciją, todėl, nesant tokių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo tikėti pareiškėjo abstrakčiais argumentais dėl neatsidarančių langų 334, 340 ir 343 bei techniškai netvarkingos ventiliacijos sistemos 343 kameroje pareiškėjo buvimo joje metu.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. 212 ir 326 kamerose buvo būtinas remontas, vizualiai matėsi pelėsis, luposi sienų dažai ir tinkas. Kameras tvarkė už savo asmeninėmis lėšomis nupirktas valymo priemones, tam naudojo savo asmeninius drabužius, nes atsakovas valymo priemonių neduodavo arba jų reikdavo ilgai laukti.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).
Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 35 p.).
Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).
Į bylą Kauno TI pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktus, priimtus ginčo laikotarpiu atlikus patikrinimus konkrečiose Kauno TI gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo patalpose (1 t., b. l. 71–137), tačiau šiuose patikrinimo aktuose duomenų apie atliktus patikrinimus ginčui aktualiose kamerose pareiškėjo kalėjimo jose metu nėra. Taigi, darytina išvada, kad į bylą atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pretenzijas dėl techniškai netvarkingos sienų būklės, pelėsio 212 ir 326 kamerose jo kalėjimo šiose kamerose metu, todėl šie argumentai lieka nepaneigti.
Pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė kitų ginčo kamerų neatitiktis higienos normų reikalavimams, nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, susijusių su valymo priemonių neišdavimu, į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų, jam neišduodamų valymo priemonių, todėl deklaratyvių, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo teiginių pagrindu negali būti nustatyti neteisti atsakovės atstovo veiksmai.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš galimybės dažniau nei kartą per savaitę maudytis po šiltu dušu nesudarymo.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pareiškėjas neginčijo, jog jam buvo užtikrinta galimybė išsimaudyti vieną kartą per savaitę, tačiau tvirtino, jog pagal tarptautinius teisės aktus, turi būti suteikiama galimybė išsimaudyti ne mažiau nei du kartus per savaitę.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).
Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), kad pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, o ši būtų rekomendavusi Kauno TI administracijai suteikti pareiškėjui galimybę dažiau naudotis dušu, pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).
Pareiškėjas teigė, jog Kauno TI nebuvo vykdoma jo reabilitacija.
Suimtųjų socialinę reabilitaciją, kurią organizuoja tardymo izoliatorių administracija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo IV skirsnio normos.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Kauno TI yra organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Kauno TI suimtieji į darbą įtraukiami vadovaujantis Suimtųjų įtraukimo į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-188 (1 t., b. l. 63–66).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kalėdamas Kauno TI buvo įtrauktas į darbą (1 t., b. l. 172–176).
Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų užimtumas ir socialinė reabilitacija vykdoma pagal priemones, nustatytas Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, patvirtintoje Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (1 t., b. l. 56–62), pagal kurios 6 punktą, Kauno TI suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji gali naudotis biblioteka, skaitykla, žiūrėti per vietinę televiziją meninius, dokumentinius ir švietėjiškus filmus, per radijo tašką jiems skaitomos audio knygos, informaciniai pranešimai, paskaitos, vykta anglų kalbos pamokos, gali užsiimti dvasiniu ugdymu Kauno TI veikiančioje koplyčioje, užsiimti sportine veikla (pasivaikščioti kiemuose su sportiniais treniruokliais, teniso žaidimo kambaryje, laisvalaikio užimtumo centre, užsiimti meniniu ugdymu (dalyvauti muzikos, dailės, siuvimo, nėrimo, tapybos užsiėmimuose), dalyvauti komandinio darbo ir loginio mąstymo ugdymo renginiuose ir t. t.
Kadangi suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas aukščiau nurodytomis priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, darytina išvada, kad pareiškėjui gyvenant Kauno TI buvo sudarytos sąlygos naudotis nustatytomis užimtumo priemonėmis.
Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi Kauno TI teikiamomis psichologinės pagalbos paslaugomis. Byloje esančioje Kauno TI Psichologinės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 74-65 nurodyta, kad pareiškėjui buvo atliktas pirminis psichologinis vertinimas, jis buvo supažindintas su psichologo pagalbos galimybėmis bei kreipimosi tvarka, ginčo metu 4 kartus pareiškėjas buvo konsultuotas, 3 kartus dėl asmeninio pobūdžio problemų ir vieną kartą – interviu dėl įdarbinimo (1 t., b. l. 51).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad pareiškėjui kalint Kauno TI jam buvo sudarytos sąlygos naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis, todėl jo argumentai dėl šio tariamo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. buvo kalinamas 168 kameroje pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. gyveno techniškai netvarkingose (apsilupę sienos, pelėsis) 212 ir 326 kamerose.
Į bylą pateiktame 2018 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime bei Kauno TI Psichologinės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 74-65 (1 t., b. l. 51, 165), nėra jokių duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI sukeltus pareiškėjo sveikatos sutrikimus, todėl darytina išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai (pareiškėjui teko 3,59 kv. m gyvenamojo ploto), šis pažeidimas truko tik 19 dienų, byloje nustačius Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimus, tačiau nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovės atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šių pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui kalint Kauno TI jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. ir nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista pareiškėjo M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė