Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-593/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00045-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.5.; 2.4.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Linai Kemežienei,
dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. ir jos gynėjai advokatei Jolitai Juškaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. gynėjos advokatės Jolitos Juškaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, baudžiamąją bylą J. G. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
draudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini);
transporto priemonės – automobilio ,,Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. J. G. BK 40 straipsnio pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 02:44 val., kelyje A1, 101 kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2.39 promilės neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. G. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, į tai, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, į tai, kad tokiais savo veiksmais ji kėlė pavojų aplinkinių saugumai ir gyvybei, kad byloje nebuvo nustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar paskirti trumpesnį nei minimalus teisės vairuoti atėmimo terminą, sprendė, jog J. G. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 metus.
3. Apeliaciniame skunde atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. gynėja advokatė Jolita Juškaitė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, sutrumpinant šios priemonės terminą iki 1 (vienerių) metų.
3.1. Skunde nurodoma, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl gali ir turi būti trumpinamas iki BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyto minimalaus 1 metų termino. Pažymima, kad net valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė skirti mažesnį negu 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
3.2. Gynėjos įsitikinimu, J. G. buvo pakankamai nubausta, kadangi jai buvo taikyta dar vien baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Pažymima, kad transporto priemonė buvo sutuoktinių bendras turtas, prie kurio įsigijimo ženkliai prisidėjo ir J. G. mama, todėl, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje jau buvo pasiekti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskyrus transporto priemonės konfiskavimą.
3.3. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad J. G. dėl savo padaryto nusikaltimo išgyveno ir išgyvena iki šiol, prieš šeimos narius jaučia labai didelį kaltės ir gėdos jausmą, dėl vieno netinkamo poelgio jos šeima bus finansiškai sužlugdyta, kadangi turės sumokėti 500 Eur sumą už priverstinį transporto priemonės laikymą aikštelėje, o taip pat jos šeima neteko 5 000 Eur vertės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, į tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo atskleisti visas įvykio aplinkybes, į tai, kad teisiama pirmą kartą, į tai, kad nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui, į tai, kad J. G. nepiktnaudžiauja alkoholiu ir nėra linkusi į neteisėtą elgesį, į tai, kad padaryta nusikalstama veika laikoma nesunkiu nusikaltimu, ir į tai, kad pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, gynėjos įsitikinimu, sudaro pagrindą trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kadangi J. G. padarė teigiamas išvadas dėl tokio savo poelgio, visiškai atsisakė alkoholio vartojimo ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3.4. Pabrėžiama, jog J. G. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl to, jog iš jos gyvenamosios vietos į darbovietę nevažiuoja joks viešasis transportas ar tarpmiestinis autobusas, o taip pat dėl to, jog iš jos buvo tiek konfiskuota transporto priemonė, tiek atimta teisė vairuoti, ją į darbą kiekvieną dieną privalo vežti sutuoktinis senuoju automobiliu, kuris sunaudoja ženkliai daugiau kuro. Kadangi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. negali pati vairuoti transporto priemonės ir ženkliai padidėjo kuro išlaidos, ji svarsto apie galimybę išeiti iš darbo, ko pasėkoje jos sutuoktiniui tektų pasirūpinti visomis šeimos išlaidomis ir iš kurio atlyginimo šeima negalėtų pragyventi. Taip pat skunde nurodoma, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jos senyvo amžiaus mamos poreikių tenkinimui, kadangi sutuoktiniui kiekvieną dieną vežant J. G. į darbą, nėra jokio kito asmens, kuris galėtų užtikrinti jos mamos nuvežimą pas gydytojus arba į procedūras, o taip pat užtikrintų aprūpinimą vaistais bei maisto produktais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaime, kuriame gyvena J. G., jos sutuoktinis ir jos motina, nėra nei maisto prekių parduotuvės, nei vaistinės, todėl yra būtina, jog maisto produktais ir medikamentais aprūpinti vairuotojo teises turintis asmuo.
3.5. J. G. manymu, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančias bei teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, šeimyninę padėtį ir artimųjų poreikius, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, terminas yra neproporcingas ir nepagrįstai kelia jai itin didelius suvaržymus, nors tai nėra reikalinga baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti. Argumentuojama, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teisinga viešojo intereso poreikių ir J. G. bei jos šeimos narių teisių pusiausvyra bus įgyvendinta sutrumpinant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Argumentuojama, jog tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (žr. pvz. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-232-485/2024; 1A-283-317/2023; 1A-86-530/2023; 1A-158-530/2023; 1A-607-530/2020; 1A-474-966/2020).
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. ir jos gynėja advokatė Jolita Juškaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. gynėjos advokatės Jolitos Juškaitės skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo, kuris nesutinka su paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimu naudotis specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), terminu ir prašo šį terminą sumažinti.
7. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
8. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.
9. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į J. G. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Skunde nėra ginčijamas tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog jos terminas yra per griežtas. Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimą, svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir nusikaltusį asmenį charakterizuojančius duomenis.
10. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pirmuoju tikrinimu J. G. buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, antruoju tikrinimu – 2,57 promilių girtumas (1 t., b. l. 42). Šis girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino trukmės, svarbu pažymėti ir tai, jog J. G. neblaivi transporto priemonę vairavo naktį, žiemą, kuomet įprastai vairavimo sąlygos būna sudėtingesnės. Taigi J. G. veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių, o taip pat ir pačios apeliantės sveikatai ar net gyvybei.
11. Vienu iš skundo argumentų gynėja nurodo, kad vairuotojo teisės J. G. bus būtinos vykstant į darbą iš kito miesto, lengviau aprūpinant artimuosius maisto produktais ir medikamentais, o taip pat užtikrinant J. G. mamos nuvežimą pas gydytojus arba į procedūras. Apygardos teismo vertinimu, vien aplinkybės, susijusios su nuvykimu į darbą, lengvesniu šeimos narių aprūpinimu maistu ir medikamentais, o taip pat senyvo asmens nuvežimas pas medikus arba į procedūras, negali lemti išskirtinio kaltininko padėties švelninimo. Apygardos teismui teiktame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju J. G. sutuoktinis ją tiek nuveža į darbą, tiek nuveža į reikiamas parduotuves ar vaistines, kas rodo, jog šeimoje yra asmuo, galintis pasirūpinti kitais šeimos nariais, o tai leidžia spręsti, jog J. G. mamos padėčiai esminis poveikis nepadarytas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus 5 metų laikotarpyje (1 t., b. l. 144-146) matyti, jog J. G. pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, o būtent, vairavo neapdraustą transporto priemonę, priešinosi ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, pastatė transporto priemonę tam neskirtoje vietoje. Šie duomenys J. G. apibūdina kaip nedrausmingą vairuotoją. Taip pat iš minimo registro matyti, kad J. G. būdama neblaivi padarė Administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalyje (įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą) numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad J. G. neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams – nepažeidė baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų.
12. Tenkinti apeliacinio skundo nesudaro pagrindo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjos skunde nurodyta teismų praktika, kadangi minėtose bylose nustatytos aplinkybės nėra tapačios skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjamoms. Pvz. nustatytas 1,72, 1,9, 1,58 promilių girtumas (bylos Nr. 1A-232-485/2024; 1A-607-530/2020, 1A-474-966/2020; 1A-86-530/2023), byloje Nr. 1A-283-317/2023 konstatuota išskirtinė aplinkybė – sutuoktinės mirtis, o byloje 1A-158-530/2023, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas apeliacine tvarka iš viso nebuvo nagrinėtas nesant prokuroro skundo).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, netinkamai taikė BK 68 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. gynėjos advokatės Jolitos Juškaitės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrius Endriukaitis
Danutė Giačaitė
Daiva Jankauskienė