VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7417-852/2010 pagal ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovams V. T., Individualiai įmonei „Grekaso“, V. O., dėl kreditoriaus interesų gynimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys G. O., A. Z..

  Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

            Ieškovas UAB „Via sportas“ pateikė ieškinį, prašydamas:

  1) pripažinti negaliojančia 2009-06-29 taikos sutartį, sudarytą tarp V. T. ir V. O.,  ir taikyti restituciją natūra, priteisiant iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas;

  2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo įrangą, nurodytą 2009-06-26 taikos sutarties, baldų, virtuvės įrangos ir kito inventoriaus sąraše (74 pozicijos) ir pavesti ginčo įrangą saugoti ieškovui. 2007-06-20 ieškovas UAB „Via sportas“ sudarė su atsakovu Individualia įmone „Grekaso“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį NR. PN/S-31 (toliau - Nuomos sutartis), kuria ieškovas UAB „Via sportas“ suteikė atsakovui Individualiai įmonei „Grekaso“ laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį 346,09 kv.m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas Individuali įmonė „Grekaso“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, naudotis patalpomis pagal jų paskirtį ir nuomos sutarties sąlygas. Patalpos buvos suteiktos atsakovui Individualiai įmonei „Grekaso“ biliardo salės ir baro veiklai. Atsakovas V. O. yra atsakovo Individualios įmonės „Grekaso“ savininkas ir vadovas. Individuali įmonė „Grekaso“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovas prašė Vilniaus apygardos teismo taikyti atsakovo Individualios įmonės „Grekaso“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-05 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Individualios įmonės „Grekaso“ atžvilgiu. Vykdant teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto, paaiškėjo, kad Individualios įmonės „Grekaso“ ir atsakovo V. O. turimo turto nepakanka ieškovo reikalavimų patenkinimui užtikrinti. Paaiškėjus, kad atsakovas Individuali įmonė „Grekaso“ tikėtinai negalės įvykdyti įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį, ieškovas pateikė atsakovui pranešimą apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl esminių sąlygų pažeidimo. 2010-04-21 ieškovas gavo atsakovo V. T. pretenziją, kuria reikalauta netrukdyti išvežti nuomojamose patalpose esančią biliardo, baro ir kitą įrangą. Nurodyta, kad patalpose esančią ginčo įrangą atsakovas V. T. įsigijo iš atsakovo V. O. pagal 2009-06-29 taikos sutartį. Atsakovas V. O., sudarydamas ginčijamą sandorį, pažeidė kreditoriaus interesus, nes sumažino turtą ir pablogino savo turtinę padėtį. Atsakovas V. O., sudarydamas ginčo sandorį, pažeidė ieškovo interesus ir dėl to, kad perleido atsakovui V. T. ir kilnojamuosius daiktus, kurie yra patalpų pagerinimai, kurie integruoti į patalpas ir negalėjo būti sandorio objektas – tai sienų apdailos plokštės, lubų danga, kiliminė danga ir kt. Atsakovų veiksmai – patalpų pagerinimų atskyrimas – daro žalą ieškovo patalpoms. Antstoliui pateiktas atsakovo V. O. 2010-04-01 pranešimas ir antstolės P. Kisielienės 2010-03-18 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) turto aprašas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad padarytos žalos atsakovas negalės atlyginti. Nesustabdžius neteisėtų veiksmų, ieškovui padarytos žalos mastas padidės. Jeigu patalpose esanti ginčo įranga bus baigta demontuoti ir išvežta iš ieškovo patalpų, labai tikėtina, kad ginčo įranga bus paslėpta ir/ar dar kartą perleista. Tokią tikimybę patvirtina aplinkybė, kad atsakovai bando sukurti „sąžiningo įgijimo“ regimybę (LR CK 6.66 str., 6.67 str., 6.145 str., CPK 144 str. 1 d.).

  Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-05-03 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai ir nutarė:

  1) UAB „Via sportas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti - areštuoti 2009-06-26 V. O. ir V. T. pasirašytoje taikos sutartyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), (patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));  

  2) pavesti aprašyti areštuotus daiktus, esančius nurodytu adresu, ieškovo pasirinktam antstoliui;  

  3) paskirti areštuoto turto saugotoju ieškovą UAB „Via sportas“. Teismas pažymėjo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 3 p.) ir šios priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, t.y. UAB „Via sportas“ prašo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio objektas yra prašomi areštuoti kilnojamieji daiktai, taip pat prašo taikyti restituciją natūra. Akivaizdu, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus atsakovų teisės disponuoti minėtais daiktas, teismo sprendimas ieškinio tenkinimo atveju gali būti realiai neįvykdytas, kadangi atsakovai minėtus daiktus gali perleisti tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu minėtos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios galimai pažeistoms ieškovo teisėms užtikrinti, atsižvelgiant į nuostolius, kuriuos ieškovas patirtų, perleidus prašomą areštuoti turtą ir jos parinktos taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo vykdymą. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti perleistas tretiesiems sąžiningiems asmenims, tokiu atveju, patenkinus ieškinį nebūtų įmanoma atkurti iki teisės pažeidimo buvusios padėties.

  Atsakovas V. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-03 nutartį. Apeliantas nurodė, kad prašymas taikyti areštą buvo nagrinėjamas nepranešus jam, nes teismas savo nutartyje nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog toks pranešimas sutrukdys turto arešto taikymą arba padarys jo taikymą neįmanomu. Teismas neįvardino konkretaus pagrindo, todėl apeliantui nesuprantamas teismo „pagrindas manyti“, kuris nutartyje yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Taip pat nesuprantama, kokia realią grėsmę teismas įžvelgia, priimdamas tokią nutartį. 2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjant atsakovo kreditorinį ieškinį V. O., proceso metu teismas pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Apsvarsčiusios teismo pasiūlymą, šalys pasirašė taikos sutartį, kuri 2009-06-26 buvo pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Taip pat nesuprantama, kodėl ieškovas UAB „Via sportas“ tik save laiko kreditoriumi, nors atsakovas nuo 2008-05-25 buvo V. O. kreditoriumi, paskolinęs jam pinigines lėšas ir teisme apgynęs savo interesą, perimdamas iš V. O. turtą, kuris yra UAB „Via sportas“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad su ieškovu UAB „Via sportas“ nei sutartinių, nei turtinių santykių neturėjo ir neturi.

  Ieškovas UAB „Via sportas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atmesti V. T. atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismas konstatavo, jog ieškovo prašytos taikyti byloje laikinosios priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra. Jeigu nuomotose patalpose esanti ginčo įranga būtų baigta demontuoti ir išvežta iš ieškovo patalpų, labai tikėtina, kad ginčo įranga bus paslėpta ir/ar dar kartą perleista. Tokią tikimybę patvirtina aplinkybė, kad atsakovas V. T. jau bandė ginčo įrangą perleisti. Dalis ginčo įrangos sąraše nurodytų kilnojamųjų daiktų yra patalpų pagerinimai, kurie integruoti į patalpas ir negali būti atskirti nuo patalpų be žalos pastarosioms. Pagal nuomos sutarties sąlygas šie pagerinimai turi būti neatlygintinai palikti ieškovui. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė jokių esminių motyvų ar atsikirtimų  dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos butų galimybė pateikti, jeigu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų nagrinėjamas atsakovams dalyvaujant.

  Atskirasis skundas atmestinas.

  Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

  Teisėjų kolegija konstatuoja, jog laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, t.y. UAB „Via sportas“ prašo pripažinti negaliojančiu sandorį ir taikyti restituciją natūra, todėl ginčo objektas - kilnojamieji daiktai pagrįstai ir teisėtai buvo areštuoti, tuo užtikrinant galimą teismo sprendimą byloje ir galimybę taikyti restituciją natūra.

  Tai, kad byloje yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas areštavo ginčo objektą –V. O. ir V. T. pasirašytoje taikos sutartyje nurodytus kilnojamuosius daiktus pagal byloje pareikštų  reikalavimų apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ieškinio reikalavimams, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes šiuo atveju dėl galimo ginčo turto išvežimo ar perleidimo kitiems asmenims buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

  Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nagrinėjamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimą teismo sprendimą ir galimybę taikyti restituciją natūra.

  Tai, kad atsakovas gali patirti neigiamų pasekmių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes tai yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

  Įstatymų leidėjas nenustatė teismui pareigos kiekvienu atveju reikalauti, kad ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrintų galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolius. Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas patiria žalą dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra duomenų dėl atsakovo galimų nuostolių dydžio. Kolegija pažymi, kad pats atsakovas nepateikė įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.

  Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeistos atsakovo teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., LR CPK 144 str. – 148 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

  Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei 16,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 59) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 1 d., 92 str., 96 str., 320 str.).

  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

  Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.

            Priteisti iš atsakovo V. T. 16,90 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                          Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                                                   Danutė Kutrienė

                                                                                                                                         Marijonas Greičius