Civilinė byla Nr. e3K-3-230-611/2023
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00135-2021-8
|
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.3; 3.5.21.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Luminor Bank AS“, Lietuvoje veikiančio per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, prašymą išduoti leidimą parduoti turtą bankrutuojančios V. Z. fizinio asmens bankroto byloje, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti V. Z., R. Z., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Stiprus žmogus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto realizavimą fizinio asmens bankroto byloje, kai turtas priklauso ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir kitam bendraturčiui, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė leisti bankroto administratorei parduoti abiem bendraturčiams, V. Z. ir R. Z., priklausančias turto, t. y. (1) žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei (2) žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis, kadangi toks turto pardavimas leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis, gautas lėšas už turto pardavimą pervesti hipotekos kreditoriui „Luminor Bank AS“, veikiančiam per Lietuvos skyrių.
3. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi V. Z. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Stiprus žmogus“. 2022 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 327 574,63 Eur „Luminor Bank AS“ kreditoriaus reikalavimas. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas (toliau – Planas), kuriame buvo nustatytas V. Z. priklausančio turto – 1/2 žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) bei 1/2 žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) – pardavimas. Abu nekilnojamojo turto kompleksai V. Z. priklauso jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. Z., kadangi turtas buvo įgytas santuokos metu, turto dalys nėra nustatytos. 2022 m. balandžio 21 d. vyko bankrutuojančios V. Z. kreditorių susirinkimas, jame nutarta kreditorių pavedimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnio 8 dalį kreiptis į teismą dėl leidimo bankroto administratoriui parduoti visą V. Z. kartu su sutuoktiniu R. Z. priklausantį turtą: žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), iš kurio išieškojimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į R. Z., prašydama iki 2022 m. gegužės 5 d. pateikti atsakymą, ar jis sutinka, jog V. Z. bankroto byloje būtų parduodamas visas jai ir R. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau atsakymas bankroto administratorei nebuvo pateiktas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – leido bankroto administratorei parduoti visą bankrutuojančiai V. Z. ir R. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitą prašymo dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolio E. S. kontoroje vykdomoje byloje Nr. 0190/19/01120 vykdomas išieškojimas iš skolininko R. Z. kreditoriaus „Luminor Bank AS“ naudai. Šioje vykdomojoje byloje išieškojimo veiksmai iš R. Z. kartu su V. Z. priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ir pastato – kluono, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nėra vykdomi. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šis bendraturčių turtas kaip vienetas gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančio bendraturčio R. Z. sutikimą parduoti visą turtą. Bendraturtis sutikimo nedavė, bendraturčių bendrosios nuosavybės dalys nenustatytos, išieškojimas vykdomojoje byloje iš bendraturčio R. Z. turto dalies nėra vykdomas, todėl teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nėra taikoma, ir netenkino kreditoriaus prašymo leisti bankroto administratorei parduoti abiem bendraturčiams priklausančias turto, t. y. žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis, gautas lėšas už turto pardavimą pervesti hipotekos kreditoriui „Luminor Bank AS“, veikiančiam per Lietuvos skyrių. Teismas nurodė, kad šio turto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pastato – kluono, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūra, nustatyta FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje, nagrinėjamu atveju galėtų būti atliekama tik prieš tai nustačius abiem bendraturčiams priklausančio turto dalis ir (1) gavus bendraturčio R. Z. sutikimą parduoti turtą kaip vienetą arba (2) antstoliui išieškojimą nukreipus į R. Z. priklausančią turto dalį su sąlyga, jei toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis (FABĮ 27 straipsnio 7, 8 dalys).
6. Teismas nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas sutuoktinių V. Z. ir R. Z. santuokos metu 1994 m. gegužės 26 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikomas įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių V. Z. ir R. Z. nuosavybės teise. Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bankrutuojančio asmens V. Z. įgytas 2008 m. balandžio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. I-1564 (toliau – ir dovanojimo sutartis) pagrindu. Šios sutarties šalys – A. M. A. ir V. Z. – dovanojimo sutarties 1 punktu, be kita ko, susitarė, kad dovanotoja dovanoja apdovanotajai savo dukteriai V. Z. asmeninės nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą 1A1p, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
7. Iš į bylą pateikto hipotekos lakšto teismas nustatė, kad skolininkė V. Z. prievolės pagal 2008 m. gegužės 19 d. Kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/05/97J su visais pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti kreditoriui „Luminor Bank AS“ įkeitė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), hipotekos lakšte, kurį pasirašė ji pati ir, veikdama pagal įgaliojimą, R. Z. pavedimu, nurodydama, kad įkeičiamas gyvenamasis namas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Vadovaudamasis nustatytais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad minėtas gyvenamasis namas bankrutuojančiai V. Z. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl FABĮ 27 straipsnio 8 dalis, sprendžiant šio turto pardavimo klausimą, netaikytina, o kreditoriaus „Luminor Bank AS“ prašymas leisti parduoti šį turtą kaip vienetą negali būti patenkintas, nes leidimas parduoti bankrutuojančiai V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir turto dalių nustatymas nereikalingas (nustatomos turto dalys, esančios bendrąja nuosavybe). Teismas vertino, kad šiuo atveju tikslinga spręsti dėl plano Nr. 2 pakeitimo, nurodant, kad V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo patvirtinimo.
8. Vertindamas prašymo leisti parduoti abiem bendraturčiams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, teismas nurodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. kreditorius „Luminor Bank AS“ ir R. Z. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LLL 08/05/98J (toliau – Laidavimo sutartis), kurios pagrindu R. Z. įsipareigojo solidariai atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jeigu skolininkė V. Z. neįvykdys visų, dalies savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį arba šias prievoles įvykdys netinkamai. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1121-264/2019, priteisė ieškovui „Luminor Bank AS“ iš atsakovo R. Z. 301 714 JAV dolerių negrąžinto kredito, taip pat palūkanas. Prievolės pagal 2008 m. gegužės 19 d. Kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/05/97J su visais pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti kredito gavėja V. Z., sutuoktiniui R. Z. sutikus, kreditoriui „Luminor Bank AS“ įkeitė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. K. 2018 m. gegužės 10 d. atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4424, kuriuo pasiūlė pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės V. Z. hipotekos kreditoriaus „Luminor Bank AS“ naudai pagal sutartinę hipoteką. Šiuo metu antstolio vykdomoje byloje Nr. 0190/19/01120 vykdomas išieškojimas iš skolininko R. Z. kreditoriaus „Luminor Bank AS“ naudai. Teismas nustatė, kad šioje vykdomojoje byloje Nr. 0190/19/01120 išieškojimo veiksmai iš R. Z. kartu su V. Z. priklausančio turto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra atliekami.
9. Teismas nusprendė, kad išieškojimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo notaro atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 4424, pagrindu buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad antstolis išieškojimą į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo nukreipęs. Todėl nusprendė, kad viso šio žemės sklypo pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Teismas vertino, kad minimo žemės sklypo bendraturčių dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra netikslingas, ekonomiškai nenaudingas, nes, pardavus įkeistą turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą), pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus, šiuo konkrečiu atveju – „Luminor Bank AS“, reikalavimai.
10. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal R. Z. atskirąjį skundą, 2023 m. vasario 28 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas nustatė, kad šiuo metu antstolio E. S. kontoroje vykdomoje byloje Nr. 0190/19/01120 Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1121-264/2019 pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko R. Z. kreditoriaus „Luminor Bank AS“ naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad šioje vykdomojoje byloje Nr. 0190/19/01120 išieškojimo veiksmai iš R. Z. kartu su V. Z. priklausančio turto – žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra atliekami. Šiuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad 2018 m. gegužės 19 d. kreditorius „Luminor Bank AS“ ir R. Z. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LLL 08/05/98J, kurios pagrindu R. Z. įsipareigojo solidariai atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jeigu skolininkė V. Z. neįvykdys visų, dalies savo prievolių arba įvykdys šias prievoles netinkamai pagal Kreditavimo sutartį. Be to, prievolės pagal 2008 m. gegužės 19 d. Kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/05/97J su visais pakeitimais ir papildymais įvykdymui užtikrinti kredito gavėja V. Z., sutuoktiniui R. Z. sutikus, kreditoriui „Luminor Bank AS“ įkeitė ginčo žemės sklypą. Išieškojimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo notaro atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 4424, pagrindu buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954, todėl sutikta su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad antstolis buvo nukreipęs išieškojimą į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
12. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo bendraturčių dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra nagrinėjamu atveju netikslingas, ekonomiškai nenaudingas, nes, pardavus įkeistą turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą), pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus, šiuo konkrečiu atveju – „Luminor Bank AS“, reikalavimai, t. y. bus tenkinami kiekvieno iš sutuoktinių turimi įsipareigojimai – abiejų sutuoktinių solidarieji įsipareigojimai hipotekos kreditoriui „Luminor Bank AS“.
13. Pritarta pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, sudaromi žemės sklypo planai, atliekami matavimai, skaičiavimai, šių procedūrų kainos didelės, tuo tarpu V. Z. ir R. Z. skola kreditoriui „Luminor Bank AS“ yra didelė. Atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo procedūras būtų bloginama bankrutuojančio asmens V. Z. ir žemės sklypo bendraturčio R. Z. turtinė padėtis. Dėl to padaryta išvada, kad viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip turtinio vieneto pardavimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei jo realizavimas dalimis, o suinteresuoto asmens atsisakymas jį parduoti tokiu būdu yra savitikslis, neatitinkantis siekio realizuoti turtą kuo palankesnėmis sąlygomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
14. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir 2022 m. gruodžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas „Luminor Bank AS“ prašymas ir leista parduoti jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – „Luminor Bank AS“ prašymą dėl šio turto pardavimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostata įtvirtina aiškias sąlygas, kurioms esant teismas gali leisti keliems asmenims priklausantį turtą parduoti bankroto byloje, t. y.: 1) yra nukreiptas išieškojimas į bendraturčio turtą; 2) yra gautas bendraturčio sutikimas; 3) toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Šios bylos faktinė situacija neatitiko FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje išvardytų sąlygų, nes R. Z. vykdomojoje byloje antstolis nėra nukreipęs išieškojimo į jam priklausančią turto dalį, taip pat jis yra išreiškęs aiškų nesutikimą dėl jo turto dalies pardavimo V. Z. bankroto byloje. Tam, kad būtų galima taikyti turto pardavimo tvarką, nustatytą FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje, išieškojimas iš bendraturčio turto turi būti vykdomas tuo metu, kai yra sprendžiama dėl viso turto pardavimo. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad išieškojimo veiksmai iš R. Z. turto šiuo metu nėra vykdomi. Teismai šiuo atveju nepagrįstai išplėtė FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatos aiškinimą ir ją interpretavo taip, jog ji apima ir atvejus, kai išieškojimas į turtą buvo nukreiptas kažkada anksčiau. Be to, anksčiau pradėtas (ir šiuo metu nutrauktas) priverstinis išieškojimas iš viso sutuoktinių turto V. Z. vykdomojoje byloje buvo vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 ir 667 straipsniuose nustatytas procedūras, nes nebuvo inicijuojami privalomi turto dalies nustatymo veiksmai. Nepagrįstai akcentuota, kad V. Z. ir R. Z. prievolė kreditoriui „Luminor Bank AS“ bankui yra solidarioji ir ši prievolė buvo užtikrinta būtent aptariamo turto hipoteka. Teismai šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutino hipotekos kreditoriaus teises ir visiškai nepaisė bendraturčio nuosavybės teisių apsaugos.
14.2. Byloje nebuvo neginčijamų duomenų, liudijančių tai, kad viso turto pardavimas leis už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Sprendžiant šį klausimą buvo remiamasi vien „Luminor Bank AS“ prielaidomis, kad viso turto pardavimas būtų ekonomiškai naudingesnis.
15. Suinteresuotas asmuo V. Z. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo suinteresuoto asmens R. Z. kasacinį skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas „Luminor Bank AS“, Lietuvoje veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. Z. kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostata buvo siekiama teisinio aiškumo, t. y. kad būtų nustatyta galimybė bendraturčių, tarp kurių ne visi bankrutuoja, turtą, siekiant ekonomiškumo, bendraturčio ar kreditoriaus prašymu parduoti kaip vientisą objektą (tais atvejais, kai toks pardavimas leidžia tikėtis didesnės kainos ir kai pagal kelių bendraturčių prievoles išieškojimas yra nukreiptas į bendrą turtą). Teismai, įvertinę byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas ir teismo posėdžių metu paaiškintas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip turtinio vieneto pardavimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei jo realizavimas dalimis. Žemės sklypo bendraturčių V. Z. ir R. Z. dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra netikslingas, ekonomiškai nenaudingas, nes, pardavus įkeistą turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą), pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus, šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjo, reikalavimai.
17. Suinteresuotas asmuo bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. Z. kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, kad išieškojimo veiksmai iš žemės sklypo (t. y. viso objekto, o ne V. Z. priklausančios dalies) buvo pradėti – paskelbtos varžytynės, tačiau, V. Z. iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, buvo pabaigti: V. Z. vykdomoji byla perduota fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o R. Z. vykdomoji byla Nr. 0190/19/01120 tęsiama. Teismai priėmė teisėtus ir faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, kadangi išieškojimas iš viso turto buvo faktiškai vykdomas, t. y. buvo paskelbtos viso turto varžytynės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nekilnojamojo turto realizavimo fizinio asmens bankroto byloje, kai turtas priklauso ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir kitam bendraturčiui
18. FABĮ 27 straipsnis reglamentuoja bankrutuojančiam fiziniam asmeniui ar jam kartu su kitais asmenimis bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarką. Nagrinėjamai bylai aktuali minėto straipsnio 8 dalis (FABĮ 27 straipsnis 2018 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. XIII-1154 papildytas 8 dalimi, įsigaliojo 2018 m. birželio 26 d.), dėl kurios tinkamo aiškinimo kilo ginčas ir kuri nustato, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis.
19. Siekiant atskleisti FABĮ 27 straipsnio 8 dalies esmę, ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslus, be to, jos prasmei atskleisti taip pat yra reikšmingi įstatymo leidėjo ketinimai, nustatomi, inter alia (be kita ko), naudojant ir įstatymo travaux préparatoires (parengiamąją medžiagą). Iš įstatymo, kuriuo FABĮ 27 straipsnis papildytas 8 dalimi, aiškinamojo rašto matyti, jog šia nuostata buvo siekiama teisinio aiškumo, t. y. kad būtų įstatymo lygmeniu nustatyta galimybė bendraturčių, tarp kurių ne visi bankrutuoja, turtą, siekiant ekonomiškumo, bendraturčio ar kreditoriaus prašymu parduoti kaip vientisą objektą (tais atvejais, kai toks pardavimas leidžia tikėtis didesnės kainos ir kai pagal kelių bendraturčių prievoles išieškojimas yra nukreiptas į bendrą turtą). Įvertinus tai, kad kiekvienu atveju bendro turto kaip vientiso turtinio objekto pardavimo tikslingumas turi būti vertinamas individualiai, buvo nustatyta, jog bendraturčių bendras turtas kaip vientisas objektas gali būti parduodamas tik teismo leidimu, įvardijant, ar bankroto administratorius, ar antstolis turi turtą parduoti.
20. Aiškinamajame rašte nurodyta ir tai, kad kitais atvejais, t. y. kai yra nebankrutuojančių bendraturčių, iš kurių išieškojimo iš šio turto nevykdo ir antstolis, bendraturčių turtas kaip vienetas gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančių bendraturčių sutikimą dėl viso turto pardavimo (žr. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo aiškinamąjį raštą).
21. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 27 straipsnio 8 dalies normą, nurodė, kad tuo atveju, kai vienas, keli ar visi skolininkai, į kurių bendrosios nuosavybės teise valdomą hipoteka įkeistą turtą yra nukreiptas skolų išieškojimas FABĮ ir CPK nustatyta tvarka, nesutinka parduoti bendrosios nuosavybės teise valdomo turto kaip turtinio vieneto, teismas turi aiškintis nesutikimo aplinkybes (priežastis) ir pagal bylos duomenis spręsti dėl galimybės parduoti turtą kaip turtinį vienetą brangiau nei parduodant jį dalimis. Nustatęs, kad turtas pagal bylos duomenis gali būti brangiau parduotas kaip vientisas objektas, o atsisakymas jį parduoti tokiu būdu yra savitikslis, neatitinkantis siekio realizuoti turtą kuo palankesnėmis sąlygomis, patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, ir neužtikrinantis suinteresuotų asmenų (kreditoriaus, bankrutuojančio asmens ir nebankrutuojančio skolininko bendraturčio) interesų pusiausvyros, teismas turi diskreciją leisti jį parduoti kaip turtinį vienetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-128-219/2019, 38 punktas).
22. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog iš aptartos FABĮ 27 straipsnio 8 dalies, įstatymų leidėjo tikslų bei kasacinio teismo praktikos matyti, jog būtina atriboti dviejų tipų situacijas. Pirma, atvejus, kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą. Tokiu atveju teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Būtent šią situaciją ir reguliuoja FABĮ 27 straipsnio 8 dalis. Antra, atvejus, kai yra siekiama parduoti turtą, kuris priklauso ir nebankrutuojančiam bendraturčiui, tačiau jo atžvilgiu antstolio atliekami išieškojimo veiksmai iš šio turto nėra vykdomi. Šiai situacijai FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nėra taikoma, todėl, užtikrinant nuosavybės teisių apsaugą, bendraturčių turtas kaip vienetas tokiais atvejais gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančių bendraturčių sutikimą parduoti visą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020, 24 punktas).
23. FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje minimas teismo leidimas bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą kaip turtinį vienetą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis, gali būti duodamas tik tokiu atveju, jeigu antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą. Esant šiai sąlygai atsiranda teisinės prielaidos taikyti FABĮ 27 straipsnio 8 dalį bei spręsti dėl teismo leidimo davimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020, 24 punktas).
24. Taigi, atsižvelgdama į anksčiau aptartą FABĮ 27 straipsnio 8 dalies normos formuojamą aiškinimo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo leidimu nemokumo administratoriaus ar antstolio gali būti parduodamas bankrutuojančiam asmeniui ir trečiajam asmeniui bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, kai trečiajam asmeniui nėra iškelta bankroto byla, kai: (i) yra vykdomas išieškojimas iš kito nebankrutuojančio bendraturčio; (ii) kito nebankrutuojančio asmens skolų išieškojimas yra nukreiptas būtent į turtą, bendrosios nuosavybės teise priklausantį kartu su bankrutuojančiu asmeniu; (iii) toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu jo pardavimas dalimis; yra gautas bendraturčio pritarimas dėl tokio pardavimo arba ir nesant jo pritarimui, jeigu nesutikimas nėra pagrįstas. Tuo tarpu jeigu nebankrutuojančio bendraturčio skolų išieškojimas nėra nukreiptas į bendrosios nuosavybės teise su bankrutuojančiu asmeniu priklausantį turtą, viso turto kaip vientiso objekto pardavimas galimas tik esant nebankrutuojančio bendraturčio sutikimui, o jo nesant viso turto kaip turtinio vieneto pardavimas nėra galimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, susiklosčius pastarajai situacijai, taikytina FABĮ 27 straipsnio 7 dalies norma, pagal kurią turi būti nustatoma bankrutuojančio fizinio asmens bendrame su kitais bendraturčiais dalis ir parduodama FABĮ nustatyta tvarka.
25. Toks aiškinimas paremtas nuosavybės neliečiamumo principu ir tuo, kad tik turto savininkas gali disponuoti jam priklausančiu turtu, išskyrus įstatymo įtvirtintus išimtinius atvejus. Tik kai abiejų bendraturčių skolų išieškojimas priverstine tvarka yra nukreiptas į bendrą turtą ir turto savininkai nebegali savarankiškai juo disponuoti, turtas gali būti parduodamas kaip vienas objektas be bendraturčių sutikimo, nes tokiu atveju gali būti gaunama didesnė suma, o tai labiausiai atitinka tiek turto savininkų skolininkų, tiek jų kreditorių interesus.
26. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolio vykdomas skolų išieškojimas iš R. Z., taip pat pripažino, kad viso turto pardavimas leis turtą parduoti brangiau. Nustatė ir tai, kad R. Z. skolų išieškojimas buvo nukreiptas į bendrą turtą. Tačiau iš teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų motyvų neaišku, ar šiuo metu R. Z. skolų išieškojimas yra nukreiptas į bendrą su V. Z. turtą, jeigu ne – kokiu pagrindu jis užbaigtas ar nutrauktas. Teismai netyrė, ar vykdomojoje byloje antstolio vykdytas išieškojimas iš V. Z., perduotas į bankroto bylą, toliau buvo tęsiamas iš R. Z. priklausančios turto dalies, koks vykdomosios bylos statusas šia apimtimi yra šiuo metu.
27. Taigi, teismų nėra aiškiai nustatyta, kad R. Z. skolų išieškojimas šiuo metu yra nukreiptas į ginčo turtą, dėl to bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino FABĮ 27 straipsnio 8 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamo šios normos aiškinimo. Todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina ištirti ir nustatyti visas pirmiau aptartas FABĮ 27 straipsnio 8 dalies normos taikymui reikšmingas aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Kadangi galutinis sprendimas byloje šioje proceso stadijoje nėra priimamas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo sprendžia teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš naujo (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Agnė Tikniūtė