Civilinė byla Nr. e2A-1273-894/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01016-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.9.2.; 2.6.16.5.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. firmos „Komota“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komotos sistemos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ patikslintą priešieškinį ieškovei A. P. firmai „Komota“ dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. firma „Komota“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB ) „Komotos sistemos“ (toliau – atsakovė) 2 338,45 Eur skolą ir 79,15 Eur delspinigius už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2007 m. spalio 29 d. šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 60 Eur skolą už suteiktas spausdintuvų taisymo paslaugas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2007 m. spalio 29 d. ieškovė (nuomotojas) ir atsakovė (nuomininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise naudotis 60 m2 ploto spec. prekybos paskirties ir 30 m2 ploto bendros paskirties patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Patalpų nuomos trukmė - nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m liepos 31 d. Pagal sutarties 4.1. p. visas nuomos mokestis 4 900 Lt (1 419 Eur) su PVM per vieną mėnesį, o vėliau, šalių žodiniu susitarimu, mėnesinis nuomos mokestis buvo sumažintas iki 724 Eur su PVM. Atsakovė savo prievoles pagal sutartį vykdė tinkamai, tačiau nuo 2019 m. birželio mėn. šalių tarpusavio santykiams tapus konfliktiškais, atsakovė nemokėjo nei už patalpų nuomą, nei už jai tenkančią komunalinių ir kitų paslaugų dalį, nei už kitas ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas. Iš viso atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 2 477,60 Eur. Ieškovė 2019 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, ragindama ją padengti įsiskolinimą ir pranešė, kad nepadengus skolos, ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 5 d. vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį. 2019 m. spalio 16 d. raštu atsakovė ieškovę informavo, kad iš esmės sutarties nutraukimui neprieštarauja, tik nurodė, kad nori išsinuomoti patalpose esančią ieškovei priklausančią įrangą iki sutarties nutraukimo. Nuomos sutartis 2019 m. lapkričio 6 d. buvo nutraukta. Nuo 2019 m. birželio mėn. atsakovė už patalpų nuomą pagal sutartį turėjo sumokėti ieškovei iš viso 3 188,45 Eur, ieškovė atsakovei buvo skolinga 850 Eur, todėl atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovė ieškovei ieškinio teismui padavimo dieną yra skolinga 2 338,45 Eur (3 188,45 – 850). Pagal sutarties 5.1. p. nuomininkas (atsakovė) laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02% delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio sumos. Atsakovė turi iš viso sumokėti 19,84 Eur delspinigių. Ieškovė atsakovei yra atlikusi spausdintuvų taisymo darbus, ir 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašė 60 Eur PVM sąskaita - faktūrą Nr. KMT-19-09-030, kurios atsakovė taip pat nėra apmokėjusi.
3. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 10 793,10 Eur be pagrindo gauto turto, 651,57 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. apskaičiuotas nuo 10 712,83 Eur, 6 procento dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl 2 172 Eur nuomos mokesčio ir 60 Eur išlaidų už spausdintuvo remontą priteisimo, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. šalims atlikus ieškovės nuomotų patalpų matavimus buvo nustatyta, kad nuo 2014 m. vasario iki 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovė žodinės sutarties su ieškove pagrindu faktiškai naudojosi 36,52 m2 ploto prekybos paskirties patalpomis, esančiomis ieškovei priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas sudarė 209,83 m2. Atsakovės nuomojamos patalpos, kurių plotas buvo 36,52 m2, sudarė tik 17,4 % nuo viso pastato ploto (36,52/209,83x100). Todėl, remiantis įprasta nuomos teisinių santykių praktika, atsakovė, nuomodamasi iš ieškovės 36,52 m2 ploto patalpas turėjo atlyginti 17,4 % ieškovės patirtų išlaidų pastato komunalinėms paslaugoms apmokėti. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2019 m/ liepos mėn. įskaitytinai ieškovė neteisingai skaičiuodama ir skirstydama pastate esančias patalpų naudotojams patirtas išlaidas komunalinių paslaugų apmokėjimui, nepagrįstai iš atsakovės gavo iš viso 10 793,10 Eur, o būtent: 2014 m. – 1 443,36 Eur, 2015 m. – 1 867,93 Eur, 2016 m. -2 796,21 Eur, 2017 m. – 2 611,91 Eur, 2018 m. – 1 531,75 Eur, 2019 m. – 541,93 Eur. Nurodė, kad nors atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti palūkanas nuo sužinojimo apie nepagrįstą pinigų gavimą momento, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimus priteisti nuomos mokesčius ir išlaidas komunalinėms paslaugoms nuo 2019 m. birželio 1 d., bei siekdama palengvinti priteistinų palūkanų skaičiavimus, atsakovė prašo priteistinas palūkanas skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 1 d. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu patvirtino, jog visos iki 2019 m. birželio 1 d. jos išrašytos sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos pinigais arba atliekant priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymus. Todėl pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus 2019 m. birželio 1 d. ieškovė buvo nepagrįstai gavusi 10 712,83 Eur. Ši suma buvo apskaičiuota iš bendros nepagrįstai ieškovės gautos pinigų sumos atėmus 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais ieškovės pagrįstai gautas sumas: 10 793,10 - (51,12 + 29,15) = 10 712,83 Eur. Konstatavus, kad 2019 m. birželio 1 d. ieškovė nepagrįstai buvo gavusi 10 712,83 Eur, iš jos priteistinos 651,57 Eur palūkanos nuo 2019 m. birželio 1 d. iki priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.: 10712,83 x 5% = 535,64 Eur palūkanų nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; 535,64 / 365 x 79 dienų = 115,93 Eur palūkanų nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.; iš viso 651,57 Eur (535,64 + 115,93) palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 172 Eur skolą už nuomą pagal 2007 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 41,78 Eur skolą už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas, 60 Eur skolą už spausdintuvų taisymo paslaugas, 78,19 Eur delspinigius už laiku nesumokėtą nuomos mokestį pagal 2007 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 53 Eur žyminio mokesčio ir 2 068 Eur išlaidoms advokato pagalbai atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovės 36,43 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 29 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 60 m2 spec. prekybos paskirties ir 30 m2 bendros paskirties bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 1.1.2. p. patalpų nuomos trukmė – nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. Sutarties 2.1. punktu nuomotojas įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos teikimą, o sutarties 3.7. punktu nuomininkas įsipareigojo sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (jei tokios yra). Sutarties 4.1. punktu buvo nustatytas nuomos mokestis – 1 419 Eur/mėn. (arba 4 900 Lt/mėn.) su PVM per vieną mėnesį, kuris vėliau žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais sumažintas - 724 Eur/mėn.
7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties galiojimo. Teismas konstatavo, kad sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 6 d. Nurodė, kad abiejų juridinių asmenų, sudariusių nuomos sandorį, valia, suėjus 2010 m. spalio 31 d. terminui, buvo sutarta toliau tęsti šią nuomos sutartį, kuri ir pagal sutarties 6.1. punktą – galioja neribotai (neterminuota), todėl nuomininkas (atsakovė) toliau naudojosi sutarties dalyku ir mokėjo nuomotojui (ieškovei) nuomą bei mokesčius už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas. Kadangi nuo 2019 m. birželio mėn. atsakovė (nuomininkas) nemokėjo nei už patalpų nuomą, nei už jai tenkančią komunalinių ir kitų paslaugų dalį ir susidarė ieškinyje nurodytas – 2 477,60 Eur dydžio įsiskolinimas ieškovei (nuomotojui), todėl ieškovė 2019 m. spalio 3 d. raštu paragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą ir informavo, kad nepadengus skolos, ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 5 d. vienašališkai nutraukia šalių sudarytą sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 16 d. ieškovę informavo, kad iš esmės sutarties nutraukimui neprieštarauja.
8. Dėl patikslinto ieškinio. Teismas nurodė, kad nesant ginčo, iš atsakovės ieškovui priteistina 2 172 Eur skola už nuomą pagal sutartį ir 60 Eur skola už spausdintuvų taisymo paslaugas. Patikslinto ieškinio reikalavimą teismas tenkino iš dalies. Nurodė, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 78,19 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą nuomos mokestį (2172x0,02%x180 d.=78,19 Eur). Teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 41,78 Eur (142,75 Eur x 29,27% viso pastato ploto) atlyginimo už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (jei tokios yra) pagal sutarties 3.7. punktą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. Teismas iš pateikto patalpų plano, nustatė, kad atsakovė naudojosi patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 61,41 m2 arba 29,27 % viso pastato ploto (61,41/209,83x100). Teismas nurodė, kad procesinės palūkanos ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos CK 6.37 straipsnio, 6. 210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
9. Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, jog ji naudojosi ne 60 m2 spec. prekybos paskirties ir 30 m2 bendros paskirties bendro ploto patalpomis, o tik 36,52 m2 prekybos paskirties patalpomis, todėl išlaidas už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas (sutarties 3.7 punktas) ieškovė atsakovei turėjo skaičiuoti nuo mažesnės kvadratūros (pagal pasikeitusį plotą). Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė (nuomotojas) galimai pažeidė sutartinę atsakomybę, todėl turi būti taikoma sutartinė atsakomybė. Šiuo atveju turi būti įrodinėjamos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Teismas konstatavo, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai patenka į šalių sutartinius teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, todėl ginčas, kilęs iš sutartinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas taikant sutartinių teisinių santykių normas, o jei tokie sutartiniai teisiniai santykiai pažeidžiami, tuomet žalos atlyginimą reglamentuoja sutartinė teisinė atsakomybė. Kadangi šioje byloje sutartinės teisinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodinėtos, todėl patikslintas priešieškinis, atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad byloje buvo patirtos tokios bylinėjimosi išlaidos: ieškovės 56 Eur žyminiam mokesčiui ir 2 178 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti; atsakovės 284 Eur žyminiam mokesčiui ir 9 000 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti; valstybės 38,38 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas šalių ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė remdamasis tuo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti 94,93%.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti patikslintą priešieškinį visa apimtimi; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas patikslintas ieškinys ir šioje dalyje sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistą sumą nuo 2 351,97 Eur iki 2 232,00 Eur (kur 2 172 Eur skola už nuomą, 60 Eur skola už spausdintuvų taisymo paslaugas); kitoje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino esminių atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nepagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto spręsdamas dėl patikslinto priešieškinio ir priešieškinį atmetė dėl formalių priežasčių. Teismas pažeidė pareigą kvalifikuoti šalių ginčą;
1.2. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktų argumentų, susijusių su šalis siejusiais žodiniais susitarimais. Tarp šalių buvo susiklostę negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, tačiau tie santykiai nebuvo įforminti ieškovės nurodyta 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartimi. Pagal minėtos sutarties 6.5. p. bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai galiojo tik raštiški, patvirtinus abiem sutarties šalims. Byloje nebuvo pateikta jokių 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties pakeitimų ir/ar papildymų, kuriuos būtų sudariusios bei pasirašiusios abi šios sutarties šalys. Todėl nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovė žodinės nuomos sutarties su ieškove pagrindu: naudojosi 36,52 m2 ploto prekybos paskirties patalpomis, esančiomis ieškovės pastate. Atsakovė nesinaudojo 60 m2 ploto patalpomis spec. prekybos paskirties ir 30 m2 ploto bendros paskirties patalpomis, kaip buvo numatyta 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartyje. Patalpos, kurias naudojo atsakovė, ieškovės pateiktame plane yra pažymėtos Nr. 1 (5,65 kv. m) ir Nr. 4 (30,88 kv. m). Atsakovė mokėjo ieškovei 2 500 Lt su PVM (vėliau - 724,05 Eur su PVM) nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovė tarp šalių kilusiam ginčui aktualiu laikotarpiu nemokėjo ieškovei 4 900 Lt su PVM (1 419,14 Eur su PVM), kaip buvo numatyta 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartyje;
1.3. Teismo išvada, kad atsakovė faktiškai naudojosi 2020 m. lapkričio 23 d. teismui pateiktame plane nurodytomis zonomis 1 (5,65 m2); 2 (2,34 m2); 3 (2,64 m2); 4 (30,88 m2); 5 (10,87 m2); 6 (9,03 m2) - viso 61,41 m2 ploto (arba 29,27 proc. viso pastato ploto), yra neteisinga. Atsakovė naudojosi 36,52 m2 ploto prekybos paskirties patalpomis, esančiomis pastate, šalių pasirašytame plane pažymėtomis Nr. 1 (5,65 m2) ir Nr. 4 (30,88 m2). Byloje įrodymais buvo patvirtinta, kad patalpa Nr. 2 (tualetas) ir patalpa Nr. 3 (buitinė) buvo naudojamos bendrai visų patalpų naudotojų. Patalpa Nr. 5 buvo naudojama išimtinai pačios ieškovės stambios technikos sandėliavimui, smulkios technikos taisymui ir dokumentų tvarkymui. Todėl atsakovei tenkanti išlaidų komunaliniams patarnavimams dalis turėjo būti skaičiuojama pagal ieškovės faktiškai perduotų atsakovei naudoti patalpų plotą - 36,52 m2;
1.4. Teismas, nors ir neteisingai nustatęs atsakovės naudotų patalpų plotą, teisingai konstatavo, kad komunaliniai mokesčiai mokėtini proporcingai užimamam plotui pastate. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. įskaitytinai atsakovės realiai naudoto patalpų ploto (36,52 m2) procentinė išraiška buvo 17,4 proc. (36,52/209,83x100). Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., kai pagal atskirą nuomos sutartį pusę visų ieškovės išlaidų komunaliniams patarnavimams atlygindavo UAB „IT Helpas“, atsakovės realiai naudoto patalpų ploto 36,52 m2 procentinė išraiška buvo 22,85 proc. (apskaičiuota nuo likusio bendro 159,83 kv. m ploto be UAB „IT Helpas“ naudotų patalpų: 209,83 kv. m - 50 kv. m = 159,83 kv. m; 36,52 kv. m x 100/159,83 kv. m = 22,85 proc.);
1.5. Teismas už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius iš atsakovės priteisė 41,78 Eur už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas. Aplinkybę, kad ieškovė patyrė kokias nors išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, turėjo įrodyti ieškovė. Tačiau ieškovė komunalinių paslaugų teikėjų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius teismui nepateikė. Teismas neturėjo preziumuoti, kad ieškovės nurodytos išlaidos komunalinėms paslaugoms už 2019 m. rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesį yra pagrįstos;
1.6. Teismas priteisdamas iš atsakovės 79,15 Eur delspinigius, nepagrįstai rėmėsi 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties 5.1 punktu. Kadangi 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartis yra pasibaigusi, negaliojanti, todėl jos pagrindu ieškovė negali reikalauti delspinigių;
1.7. Teismas neanalizavo patikslinto priešieškinio ir netyrė jame nurodytų aplinkybių. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad neteisingai skaičiuodama ir skirstydama pastate esančių patalpų naudotojams patirtas išlaidas komunalinių paslaugų apmokėjimui, ieškovė nepagrįstai iš atsakovės gavo 10 793,10 Eur. Nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. visose ieškovės atsakovei išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose buvo sąmoningai įrašyta nepagrįstai didelė komunalinių paslaugų išlaidų suma, tiek dėl neteisingai apskaičiuotos atsakovei tenkančios tų išlaidų dalies, tiek ir dėl to, kad ieškovė į šias PVM sąskaitas-faktūras įtraukdavo išlaidas už paslaugas ir prekes, kurių atsakovė negavo bei kurios nebuvo niekaip susijusios su komunaliniais patarnavimais atsakovės išsinuomotose patalpose. Patikslinto priešieškinio reikalavimų esmė buvo atgauti iš ieškovės nepagrįstai jai sumokėtas sumas.
1.8. Teismas nepagrįstai atmetė patikslintą priešieškinį vieninteliu pagrindu, kad atsakovė patikslintą priešieškinį grindė netinkamu teisiniu pagrindu - nepagrįsto praturtėjimo institutu. Atsakovės pasirinktas teisinis pagrindas buvo tinkamas. Net ir tuo atveju, jei jis būtų buvęs netinkamas, teismas turėjo analizuoti bei vertinti patikslintame priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, analizuoti bei vertinti atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir atsakovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms pritaikyti tinkamas materialiosios teisės normas;
1.9. Patikslinto priešieškinio reikalavimų dalis dėl išlaidų komunalinėms paslaugoms priteisimo buvo atmesta nesivadovaujant nei sutartinės civilinės atsakomybės normomis, nei kitomis teisės normomis. Patikslintame priešieškinyje pakako nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei nurodyti reikalavimą. Teismo pareiga buvo tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusį ginčą ir pritaikyti tinkamas materialinės teisės normas;
1.10. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad atsakovei apmokėjus visas nuo 2014 m. vasario mėn. ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, dėl neteisingai jose nurodytų mokėtinų sumų, ieškovė nepagrįstai gavo daugiau nei turėjo gauti. Ieškovė neįrodė, kad visos atsakovės sumokėtos pinigų sumos, ieškovės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose įvardintos kaip komunaliniai patarnavimai ar komunalinės paslaugos už nuomotas patalpas pastate, yra pagrįstos. Ta dalimi, kurioje ieškovė neįrodė savo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų pagrįstumo, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. Atsakovė sumokėjo ieškovei 10 793,10 Eur didesnę sumą išlaidoms už komunalines paslaugas padengti nei ieškovė galėjo reikalauti iš atsakovės. Atsakovės turtas sumažėjo 10 793,10 Eur suma, kas atitinka ieškovės praturtėjimą. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės turto sumažėjimo ir ieškovės praturtėjimo. Nėra teisinio pagrindo ieškovės praturtėjimui. Nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškus patikslintą priešieškinį. Atsakovė neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos. Atsakovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Tarp šalių buvo susitarimas dėl 0,02 % dydžio delspinigių mokėjimo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas teismo atliktas delspinigių skaičiavimo tikslumas, o ginčijamas tik pagrindas, kuriam esant šie skaičiavimai atlikti. Argumentus, kad minėta 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartis yra pasibaigusi, negaliojanti ir negali būti pagrindu ieškovei reikalauti delspinigių, atsakovė pradėjo teikti tik 2020 m. balandžio mėn., iškėlus bylą, siekdama nesąžiningais būdais išvengti turtinės prievolės įvykdymo, nors prieš tai pripažino, kad šalis sieja 2007 m. spalio 29 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis;
2.2. Byloje pateikta komunalinių ir kitų susijusių mokesčių detalizacija už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kurioje nurodyta atsakovės 41,78 Eur skola už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas. Teismui buvo pateiktos visų sąskaitų, už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m., kurių pagrindu buvo skaičiuojama atsakovei tenkanti komunalinių ir kitų susijusių mokesčių dalis, kopijos. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės sąžiningą procesinį elgesį, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės naudai iš atsakovės priteisti dalį komunalinių ir kitų susijusių mokesčių, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip visiškai nepagrįstas;
2.3. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl šalių sudarytų susitarimų aiškinimo. Atsakovė teigia, kad ji komunalinius ir kitus susijusius mokesčius turi mokėti proporcingai jai nuomos pagrindais perduoto ploto dydžiui, o ieškovė teigia tarp šalių buvus susitarimui, kad komunalinius ir kitus susijusius mokesčius dengs nuomininkai. Atsakovė savo neva pažeistas teises gali ginti kreipdamasi į teismą dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir (ar) jų pripažinimo nesąžiningomis ir kt., todėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas;
2.4. Atsakovė turėjo tinkamai suformuluoti priešieškinio dalyką, nurodydama savo pasirinktą teisių gynybos būdą ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Teismui savo iniciatyva taikius alternatyvų atsakovės teisių gynimo būdą, būtų buvę iš esmės pažeistos ieškovės procesinės teisės, kadangi jai būtų nepagrįstai apribotos galimybės gintis nuo pareikšto priešieškinio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 41,78 Eur skolos už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas ir 78,19 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį priteisimo bei sprendimo dalies, kuria netenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo dalies dėl patikslinto ieškinio
15. Apeliantė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas patikslintas ieškinys ir šioje dalyje sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistą sumą nuo 2 351,97 Eur iki 2 232,00 Eur (2 172 Eur skola už nuomą, 60 Eur skola už spausdintuvų taisymo paslaugas). Nesutinkama su ieškovei iš atsakovės priteistomis sumomis: 41,78 Eur skola už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas ir 78,19 Eur delspinigiais už laiku nesumokėtą nuomos mokestį pagal 2007 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Dėl 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties galiojimo
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp šalių buvo susiklostę negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, tačiau tie santykiai nebuvo įforminti ieškovės nurodyta 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartimi. Tokią savo poziciją atsakovė grindė minėtos sutarties 6.5. punktu, numatančiu, kad bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik raštiški, patvirtinus abiem sutarties šalims. Atsakovės teigimu, byloje nebuvo pateikta jokių 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties pakeitimų ir/ar papildymų, kuriuos būtų sudariusios bei pasirašiusios abi šios sutarties šalys.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.223 straipsnio 1 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma nurodo, jog sutartis gali būti pakeista nesilaikant CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš vienos ar abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog rašytinės sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas ir jas vykdė kitaip, negu nurodyta sutartyje. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų valios sutapimą, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-219/2017). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė šios sutarties 1.1.2. punktą, kuriuo patalpų nuomos trukmė buvo numatyta iki 2010 m. liepos 31 d. Ginčo sutarties šalių konkliudentiniai veiksmai, t. y. ieškovės ginčo negyvenamųjų patalpų suteikimas atsakovei naudotis po sutartyje numatyto ginčo patalpų nuomos termino pabaigos (2010 m. liepos 31 d.), ir atsakovės tolesnis (po 2010 m. liepos 31 d.) naudojimasis ginčo negyvenamosiomis patalpomis ir nuomos mokesčio mokėjimas bei kitų iš sutarties 3.7. punkto kylančių piniginių prievolių vykdymas, patvirtina buvus šalių bendrą ketinimą pratęsti 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties galiojimą. Tokią išvadą patvirtina ir į bylą pateikti toliau šiame punkte aptariami rašytiniai įrodymai. Į bylą pateiktas A. P. firmos „Komota“ 2019 m. spalio 3 d. raštas „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Komotos sistemos“ pranešama apie nuomotojo ketinimą vienašališkai nutraukti 2007 m. spalio 29 d. neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2019 m. laprikčio 5 d. Byloje esantis atsakovės UAB „Komotos sistemos“ 2019 m. spalio 16 d. ieškovei adresuotas raštas „Dėl negyvenamų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ patvirtina, kad atsakovė prašo ieškovės atlaisvinti patalpas, kurios pagal 2007 m. spalio 29 d. sutartį išnuomotos atsakovei. Šiame rašte nurodoma, kad A. P. firmai „Komota“ neatlaisvinus užimtų patalpų, UAB „Komotos sistemos“ neparuoš šių patalpų grąžinimui iki 2019 m. lapkričio 6 d. (sekanti diena po sutarties nutraukimo) (dokumento CBP-1929 priedai). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog aptartas 2019 m. spalio mėnesį vykęs šalių susirašinėjimas vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė, derindama 2007 m. spalio 29 d. neterminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, pripažino šios sutarties galiojimą. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad apeliantės nurodomas 2019 m. kovo 12 d. atsakovės atstovo M. B. ir ieškovės atstovo A. P. pokalbio įrašas, taip pat patvirtina, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovės vadovas 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartį laikė galiojančia ir siekė, kad šios sutarties sąlygos būtų taikomos (žr. apeliacinio skundo 22 p.).
Dėl 78,19 Eur delspinigių priteisimo
18. Apeliantės teigimu, teismas, priteisdamas iš atsakovės 78,19 Eur delspinigių, nepagrįstai rėmėsi 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties 5.1. punktu, kadangi 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutartis yra pasibaigusi, negaliojanti, todėl jos pagrindu ieškovė negali reikalauti delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Kaip konstatuota šios nutarties 17 punkte, 2007 m. spalio 29 d. nuomos sutarties galiojimą sutarties šalys buvo pratęsę savo konkliudentiniais veiksmais ir ši sutartis galiojo iki jos nutraukimo 2019 m. lapkričio 5 d. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei neįvykdžius sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį, iš jos pagrįstai buvo priteistos sutartinės netesybos (delspinigiai).
Dėl 41,78 Eur skolos priteisimo
19. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės pagal 2007 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo priteista 41,78 Eur skola už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Apeliantės teigimu, ieškovė neįrodė patyrusi minėtas išlaidas, kadangi teismui nepateikė už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius komunalinių paslaugų teikėjų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. 2007 m. spalio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.7. punktu atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už komunalines paslaugas, patalpų priežiūrą, signalizaciją ir kitas paslaugas. Už ginčo patalpoms 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas komunalines paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras (2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. KMT-19-08-059 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. KMT-19-09-068), kurias nusiuntė atsakovei elektroniniu paštu. Prie šių PVM sąskaitų faktūrų buvo pridėti aiškinamieji raštai, kuriuose pateiktas už komunalines paslaugas paskaičiuotos sumos apskaičiavimas (detalizacija). Šių aiškinamųjų raštų pastabose nurodyta, kad „su gautomis iš paslaugų teikėjų sąskaitomis faktūromis galima susipažinti sutartu laiku atvykus į firmą „Komota“ (dokumento CBP-1929 priedai). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė, jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras grąžino ieškovei. Atsakovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su paslaugų teikėjų sąskaitomis faktūromis ieškovės pasiūlytu būdu. Ginčydama minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu prašomas priteisti komunalinių išlaidų sumas, atsakovė neįrodinėjo kitokių šių išlaidų įkainių. Atsakovė į bylą nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių kad 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais komunalinės paslaugos jos naudotoms ginčo patalpoms nebuvo suteiktos. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą bei ginčo kumunalinių paslaugų pobūdį (elektra, vanduo, buitinių atliekų tvarkymas, pastato apsauga, kilimėlių keitimo, telefono ir interneto paslaugos), teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas dėl į bylą nepateiktų komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitų, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius priteistas 41,78 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas.
Dėl įrodymų vertinimo
20. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, ginčydama teismo išvadą dėl atsakovės faktiškai naudoto ginčo patalpų ploto (61,41 m2 arba 29,27 proc. viso pastato ploto) ir teigdama, kad byloje įrodymais buvo patvirtintas mažesnis (36,52 m2) plotas, apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kokie įrodymai tokią aplinkybę patvirtina, ir iš esmės apsiriboja savo pozicijos atkartojimu, savo teiktais paaiškinimais, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme. Apeliantei nenurodžius argumentų dėl apeliaciniame skunde pacituotų pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovės naudotu ginčo patalpų plotu bei jai tenkančios išlaidų komunaliniams patarnavimams dalies paskaičiavimu nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
Dėl apeliacinio skundo dalies dėl priešieškinio
24. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė pareigą kvalifikuoti šalių ginčą. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka žemiau nurodytais motyvais.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi ir teisę, ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 25 punktas).
26. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, atsakovės neįrodinėto teisių gynimo būdo nustatydamas ieškovės sutartinę civilinę atsakomybę. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos dalis dėl atsakovės pareikšto priešieškinio nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio klausimais nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Pažymėtina, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka.
28. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
29. Nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad nuo 2014 m. vasario iki 2019 m. liepos neteisingai skaičiuodama ir skirstydama ginčo pastate esančių patalpų naudotojams patirtas išlaidas komunalinių paslaugų apmokėjimui, ieškovė nepagrįstai iš atsakovės gavo 10 793,10 Eur, t. y. ieškovė nepagrįstai praturtėjo prašoma priteisti pinigų suma. Atsakovė reikšdama reikalavimą dėl 10 793,10 Eur sumos iš ieškovės priteisimo, kaip faktinį pagrindą nurodė aplinkybes, kurios, jos nuomone, pagrindžia teisę reikalauti iš ieškovės priteisti lėšas, kaip gautas be teisinio pagrindo. Atsakovė pasirinko savo teises ginti įrodinėdama, kad ieškovė be teisinio pagrindo įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti, bet nekėlė netinkamo sutarties vykdymo klausimo, nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, civilinės atsakomybės ieškovei taikymo, neįrodinėjo tokios atsakomybės atsiradimo sąlygų. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nepasinaudojusi galimybe ginti pažeistas teises kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės) teisės normų nustatytais būdais, atsakovė negali reikšti ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovei nepagrindus, jog ji neturi galimybės apginti savo teises kitais civilinių teisių gynimo būdais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto priešieškinio reikalavimus laikydamas, kad nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su be pagrindo įgyto turto buvimu, nes toks buvo faktinis priešieškinio pagrindas, ir negalėjo nustatyti kitokių faktų, kuriais atsakovė nesirėmė reikšdama reikalavimą, t. y. neturėjo jokio pagrindo išplėsti reikalavimo ribų apimties. Teismas negali pats savo iniciatyva nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias šalių santykių pobūdį, kai jų nenurodo šalis, nes tai pažeistų priešingos šalies teisę teikti atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo, remdamasis patikslintame priešieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir jų nenustatęs atsakovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, t. y. tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius pagal ieškinyje nurodytą faktinį reikalavimo pagrindą.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
31. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Nagrinėjamu atveju, atsakovės prašomos grąžinti lėšos ieškovės buvo gautos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Todėl nėra būtinosios teisinės sąlygos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti. Nustačius tarp šalių galiojusius nuomos teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė savo galimai pažeistas teises turėtų ginti vadovaudamasi sutarčių teisės normų nustatytais būdais. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo pagrindo – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės teisės normose įtvirtintais) civilinių teisių gynimo būdais, t. y. vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybę. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo teisinis pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį, remiantis jos nenurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant aukščiau nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės kaip be pagrindo gautą turtą 10 793,10 Eur (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto turto gavimo teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Į bylą pateiktas 2022 m. liepos 21 d. ieškovės prašymas dėl 1 694 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo iš atsakovės. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (DOK-18701). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“, juridinio asmens kodas 301171313, ieškovei A. P. firmai „Komota“, juridinio asmens kodas 185325060, 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė
Rasa Urbanavičiūtė