Civilinė byla Nr. 2A-421-611/2011

(S)

Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.12.1; 114.4; 121.15; 121.18.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                         N U T A R T I S   

 

2011 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų R. J. ir Dalios Kačinskienės,

sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,        

dalyvaujant  ieškovams J. G. ir E. B., jų atstovei adv. Aušrai Saulėnienei, atsakovams S. B. ir R. B., atsakovų atstovui adv.Vytautui Valašinui,          

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1  apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. ir E. B. ieškinį atsakovams S. B., R. B., J. B., K. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovai J. G. ir E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančios 56/100 gyvenamojo namo dalies, ūkinio pastato, garažo ir ½ dalies kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jiems priklausančioje namo dalyje, be jų motinos G. B., žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu gyvena atsakovas S. B. su sutuoktine R. B. ir dukterimis Julija bei Katažyna. Atsakovas su šeima naudojasi jų namo dalimi bei kitais pastatais, trukdo jiems naudotis nuosavybe, neįleidžia į kiemą, pastarąjį užtvėrė mašinomis, neleidžia lankyti ten gyvenančios motinos, nugriovė tualetą, užpylė namo rūsį. Per Vilniaus m. 1 notarų biurą 2005-11-02 ieškovai reikalavo atsakovus išsikelti, tačiau atsakovai vengia tai daryti. Pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris, anot ieškovų, fiksuoja, kad ieškovai negali patekti į patalpas.

Atsakovas S. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki 2006m. pabaigos jis su šeima gyveno ieškovų ir tėvams priklausančio namo dalyje, jis pabaigė pasistatyti savo gyvenamąjį namą ir garažą, 2006-12-15 aktu namas ir ūkinis pastatas pripažinti tinkamais naudoti, 2007-01-10 pastatai registruoti VĮ Registrų centre, nuo to laiko atsakovai išsikėlė iš tėvų namo į savo namą, dalis atsakovo daiktų buvo laikomi tėvų namuose, pilnai daiktai išnešti 2008m. pabaigoje, žodinė panaudos sutartis pasibaigė. Atsakovai įvykdė 2005-11-02 reikalavimą per 3 mėnesius išsikelti su šeima – 2006 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai ir išsikėlė ir 2008 m. perkraustė savo daiktus. Ieškovai nepagrindė savo reikalavimo, nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovai gyvena jų namo dalyje, neįrodė, kad dėl S. B. ir kitų atsakovių kaltės jie negali patekti į savo patalpas, rankenų jie neišiminėjo, į patalpas galima patekti ir pro ten, kur gyvena motina, daiktų sename name neturi, sofa yra senelio, senomis patalpomis nesinaudoja. Nurodė, kad ieškovai sukėlė giminių karą, kelia civilines bylas, keturis metus stovi prie užrakintų durų, kas įrodo, kad jie nesirūpina savo turtu, įrodymų, kad namą grąžino nėra, nes nėra įrodymų, kad namą priėmė.

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė analogiškus nesutikimo argumentus kaip ir jos vyras atsakovas S. B..

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. B., be to, priteisė iš ieškovų po 33 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nustatė, kad ieškovai pagal dovanojimo sutartį yra dalies namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovas S. B., gyvenęs savo tėvų ginčo name, pasistatė šalia gyvenamąjį namą, kuris 2006-12-15 aktu pripažintas tinkamu naudoti, o 2007-01-10 įregistruotas VĮ Registrų centre. Teismas nustatė, kad į naują namą atsakovai įsikėlė nuo 2007 m. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovai nepažeidžia ieškovų teisių į jų patalpą, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Teismas sutiko su atsakovų bei jų atstovo nuomone, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų, nes nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jų teisės pažeidimą iš atsakovų pusės. Nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas fiksuoja tik tą faktą, kad į ginčo patalpas patekti negalima, durys užrakintos, jose nėra rankenos, tačiau tai neduoda pagrindo teismui daryti išvados, jog dėl atsakovų kaltės negalima patekti į patalpas, t.y. protokolas nepatvirtina atsakovų kaltės dėl ieškovų teisių pažeidimo.

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.629str. 1 d., 6.248 str. 1 d., todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Ieškovų teigimu, tarp šalių buvo susiklostę žodinės neterminuotos panaudos santykiai. Atsakovai neįvykdė savo pareigos grąžinti daiktą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad grąžino daiktą, todėl ieškinys atmestas nepagrįstai. Pabrėžė, jog ne ieškovams, o atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad atsakovai grąžino daiktą. Savo teisių pažeidimą ieškovai įrodė visiškai, pateikė pareiškimą dėl išsikėlimo, specialisto išvadą, nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, seniūnijos pažymą, teismo nutartį, administracinio teisės pažeidimo protokolą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad jau trys metai, kaip atsakovė ir jos šeimos nariai neturi nieko bendro su ieškovų turtu. Ji niekuo netrukdo ieškovams naudotis jų namo dalimi. Jeigu būtų ieškinys patenkintas, tokio teismo sprendimo negalėtų įvykdyti, nes ta namo dalimi nesinaudoja nuo 2007 m., o garažu, ūkiniu pastatu ir lauko tualetu niekada nesinaudojo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai pažeidžia jų teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. B. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovai nesukonkretina, kokias jų teises pažeidžia atsakovai. Jeigu būtų ieškinys patenkintas, tokio teismo sprendimo negalėtų įvykdyti, nes ji ir jos šeima nuo 2007 m. gyvena kitame name, jokių savo daiktų nelaiko ieškovams priklausančio namo dalyje, garaže ar ūkiniame pastate.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad gyveno uošvių namo dalyje, kol nuosavybės teisė į uošvių namą perėjo ieškovams. Šalia uošvių namo pradėjo statytis savo namą, kurį 2006-2007 m. galutinai pasistatė ir įsikėlė į jį gyventi. Nuo to laiko uošvių name negyvena. Su ieškovais jokių sutarčių dėl laikino gyvenimo priestate nepasirašė. Kai išsikėlė iš priestato, jokių pretenzijų ieškovai nereiškė, jokių daiktų ieškovams priklausančiose patalpose nėra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. B. prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad patys ieškovai sutiko, kad jis kurį laiką pagyventų buvusiuose tėvų namuose. Ieškovai nepateikė į bylą jokios rašytinės panaudos sutarties, iš kurios būtų kildinama prievolė perduoti daiktus ieškovams pagal ieškovų nurodomą aktą. Nurodė, kad nepadarė jokios žalos ieškovams, nes jie nuo atsakovų išsikėlimo iš buvusių tėvų namų galėjo naudotis daiktais ir jais dabar naudojasi. Jokių turtinių reikalavimų dėl daiktų kokybės, jų sugadinimo ieškovai nereiškė. Daiktai seniai perduoti ieškovams, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų, kad kas nors trukdytų ieškovams naudotis jų daiktais, nėra, todėl nėra ir būtinosios sąlygos atsakomybei atsirasti. Pabrėžė, jog į priestatą galima patekti iš kitų namo patalpų.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai yra dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, ieškovui E. B. ir ieškovei J. G. nuosavybės teise priklauso po 28/100 dalys gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinių pastatų (indeksai 2I1ž, 3I1p, 4I1m), po ¼ dalį kiemo statinių (b.l.6-7). Ieškovai teigia, kad atsakovai nagrinėjamos bylos iškėlimo metu naudojosi ieškovams priklausančiomis patalpomis be ieškovų sutikimo, neteisėtai, todėl prašo iškeldinti atsakovus iš šių patalpų. Ieškovai, teigdami, kad atsakovai naudojasi ieškovams priklausančiomis patalpomis, turi įrodyti šias aplinkybes (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esamus įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovai neįrodė ieškinio.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.629 str. 1 d. ir 6.248 str. 1 d.. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. LR CK 6.629 str. 1 d. reglamentuoja panaudos sutarties sampratą, nurodant, kad panaudos sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamą daiktą laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Minėta norma nenumato, kokia forma turi būti daiktas grąžinamas panaudos davėjui. Bendra taisyklė teigia, kad daiktas turi būti grąžinamas ta pačia forma kaip ir perduodamas. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, ginčo turtas atsakovams buvo perduotas faktiškai jį perdavus, nesurašant jokio rašytinio akto. Taigi, atsakovai neprivalėjo ieškovams perduoti ginčo turto rašytiniu aktu. Kita vertus, atsakovai gali byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, kad grąžino ieškovams ginčo turtą. LR CK 6.248 str. 1 d., numatanti skolininko kaltės prezumpciją, nagrinėjamoje byloje netaikytina, kadangi ieškovai turi įrodyti, kad atsakovai ieškinio pateikimo teismui dieną naudojosi ieškovams priklausančiu ginčo turtu ir tuo pažeidė ieškovų nuosavybės teises, t.y. privalo įrodyti nuosavybės teisių pažeidimo faktą ieškinio pateikimo dienai. Ieškovai 2005-11-02 pareiškimu per notarą pareikalavo atsakovus 3 mėnesius nuo šio pareiškimo dienos išsikelti iš ieškovams priklausančios namo dalies (b.l.29), tačiau minėtas raštas, kaip ir ieškovų pateikta specialisto išvada dėl ieškovei padarytų kūno sužalojimų bei 2005-09-26 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.30-31, 32) neįrodo, kad atsakovai bylos iškėlimo dienai naudojosi ieškovams priklausančiu turtu, o paskutiniai du dokumentai net neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Atsakovai pasistatė gyvenamąjį namą greta ieškovams ir Č. Z. priklausančio namo (b.l.45-46) ir galimas jų tarpusavio konfliktas nepatvirtina ieškovų nurodomų aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Ieškovai pateikė 2004-10-13 Antakalnio seniūnijos pažymą (b.l.33), kad atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai tvirtina išsikėlę iš ieškovų patalpų 2006 m., todėl ši pažyma neįrodo ieškinyje nurodomų aplinkybių. Faktas, kad atsakovas buvo administracine tvarka nubaustas už tai, kad neteisėtai išardė ieškovų mūrinį šiltnamį, pats savaime neįrodo, kad atsakovai naudojasi ieškovų patalpomis gyvenamajame name ir ūkiniais pastatais, nes nėra susijęs su ginčo turtu (b.l.81). Vilniaus apygardos teismo 2009-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-78-492/2009 (b.l.97-101) patvirtina faktą, kurio beje niekas ir neginčija byloje, kad atsakovai gyveno ir naudojosi ieškovų patalpomis gyvenamajame name, tačiau to nepakanka padaryti išvadai, kad ieškinio pateikimo šioje byloje dieną atsakovai naudojosi ieškovų ginčo turtu. Minėtoje byloje atsakovas įrodinėjo savo nuosavybės teisę į ginčo turtą, tačiau nebuvo ginčo dėl naudojimosi ginču turtu. Antstolė P.Kisielienė 2009-12-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo faktą, kad durys į ieškovams priklausančias patalpas gyvenamajame name yra užrakintos, jose nėra rankenos, tačiau nesant kitų leistinų įrodymų apie tai, kas užrakino patalpas ir kad patalpose yra atsakovų daiktų, šis protokolas nepakankamas ieškovų ieškinyje nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Antstolės nuotraukoje užfiksuota patalpose esanti sofa nepriklauso atsakovams, nes jie tai neigia, o ieškovai sofos priklausomybės atsakovams fakto neįrodė. Minėti įrodymai tiek savarankiškai, tiek visumoje, įvertinus juos sistemiškai, nepatvirtina ieškovų nurodomų faktų, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovai pažeidė ieškovų nuosavybės teises, neteisėtai naudodamiesi ieškovų ginčo turtu. Ieškovai patys apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad atsakovai nesinaudoja ieškovams priklausančiomis patalpomis ir statiniais, tačiau nesutinka su atsakovų nurodoma išsikėlimo data. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovai pažeidžia jų nuosavybės teises, naudojasi ieškovams priklausančiomis patalpomis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą ir iškeldinti atsakovus.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, todėl teisingai išsprendė bylą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 20,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Be to, iš ieškovų priteitinos atsakovų S. B. ir R. B. patirtos advokato pagalbos išlaidos, tačiau atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteistinos išlaidos mažintinos iki 800 Lt, atitinkamai priteisiant iš ieškovų lygiomis dalimis po 400 Lt atsakovams S. B. ir R. B..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

nutarė:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. G. ir E. B. lygiomis dalimis 20,11 Lt (dvidešimt litų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir lygiomis dalimis 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. B. bei 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų R. B..

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                            Andžej Maciejevski     

 

 

Teisėjos                                                                                                Romualda Janovičienė

 

                                                                                   

                                                                                                Dalia Kačinskienė