Civilinė byla Nr. 2A-719/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 35.2; 35.4; 36.2; 63.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

nedalyvaujant proceso dalyvių atstovams,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Metva“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Steel-M“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-262-622/2010 pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Metva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Steel-M“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Metavera“, dėl prievolės įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Metva“, UAB „Steel-M“ ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų 4 839 780,24 Lt skolą, kurią sudaro 4 659 943,60 Lt negrąžintas kreditas, 18 457,56 Lt palūkanos, 161 379,08 Lt delspinigiai; nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nustatyti priverstinę hipoteką teismo sprendimu patenkintiems ieškovo reikalavimams užtikrinti ieškinyje nurodytam atsakovų turimam nekilnojamam turtui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas su UAB „Metavera“ 2007 m. kovo 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. K200703-0285, kuria remiantis ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis suteikti UAB „Metavera“ kreditą žemės sklypų Klaipėdoje, Baltijos pr. 119 ir 121 įsigijimui, o UAB „Metavera“ įsipareigojo pasinaudojus kreditu grąžinti pasiskolintas lėšas, mokėti bankui palūkanas ir vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal sutarties 4.2 punktą kreditas turėjo būti išmokėtas tik pateikus bankui UAB „Metavera“ akcininkų UAB „Metva“ ir UAB „Steel-M“ laidavimus už UAB „Metavera“ prievoles pagal kredito sutartį visai kredito sumai ir visam kredito laikotarpiui. 2007 m. kovo 19 d. laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai, jei UAB „Metavera“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal kredito sutartį. UAB „Metavera“ jai suteikto kredito negrąžino. 2008 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Metavera“ bankroto bylą. Atsakovai laidavimo sutartimis įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Metavera“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal ieškovo ir UAB „Metavera“ sudarytą 2007 m. kovo 19 d. kredito sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad pagal kredito sutartį UAB „Metavera“ yra skolingas 4 839 780,24 Lt. Ieškovas siuntė reikalavimą atsakovams vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nei atsakovai, nei trečiasis asmuo skolos nesumokėjo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui Danske Bank A/S 4 659 943,60 Lt skolą, 18 457,56 Lt palūkanas, 160 744,14 Lt delspinigius, 28 912,50 Lt žyminį mokestį, 5 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti solidariai iš atsakovų UAB „Metva“, UAB „Steel-M“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovai laidavimo sutartį būtų sudarę ne laisva valia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad laidavimo sutarčių 3 punktas nustato, jog laiduotojai atsisako teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo (šiuo atveju trečiojo asmens) turtą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju laidavimo sutartyje jokių išimčių nenustatyta, todėl skolininkui neįvykdžius savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojai įvykdytų prievolę. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš laiduotojų skolą bei sutartyje numatytas palūkanas ir delspinigius yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.38, 6.81 straipsniai). CK 6.70 straipsnyje nurodyti prievolių užtikrinimo būdai suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad reikalavimai bus patenkinti. Ši norma nedraudžia kreditoriui pasirinkti kelis prievolių užtikrinimo būdus. Todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo teisę siūlyti paskolos grąžinimo užtikrinimui taikyti ir nekilnojamojo daikto įkeitimą, ir laidavimą, o aplinkybė, kad BUAB „Metavera“ įkeistas nekilnojamasis turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių, neriboja ieškovo teisės reikšti reikalavimus tiek pagrindiniam skolininkui, tiek ir jo laiduotojams (jau minėtų laidavimo sutarčių 3 punktas).

Teismas konstatavo, kad kredito sutartis numatė tiek palūkanų, tiek ir netesybų už praleistą įsipareigojimų vykdymą, mokėjimą (kredito sutarties 9, 19 punktai). Teismas laikė, jog palūkanų ir delspinigių dydis, atsižvelgiant į skolos sumą, nėra per didelis. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi yra patvirtinęs ieškovo 4 839 780,24 kreditorinį reikalavimą UAB „Metavera“ bankroto byloje. Tačiau pažymoje yra nurodyta, jog į bendrą skolos sumą įeina ir 634,94 Lt delspinigių už palūkanas suma. Teismas sprendė, kad delspinigių nuo palūkanų skaičiavimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, todėl teismas delspinigių dydį sumažino 634,94 Lt suma. Teismas akcentavo, kad CK 6.81 straipsnio 2 dalis teigia, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas bankrutuojančiai įmonei yra nutraukiamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas už visas įmonės prievoles. Kadangi ieškovo skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, teismas sprendė, kad laiduotojų atsakomybė negali būti didesnė, nei ieškovo kreditorinis reikalavimas UAB „Metavera“ bankroto byloje. Tokiu būdu teismas ieškovo reikalavimą priteisti 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad remiantis CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktu turtiniams reikalavimams užtikrinti teismas gali nustatyti priverstinę hipoteką. Ši norma nėra imperatyvi ir leidžia teismui priverstinę hipoteką nustatyti ne visais, o tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, tai yra būtina. Teismas sutiko su atsakovų išdėstyta pozicija, jog ieškovo naudai nustačius priverstinę hipoteką būtų pažeistos kitų galimų atsakovų kreditorių teisės ir kreditorių lygiateisiškumo principas. Be to, nepaneigtas atsakovų atstovo teiginys, kad dalis nekilnojamojo turto, kuriam priverstinę hipoteką prašo nustatyti ieškovas, yra perleistas kitiems asmenims. Dėl to teismas atmetė reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo.

III.              Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai UAB ,,Metva“ ir UAB ,,Steel-M“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Pats trečiasis asmuo įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo užtikrinimui ieškovo naudai buvo įkeitęs du žemės sklypus, kurių įsigijimą iš dalies finansavo ieškovas, bei pinigines lėšas, esančias Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. LT69 7400 0235 9282 3810 ir LT75 7400 0242 9692 3810. Minėtų žemės sklypų, esančių Klaipėdoje, Baltijos pr. 121 ir Baltijos pr. 119, vertė 2008 m. gruodžio 5 d. buvo 6 600 000 litų, tad ieškovo reikalavimas bankroto byloje yra užtikrintas daugiau, negu pakankamai. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį laiduotojams ir tuo pačiu siekdamas atgauti trečiojo asmens įsiskolinimą iš pajamų, kurios bus gautos pardavus ieškovo naudai įkeistus žemės sklypus, piktnaudžiavo turimomis teisėmis, tačiau teismas ginčijamame sprendime dėl šio atsakovų argumento nepasisakė.
2. CK 6.86 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Nors minėtoje normoje ir nėra tiesiogiai nustatyta, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darytina išvada, kad kreditorius pirmiau turėtų pasinaudoti savo pirmenybės teise patenkinti reikalavimą ar kitu jo naudai nustatytu prievolės užtikrinimu, o tik tuomet naudotis suteiktu laidavimu. Priešingu atveju netenka prasmės CK 6.86 straipsnyje nustatytas laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės, kadangi tik kreditoriui pasinaudojus pirmenybės teise patenkinti reikalavimą ar kitu jo naudai nustatytu prievolės užtikrinimu galima teigti, kad kreditorius šių teisių neatsisakė.
3. Teismas nepagrįstai patenkino ir reikalavimą dėl 18 457,56 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 160 744,14 Lt delspinigių priteisimo, nepaisant to, kad ieškovas netgi nebuvo pateikęs jokio palūkanų ir delspinigių sumų paskaičiavimo, nenurodęs laikotarpio, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Ieškovas taip pat nenurodė jokių pagrindų ir motyvų, kuriais remdamasis skaičiavo palūkanas, kodėl palūkanos yra būtent tokio dydžio, kada suėjo šių palūkanų mokėjimo terminas.
4. Byloje buvo keliamas klausimas dėl to, ar ieškinį turėtų nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas, ar šis ieškovo reikalavimas geriau būtų išnagrinėtas UAB ,,Metavera“ bankroto byloje, tačiau ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas šio klausimo visiškai nesprendė.
5. Pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį ir CPK 43 straipsnį atsakovai turi teisę pareikalauti, o teismas turėtų ieškovui pasiūlyti bendraatsakovu patraukti ir trečiąjį bendraskolį UAB ,,Metavera“. Tačiau šio asmens dalyvavimas byloje bendraatsakovu tapo negalimas, kadangi ieškinys bankrutuojančiai įmonei nebegali būti reiškiamas, o, vietoje to, bankroto administratoriui turi būti teikiami kreditoriniai reikalavimai, kuriuos tvirtina teismas. Dėl šios priežasties ginčijamu sprendimu buvo pažeistos CPK 43 straipsnyje įvirtintos procesinės teisės normos dėl privalomojo bendrininkavimo. Dėl šių priežasčių tik ieškovo ieškinio nagrinėjamas trečiojo asmens bankroto byloje būtų užtikrinęs bendraskolių teisę naudoti atsikirtimus prieš kreditorių, taip pat teisę vieniems bendraskoliams naudoti kitų bendraskolių atsikirtimus prieš kreditorių, jei šie tokių atsikirtimų nenaudoja (CK 6.7 straipsnis). Taigi, skolininkas turėjo dalyvauti ne kaip trečiasis asmuo, o kaip bendraatsakovis, nes priešingu atveju neįmanomas CK 6.82 straipsnyje numatytų laidotojo teisių įgyvendinimas. Kadangi kreditorinio reikalavimo pateikimas bankroto byloje iš esmės prilygintinas ieškinio pareiškimui ginčo teisena, vadinasi ieškovas iš esmės tebėra pareiškęs du atskirus ieškinius tokio paties dydžio sumai skirtingiems bendraskoliams, vieną - UAB ,,Metavera“, kitą - atsakovams. Faktą, kad ieškinys turėjo būti nagrinėjamas UAB ,,Metavera“ bankroto byloje, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Danske Bank A/S prašo skundą atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su skundu argumentus:

1. Apeliantų laidavimo ir hipotekos teisinių santykių modifikavimas nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu atveju, kai pagrindinio skolininko BUAB „Metavera“ prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas jos pačios nekilnojamojo turto įkeitimu bei apeliantų laidavimais pagal sutartį, įtvirtinančią jų solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojai (apeliantai).
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties faktinės aplinkybės nesutampa šios bylos nagrinėjimo aplinkybėmis (ratio desidendi). Todėl visi apeliantų argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir neperdavė bylos nagrinėti BUAB „Metavera“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, atmestini kaip nepagrįsti.
3. Priešingai nei apeliantai teigia, pagrindinis skolininkas į bylos nagrinėjimo procesą nebūtinai turi būti įtrauktas bendraatsakoviu. CK 6.82 straipsnis numato, jog pagrindinis skolininkas į bylą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo turi būti įtrauktas, tačiau nenurodo kokia procesine padėtimi. Šiuo atveju ieškovas pagrindinį skolininką BUAB „Metavera“ į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, todėl apeliantų argumentai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas nepatenkinamas.

Byla nagrinėjama, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų bei patikrinant absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl apeliantų (laiduotojų) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) laidavimu prisiimtus įsipareigojimus atsakyti kreditoriui (iekšovui) už skolininko UAB ,,Metavera“ (dabar bankrutuojanti įmonė) skolas.

Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidarią atsakomybę. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas kartu arba skyrium. Nors prievolės įvykdymas užtikrintas prievole, skolininkui tenka pagrindinė pareiga ją įvykdyti. Laiduotojui ar laiduotojams, bendrai laidavusiems, tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininką, kai šis neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t.y. įvykdyti sutartį visa apimtimi – grąžinti pinigus ir sumokėti palūkanas bei netesybas, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).

Apeliantai 2007 m. kovo 19 d. Laidavimo sutartimis Nr. JA200703-0285-1 ir JA200703-0285-2 (civilinė byla Nr. 21314-622/2008, b. l. 15-20) bendrai įsipareigojo kreditoriui (ieškovui) solidariai įvykdyti už skolininką šio (skolininko trečiojo asmens BUAB ,,Metavera“) 2007 m. kovo 19 d. Kredito sutartimi Nr. K200703-0285 (civilinė byla Nr. 2-1314-622/2008, b. l 7-14) prisiimtą prievolę, t. y. grąžinti iš kreditoriaus gautus pinigus, sumokėti nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius, jei skolininkas už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Sutartys (Kredito ir Laidavimo) sudarytos rašytine forma, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos (CK 6.82 str.), įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčo sandoriai galėtų būt pripažinti niekiniais ex officio (savo iniciatyva) nenustatyta (CK 1.78 str); jų (sutarčių) sąlygos aiškios; teismui nekilo abejonių dėl jose įtvirtintų šalių teisių ir pareigų bei sutarčių teisėtumo. Ginčo sutartys yra galiojančios, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.72, 6.79, 6.189, 6.192, 6.196, 6.200 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių (CPK 176-178, 180, 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkui BUAB ,,Metavera“ neįvykdžius prisiimtos prievolės, ją (bankrutuojančio skolininko prievolės apimties ribose) privalo įvykdyti solidarūs skolininkai – apeliantai, prisiėmę tokią prievolę Laidavimo sutartimis (CK 6.81 str., 6.38 str., 6.6 str. 4-5 d.).

Kaip jau minėta, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius turi pasirinkimo teisę, t. y. reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir laiduotojas (laiduotojai) kartu arba skyrium. Tai, kad nagrinėjamu atveju prievolei užtikrinti buvo taikyti du prievolių užtikrinimo būdai – trečiojo asmens turto įkeitimas ir laidavimas, nėra kliūtis kreditoriui reikšti reikalavimą dėl prievolės įvykdymo apeliantams, bendrai laidavusiems už pagrindinio skolininko prievolę. Civilinio kodekso normos nedraudžia taikyti kelių prievolių įvykdymui užtikrinti būdų. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pareiškęs kreditinį reikalavimą, kuris užtikrintas taip pat įkeitimu, atitinkantį ieškinio dydį nagrinėjamoje byloje, pagrindiniam skolininkui trečiajam asmeniui BUAB ,,Metavera“ bankroto byloje, ir šis kreditinis reikalavimas patvirtintas. CK 6.83 straipsnio nuostatos reglamentuoja įvykdžiusio prievolę laiduotojo teises ir kreditoriaus pareigas. Viena iš tokių laiduotojo, įvykdžiusio prievolę teisių – perimti kreditoriaus teises pagal šią prievolę, o kreditoriaus pareiga – perduoti laiduotojui reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Taip laiduotojas perima kreditoriaus teises, o buvęs kreditorius (ieškovas) netenka teisės reikalauti kreditinio reikalavimo patenkinimo pagrindinio skolininko bankroto byloje. Apeliantai nepagrindė teiginio, kad ieškovas, reikalaudamas įvykdyti prievolę laidavimo sutarčių pagrindu ir tuo pat metu pareikšdamas kreditinį reikalavimą bankroto byloje, siekdamas jį patenkinti iš įkeisto turto, piktnaudžiauja teise. Tokio galimo piktnaudžiavimo teise saugiklis – minėtos CK normos.

Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad jie (laiduotojai) turi būti atleisti nuo atsakomybės, nes kreditorius, esant keliems prievolės įvykdymo užtikrinimo būdams, turėdamas pirmumo teisę patenkinti reikalavimą iš jo (kreditoriaus) naudai nustatyto prievolės užtikrinimo – įkeitimo (hipotekos), atsisakė savo pirmenybės teisės (CK 6.86 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindinio skolininko (trečiojo asmens) prievolė buvo užtikrinta įkeitimu (hipoteka). Ieškovo 4 839 780,24 Lt kreditinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje (bankroto byla iškelta 2008 m. spalio 31 d., 1 t., b. l. 10). Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą (ĮBĮ 34 str.). Tačiau pareiga įrodyti, kad ieškovas (kreditorius) aiškiai atsisakė teisės patenkinti savo reikalavimus paminėtu būdu, tenka apeliantams, kurie šios faktinės aplinkybės neįrodė – ją (aplinkybę) grindė prielaida (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, apeliantai (laiduotojų) – solidarūs atsakovai, o kreditorius turi pasirinkimo teisę į ką nukreipti reikalavimą – į skolininką, laiduotoją ar į juos abu. Be to, iš byloje esančių Laidavimo sutarčių 3 punktų akivaizdu, kad apeliantai atsisakė teisės reikalauti, kad Bankas (ieškovas) pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo (trečiojo asmens) turtą. Ši nuostata nenuginčyta ir sutarties šalims privaloma. Reikalaudami pripažinti ieškovą pažeidus CK 6.86 straipsnio nuostatas, apeliantai patys pažeidžia prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tai dar vienas argumentas dėl kurio apeliantų minėti argumentai pripažintini nepagrįstais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai 2007 m. kovo 19 d. Laidavimo sutartimis laidavo už trečiąjį asmenį pagal 2007 m. kovo 19 d. Kredito sutartį. Pastarajam neįvykdžius sutarties, prievolė įvykdyti šią sutartį – sumokėti negrąžintą kreditą, palūkanas ir netesybas, perėjo laiduotojams (apeliantams) visa apimtimi. Laidavimo sutartys išimčių nenustato (CK 6.81 str.), jos galioja ir turi būti vykdomos. Iš sutarčių turinio matyti, kad pagrindinis skolininkas turėjo mokėti kreditoriui nustatyto dydžio kintamas palūkanas, kurios skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo kredito lėšų išmokėjimo dienos, įskaičiuojant šią dieną, iki kredito gražinimo bankui dienos (šios dienos neįskaitant); skolininkui laiku nesumokėjus bet kokių pagal kredito sutartį mokėtinų sumų, mokamos 0,08 procentų netesybos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Sandorio šalys nustatė ir procesines 9 procentų dydžio metines palūkanas, mokamas už Bankui (iekšovui) priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui (arbitražui) dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (46 p.).

Pirmosios instancijos teismas priteisė sutartines palūkanas ir delspinigius, remdamasis sutarčių nuostatomis bei ieškovo pateiktais duomenimis (civilinė byla Nr. 21314-622/2008, b. l. 21-23), sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį 634,94 Lt. Ieškovas šios teismo sprendimo dalies neapskundė. Teismas nustatė, kad delspinigiai skaičiuoti nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. (prievolės įvykdymo terminas) iki 2008 m. spalio 31 d. (teismo nutarties iškelti bankroto bylą` priėmimo). Teismo patenkinto reikalavimo apimtis (4 839 145,30 Lt) neviršijo trečiojo asmens bankroto byloje ieškovo patvirtinto kreditinio reikalavimo (4 839 780, 24 Lt) (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., CK 6.81 str. 2 d.). Taigi teismas įvertino sutarčių turinį, nustatė skolininko mokėtinų palūkanų ir delspinigių laikotarpį ir mokėtinas sumas. Todėl apeliantų teiginys, kad byloje šios paminėtos faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos – nepagrįstas. Apeliantai, nesutikdami su ieškovo pateiktais ginčo sumų paskaičiavimais, turėjo pareigą pateikti šias savo aplinkybes pagrindžiančius ir ieškovo nurodytus duomenis paneigiančius įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau jų (įrodymų) nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliantai teigia, kad ši civilinė byla turėjo būti nagrinėjama trečiojo asmens BUAB ,,Metavera“ bankroto byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Toks apeliantų teiginys – nepagrįstas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 14 ir 15 straipsnių normos nustato, kad visi ieškiniai dėl turtinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei bei administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams, nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs tarp kreditoriaus (ieškovo) ir laiduotojų (apeliantų) dėl prievolės kildinamos iš laidavimo sutarčių. Jokie reikalavimai bankrutuojančiam trečiajam asmeniui nekeliami. Todėl minėtos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos netaikytinos ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perduoti šią bylą nagrinėti įmonės bankroto byloje. Apeliantų nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija šia nutartimi nesivadovauja (CPK 4 str.).

Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 43 bei CK 6.82 straipsnių nuostatas, neįtraukdamas į bylą bendraatsakoviu pagrindinio skolininko BUAB ,,Metavera“. CK 6.82 straipsnis nustato: ,,jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti atgręžtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti kreditoriui“. Iš šios nuostatos aišku, kad pareiga patraukti skolininką dalyvauti byloje, tenka laiduotojui (atsakovui) tam, kad skolininkas turėtų galimybę atskirsti kreditoriui. Priešingu atveju, laiduotojui įvykdžius prievolę ir perėmus kreditoriaus teises, skolininkui išlieka teisė atsikirtimus, kurių negalėjo pareikšti kreditoriui, pareikšti laiduotojui. Taigi ši teisės norma naudinga pačiam laiduotojui, tam, kad ateityje apsiginti nuo galimų skolininko pretenzijų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo teiginiu, kad minėta teisės norma nenustato skolininko, kurį įtraukti dalyvauti byloje pareiga tenka laiduotojui (apeliantams) procesinės padėties (atsakovu, trečiuoju asmeniu). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas įtraukė pagrindinį skolininką BUAB ,,Metavera“ dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, todėl šis byloje dalyvaujantis asmuo turėjo galimybę naudotis visomis CPK 47 straipsnyje nustatytomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis ir reikšti kreditoriui prieštaravimus. Skolininko dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu nesuvaržė nei bylos šalių, nei paties trečiojo asmens procesinių teisių.

Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Metva“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Steel-M“ valstybei 13,20 Lt (trylika litų dvidešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.