Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-120-2012].doc
Bylos nr.: 1A-120/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-120/2012

                                                                                         Procesinis bylos Nr. 1-65-1-00246-2010-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.4.

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Albino Bielskio, Jono Algimanto Venckaus,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjams advokatams Ryčiui Šimkui, Juozui Šeškevičiui, Aleksandrui Palamarčiukui,

nuteistiesiems K. T., A. L., M. U.,

vertėjai Žanai Tadarovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. T. (K. T.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

M. U. (M. U.) nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. L. (A. L.) nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

K. T., M. U. ir A. L. nuteisti už tai, kad  nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo ir kito asmens tariamą teisę, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, tuo padarydami jam didelę žalą asmens teisėms, tai yra: 2010-02-27 apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme,  Karmėlavoje, Kauno r., veikdami kaip bendrininkai, nukentėjusįjį S. S. nusivedė ir įsodino į tame kieme stovėjusį M. U. automobilį  Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežė prie Karmėlavos kapinių, esančių Karmėlavos sen. Kauno r., liepė nukentėjusiajam išlipti iš automobilio ir  bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą – K. T. sudavė rankomis į krūtinės sritį ir pilvą, reikalavo iki 2010-03-01 grąžinti nukentėjusiojo broliui V. S. tariamą skolą 6 000 litų bei perduoti skolą 1 000 litų M. U.; A. L. sudavė rankomis į krūtinės sritį ir pilvą, spyrė į kojas, reikalavo iki 2010-03-01 grąžinti tariamą skolą 6 000 litų V. S. bei 1 000 litų M. U.; M. U. sudavė rankomis  nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir pilvą, reikalavo iki 2010-03-01 grąžinti tariamą 6 000litų skolą V. S. bei grąžinti 1 000 litų jam už darbą ir automobilį. Bendrais nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, nuteistieji toliau naudodami psichologinę prievartą, nuo 2010-03-01 iki 2010-03-03 skambino nukentėjusiajam telefonu, reikalavo grąžinti 6 000 litų V. S. bei 1 000 litų M. U..

              Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: K. T. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; A. L. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; M. U. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

              Prokuroras skunde nesutinka su nuteistųjų K. T., A. L., M. U. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Prokuroro įsitikinimu, nuteistųjų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tokią išvadą prokuroras daro analizuodamas BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, teismų praktiką ir byloje surinktus įrodymus. Prokuroro nuomone, iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą – perduoti 1000 Lt nuteistiesiems, kurių turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, reikalavimai perduoti turtą neturi jokio pagrindo, o juridinio pagrindo nebuvimas, prokuroro teigimu, yra pagrindinis turto prievartavimo objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo ar savavaldžiavimo – taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-432/2009). Prokuroro nuomone, netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau nagrinėjant bylą teisme duotus nukentėjusiojo parodymus, kuriuos prokuroras skunde pacituoja, galima neginčijamai konstatuoti, kad parodymai yra nuoseklūs, juose nuo pat pirmos nukentėjusiojo apklausos yra nurodomi nuteistųjų veiksmai atlikti prieš nukentėjusįjį, dėl to pagrindo abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys:  Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G581/10(02), 2010 m. kovo 3 d. garso įrašų darymo protokolas ir stenogramos, dalies apklaustų liudytojų (A. E. S., V. S., V. S.) parodymai). Teismo išvada, kad surinkti duomenys patvirtina tariamos teisės dėl 6000 Lt egzistavimą neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroro teigimu, pagal teismų praktiką tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pateisinama klaida, kai asmuo klaidingai mano, kad vykdo savo ar kito asmens teisę, nors iš tikrųjų jokios teisės nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-432/2009). Tuo tarpu V. S. apklausiamas ne kartą yra nurodęs, kad brolis šiam nebuvo skolingas bei nieko neprašęs, kad padėtų atgauti kokius nors pinigus (ar turtą) iš S. S.. Tai yra nuteistieji reikalavimą perduoti turtą pareiškė savarankiškai ir šį reikalavimą tik motyvavo tariama S. S. pareiga paremti vargingiau gyvenantį brolį. Dėl to išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistųjų veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

              Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis nepagrįstas. Jis jokios skolos nereikalavo ir jokio nusikaltimo nepadarė. Teismas rėmėsi tiktai prieštaringais, nenuosekliais nukentėjusiojo S. S. ir jo šeimos narių liudytojų A. E. S., A. S. parodymais, kurie yra nepatikimi ir jais teismas dėl to negalėjo remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

           Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti; nuteistieji K. T., M. U. ir jų gynėjai prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

           Prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliaciniai skundai atmestini.

           Prokuroras ginčija veikos kvalifikavimą, nesutikdamas su atliktu įrodymų įvertinimu.

           K. T., M. U. ir A. L. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteisti už savavališkos (tariamos) teisės vykdymą, susijusį su fizinės ir psichinės prievartos panaudojimu prieš S. S.. Iš nustatytų veikos aplinkybių matyti, kad iš nukentėjusiojo S. S. buvo reikalaujama grąžinti tariamą 6000 litų skolą nukentėjusiojo broliui V. S. ir 1000 litų M. U. už darbą ir parduotą automobilį. Tačiau pagal prokuroro skundą nukentėjusysis buvo verčiamas perduoti 1000 litų nuteistiesiems, kurių turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo, o juridinio pagrindo nebuvimas yra pagrindinis turto prievartavimo subjektyvusis požymis, sprendžiant klausimą kokią normą – turto prievartavimo ar savavaldžiavimo – taikyti; reikalavimą perduoti 6000 litų nukentėjusiojo broliui V. S. nuteistieji pareiškė savarankiškai ir tik motyvavo tariama S. S. pareiga paremti vargingai gyvenantį jo brolį. Teismas, kvalifikuodamas  nuteistųjų veiką kaip savavaldžiavimą, nuosprendyje nurodė, kad tarp S. S. ir V. S. nebuvo civilinių teisinių santykių, todėl nebuvo ir tokios teisės reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo S. S. jo brolio V. S. naudai, bet buvo tariama teisė. Kolegija pažymi, kad teorijoje ir teismų praktikoje tariama teisė apibrėžiama kaip objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Todėl, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet ir būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008, Nr. 2K-65/2009). Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos. Tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų yra tikrų ir tariamų teisinių santykių. Jie tarpusavyje pažįstami. Iš nuteistųjų, nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. E. S., V. S., V. S., S. S. parodymų nustatyta, kad nuteistasis K. T. su nukentėjusiuoju pažįstami apie trejus metus. K. T. gyvena su S. S., turi bendrą vaiką. V. S. yra S. S. tėvas bei nukentėjusiojo S. S. brolis. Jų motina A. E. S.. Su S. S. taip pat pažįstami, turėjo bendrų reikalų ir kiti nuteistieji M. U. ir A. L.. Jie, K. T., V. S. dirbo pas nukentėjusįjį S. S. įvairius darbus, atstatinėjo po gaisro sudegusį namą. Prieš nusikaltimą  S. S. iš M. U. pirko automobilį ,,Ford Fiesta“ už 800 litų. Jį iš Belgijos atvežė M. U. ir A. L.. Pagal liudytojo V. S. parodymus tarp jo tėvo V. S. ir nukentėjusiojo S. kilo pyktis, kai jo motina paprašė, kad S. S. nupirktų jo tėvui V. S. buities prietaisų, nes jis buvo pardavęs senelių žemę (t. 3, b. l. 66). Iš šių ir kitų bylos duomenų matyti, kad V. S., kurio interesais veikė nuteistieji, buvo įsitikinęs, kad dalis naudos už žemę priklausė ir jam, kad broliui ėmus švaistyti pinigus, buvo prarandama ir jo dalis. 2010 m. kovo 19 d. V. S. teisme parodė, kad brolis pardavė sklypą, tas sklypas priklausė dėdei, jam, ne tik broliui, dėdė pasakė, kad pinigus už tą sklypą padalintų brolis visiems (t. 1, b. l. 48-49). 2010 m. gegužės 19 d. V. S. parodė, kad kilo gaisras, sudegė namas, motina pardavė žemę. Jis prašė brolio, kad šiek tiek jam padėtų (t. 1, b. l. 50). Iš nukentėjusiojo S. S., liudytojų A. E. S., A. S. parodymų matyti, kad pinigais už žemę disponavo ir nukentėjusysis S. S. (t. 3, b. l. 115, 116). A. E. S., be to, parodė, kad V. S. prašė pinigų už žemę. Ji sakė, kai V. S. išgeria, kalba apie pinigus  (t. 3, b. l. 114). Pats V. S. yra parodęs, kad ne visada pamena, ką yra kalbėjęs. Jis nuteistiesiems dėl pinigų už parduotą sklypą nesakė, gal jie girdėjo, kai kalbėjosi su broliu. Prieš nuteistųjų sulaikymą jis jų prašė, kad nuvažiuotų pas brolį ir paimtų pinigus. Konkrečios sumos neminėjo, sakė kiek duos (t. 1, b. l. 46-49). Taigi bylos duomenys patvirtina egzistuojančias V. S. turtines pretenzijas broliui S. S., ir jos buvo žinomos K. T. (V. S. žentui). Apibūdintoje situacijoje nuteistasis K. T. ir su juo bendrininkų grupe veikę kiti nuteistieji negalėjo ir neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios V. S. teisės į materialią dalį už parduotą žemę. Šį atvejį teismas pagrįstai pripažino savavaldžiavimu, kadangi nuteistieji vykdė kitam fiziniam asmeniui priklausančią tariamą teisę. Vien tai, kad V. S. parodė, kad neprašė atgauti skolą, nepaneigia teismo išvadų apie buvimą savavaldžiavimo sudėties nuteistųjų veiksmuose. Nuteistasis M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo nuvažiavę pasikalbėti su S. S. dėl skolos broliui Vitalijui, nes pastarasis K. T. yra sakęs, kad brolis jam skolingas (t. 1, b. l. 31, 32). A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. yra sakęs, kad jo brolis S. S. yra jam skolindamas pinigų, sumos neįvardijo. Ta skola atsiradusi, nes V. S. pardavus senelių žemę, buvo pažadėta nupirkti buities prietaisų, tačiau S. S. to nepripažino (t. 3, b. l. 64). Teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis sudavė S. S., reikalavo padėti broliui, V. S. sakęs, kad S. S. pardavė žemę, turėjo duoti pinigų, nuteistajam sakė, kad turi padėti broliui (t. 3, b. l. 35). Pagal liudytojo V. S. parodymus, jis turi teisę į senelio žemę. Brolis sakė, kad nupirks buitinių prietaisų, ir motina žadėjo. Brolis iššvaistė pinigus už sklypą, jis juos pragėrė su kaimynais (t. 1, b. l. 49). Pagal nukentėjusiojo S. S. parodymus po įvykio ryte jis kalbėjo su broliu, šis sakė, kad nieko nežinąs, bet jis (nukentėjusysis) galvojo, kad brolis yra kartu su jais (nuteistaisiais) (t. 3, b. l. 26). Šie duomenys patvirtina teismo išvadą, kad nuteistieji veikė V. S. (nukentėjusiojo brolio) interesais ir jis yra tariamo teisinio santykio subjektas. Šioje byloje buvo nustatyti visi reikalingi požymiai, atitinkantys BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo tinkamai ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai. Prokuroro argumentas dėl netinkamai vertintų nukentėjusiojo parodymų yra atmestinas, nes iš teismo nuosprendžio matyti, kad S. S. parodymai buvo vertinami tiek, kiek jie patvirtino kitas bylos aplinkybes. Iš nuteistųjų ir liudytojų A. S., A. E. S., V. S., V. S., S. S. parodymų teismas nustatė, kad tarp nuteistųjų K. T., M. U., A. L. bei nukentėjusiojo S. S. buvo darbiniai santykiai. Pastarasis samdė nuteistuosius pagalbiniams darbams prie namo statybos atlikti. Tai pripažino pats nukentėjusysis. Nuteistieji teigia, kad S. S. liko skolingas už darbą. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai V. S., V. S. bei S. S.. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad M. U. nukentėjusiajam pardavė automobilį, už kurį, nuteistojo manymu, S. S. jam liko skolingas. S. S. pripažįsta faktą, kad iš M. U. pirko automobilį, tačiau neigia skolą. Liudytojai V. S., V. S. patvirtino, kad nuteistasis pardavė automobilį nukentėjusiajam, šis pilnai neatsiskaitė už jį. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad tarp M. U. ir nukentėjusiojo S. S. buvo civiliniai sutartiniai santykiai. Vadinasi, skirtingai nei nurodo apeliantas skunde, nukentėjusiajam pareikštas reikalavimas grąžinti skolą – 1000 litų M. U. už darbą ir parduotą automobilį turėjo įstatyminį pagrindą, o tai reiškia, kad šiuo reikalavimu buvo įgyvendinama M. U. teisė, kuri yra ginčijama nukentėjusiojo, teigiant, kad atsiskaitė pilnai ir neliko skolingas. Tačiau M. U. teisės buvimo nepaneigia tai, kad jis negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes pats nukentėjusysis sudarydamas sau naudingus žodinius sandorius, elgėsi rizikingai jų tinkamai neįformindamas. Iš neteisės teisė negimsta.

             Pagal byloje nustatytas aplinkybes kolegija neturi pagrindo pritarti prokuroro prašymui perkvalifikuoti nuteistųjų veiką iš savavaldžiavimo į turto prievartavimą. Nustatytas byloje aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip savavaldžiavimą, nes susiklosčiusi situacija tarp pažįstamų asmenų: nuteistųjų ir nukentėjusiojo bei pastarojo ir jo brolio V. S., kurio interesais veikė nuteistieji, lėmė jų įsitikinimą, kad jie, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendino M. U. ir V. S. priklausančią teisę. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo S. S. parodymus, pagrįstai jų nesuabsoliutino, vertino visų kitų bylos duomenų kontekste ir BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

            Nuteistasis A. L., nesutikdamas su atliktu įrodymų vertinimu, neigia savo dalyvavimą padarant veiką. Nors jis teigia, jog jokios skolos nereikalavo ir nusikaltimo nepadarė, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja bylos aplinkybėms ir teismo išvadoms. Iš nuteistojo M. U., nukentėjusiojo S. S. parodymų teismas nustatė konkrečius A. L. veiksmus, vykdant savavaldžiavimą: sudavė rankomis į krūtinę ir pilvą, spyrė į kojas ir reikalavo grąžinti tariamą skolą 6000 litų V. S. bei 1000 litų M. U.. Nuteistojo A. L. ir kitų bendrininkų veiksmai buvo išreikšti siekiant vieningo tikslo įbauginti S. S. priverčiant jį atiduoti pinigus. A. L. pagrįstai nuteistas už savavaldžiavimą, padarytą bendrininkų grupe. Esant bendrininkų grupei, kiekvienas bendrininkas atsako už bendrai padarytą veiką. Byloje nustatyta, kad A. L. dalyvavo nuteistiesiems M. U., K. T. verčiant nukentėjusįjį grąžinti tariamą skolą (pareiškiant reikalavimą, naudojant smurtą, pritarė jų atliekamiems neteisėtiems veiksmams, pats išsakė reikalavimą atiduoti tariamą skolą, jį palydėjo fiziniu smurtu, siekdamas reikalavimo patenkinimo), todėl jo, kaip bendravykdytojo, veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

             Tenkinti prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus tiek kiek prašoma, nėra teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

              Prokuroro ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                         Regina Gaudutienė

 

Teisėjai                                                                      Albinas Bielskis

 

                                                                                    Jonas Algimantas Venckus