Baudžiamoji byla Nr. 1S-1168-317/2014

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A.,

n u s t a t ė :

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubaustas laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

Bausmės pradžia – 2003 m. lapkričio 17 d., jos pabaiga – 2017 m. lapkričio 17 d., o neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. gegužės 13 d. yra 3 metai 6 mėnesiai ir 9 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

R. A. skunde nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi, mano, jog komisija, nusprendusi taikyti jam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino jo prašymą. Nuteistasis nurodo, kad jau atliko 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį iš paskirtosios 14 metų bausmės. Teigia, kad, atlikdamas bausmę pataisos namuose, suprato savo klaidas, dėl jų gailisi, jo elgesys gerėja, todėl bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirbo, tačiau dėl etatų mažinimo buvo atleistas. Pažymi, kad aktyviai dalyvauja būrio veikloje, visose socialinės reabilitacijos programose, užsiima joga, skaito psichologinę literatūrą. Atkreipia dėmesį, kad visus režimo pažeidimus jis padarė praeityje, po paskutinio pažeidimo praėjo jau pusantrų metų, per tą laiką yra gavęs tris paskatinimus. Akcentuoja, kad išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti brolio įmonėje.

Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios jų jau buvo įvertintos anksčiau skiriant bausmės dydį ar sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Nuteistasis R. A. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, penkiolika kartų paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomą bausmės dalį. Tačiau šie pagrindai savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir visas jo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos nuteistam asmeniui socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina tai, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis jau pakeitė savo elgesį taip, kad šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų, nenusikals. Dėl to lygtinis paleidimas R. A. šiuo metu dar negali būti taikomas.

Tai, kad nuteistasis skunde teigia, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose, suprato savo klaidas, dėl jų gailisi ir dėl to bausmės tikslai jau yra pasiekti, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Akivaizdu, kad šiuo metu R. A. atžvilgiu ne visi paminėti tikslai yra įgyvendinti.

Negalima nesutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu gerėja, po paskutinio režimo reikalavimų pažeidimo, kuris buvo prieš pusantrų metų, jis gavo tris paskatinimus (teismo past. – iš viso skatintas 15 kartų), aktyviai dalyvauja būrio veikloje, visose socialinės reabilitacijos programose, užsiima joga, skaito psichologinę literatūrą, esant galimybėms – dirba. Tačiau negalima neatsižvelgti ir į tai, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį padarė net 16 režimo reikalavimų pažeidimų, 13 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir, nors daugelis pažeidimų padaryti per pirmuosius dvejus bausmės atlikimo metus, vis dėlto, paskutinį kartą itin griežta drausmine nuobauda už psichotropinių medžiagų vartojimą jis baustas palyginus neseniai – 2013 m. sausio 22 d. (b. l. 11-12). Būtent nuteistojo psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas Psichologinė tarnyba įvardija ir tarp pakartotinio smurtinio elgesio riziką didinančių veiksnių. Akcentuotina, kad R. A. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. nužudymą itin žiauriai, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės neleidžia skundo autoriaus elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti jį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės.

Skunde nurodytas motyvas, kad nuteistasis didžiąją bausmės dalį jau yra atlikęs, nagrinėjamu atveju taip pat neleidžia daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis yra pakankama ir adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad neatliktos bausmės dalis yra gana didelė, todėl šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tokią veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad R. A. jau nėra pavojingas visuomenei. Tokiai išvadai neprieštarauja ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras atsiliepime, kuriame nepritarė Komisijos priimtam nutarimui. Ir nors šiame atsiliepime išreikšta prokuroro nuomonė yra tik rekomendacinė, tačiau ji padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleido taikymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A. priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas 

n u t a r i a :

Nuteistojo R. A. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas