Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1191-115-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1191-115/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                       Civilinė byla Nr. 2S-1191-115/2010

Teisėjas Igoris Kasimovas                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

110.;1;110.4; 122.5.; (S)

 

            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

            NUTARTIS

            2010 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų  Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „DIZAJA“  atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas  civilinėje byloje Nr. 2-6145-592/2010 pagal atsakovo  UAB „Eugvilsta“ ieškinį atsakovui UAB „DIZAJA“ dėl skolos priteisimo.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

                                                      

n u s t a t ė :

 

ieškovas UAB „Eugvilsta“ ieškiniu prašė išieškoti iš atsakovo UAB „DIZAJA“ skolą – 39 780,62 Lt, palūkanas – 1 321,05 Lt, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė išieškojimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Eugvilsta“  prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo  atsakovo UAB „DIZAJA“  kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bendrai 44.035,32 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieškovu UAB „Eugvilsta“ ir atsakovo UAB „DIZAJA“ darbuotojais (b.l.7).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjama nepranešęs atsakovui, manant, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę – ūkinę veiklą, o piniginių lėšų areštas laikytina viena labiausiai ekonominiu požiūriu varžanti kito subjekto komercinę – ūkinę veiklą laikinoji apsaugos priemonė, kuri vadovaujantis proporcingumo bei ekonomiškumo principais, gali būti taikoma tik nesant galimybės taikyti atsakovo turto arešto, ir tik su tam tikrais apribojimais. Todėl sprendė, kad areštas iš pradžių taikytinas atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms bendrai ieškinio sumai, tačiau leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieškovu ir atsakovo darbuotojais.

Apeliantas (atsakovas) UAB „DIZAJA“  pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-9), kuriuo prašo  panaikinti  skundžiamą nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės, atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;  priteisti  patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nei skundžiamoje nutartyje, nei ieškovo prašyme nėra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios būtinumą taikyti  laikinąsias apsaugos priemones ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Nesutinka, kad ieškinio suma yra didelė ir žymi, nes ieškinio suma turi būti didelė ir žymi konkrečiam skolininkui. Šiuo atveju atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė, turinti nemažai nekilnojamojo turto, todėl skolos suma bendrovei nėra ženkli. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą atsakovas būtų pajėgus šį sprendimą įvykdyti, todėl nėra pagrindo preziumuoti, kad sprendimą įvykdyti bus sunku ar neįmanoma. Mano, jog ieškovas nenurodė kitų aplinkybių, teismų praktikoje pripažįstamu pagrindu taikyti  laikinąsias apsaugos priemones (esami kiti kreditoriai, įrodymai apie atsakovo sunkią finansinę padėtį ir pan.). Teigia, jog nepagrįstai pritaikytos  laikinosios pasaugos priemonės apriboja atsakovo galimybę atlikti ūkines operacijas, kenkia bendrovės dalykiniam įvaizdžiui ir reputacijai, laikinosios pasaugos priemonės sutrikdytų bendrovės veiklą.

Ieškovas UAB „Eugvilsta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.25) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog  areštas pritaikytas  pagrįstai, nes skolininkas skolingas  didelę  sumą,  ilgą laiką neatsikaitė, nenorėjo taikai tartis dėl skolos sumokėjimo. Pranešė, jog dalį skolos –15.000 Lt  sumokėjo po ieškinio išsiuntimo teismui, taigi skolą pripažįsta.

 

Apelianto (atsakovo) UAB „DIZAJA“   atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti ir atsakovo pinigines lėšas, bet neviršijant ieškinio sumos, t.y., 44.035,32 Lt, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį,  valstybės biudžetu.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė, turinti nemažai nekilnojamojo turto, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą atsakovas būtų pajėgus šį sprendimą įvykdyti, todėl ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, iš esmės yra neženkli, apsunkinimai, pritaikyti skundžiama nutartimi, nėra būtini.

CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nors pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs apeliantui, apeliantas  turėjo galimybę su atskirtuoju skundu pateikti įrodymus apie įmonės finansinę padėtį, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pateikta duomenų, atspindinčių realią dabartinę apelianto (atsakovo) finansinę padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą), todėl negalima daryti išvados, kad apelianto (atsakovo) finansinė padėtis yra gera, ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, iš esmės yra neženkli, ir kad ieškinio patenkinimo atveju apeliantas (atsakovas) bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu ir neva neženklia ieškinio suma, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytos  laikinosios pasaugos priemonės apriboja atsakovo galimybę atlikti ūkines operacijas, kenkia bendrovės dalykiniam įvaizdžiui ir reputacijai, laikinosios pasaugos priemonės sutrikdytų bendrovės veiklą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio suma atsakovui visgi yra didelė ir žymi.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovui sumažinus įsiskolinimo ieškovui dydį, atsakovas gali kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių mastą (CPK 146 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto  (atsakovo) UAB „DIZAJA“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo  2010 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (atsakovo) „DIZAJA“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d.  nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6145-592/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) „DIZAJA“ valstybei  7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                             Algirdas Auruškevičius

                     

Teisėjos                                                                                   Dalia Višinskienė

 

Virginija Volskienė