Civilinė byla Nr. e2-13260-1107/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07284-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,
sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atstovei R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 332,71 Eur skolą, 7,45 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2004-03-04 Energetikos veiklos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2003-10-16 Druskininkų mieste tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją. Ieškovė tiekia šilumos energiją ir į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau tekste - Butas). Ieškovo ir atsakovės šilumos tiekimo ir vartojimo santykiai yra grindžiami konkliudentiniais veiksmais - buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos, atsakovės butas yra šildomas ieškovo centralizuotai tiekiama šilumos energija. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovės butas yra šildomas ieškovo centralizuotai tiekiama šilumos energija, tačiau atsakovė nesumoka už per laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2021-03-31 suvartotą šilumos energiją yra skolinga ieškovei 332,71 Eur. Kadangi nustatytu terminu skolininkė neatsiskaitė, ji privalo sumokėti 7,45 Eur palūkanų (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi už termino praleidimą skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas). 7,45 Eur palūkanų priskaityta už dvylikos mėnesių laikotarpį. Kiekvieną mėnesį, nuo 2020-04-01 priskaitytos palūkanos detaliai nurodytos mokesčių paskaičiavimo pažymoje. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkė privalo sumokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nuolat turi kreiptis į teismą dėl skolų iš atsakovės priteisimo nuo 2012 m. gegužės mėnesio, t. y. nuo to momento, kai atsakovė įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės butas yra prijungtas prie šilumos tinklų, atsakovė naudojasi į butą tiekiama šilumos energija, tačiau už paslaugas nemoka. Pačios atsakovės pozicija ieškovei nėra aiški dėl nuolat vilkinamo skolos mokėjimo. Ieškovė mokesčius paskaičiuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, t. y. ieškovė privalo paskirstyti visą name suvartotą šilumos kiekį. Jeigu namo gyventojai nepasirenka šilumos paskirstymo metodo, ieškovė privalo pritaikyti tokiam namui labiausiai tinkantį šilumos paskirstymo metodą. Namui, kuriame yra atsakovės butas, labiausiai tinkamas metodas yra Buitinių šilumos taisyklių rodmenų paskirstymo metodas Nr. 3. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nėra sudariusi su ja šilumos tiekimo sutarties. Nurodo, jog šiuo atveju šalių susitarimą patvirtina konkliudentiniai veiksmai – ieškovei teikiant paslaugas, o atsakovei priimant jų teikimą, atsakovės šilumos įrenginiams esant prijungtiems prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji pagal teisės aktų reikalavimus yra atjungusi savo šilumos įrenginius nuo centralizuotų šilumos tinklų.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku, pagal kokią metodiką jis apskaičiuoja šilumos paskirstymą. Atsakovė mano, jog ieškovė turi pareigą sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartos individualios sąlygos dėl šilumos teikimo atsakovei priklausančiame ieškinyje nurodytame objekte. Tik sudarius teisėtą paslaugų teikimo sutartį dėl šilumos tiekimo, kurioje šalys aptartų visas šilumos tiekimo sąlygas bei atsiskaitymo už šilumos energiją būdus bei terminus, ką padaryti ieškovę įpareigoja teisės aktai, ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovės už tiektą šilumos energiją paskaičiuotų mokesčių, priešingu atveju, ieškovė vienašališkai pateikia sąskaitas už šilumos energiją, nesigilindamas į specifinius atsakovės bei jos būsto poreikius, kas pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus interesus. Tarp šalių nebuvo sudarytos abipusės raštiškos sutarties ir nebuvo išreikštos atsakovės valios naudotis ginčijamomis paslaugomis. Administravimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB „Kardos“ administruoja bei eksploatuoja atsakovės nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas kartu su bendrojo naudojimo patalpomis bei inžineriniais tinklais, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovės patalpų.
Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja:
iš byloje pateiktų įrodymų – nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2021-03-31 atsakovei už suvartotą šilumos energiją ieškovė paskaičiavo 332,71 Eur sumą.
Dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančios VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa šildoma naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, tačiau jai priklausančioje patalpoje naudojami šildymo prietaisai teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie šilumos tiekimo tinklų. Duomenų apie atsakovės kreipimąsi į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo nutraukimo ar šildymo tiekimo-vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų procedūrų inicijavimo byloje nesant, šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos tiekimo tinklų laikytinas patvirtinančiu konkliudentinių veiksmų, išreiškiančių valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, buvimo faktą (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys).
Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009.).
Atsakovei kyla įstatyminė pareiga sumokėti ieškovei už į atsakovės patalpas tiektą šilumos energiją, kadangi atsakovės patalpose esantys šildymo prietaisai skolos susidarymo laikotarpiu buvo prijungti prie ieškovės, kaip šilumos energijos tiekėjo perdavimo tinklų ir atsakovė laikytina šilumos energijos vartotoju (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalis, CK 1.71 straipsnis,.6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).
Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai bei nustatytais terminais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Atsakovei priklausančiam butui ieškovė tiekė šilumos energiją, o atsakovė tiekiamą šilumos energiją vartojo. Už suvartotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2021-03-31 atsakovei atsirado prievolė sumokėti ieškovei sąskaitose nurodytas sumas už ieškovės suteiktas paslaugas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl už nesavalaikį atsiskaitymą atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei ir įstatymo numatytas palūkanas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 332,71 Eur skola už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2021-03-31, 7,45 Eur palūkanos, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2, 6.37, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.260, 6.261, CPK 177, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, juridinio asmens kodas 110818317, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, juridinio asmens kodas 302629571, 332,71 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų 71 ct) skolą, 7,45 Eur (septynių eurų 45 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Lukauskaitė