Civilinė byla Nr. e2-525-799/2019
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00053-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.6.6.2.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 6 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. D. PSDF biudžetui 170,20 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti jį sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis nustatė, kad 2018-04-08 atsakovui suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 170,20 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2018-03-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2018 m. balandžio mėnesį nebuvo sumokėta.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (170,20 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistini 170,20 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą bei 1,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, 170,20 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 20 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalos atlyginimo, sumokant jį į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Vida Butanavičiūtė