Administracinė byla Nr. eI3-3120-815/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01230-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams advokatams G. A., A. B. ir L. L.,

atsakovės viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atstovėms šios įstaigos Struktūrinės paramos sistemų valdymo departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkei N. V. ir šio skyriaus vyresniajai teisininkei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

I

 

1.       Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovė, ir CPVA) 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir 1 Sprendimas) ta apimtimi, kuria Administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija; 2) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir 2 Sprendimas); 3) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir 3 Sprendimas).

2.        Pareiškėja paaiškina, jog 2020 m. kovo 2 d. 1 Sprendimu konstatuoti pareiškėjos įgyvendinamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) įvykdyti pažeidimai bei nustatyta 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekcija. Pareiškėja paaiškina, jog Valstybės kontrolė (toliau – ir VK) atliko auditą ir 2019 m. balandžio 30 d. raštu CPVA pateikė pastebėjimus EX.2 ir EX.3. 2019 m. liepos 3 d. CPVA buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. Tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus. Atlikus tyrimą buvo priimtas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, jog: 1) pareiškėja, Pirkimo sąlygų 54 punkte nustačiusi 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalį; 2) nėra pagrindo teigti, kad rangovas pakeitė pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio pirkimo sąlygas tapo atitinkančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Šiuo sprendimu nutarta taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16.579.562,52 su PVM, kurią sudaro 828 978,13 Eur.

Apie priimtas sprendime nurodytas išvadas buvo informuota ir VK, papildomi paaiškinimai dėl padarytų išvadų VK pateikti 2019 m. gruodžio 19 d. darbinio susitikimo VK metu. Šio susitikimo metu VK išreiškė nepritarimą sprendime pateiktoms išvadoms dėl jungtinės veiklos grupės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangovas) pasiūlymo vertinimo bei neatitikimų, susijusių su 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjos su Rangovu sudarytos statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) vykdymu. Susitikimo metu CPVA ir VK sutarė, kad CPVA atliks papildomą Projekto patikrą vietoje ir patikrins atskiruose pareiškėjos dokumentuose nurodytus defektus. Pareiškėja šiame susitikime nedalyvavo, kviečiama į jį nebuvo. Apie jo organizavimą duomenų neturėjo. 2019 m. gruodžio 19 d. susitikimo metu priimti sprendimai ir (ar) susitikimo protokolas pareiškėjai pateiktas nebuvo. VK pateiktas nepritarimas ir jo turinys pareiškėjai nepateikti ir nežinomi, galimybė pateikti savo poziciją dėl VK nepritarimo suteikta nebuvo.

2.1.       CPVA 2020 m. sausio 6 d. – 2020 m. sausio 8 d. atliko papildomą Projekto patikrą vietoje, įvertino nustatytus neatitikimus ir 2020 m. sausio 15 d. atnaujino pažeidimo tyrimą. CPVA sprendimas dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo pareiškėjai pateiktas nebuvo. CPVA 2020 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėją apie priimtą atnaujintą sprendimą dėl to pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatyta ta pati 5 proc. finansinė korekcija. Šiame sprendime CPVA papildomai argumentavo savo poziciją ir atmetė VK argumentus. Antrojo sprendimo išvados nesiskyrė nuo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo. Šis paskesnis sprendimas vėl buvo pateiktas VK. 2020 m. vasario 28 d. buvo pateiktas VK sprendimas, kuriuo VK informavo CPVA, jog nesutinka su CPVA paskesniame sprendime padarytomis išvadomis, savo vertinimo nekeičia.

2.2.       Pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. gavo nagrinėjamoje byloje skundžiamą 1 Sprendimą, kuriame nurodoma, kad VK sprendimas yra laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. Ginčijamu 1 Sprendimu atsakovė CPVA nutarė ne tik, kad 1) pareiškėja, pirkimo sąlygose 54 punkte nustačiusi 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (toliau ir – Pirmasis pažeidimas); bet taip pat ir kad 2) pareiškėja, leisdama Rangovui pakeisti pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (toliau – ir Antrasis pažeidimas). Ginčijamu sprendimu finansinė korekcija nustatyta vadovaujantis naujosiomis gairėmis. Pirmojo pažeidimo atžvilgiu pritaikyta ta pati 5 proc. finansinė korekcija, Antrojo pažeidimo atžvilgiu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija. Pareiškėja pažymi, jog bendra finansinė korekcija nustatyta ne sumuojant atskirų korekcijų dydžius, o atsižvelgiant į sunkiausio pažeidimo finansinę korekciją, tad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 16.579.562,52 su PVM, kurią sudaro 4.144.890,63 Eur. Ginčijami Sprendimai, pareiškėjos vertinimu, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Pareiškėjos veiksmai neatitinka pažeidimo sudėties.

3.       CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 297 punktu, pradėjusi pažeidimo tyrimą turėjo įvertinti esminį klausimą, ar galimai padaryti pažeidimai turi pažeidimo požymių, kurie įtvirtinti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte ir tik tuomet spręsti, ar galima taikyti finansines korekcijas. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA nesprendė, ar Pirmasis pažeidimas atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punktą numatytą pažeidimo turinį, o Antrojo pažeidimo atveju CPVA expressis verbis nurodo, jog pažeidimas Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme nenustatytas, tačiau finansinė korekcija vis tiek pritaikoma.

Norint konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą, turi būti nustatyti šie kumuliatyvūs pažeidimo požymiai : 1) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; 2) pažeidimas kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; 3) kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

3.1.       Pareiškėjos vertinimu, Reglamento kontekste nepagrįstomis išlaidomis laikytinos išlaidos, kurių faktinio panaudojimo gavėjas negali pagrįsti arba negali pateikti išlaidų pagrįstumui patikrinti būtinų rašytinių dokumentų. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA nenustatė jokių nepagrįstų išlaidų, taigi vertinti padarytos ar galimai padaromos žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos Sąjungos biudžetams nėra būtina, tačiau, pareiškėjos vertinimu, yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad žala nekilo.

Pirmojo pažeidimo kontekste pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – ir LApT) nutartimi neteisėtomis vertintos Pirkimo sąlygų 54 punkto 2-4 pastabos, kadangi Pirkimo sąlygų 53 punkte kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma, faktiškai nebuvo taikytos, taigi vien formalus pažeidimas nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad visi tinkamas paraiškas Pirkime pateikę tiekėjai buvo pakviesti dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, Pirmasis pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir atitinkamai pažeidimas neturėjo būti nustatomas.

Antrojo pažeidimo kontekste paaiškina, kad ji įvertino Rangovo (laimėjusio tiekėjo) pasiūlymą mažesne koeficiento reikšme (t. y. „4“), tačiau galimai netinkamai įvertintas Rangovo pasiūlymas vis tiek buvo pripažintas geriausiu Pirkime. Kitaip tariant, kaip ir nurodoma 1 sprendime, pareiškėjos veiksmai neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams. Vadinasi, Antrasis pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir atitinkamai pažeidimas neturėjo būti nustatomas.

Atitinkamai 1 Sprendimu net ir formaliai konstatavus galimus VPĮ pažeidimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie pažeidimai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodyto pažeidimo požymio „<...> c) Kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui“, nes nepagrįstų išlaidų apskritai nėra nustatyta. Todėl konstatuotina, kad nesant žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos Sąjungos biudžetams, CPVA Ginčijamu sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimų nenustatyti.

3.2.       Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, prieš taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekciją, būtina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus.

Vertinant galimą pareiškėjos kaltę Pirmojo pažeidimo atžvilgiu būtina atsižvelgti į tai, jog 1 Sprendimu galimai konkurenciją ribojusia pripažinta Pirkimo sąlyga LApT nutartimi buvo pripažinta nesukeliančia teisinių pasekmių ir konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti apie Pirkimo nutraukimą. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimą įgyvendinantys veiksmai negali tuo pačiu metu lemti pareiškėjos kaltės, kuri yra esminis subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elementas.

Vertinant atsakomybės taikymą už Antrąjį pažeidimą būtina atsižvelgti į tai, kad Rangovo pasiūlymas tiek prieš pareiškėjos prašymą pagrįsti siūlomos prekės (šilumos siurblio) naudingumo koeficientą, tiek pareiškėjos prašymo pagrindu patikslinta prekė (šilumos siurblys) atitiko Pirkimo sąlygas, taigi, kaip CPVA ir nurodė 1 sprendime, nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nesant teisės pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. neteisėtų veiksmų, teisinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Tad nekonstatavus pažeidimo Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme ir pareiškėjos veiksmuose nesant visų teisinei atsakomybei būtinų elementų, 1 Sprendimas nėra teisėtas (t. y. neteisėtai konstatuoti Pirmasis ir Antrasis pažeidimai).

Priimant 1 Sprendimą buvo vadovautasi netaikytinu teisės aktu ir neatsižvelgta į galimų pažeidimų mažareikšmiškumą

4.       PAFT 7 priedo 6 punkte nurodyta, jog būtina vadovautis 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis (toliau – ir Senosios Gairės), o ne 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis gairėmis (toliau – ir Naujosios Gairės). Be to, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit, grindžiamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Pareiškėja pažymi, jog nors 1 Sprendimu CPVA nusprendė taikyti Naująsias Gaires, Pirmojo pažeidimo atžvilgiu finansinės korekcijos nustatytos referuojant į Senųjų Gairių 2.1. lentelės 9 ir 11 punktuose numatytas aplinkybes. Vadinasi tiek Pirmojo pažeidimo, tiek Antrojo pažeidimo atžvilgiu nustatant finansines sankcijas CPVA turėjo vadovautis Senosiomis Gairėmis.

4.1.       Nustatant galutinę taikytinos finansinės korekcijos sumą turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes ir palyginti jas su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant gairių lentelę bei kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą. Vadinasi, Senosios Gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti mažesnį finansinės korekcijos dydį negu rekomenduojamas dydis Senosiose Gairėse arba finansinės korekcijos apskritai netaikyti.

4.2.       Pirmasis pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sąlygos, kuri faktiškai nebuvo taikyta, nes tai buvo kvalifikacinės atrankos vertinimo metu vienas iš kriterijų, tačiau kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma. Taip pat šios Pirkimo sąlygos atžvilgiu buvo priimta LApT nutartis, kuria konstatuota, jog tai laikytina formaliu pažeidimu, kai konkreti sąlyga nelemia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėja prašo įvertinti tai, jog Pirmojo pažeidimo pagrindą sudaranti Pirkimo sąlyga buvo nustatyta ne vertinant Pirkime dalyvavusių tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau dėl pasirinkto Pirkimo būdo (ribotas konkursas) siekiant iš minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų atrinkti tuos tiekėjus, kurie yra pasiryžę esminius Sutarties darbus prisiimti savo atsakomybėn, o ne perduoti partneriams. Savo esme tai yra VPĮ reglamentuotas ir leistinas pagrindinių darbų išskyrimas, o ne kvalifikacijos reikalavimų nustatymas, kuriems buvo taikytinas tuo metu galiojęs Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos metodinės rekomendacijos. Tad potencialiai dalyvavimu Pirkime susidomėję tiekėjai buvo nevaržomi pasirinkti jiems priimtiniausią tarpusavio bendradarbiavimo su partneriais formą, teikti paraišką ir net kvalifikacinei atrankai įvykus būti pakviestais teikti pasiūlymus. Aukštą konkurencijos lygį Pirkime įrodo ir tai, kad Pirkime paraiškas pateikė net 8 tiekėjai, t. y. maksimalus skaičius tiekėjų kai, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 53 punktu, kvalifikacinė atranka nėra vykdoma. 1 Sprendime CPVA nepateikė jokių argumentų, kodėl 8 paraiškos nėra aukšta konkurencija.

Pareiškėja taip pat vertina, jog atsižvelgiant į Pirkimo objekto strateginę reikšmę Lietuvos valstybei ir didelę sutartinių įsipareigojimų apimtį bei pačią Sutarties vertę, faktiškai neįvykusios kvalifikacinės atrankos kriterijaus formuluotė negalėjo turėti lemiamos įtakos tiekėjams priimant sprendimą dalyvauti Pirkime.

4.3.       1 Sprendimu Antrojo pažeidimo atžvilgiu CPVA pažeidimo nenustatė ir konstatavo, jog Rangovo pasiūlymas tiek prieš pareiškėjos prašymą pagrįsti siūlomos prekės naudingumo koeficientą, tiek pareiškėjos prašymo pagrindu patikslinta prekė atitiko Pirkimo sąlygas, tačiau, VK su tokia išvada nesutikus, CPVA pritaikė net 25 proc. finansinę korekciją.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog net ir nustačius pažeidimą pritaikant finansinę korekciją CPVA neatsižvelgė į tai, kad prekė (šilumos siurblys), kurio atžvilgiu, VK sprendimu, buvo atliktas esminis keitimas, yra verta tik iki 10 000 Eur, kai Sutarties vertė yra 16 579 562,52 Eur su PVM. Vertinant visą Pirkimo objektą tai yra itin mažareikšmė suma. Be to, Antrojo pažeidimo mažareikšmiškumas jau buvo patvirtintas ir bendrosios kompetencijos teismų (LApT 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis).

Antrojo pažeidimo kontekste tiekėjų siūlomos prekės (šilumos siurbliai) buvo vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų. Taigi 1 Sprendimu turėjo būti vertinamas ne pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams, o ar gautiems pasiūlymams lyginamieji balai buvo skirti laikantis Pirkimo sąlygų.

Be to, Rangovo pasiūlyta prekė (šilumos siurblys) prieš pareiškėjos prašymą pagrįsti jos naudingumo koeficientą turėjo būti įvertintas svertiniu balu 4,28, tuo tarpu pareiškėjos prašymo pagrindu patikslinta prekė (šilumos siurblys) buvo įvertintas svertiniu balu 4. Pirkimo laimėtojo pasiūlymas dėl, VK sprendimu, esminio keitimo buvo įvertintas prasčiau negu turėjo būti įvertintas, tačiau šis pasiūlymas vis tiek liko geriausiu Pirkimo pasiūlymu. Kitaip tariant, pareiškėjos prašymu atliktas siūlomos prekės (šilumos siurblio) patikslinimas nenulėmė Pirkimo laimėtojo.

Pareiškėja taip pat kelia klausimą, kodėl už du galimus pažeidimus, kai nei vienas neturėjo įtakos Pirkimo eigai ir rezultatams, yra taikoma 4 144 890,63 Eur vertės finansinė korekcija. Mano, kad taikytos poveikio priemonės yra neproporcingos ir atitinkamai negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis, kadangi trūksta loginio pagrindimo dėl jų dydžio diferencijavimo.

Antrojo pažeidimo argumentavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies

5.       Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA padarė kardinaliai priešingas išvadas, nei buvo nustatytos CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. sausio 16 d. sprendimuose bei konstatavo, jog pareiškėja, leisdama Rangovui pakeisti Pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog ginčijamame 1 Sprendime CPVA, bandydama motyvuoti šią poziciją, nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir minėtuose sprendimuose, kuriuose nurodyta, jog pažeidimo nebuvo. Susiklostė situacija, kai pirmiausiai yra teigiama, kad pareiškėja jokio pažeidimo nepadarė ir pateikiama detali tokios pozicijos argumentacija, tačiau kartu nurodoma, jog galiausiai CPVA daro priešingą išvadą, o vienintelis to motyvas yra tai, kad VK sprendimu nesutinka su CPVA išvadomis. Toks 1 Sprendimas dalyje dėl Antrojo pažeidimo yra nemotyvuotas jau vien dėl to, kad nėra pateikiami visiškai jokie tokio sprendimo argumentai. Priešingai, ginčijamame sprendime yra pateikti argumentai, kuriais remiantis CPVA padarė išvadą, kad jokio pažeidimo dalyje dėl Pirkimo sąlygų 96 punkto taikymo nėra. VK motyvai ginčijamame 1 Sprendime nedetalizuoti.

5.1.       1 Sprendimas dalyje dėl Antrojo pažeidimo yra nemotyvuotas ir naikintinas taip pat todėl, kad jis grindžiamas ne CPVA argumentais, o tik VK sprendimu. Sprendime nėra nurodyti VK sprendimo motyvai ir argumentai. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti, jog remiamasi 2020 m. vasario 28 d. VK sprendimu dėl CPVA Antrojo sprendimo, tačiau pareiškėja šio sprendimo turinio nežino, tokio laiško nėra gavusi ir nežino kokiais konkrečiais argumentais remiantis VK daro priešingą išvadą nei CPVA. Į ginčijamo 1 Sprendimo turinį šie VK nesutikimo argumentai nėra perkelti ir neįvardinti. Pareiškėja negali dėl jų pasisakyti, negali jų įvertinti ir nežino kaip juos paneigti. Nepaisant to, darytina išvada, jog VK sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas. Kitokia išvada suponuotų tai, jog CPVA 1 Sprendimą motyvuoja neoficialia ir neįpareigojančia kitos institucijos nuomone ar pasvarstymais. Pareiškėja pabrėžia, jog CPVA sprendimą turi priimti pati savarankiškai ir jį motyvuoti taip, kaip nurodyta VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, o ne remtis kitų institucijų sprendimais.

Be to, lieka neaišku, kuo yra grindžiamas ginčijamas 1 Sprendimas – VK sprendimu ar VK pastebėjimu. Tai du skirtingi VK dokumentai, tačiau ginčijamo sprendimo abstraktumas šiame kontekste lemia tai, jog pareiškėja nežino, kurio dokumento argumentus reiktų paneigti.

5.2.       Reziumuojant pareiškėja pažymi, kad ginčijamas 1 Sprendimas Antrojo pažeidimo dalyje neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes 1) yra visiškai be motyvų, 2) jame nėra nurodytos visos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis daromos išvados, 3) pateikti argumentai yra prieštaringi, 4) o nurodytos teisės normos yra netaikytinos, o 5) CPVA bandymas remtis VK sprendimu yra formalus, biurokratiškas viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kuris negali būti pripažintas teisėtu, 6) motyvų išdėstymas yra neadekvatus, neaiškus ir nepakankamas, o 7) parinkta finansinė korekcija yra neadekvati tariamam pažeidimui.

Dėl Pirkimų sąlygų 96 punkto pažeidimo

6.        Nepriklausomai nuo nurodytų 1 Sprendimo trūkumų, pareiškėjos vertinimu, ji apskritai nepadarė Antrojo pažeidimo ir Pirkimą vykdė nepažeisdama VPĮ nuostatų ir principų.

6.1.       LApT 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, jog ginčo nutartyje pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP), kadangi jas taikant gali būti padaryta didesnė žala nei pirkimo procedūrų nestabdymas. Tačiau pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. LApT nustatė, jog ginčo atveju „nėra pagrindo išvadai, kad preliminariai ieškinys yra pagrįstas. <...> Iš pateikto ieškinio turinio nėra pakankamai duomenų net prielaidai, kad nagrinėjamu atveju vykdytos pirkimo procedūros buvo pažeistos“.

Nors CPVA ir nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo pasisakyta dėl Pirkimų sąlygų 96 punkto tariamo pažeidimo, tačiau teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotas faktas vis tiek sukelia pasekmes, t. y. teiginiai, jog perkančioji organizacija (pareiškėja) leido tiekėjui pakeisti pasiūlymą taip, jog jis iš ne tinkamo tapo tinkamu, yra net preliminariai nepagrįsti.

6.2.       Atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra sudėtingas statinys, priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, kurio vertė viršija tarptautinę viešojo pirkimo vertę, pareiškėja nutarė Pirkimą vykdyti riboto konkurso būdu, o pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Taip pat siekdama gauti kiek įmanoma geresnius pasiūlymus, numatė Pirkimo sąlygose galimybę tiekėjams siūlyti geresnių techninių charakteristikų sprendimus, nei nurodyta Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) techniniame projekte. Tokiu būdu, tiekėjams buvo sudaryta galimybė teikti arba techninį projektą atitinkantį arba geresnį pasiūlymą, tokiu būdu gaunant daugiau ekonominio naudingumo balų.

Vienas iš devynių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nurodytas Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 eilutėje, yra siūlomo šilumos siurblio metinio naudingumo koeficientas, kuris negali būti mažesnis kaip 4. Tuo atveju, jeigu tiekėjas nesiūlo geresnių nei techniniame projekte nurodytų sprendimų, vertinimui naudojamas naudingumo koeficientas 4. 2016 m. sausio 20 d. Rangovas pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad montuos šilumos siurblį (duomenys neskelbtini), kurio metinis naudingumo koeficientas 4,28. 2016 m. vasario 24 d., po keleto patikslinimų, pareiškėja informavo Rangovą, kad siūlomas šilumos siurblys gali atlikti techninio projekto specifikacijose numatytas funkcijas tik su papildoma įranga, be to, neteisingai paskaičiuotas metinis naudingumo koeficientas. Pareiškėja pasiūlė Rangovui patvirtinti, kad laimėjimo atveju bus montuojamas techniniame projekte nurodytas šilumos siurblys ir jog Rangovo pasiūlymo vertinimui bus naudojamas koeficientas 4. Rangovas 2016 m. vasario 29 d. patvirtino, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas techniniame projekte numatytas šilumos siurblys. Kitam Pirkimo dalyviui pateikus ieškinį, 2016 m. birželio 2 d. Rangovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) gamintojo UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini) yra lygiavertis, o jo techninės charakteristikos pilnai atitinka techniniame projekte nurodytas charakteristikas. Ši byla baigėsi ieškovui atsiimant ieškinį ir nebuvo išspręsta iš esmės. Tad Rangovo pasiūlymas, tiek siūlant šilumos siurblį (duomenys neskelbtini), tiek sutikus montuoti techniniame projekte nurodytą šilumos siurblį, atitiko Pirkimo sąlygas ir dėl to nėra teisinio pagrindo svarstyti apie VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėja pabrėžia, jog siūlydamas (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį Rangovas teikė geresnį pasiūlymą nei to reikėjo pagal Pirkimo sąlygas. Todėl vėlesnis pasiūlymo patikslinimas sumažinant šilumos siurblio naudingumo koeficientą iki techniniame projekte numatytos reikšmės negali būti laikomas pasiūlymo keitimu, kaip tai numato VPĮ 39 straipsnio 1 dalis.

6.3.       Tik VK sprendimo pagrindu Ginčijamu sprendimu yra pripažįstamas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir atitinkamai konstatuojamas Antrasis pažeidimas. Tačiau atsakovės argumentacijoje nėra minima ar atsižvelgiama į aplinkybę, kad šilumos siurblio naudingumo koeficientas buvo vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų, o ne Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytas imperatyvus reikalavimas Pirkimo objektui. Atitinkamai 1 Sprendimu neturėjo būti vertinamas pasiūlymo (siaurąja prasme) keitimas siekiant atitikti nustatytus techninius reikalavimus. Vadovaujantis VK pateikta pozicija reikėtų daryti nepagrįstą išvadą, jog neatitikimas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui savaime nulemia pasiūlymo netinkamumą ir pašalinimą iš Pirkimo.

Be to, Pirkime buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara, t. y. laimėjęs tiekėjas už pasiūlyme nurodyta kainą įsipareigojo atlikti visus darbus, kaip jie numatyti Pirkimo techninėje specifikacijoje bei atsižvelgiant į visus Perkančiajai organizacijai pasiūlytus pagerinimus, kurie atitinkamai įvertinami vadovaujantis Pirkimo vertinimo kriterijais. Net jeigu Rangovas ir būtų nenurodęs jokio šilumos siurblio, priešingai negu spręstina iš pateiktos VK argumentacijos, tokio pasiūlymo nebūtų galima atmesti vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Toks pasiūlymas šilumos siurblio naudingumo koeficiento apimtyje negautų ekonominio naudingumo balų, tačiau būtų įtraukiamas į pasiūlymų eilę. Be to, vykdomo Pirkimo tikslas buvo įsigyti Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) statybos darbus, o ne šilumos siurblį. Atitinkamai Rangovas siekė pasinaudoti galimybe gauti papildomų ekonominio naudingumo balų už efektyvesnį šilumos siurblį, todėl ir pasiūlė montuoti (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį. Laikantis VPĮ 25 straipsnio 8 dalies ir Pirkimo sąlygų 12 punkto reikalavimų, Rangovas turėjo teisę kaip lygiavertį siūlyti šilumos siurblį (duomenys neskelbtini) su papildoma įranga, kuri būtų pasiekusi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi matuojamą naudingumo koeficientą.

6.4.       Ginčijamame 1 Sprendime nurodoma jokiais faktiniais įrodymais ar teisiniais argumentais nepagrįsta Valstybės kontrolės pozicija, kad Perkančioji organizacija neva leido vienam tiekėjui pakeisti pasiūlymą ir taip pažeidė VPĮ principus. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą reikia aiškinti kaip perkančiųjų organizacijų pareigą, o ne teisę kreiptis į tiekėjus su prašymu ištaisyti (paaiškinti) pasiūlymo trūkumus. Taip pat nustatyta, kad jei perkančioji organizacija kreipiasi į vieną tiekėją dėl pirmiau nurodyto pobūdžio pasiūlymo neaiškumo, tai dėl tokio paties ar panašaus neaiškumo, esant reikalui, turėtų kreiptis ir į jo konkurentus, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamu atveju buvo prašyta visų tiekėjų paaiškinti pasiūlymus dalyje dėl siūlomų šilumos siurblių naudingumo koeficiento apskaičiavimo.

6.5.       Pareiškėja per se nereikalavo iš tiekėjų pateikti jų siūlomų naudoti medžiagų ir įrenginių apibūdinimus, nevertino jų atitikties techniniam projektui, o tik nurodė, kad jos turi atitikti techninį projektą. Savo ruožtu Rangovas, prieš įsigydamas medžiagas, gaminius ir įrenginius, privalo gauti projekto vykdymo priežiūrą atliekančios įmonės raštišką pritarimą konkrečioms medžiagoms, gaminiams ir įrenginiams. Dėl Rangovo planuojamų įsigyti medžiagų, gaminių ir įrenginių atitikimo techniniam projektui sprendžia projekto vykdymo priežiūros vadovas Sutarties vykdymo metu. Pareiškėjos įsitikinimu, tai yra taip pat esminė aplinkybė, kuri skiria Pirkimą nuo pirkimų, kuriuose yra išsamiai vertinamas tiekėjų pasiūlymų atitikimas techninės specifikacijos imperatyviems reikalavimams.

6.6.       Kita vertus, ginčijamame 1 Sprendime nurodyta, jog pareiškėja Rangovui vis tik turėjo skirti papildomą balą už (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį ir tokiu būdu padarė formalų pažeidimą. Pareiškėja akcentuoja, jog nei vienas iš tiekėjų neįrodė savo pasiūlymo pagerinti techniniame projekte nurodytų šilumos siurblio charakteristikų ir nei vienas iš tiekėjų už tai negavo papildomų ekonominio naudingumo balų. Kitaip tariant, Rangovo pasiūlymo patikslinimas neturėjo jokios įtakos sudarytai pasiūlymo eilei.

Pirmasis pažeidimas nustatytas netinkamai taikant teismų praktiką

7.       1 Sprendime CPVA konstatavo, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustačiusi 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėja laikosi nuoseklios pozicijos, kad toks formalus pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o 1 Sprendimu CPVA neatsižvelgė į LApT nutartį ir į visas Pirkimo vykdymo metu buvusias aplinkybes.

7.1.       LApT nutartyje buvo įvertinta aplinkybė, ar, kaip konstatuojama ginčijamame 1 Sprendime, pareiškėjos nustatytomis Pirkimo sąlygomis buvo pažeistas teisės normos. LApT konstatavo, kad nors formalus pažeidimas Pirkimo sąlygų 2-4 pastabomis ir buvo atliktas, tačiau atsižvelgiant į Pirkimo aplinkybių visumą nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atitinkamų teisinių pasekmių.

7.2.       1 Sprendime cituojama LVAT praktika, kuri nagrinėjamoje situacija negali būti taikoma, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Tik tais formalių pažeidimų atvejais, kai tiekėjas įrodo, jog buvo suvaržyta jo teisė teikti pasiūlymą ir tokiu būdu sudaryti viešojo pirkimo sutartį, galima vadovautis LVAT suformuota praktika ir atlikto formalaus pažeidimo pagrindu taikyti finansinę korekciją.

7.3.       CPVA, bandydama pagrįsti, jog Pirmasis pažeidimas tikrai buvo ir yra labai svarbus, cituoja tą pačią LApT Nutartį, tiksliau jos motyvuojamąją dalį. Tačiau būtent šiuos teiginius įvertinus LApT ir padarė išvadą, jog Pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms.

7.4.       Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus pareiškėjos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti. Ginčo atveju pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sąlygų 54 punktą, šio punkto pastabas nebuvo vykdoma, Pirkimo sąlygų 54 punkto pastabos konkurse realiai nebuvo pritaikytos. Teoriškai gal ir būtų galima svarstyti, ar 54 punkto pastabų egzistavimas „neatbaidė“ potencialių dalyvių ta prasme, kad jie neatitiko šių reikalavimų ir iškarto nusprendė pirkime nedalyvauti. Tačiau jei potencialus tiekėjas susipažino su pirkimo sąlygų 54 punktu ir jo pastabomis, toks tiekėjas matė ir pirkimų sąlygų 53 punktą, kuriame yra nustatytos sąlygos, kada kvalifikacinė atranka pagal 54 punkto sąlygas nevykdoma.

7.5.       Turi būti tiriamas ne hipotetinis poveikis, o ES ar Lietuvos biudžetams padarytas poveikis. Kaip minėta, LApT konstatavo, jog pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų 1) atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, 2) nepaneigia jų teisėtumo, 3) nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei pareiškėjai. Esant tokiam nustatytam faktui, netaikytų ginčo pastabų egzistavimas neturėjo jokios įtakos ES ir Lietuvos biudžetams ir buvo nepagrįstai yra pripažintas Pirmojo pažeidimo egzistavimas.

LApT Nutartimi pripažinus, kad nėra pagrindo spręsti dėl atitinkamų teisinių pasekmių, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad užbaigus valstybei svarbų ekonominį projektą LApT nutarties išvados po keleto metų nebus vertinamos retrospektyviai galimo teorinio poveikio tiekėjų konkurencijai aspektu. Tuo tarpu dėl 1 Sprendimo susiklostė situacija, kai nepaisant bendrosios kompetencijos teismų galutinės ir neskundžiamos nutarties išvadų, faktiškai Pirkime netaikytos pastabos dėl hipotetiškai svarstomo konkurencijos apribojimo CPVA ir VK individualiais administraciniais aktais yra taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Jei pareiškėja būtų žinojusi, kad 1 Sprendimu ir VK sprendimu LApT nutartis bus laikoma iš esmės teisiškai bereikšme, pareiškėja būtų atnaujinusi Pirkimo sąlygas ir skelbusi Pirkimą iš naujo.

Ginčijamas 1 Sprendimas peržiūrėtas be teisėto pagrindo

8.       Ginčijamame sprendime nurodoma, kad VK sprendimas yra laikomas CPVA naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios vadovaujantis PAFT 323 punkto pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. PAFT 323 punkte nurodoma, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo vertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka. VK sprendimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes VK atliktas Pirkimo procedūrų vertinimas buvo CPVA žinomas iki priimant ginčijamą 1 Sprendimą ir iš esmės liko nepakitęs tiek pirmojo sprendimo (priimtas 2019 m. gruodžio 12 d.), tiek antrojo sprendimo (priimtas 2020 m. sausio 16 d.), tiek ginčijamo 1 Sprendimo priėmimo metu. CPVA nesilaikė PAFT 297 ir 323 punktų reikalavimų, dėl to 1 Sprendimas turi būti pripažįstamas priimtu be teisėto pagrindo ir panaikintas.

1 Sprendimu yra konstatuojami dviejų individualių administracinių teisės aktų tarpusavio prieštaravimai

9.       VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas pagrįstumui nėra įgyvendinamas vien pateikiant blanketinę nuorodą į subjektą, kuris pateikė tam tikrus motyvus. Priešingai, priimdamas individualų administracinį aktą viešojo administravimo subjektas priima sprendimą, kuriuo konstatuoja tam tikrų objektyvių duomenų tikrumą ir teisinės motyvacijos tinkamumą konkrečioje situacijoje. Kaip teigiama LVAT praktikoje, Europos Sąjungos teisės aktų kontekste yra pateisintina, kad į VK kaip audito institucijos išvadas reikia atsižvelgti ir tai net gali sudaryti sąlygas pažeidimo tyrimo atnaujinimui (pavyzdžiui, PAFT 323 punktas). Tačiau VAĮ ir PAFT kontekste CPVA yra subjektas, kuris turi pats įvertinti ar kitų institucijų argumentai ir nuomonės gali turėti įtakos išlaidų tinkamumui finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai bei nuspręsti kaip bus atsižvelgiama į tokią kitų institucijų nuomonę bei atitinkamai priimti individualų administracinį aktą ir jį motyvuoti. Priešingas aiškinimas reikštų CPVA teisės aktais deleguotų funkcijų de facto perdavimą kitam subjektui. Ginčijamu 1 Sprendimu iš esmės nesutikdama su Antrojo pažeidimo faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu, tačiau VK sprendimo pagrindu vis tik konstatavusi pažeidimą, CVPA priėmė individualų administracinį aktą, kuriame nurodomi teisiniai motyvai yra prieštaringi ir tarpusavyje konkuruojantys.

9.1.       Ginčijamame 1 Sprendime remiamasi VK sprendimu ir yra pateikiama nuoroda į Išlaidų deklaravimo ir sąskaitų Europos Komisijai rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1K-346 (toliau – ir Išlaidų deklaravimo taisyklės), taip pat Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisykles (toliau – ir Atsakomybių taisyklės). Šie teisės aktai nesudaro teisinio pagrindo priimti pareiškėjos teises ir pareigas lemiančius individualiuosius administracinius teisės aktus pateikiant tarpusavyje prieštaraujančius teisinius vertinimus ir motyvacijas arba teisinių motyvų apskritai nepateikti.

9.2.       Išlaidų deklaravimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad VK priimami sprendimai (pateiktos „rekomendacijos ir pastebėjimai“) yra itin svarbios ir turi reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai deklaruojant lėšas Europos Komisijai, nes institucijai (šiuo atveju CPVA) neįgyvendinus VK nurodytų veiksmų, su VK nustatytu neatitikimu (nors įgyvendinančioji institucija ir nesutiktų su tokiu neatitikimu ir laikytų, kad tai nėra neatitikimas, arba, kad nustatytina finansinė korekcija turi būti mažesnė nei Valstybės kontrolės siūloma) susijusios išlaidos negalės būti įtrauktos į išlaidų deklaracijas ir deklaruotos Europos Komisijai. Konstatuotina, kad ginčijamas 1 Sprendimas yra grindžiamas dviem tarpusavyje prieštaraujančiais individualiaisiais administraciniais teisės aktais ir dėl to ginčijamas 1 Sprendimas yra teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo tarpu VK sprendimo motyvai pareiškėjai apskritai nebuvo pateikti.

 

II

 

1.       Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundo dalį, susijusią su Pirmuoju pažeidimu, atmesti kaip nepagrįstą, dėl kitų pareiškėjos skundo dalių sprendimą priimti teismo nuožiūra.

2.       Atsakovė nurodo, jog VK, gavusi tiek CPVA 2019 m. gruodžio 12 d., tiek 2020 m. sausio 16 d. sprendimus ir susipažinusi su CPVA atliktais veiksmais dėl rekomendacijos įgyvendinimo, nepriėmė sprendimo (individualaus administracinio akto), tačiau ir nelaikė, kad rekomendacija yra įgyvendinta, t. y. kad CPVA tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas. CPVA 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į VK dėl jos pozicijos dėl Pirkimo ir atitinkamai Pastebėjimo (VK 2019 m. balandžio 30 d. rašto Nr. SD-(80-9.4.2-E-5152)-259 „Dėl preliminarių pastebėjimų ir rekomendacijų (devynių mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ (toliau – ir VK raštas) priedo pastebėjimas Nr. EX. 2 (toliau – ir Pastebėjimas) ir rekomendacijos įgyvendinimo. VK 2020 m. vasario 28 d. el. paštu informavo CPVA, kad „Dėl viešojo pirkimo AI [aut. pastaba: audito institucijos] vertinimas nesikeičia“. VK iki 2020 m. kovo 2 d. turėjo parengti audito ataskaitą ir nuomonę, kurios teikiamos Europos Komisijai. Rengiant audito ataskaitą bei nuomonę yra atsižvelgiama į nustatytus pastebėjimus, rekomendacijų įgyvendinimo būklę, nustatytos klaidos kiekviename tikrintame projekte (atsirinktame mokėjimo prašyme) dydį. Todėl bet koks CPVA atliktas veiksmas iki audito ataskaitos rengimo gali turėti didelės įtakos bendrai Lietuvos Respublikos klaidai apskaičiuoti. CPVA, suprasdama tai, 2020 m. vasario 28 d. atnaujino pažeidimo tyrimą ir gindama viešąjį interesą priėmė 1 Sprendimą, dėl kurio pareiškėja pateikė skundą. Apie 1 Sprendimą VK buvo informuota 2020 m. vasario 28 d. el. paštu. VK parengė 2020 m. kovo 2 d. valstybinio audito ataskaitą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį) Nr. FAE-219 (toliau – ir VK ataskaita). Oficialiai CPVA nėra gavusi jokios informacijos dėl rekomendacijos, susijusios su Pastebėjimu, įgyvendinimo. Tačiau VK ataskaitoje paliktas audituojamo subjekto (t. y. CPVA) komentaras, kad „Rekomendacija įgyvendinta 2020-02-28“. Kadangi CPVA negavo nepritarimo dėl sprendimo, kuris iš esmės atitinka VK Pastebėjime nurodytus pažeidimus, CPVA daro išvadą, kad VK tik gavusi sprendimą, kuriuo nustatytas Pirmasis ir Antrasis pažeidimai bei pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, laiko, kad rekomendacija yra įgyvendinta. Pagal VK ataskaitą bendras klaidų lygis viršijo leistiną 2 proc. klaidų lygį. Skaičiuojant nurodytos bendros klaidos lygį, Projekte 1 Sprendime nustatytas pažeidimas, bendrame nustatytų klaidų lygyje (1,2958) ir CPVA nustatytų klaidų lygyje (0,7716) sudarė 0,225 (VK ataskaitos 173 psl.). CPVA nesutiko ne tik su Pastebėjimu, bet ir didžiąja dalimi kitų pastebėjimų, nurodytų VK ataskaitoje. Tuo atveju, jei VK būtų priėmusi 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriame CPVA nustatė Pirmąjį pažeidimą dėl kurio pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties, tenkančios Projektui vertės, tai turėtų tiesioginės įtakos tiek CPVA, tiek bendram Lietuvos klaidų lygio skaičiavimui, todėl finansinės pasekmės Lietuvai būtų reikšmingai mažesnės (mažesnis klaidos dydis pritaikytas visumai (esktrapoliuojama), iš kurios testuotas vienetas buvo atrinktas). Kita vertus, tuo atveju, jei CPVA nebūtų pakeitusi 2020 m. sausio 16 d. sprendimo iki 2020 m. kovo 2 d. (kai buvo parengta VK ataskaita), tokių klaidų skaičiavimas būtų pasikeitęs į didesnę pusę, t. y. nustatyta bendra 2,86 proc. klaida būtų didesnė ir tai būtų dar didesnės neigiamos finansinės pasekmės. Detali skaičiavimo metodika CPVA nėra žinoma, ją galėtų pateikti ir detaliai paaiškinti atliekamus skaičiavimus ir Lietuvos Respublikai kylančias neigiamas finansines pasekmes tik pati VK.

Kaip matyti iš VK ataskaitos, pirminis VK rašte Nr. 2 CPVA vertinimas iš 3 buvo pakeistas į 2. Tai atlikta tik dėl to, kad CPVA priėmė sprendimus, įskaitant 1 Sprendimą, kurie atitiko VK nuomonę, tačiau dalyje atvejų neatitiko CPVA vidinio įsitikinimo dėl atitinkamų pažeidimų nustatymo ir (ar) finansinės korekcijos taikymo. Nepaisant to, kad VK atliktas auditas ir jo metu nustatyti neatitikimai kelia tiesiogines neigiamas pasekmes CPVA, VK nėra pateikusi ne tik su Pastebėjime nurodytais, bet ir su kitais VK ataskaitoje nurodytais, neatitikimais susijusių sprendimų, kaip tai numatyta VK įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje ir kurį (-iuos) CPVA būtų galėjusi apskusti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kaip tai numatyta VK įstatymo 19 straipsnyje.

Dėl pareiškėjos veiksmų (ne)atitikimo pažeidimo požymiams

3.       Vadovaujantis PAFT nuostatomis, įgyvendinančioji institucija turi pareigą įvertinti, ar įtariamas pažeidimas turi Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytų požymių prieš registruodama įtarimą apie pažeidimą, o ne atlikdama pažeidimo tyrimą. Nustačius, kad įtariamas pažeidimas pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, neturi – tokio pažeidimo neregistruoja ir pažeidimo tyrimo neatlieka. Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje pateikta pažeidimo sąvokos apibrėžtis – „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui“. VK rašte pateiktame Pastebėjime nurodyta informacija leido CPVA spręsti, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte.

3.1.       Pareiškėja skunde cituoja Reglamento 132 straipsnio 2 dalį ir „nepagrįstų“ išlaidų sąvoką, nurodytą „pažeidimo“ sąvokos apibrėžtyje sieja tik su dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktiškai patirtos išlaidos, pateikimu. Tokia pareiškėjos „pažeidimo“ sąvokos interpretacija yra nepagrįsta ir prieštarauja logikai. Jei, laikytis pareiškėjos pateikiamos interpretacijos, susidarytų situacija, kai projekto vykdytojams pateikus visus, faktinį išlaidų patyrimą (darbų atlikimą, paslaugų suteikimą ar prekių pristatymą), įrodančius dokumentus, negalima būtų pradėti pažeidimo tyrimo dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (pvz. dėl ribojančių kvalifikacinės atrankos kriterijų). Sąvoka „nepagrįstos“ turi būti ir yra suprantama, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Be to, Reglamento originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus, o tai reiškia netinkamos finansuoti.

Be to, registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad nepagrįstų išlaidų apskritai nėra nustatyta, yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo.

3.2.       Pareiškėja skunde nurodo, kad vadovaujantis LVAT praktika, prieš taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekciją, būtina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus ir cituoja LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016.

Atsakovė pažymi, jog LVAT sprendė, kad nagrinėtos bylos kontekste nebuvo nustatyta subjektyvinė pusė (kaltė, pasireiškusi pareiškėjo valia). Ginčo atveju, Pirkimo sąlygas nustatė ir Pirkimo procedūrą atliko pati pareiškėja, todėl jos valia yra ir todėl pripažintina, kad ginčo situacija atitinka tiek objektyvinius, tiek subjektyvinius teisės pažeidimo požymius.

Pareiškėja nurodo, jog vertinant jos kaltę Pirmojo pažeidimo atžvilgiu būtina atsižvelgti į tai, jog 1 Sprendimu galimai konkurenciją ribojusia pripažinta Pirkimo sąlyga LApT nutartimi buvo pripažinta nesukeliančia teisinių pasekmių ir konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti apie Pirkimo nutraukimą. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimą įgyvendinantys veiksmai negali tuo pačiu metu lemti pareiškėjos kaltės, kuri yra esminis subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elementas. Toks pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pačios pareiškėjos cituojamoje LVAT byloje paaiškinta, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Taigi atsakovei, įvertinus konkretaus pažeidimo aplinkybes ir nustačius viešųjų pirkimų principų pažeidimą, atsiranda pagrindas taikyti finansines korekcijas. Nagrinėjamu atveju CPVA nustatė ir laikosi nuomonės, kad pareiškėja padarė Pirmąjį pažeidimą.

3.3.       Pareiškėja nurodo, jog Rangovo pasiūlymas tiek prieš pareiškėjos prašymą pagrįsti siūlomos prekės (šilumos siurblio) naudingumo koeficientą, tiek pareiškėjos prašymo pagrindu patikslinta prekė (šilumos siurblys) atitiko Pirkimo sąlygas, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Šiuo atveju, nepaisant to, kad CPVA Antrojo pažeidimo savarankiškai nenustatė ir laikosi pozicijos, kad Pirkimo vykdymo metu buvo padaryti formalūs pažeidimai, neturintys finansinio poveikio (nesukuriantys pagrindo taikyti finansines korekcijas), svarbus yra pareiškėjos 2020 m. balandžio 21 d. pranešimas „Dėl skundo trūkumų administracinėje byloje Nr.eI3-3120-815/2020 pašalinimo“, kuriame pareiškėja laikosi pozicijos, kad CPVA ir VK priimti sprendimai turi būti nagrinėjami kartu. Su tokia pareiškėjo pozicija sutinka, todėl ginčo atveju sprendžiant dėl teisės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės, turi būti vertinamas ne tik CPVA 1 Sprendimas, bet ir VK raštas bei 2020 m. vasario 28 d. el. paštu pateikta VK pozicija nepritarti CPVA 2020 m. sausio 16 d. sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad VK Pastebėjime nustatė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodė taikytiną finansinę korekciją (kurią nustačius, nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų suma), daroma išvada, kad vertinant CPVA ir VK sprendimus kartu, Antrasis pažeidimas atitinka teisės pažeidimo tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją puses.

Dėl 1 Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos vadovaujantis netaikytinu teisės aktu

4.       CPVA aiškiai nurodė, kad priimdama 1 Sprendimą dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairėmis, ir priešingai, į naujas Gaires tik atsižvelgė.

4.1.       Vadovaujantis naujomis Gairėmis ir atsižvelgiant į tai, kad CPVA yra kompetentinga institucija, kuri nustatė pažeidimus, CPVA galėjo ne tik atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis.

4.2.       Skirtingai, nei teigia pareiškėja, CPVA, priimdama 1 Sprendimą ir nustatydama finansinės korekcijos dydį (5 proc.) dėl Pirmojo pažeidimo, įvertino pažeidimo sunkumą ir atsižvelgė į proporcingumo principą. CPVA Sprendime nurodė, kad ji atsižvelgė į tai, kad Pirkime paraiškas dalyvauti teikė 8 tiekėjai (ar jų grupės), visi tiekėjai kaip atitinkantys keliamus kvalifikacijos reikalavimus buvo pakviesti pateikti pasiūlymus, iš kurių 1 nors ir atitiko kvalifikacijos reikalavimus tačiau pasiūlymo nepateikė, 2 buvo atmesti dėl to, kad nepratęsė pasiūlymų galiojimo, likę 5 tiekėjai dalyvavo Pirkime ir buvo pasiūlymų eilėje, daroma išvada, kad konkurencijos lygis buvo didesnis nei naujose Gairėse minimas minimalus. Ir pritaikė mažiausią Gairių 2.1 lentelės 9 punkte nurodytą finansinės korekcijos dydį, t. y. 5 proc. Be to, Pirmas pažeidimas, CPVA nuomone, nėra ir negali būti laikomas formaliu.

Dėl Pirmojo pažeidimo nustatymo

5.       Pareiškėja skunde Pirmojo pažeidimo nepadarymą iš esmės grindžia LApT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LApT nutartis) pateiktu vertinimu dėl Pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabų galimų pasekmių.

5.1.       Pareiškėja pati pripažįsta, kad Pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabos nustatytos pažeidžiant teisės aktus. Tai konstatavo ir LApT. Tad vertinant, kad LApT nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, daroma išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėja padarė Pirmąjį pažeidimą įrodinėti papildomai nereikia.

5.2.       LApT sprendė konkrečią situaciją, kurioje ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) sąlygų punktus, kvalifikacinės atrankos kriterijų pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sąlygas; pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedūras. LApT nustatęs, kad Pirkimo sąlygos (tiek kiek tai susiję su Pirmuoju pažeidimu) yra nustatytos pažeidžiant VPĮ nuostatas, toliau sprendė dėl tokio pažeidimo pasekmių vertinant byloje iškeltus reikalavimus. CPVA atlikto vertinimo apimtis, lyginant su LApT pasekmių vertinimu, nesutampa, nes CPVA nesprendė, ar turi būti nutrauktas Pirkimas, ar turi būti panaikintos Pirkimo sąlygos, kurios nustatytos pažeidžiant VPĮ nuostatas ir kt. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad CPVA turėjo atsižvelgti į LApT vertintus aspektus. CPVA vertino Pirkimo sąlygos (Pirmasis pažeidimas) neatitiktį VPĮ nuostatomis, ir nustačiusi, kad VPĮ pažeistas ir toks pažeidimas galėjo turėti įtakos Pirkimo rezultatams, t. y. Pirkime galėjo nesudalyvauti tiekėjai, kurie galėjo pasiūlyti Pirkimo objektą, bet jiems buvo draudžiama sumuoti pajėgumus. Tokios pozicijos laikosi ir LApT. Nors LApT pasisakė dėl teisės ginčyti neteisėtas Pirkimo sąlygas, kartu akivaizdžiai pripažįsta, kad tokių sąlygų nustatymas gali atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime.

5.3.       Nustačius faktinių aplinkybių visumą – pažeistas teisės aktas (šiuo atveju – VPĮ) ir aplinkybė, kad tokios Pirkimo sąlygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime – nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas.

Dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo ir Antrojo pažeidimo nustatymo

6.        Pareiškėja skunde nesutinka, kad buvo padarytas Antrasis pažeidimas. CPVA su tokia pozicija sutinka, o 1 Sprendime aiškiai išreiškė savo sprendimą. CPVA detalių argumentų dėl nurodytų motyvų neteiks, nes mano, kad juos privalo pateikti VK, kuri ir nustatė šį pažeidimą. Papildomai CPVA pažymi, kad priimdama sprendimą dėl Antrojo pažeidimo nebuvimo rėmėsi ir savo turimų ekspertų, turinčių inžinerinį išsilavinimą, pateiktomis žodinėmis išvadomis, kad tiekėjo pirminiame pasiūlyme nurodytas šilumos siurblys atitinka Pirkimo sąlygas. Tuo tarpu VK susitikimų metu negalėjo konkrečiai įvardinti, kurių konkrečių sąlygų Tiekėjo pirminiame pasiūlyme nurodytas šilumos siurblys neatitinka.

6.1.       Pareiškėja nurodo, kad VK sprendimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes VK atliktas Pirkimo procedūrų vertinimas buvo CPVA žinomas iki priimant ginčijamą 1 Sprendimą. Pareiškėja tokį teiginį iš esmės grindžia tuo, kad nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių, vadovaujantis PAFT 323 punktu, būtų galima atnaujinti pažeidimo tyrimą. Taip pat, pareiškėja teigia, kad priimdama ginčijamą sprendimą CPVA nesilaikė atitinkamai PAFT 297 ir 323 punktų reikalavimų.

CPVA pažeidimo tyrimą atnaujino ir 1 Sprendimą priėmė ne todėl, kad atsirado naujų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais ar, kad Antruoju sprendimu buvo pritaikyta netinkama finansinė korekcija (5 proc.), bet todėl, kad VK nesutiko su CPVA vertinimu, kad Antrasis pažeidimas neturi būti nustatomas ir turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Vadovaujantis Išlaidų deklaravimo taisyklėmis, VK pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (šiuo atveju – Antrojo pažeidimo ir VK siūlomos finansinės korekcijos nenustatymas) turi įtakos išlaidų deklaracijų rengimui ir teikimui EK. Be to, iki audito ataskaitos rengimo (iki 2020 m. kovo 2 d.) atlikti veiksmai ir priimti sprendimai (įskaitant CPVA veiksmus bei 1 Sprendimą) turėjo įtakos bendros klaidos skaičiavimui (tik todėl, kad CPVA priėmė 1 Sprendimą bendra nustatyta klaida buvo mažesnė, lyginant su situacija, kai toks Sprendimas nebūtų priimtas), taip pat CPVA, kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir kitose Europos Sąjungos 2014–2020 m. fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – ir VKS) dalyvės vertinimui. Todėl CPVA reikėjo ginti viešąjį interesą, t. y., kad Lietuvos Respublika neprarastų dalies jai, kaip valstybei narei, skirtos ES paramos. Detalius skaičiavimus dėl klaidos skaičiavimo metodikos ir kiek konkrečiai Lietuva būtų praradusi lėšų tuo atveju jei CPVA nebūtų priėmusi 1 Sprendimo, gali pateikti VK.

CPVA yra įsitikinusi, kad įvertinus poreikį ginti viešąjį interesą, VK nesutikimas su Antruoju sprendimu, kuriame nustatytas tik Pirmasis pažeidimas ir atitinkamai taikyta 5 proc. finansine korekcija, gali būti ir turi būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal PAFT 323 punktą ir todėl CPVA teisėtai ir pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą. CPVA supranta, kad pareiškėjos įgyvendinamas Projektas yra skirtas viešojo intereso tenkinimui, todėl taip pat yra svarbus ir turi būti ginamas. Paaiškina, kad prieš atnaujindama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą, CPVA, esant dviejų viešųjų interesų konkurencijai, vertino ir sprendė, kurį viešąjį interesą reikia ginti labiau. Šiuo atveju buvo gintas viešasis interesas – neprarasti didesnės Lietuvos Respublikai skirtos ES paramos dalies lyginant su pareiškėjai nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma.

Dėl ydingos situacijos VKS

7.       Ginčo situacija susidarė dėl Pirmojo pažeidimo, kurį CPVA, kaip viešojo administravimo subjektas, nustatė pareiškėjai ir dėl Antrojo pažeidimo, kurio CPVA pati nenustatė, ir dėl kurio CPVA Sprendimas priimtas tik dėl viešojo intereso gynimo. VK konstatavo, kad „CPVA neužtikrino, kad būtų įgyvendintas R. 1303/2013 125 str. 4 d. a p. reikalavimas VI, be kita ko, tikrinti, ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos atitinka taikytiną teisę“. Toks nurodymas reiškia, kad CPVA, kaip VKS dalyvė, netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, dėl ko kyla neigiamos pasekmės tiek CPVA, tiek Lietuvos Respublikai, nes nustačius, kad CPVA netinkamai patikrino Projekto vykdytojo Pirkimą bei nurodžius, kad dėl to yra deklaruotų netinkamų finansuoti išlaidų, tai turi tiesioginės įtakos bendram Lietuvos klaidų lygiui nustatyti (nustačius didesnę klaidą ir pritaikius ją visai visumai (ekstrapoliuojant) nustatoma daugiau netinkamų finansuoti išlaidų visose (ne tik Projekto) deklaruotose išlaidose). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei bendraisiais viešojo administravimo principais, CPVA turėtų turėti teisę apskųsti VK audito metu nustatytus, neva CPVA padarytus, Reglamento pažeidimus. Tokiu atveju, ginčas su pareiškėja galimai net nebūtų kilęs.

Atsižvelgiant į tai, kad VK nepriėmė sprendimo, kurį CPVA galėtų skųsti, į tai, kad vadovaujantis Išlaidų deklaravimo taisyklėmis VK teikia pritarimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir tik esant tokiam pritarimui gali būti deklaruojamos išlaidos EK, susidaro situacija, kuri, CPVA nuomone, neatitinka teisinės valstybės ir teisės į gynybą principų įgyvendinimo, taip pat neatitinka ir nepiktnaudžiavimo valdžia ir gero viešojo administravimo principų. Su tokia situacija susiduria ne tik CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, tačiau ir visos kitos VKS dalyvės kurių auditus atlieka VK. CPVA žiniomis, VK nėra priėmusi nei vieno sprendimo, kurį atitinkama VKS dalyvė galėtų skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

7.1.       Atsižvelgiant į pareiškėjos Skunde keliamus klausimus, teisės aktų normas bei faktiškai susidariusią situaciją, CPVA mano, kad šio administracinio ginčo dalykas yra susijęs ir su šiais klausimais:

7.1.1.                      Ar VK, gavusi CPVA sprendimą, kuriame nenustatytas pažeidimas ar taikyta mažesnė nei VK siūlyta finansinė korekcija, ir atsižvelgiant į tai, kad tik įgyvendinančiai institucijai nustatyta išimtinė teisė atlikti pažeidimus ir juos nustatyti arba nenustatyti, turi teisę tokiam CPVA sprendimui nepritarti;

7.1.2.                      Ar CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, gavusi VK rekomendacijas, kurios nesutampa su CPVA sprendimu, tačiau negavusi VK įstatyme numatyto privalomo pobūdžio sprendimo, gali laikyti, jog ji (CPVA) įgyvendino VK rekomendacijas;

7.1.3.                      Ar VK gavusi CPVA sprendimą, kuriame taikyta mažesnė nei VK siūlyta finansinė korekcija, tačiau CPVA nepateikusi VK įstatyme numatyto privalomo pobūdžio sprendimo, privalo audito ataskaitoje ir Europos Komisijai teikiamoje nuomonėje nurodyti, kad CPVA teiktas pastebėjimas ir rekomendacija yra laikoma įgyvendinta arba neaktuali.

Teismo išaiškinimas, aukščiau nurodytais klausimais, yra svarbus ne tik šios administracinės bylos, bet ir viešojo intereso gynimo kontekste. Tai patvirtina argumentai dėl viešojo intereso gynimo bei siekis užtikrinti teisinį tikrumą ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems paramos gavėjams bei įgyvendinančioms institucijoms. Nes, kaip jau minėta, tokia ydinga situacija yra susidariusi ir kituose panašiuose atvejuose, su kuriais susidūrė/susiduria ne tik CPVA, bet ir kitos įgyvendinančios institucijos bei paramos gavėjai (žr. daugiau VK ataskaitos prieduose). Todėl ginčo išsprendimas liečia visą VKS ir jos tinkamą veikimą.

 

III

 

1.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.        Paaiškina, jog VKS sudarančiose institucijose (audituojamieji subjektai, tarp jų – ir CPVA) atliekami metiniai 2014–2020 m. ES fondų investicijų VKS veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitose pateiktos informacijos valstybiniai finansiniai (teisėtumo) auditai, kurių tikslas, įvertinus audito įrodymus parengti ir Europos Komisijai pateikti metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pateikiamos atlikto audito išvados (tarp jų ir išvados, susijusios su nustatytais neatitikimais), audito institucijos siūlomi ir VKS institucijų įgyvendinti taisomieji veiksmai nustatytiems neatitikimams šalinti. Metinėje kontrolės ataskaitoje (pagal Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 dalį – valstybinio audito ataskaitoje) pateikiami audito, atlikto pagal audito strategiją, rezultatai: aprašomas atlikto valstybinio audito mastas, pateikiami pastebėjimai dėl nustatytų VKS veikimo trūkumų ir (jei reikalinga) teikiamos rekomendacijos (ne privalomojo, bet rekomendacinio pobūdžio) dėl jo metu nustatytų trūkumų šalinimo (pavyzdžiui, šios bylos atveju – be kita ko, atsakovei CPVA rekomenduota registruoti įtariamą pažeidimą dėl finansavimo pareiškėjos įgyvendintam projektui)ir pastebėjimų bei rekomendacijų derinimo su audituojamais subjektais metu aptartos jų pačių surinktos rekomendacijų įgyvendinimo priemonės ir terminai.

Atsižvelgiant į tai, tik įgyvendinančiai institucijai (toliau – ir ĮI) (šiuo atveju – CPVA) priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo, kurie laikytini individualiais administraciniais aktais VAĮ prasme. Audito institucija ir jos metinėje kontrolės ataskaitoje pateikiama informacija (valstybinio audito rezultatai) pagal esamą teisinį reguliavimą įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrai bei ĮI priimamam sprendimui negali daryti įtakos ir yra tik vienas iš galimų pagrindų ĮI pradėti ar atnaujinti pažeidimų tyrimų procedūras. 

Taigi audito institucijos rekomendacija atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, nustačius pažeidimą, taikyti atitinkamą finansinę korekciją negali būti ĮI priimama besąlygiškai, t. y. neatliekant įtariamo pažeidimo tyrimo ir pažeidimo nustatymo atveju nepriimant argumentuoto sprendimo dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos (bei jos dydžio) taikymo projekto vykdytojui, kaip nustatyta PAFT 25 skirsnyje. Audituojamiems subjektams neįgyvendinus audito institucijos teikiamų rekomendacijų, audito institucija jokių papildomų veiksmų, išskyrus rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir informacijos perdavimą, pavyzdžiui, Europos Komisijai, nesiima ir teisės aktais nėra įpareigota šių veiksmų imtis audituojamų subjektų (VKS institucijų) ar juo labiau projektų vykdytojų atžvilgiu.

Dėl atlikto ES fondų investicijų audito rezultatų ir ginčijamo 1 Sprendimo pagrįstumo

3.       Audito institucija atliko metinį 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos VKS veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. –2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą (toliau – ir auditas), bei 2020 m. kovo 2 d. parengė VK ataskaitą. Šio audito metu taip pat tikrintas Pirkimas. Audito metu nustatyta, kad : 1) perkančioji organizacija (pareiškėja) prašė Rangovo pakeisti pasiūlymą taip, kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; 2) perkančioji organizacija (pareiškėja), pirkimo dokumentuose nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus, neužtikrino, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Pareiškėjos vykdytame pirkime nustatyti neatitikimai (Pastebėjimas), skirti audituojamam subjektui CPVA, pateikti VK ataskaitoje. CPVA apie audito metu nustatytus neatitikimus pareiškėjos vykdytame pirkime audito institucijos buvo informuota dar iki valstybinio audito ataskaitos parengimo, teikiant preliminarius audito pastebėjimus ir tarpinius audito rezultatus, siekiant įvertinti audituojamo subjekto teikiamus komentarus ir papildomus įrodymus, pastebėjimo aktualumo kontekste. Kartu su pateiktu Pastebėjimu VK CPVA rekomendavo: 1) registruoti įtariamą projekto sutarties pažeidimą, 2) priimti sprendimą, numatytą PAFT 314 punkte, 3) patikslinti rengiamas išlaidų deklaracijas ar metines sąskaitas: sumažinti Europos Komisijai deklaruotas išlaidas netinkamų finansuoti išlaidų suma. CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą. VK paprašius CPVA nurodyti, kurioje tiekėjo pirminio pasiūlymo dalyje buvo pateikta šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sąmata, CPVA nurodė, kad pirminiame tiekėjo pasiūlyme, atitinkamose žiniaraščių eilutėse, buvo įvertinti šilumos siurblys ir jo montavimo darbai. VK įvertinus CPVA pateiktos informacijos teisingumą ir tiekėjo pirminio pasiūlymo siaurąja prasme atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimui pateikti montavimo darbų sąmatą nustatyta, kad pirminiame pasiūlyme tiekėjas nepateikė savo siūlomo geresnio įrenginio – šilumos siurblio ((duomenys neskelbtini)) – visų siūlomų elementų ir montavimo darbų sąmatos, vietoje pirkimo dokumentuose pateiktos sąmatos šilumos siurbliui ((duomenys neskelbtini)), kuris numatytas techniniame projekte ir siūlomo geresnio įrenginio montavimo darbų kainą nurodė sąmatoje, skirtoje techniniame projekte nustatytam šilumos siurbliui, taip pat ne toje žiniaraščio vietoje, kaip buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose buvo įkainotas ir pats šilumos siurblys, t. y., nors tiekėjas pirminiu pasiūlymu siūlė įrengti geresnį nei techniniame projekte numatytą šilumos siurblį, jį įkainojo žiniaraščio 28 A lentelėje, skirtoje techniniame projekte numatyto siurblio įkainiui. Dėl to tikėtina, kad perkančioji organizacija negalėjo įsitikinti, kad siūlomas geresnių techninių savybių siurblys atitiks visas techninio projekto specifikacijose nustatytas funkcijas, priešingai, perkančioji organizacija 2016 m. vasario 24 d. rašte Rangovui nurodė, kad: „<...> Jūsų pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini), kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atlikti visų techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų. <...>“. VK vertino, kad pareiškėja prašė Rangovo pakeisti pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą į pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Argumentai dėl CPVA rekomendacijos laikymo neįgyvendinta buvo pristatyti atsakovei 2020 m. vasario 11 d. ir CPVA darbinio susitikimo metu.

3.1.       VK atkreipia dėmesį, jog ji dėl Pastebėjimo ir kartu pateiktų rekomendacijų CPVA jokių papildomų veiksmų nesiėmė ir pagal suteiktą kompetenciją neturėjo teisės tokių veiksmų imtis, tačiau CPVA atnaujino pažeidimo tyrimą ir priėmė naują 2020 m. vasario 28 d. sprendimą dėl pažeidimo. Juo nustatė pažeidimą ir dėl neteisėto pasiūlymo pakeitimo, tačiau vertinimą atliko vadovaudamasi tik šilumos siurblio galingumo vertinimu, Rangovo pateikta informacija ir VK neprivalomojo pobūdžio pozicija, neatsižvelgdama į tai, kad pirminis tiekėjo pasiūlymas neatitiko ir kitų, pirmiau nurodytų, pirkimo dokumentų reikalavimų, kurie CPVA buvo pristatyti 2020 m. vasario 11 d. vykusiame CPVA ir audito institucijos susitikime. VK, įvertinusi CPVA įgyvendintas pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo priemones (2020 m. vasario 28 d. sprendimą dėl pažeidimo), rekomendaciją laikė įgyvendinta – tai atsispindi valstybinio audito ataskaitoje.

3.2.        VK įsitikinimu, pažeidimai pareiškėjos ginčijamame 1 Sprendime, kuriuo remiantis priimti ir ginčijami sprendimai dėl grąžintinų lėšų, nustatyti pagrįstai. Tačiau tik ĮI (šiuo atveju – CPVA) suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir priimti PAFT 314 punkte nustatytus sprendimus. Atsižvelgdama į tai ir į VK priskirtos kompetencijos ribas, ji atsiliepime nepasisako dėl ginčijamo 1 Sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams.

Dėl taikytinų Gairių

4.       Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452, be kita ko, nurodyta, kad šiose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytą taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2013) 9527 final priimtas gaires, taip pat kad šios gairės turėtų būti taikomos po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad CPVA finansinių pataisų procedūras pareiškėjos atžvilgiu pradėjo jau po 2019 m. gegužės 14 d., VK nuomone, CPVA pagrįstai vadovavosi šiomis Naujomis gairėmis, nustatydama netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį.

 

IV

 

1.       Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai advokatai G. A., A. B. ir L. L. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2.       Teismo posėdyje atsakovės viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atstovės šios įstaigos Struktūrinės paramos sistemų valdymo departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkė N. V. ir Struktūrinės paramos sistemų valdymo departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnioji teisininkė I. S. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

 

konstatuoja:

 

V

 

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       Pareiškėjai atlikus Pirkimą, ji su Rangovu 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė Sutartį, skirtą Projektui įgyvendinti.

2.       Pareiškėja ir atsakovė CPVA 2017 m. kovo 30 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       VK 2019 m. balandžio 30 d. CPVA pateikė Raštą, kuriuo informavo, jog ji atlieka išlaidų, kurios CPVA, vykdant Taisyklių 9 punkto numatytas funkcijas, buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir kurios jau buvo deklaruotos EK, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. VK rašte taip pat nurodė, jog ji teikia preliminarius pastebėjimus ir rekomendacijas, kad būtų sudaryta galimybė VKS institucijoms operatyviai šalinti audito metu nustatytus trūkumus ir išsakyti savo nuomonę per laikotarpį iki audito pabaigos. VK informavo, kad ji atliko pagal Projekto įgyvendinimo metu sudarytą Sutartį deklaruotų išlaidų valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą (kaip tai suprantama pagal VK įstatymo 2 straipsnio 3 dalį) ir pateikė tokio valstybinio audito išvadas (kaip tai suprantama pagal VK įstatymo 2 straipsnio 6 dalį)

Aptariamo VK rašto priede VK pateikė Pastebėjimą, kuriame nurodė:

3.1.       VK, tikrindama Pirkimo sąlygas, nustatė, kad pareiškėja apribojo galimybę ūkio subjektų grupei dalyvauti Pirkime, nes Pirkimo sąlygų 54 punkte nurodytų kvalifikacinės atrankos kriterijuose nustatė 2-4 pastabas. VK padarė išvadą, kad paraišką teikiant ūkio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atranką, vertinti tik vieną iš partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui (ūkio subjektų grupei) kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu pasitelkiami subrangovai, yra nepagrįsta. Tokiu būdu pareiškėja, Pirkimo dokumentuose nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus, galimai neužtikrino, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti Pirkime.

3.2.       Pirkimo dokumentų 95 punkte nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus Pirkimo sąlygų 96 punkte. Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 papunktyje numatytas vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – siūlomo (siūlomų) šilumos siurblio (siurblių) metinis naudingumo koeficientas (SPF), kuris pagal standartą LST EN 15450:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Šildymo sistemų su šilumos siurbliais projektavimas“ turi būti ne mažesnis kaip 4,00 ir turi būti skaičiuojamas vadovaujantis projektinėmis eksploatacinėmis sąlygomis. Vertinant Rangovo pasiūlymą nustatytą, kad pasiūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) deklaruotas metinis naudingumo koeficientas (SPF) buvo paskaičiuotas ne pagal projektinės eksploatacines sąlygas ir Rangovas savo 2015 m. rugsėjo 14 d. pasiūlyme Nr. 15C-0802 (toliau – ir Pasiūlymas) nurodė įrenginio šildymo naudingumo koeficiento (COP), bet ne metinio naudingumo koeficiento (SPF) reikšmę. Pareiškėja paprašė patikslinti Pasiūlymą. Įvertinusi Rangovo pateiktus paaiškinimus, pareiškėja nustatė, kad pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini) kaip atskiras įrenginys neatlieka visų prie Pirkimo sąlygų pridėto 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) parengto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis projektas) specifikacijoje numatytų funkcijų, todėl jam reikalinga papildoma įranga, kurios Tiekėjas nebuvo nurodęs savo pasiūlyme. Nustačiusi neatitikimą, pareiškėja paprašė Rangovą pakeisti Pasiūlymą taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Rangovui po visų paaiškinimų buvo leista vietoje iš pradžių siūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) nurodyti Techniniame projekte pateiktą siurblį. VK padarė išvadą, kad pareiškėja, apribodama ūkio subjektų dalyvavimą Pirkime ir leisdama Rangovui pakeisti Pasiūlymą, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių 2 punkto bei 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Be to, VK Pastebėjime nurodė, kad „CPVA neužtikrino, kad būtų įgyvendintas R. 1303/2013 125 str. 4 d. a p. reikalavimas VI, be kita ko, tikrinti, ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos atitinka taikytiną teisę. Remiantis EK FK gairės 9 p. dėl atrankos kriterijų ribojančių ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime ir 17 p., dėl pasiūlymo keitimo pasiūlymų vertinimo metu, taikytina 25 proc. pirkimo sutarties vertės (15 823 003,02 Eur su PVM17) finansinė korekcija, dėl kurios klaida projekte yra 3 955 750,76 Eur“. VK taip pat nurodė pateikti komentarus dėl pastebėjimų ir rekomendacijų, nurodant planuojamas rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus pagal rašte pateiktą formą. VK rekomendavo: 1) registruoti įtariamą pažeidimą dėl finansavimo Projektui (Rangovo pasiūlymas pakeistas pasiūlymų vertinimo metu, apribota galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime, klaida projekte 3 955 750,76 Eur); 2) priimti sprendimą, numatytą Taisyklių 314 punkte; 3) patikslinti ĮI rengiamas išlaidų deklaracijas arba metines sąskaitas: sumažinti EK deklaruotas išlaidas netinkamų finansuoti išlaidų suma.

4.       Atsakovė VK 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2019/2-3145 nurodė, jog sutinka su pateiktu Pastebėjimu ir rekomendacija. Atsižvelgdama į rekomendacijos pirmą punktą (kuriame buvo nurodyta registruoti įtariamą PS pažeidimą dėl Projekto finansavimo) nurodė, jog registruos įtariamą PS pažeidimą. Atsakyme nurodyta, jog likusių rekomendacijos punktų įgyvendinimas priklausys nuo pažeidimo tyrimo išvados.

5.       CPVA 2019 m. liepos 3 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 bei pradėjo pažeidimo tyrimą.

6.       VK 2019 m. spalio 16 d. CPVA pateikė raštą Nr. SD-( 80-9.4.2-E-5152)- „Dėl tarpinių audito rezultatų (sukurtų vidaus kontrolės priemonių ir jų veikimo vertinimas, penkių mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ (toliau – ir VK raštas Nr. 2). Šio rašto priedo Nr. 3 lentelėje nurodyti tie patys pastebėjimai, kaip ir VK rašte, t. y. Pastebėjimas ir rekomendacija liko nepakeisti.

7.       CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. CPVA sprendimu nurodė, jog pareiškėja padarė Pirmąjį pažeidimą, Pirkimo sąlygose nustačiusi 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Tačiau CPVA šiame sprendime nenustatė, jog pareiškėja padarė Antrąjį pažeidimą, nurodydama, jog Rangovo pasiūlyta reikšmė atitiko Pirkimo sąlygose nustatytą kokybės Parametrą 6, jo pasiūlymas turėjo būti įvertintas pagal Pirkimo sąlygas, skiriant jam balus pagal Parametrą 6, naudojant Pasiūlyme nurodytą metinio naudingumo koeficiento (SFP) reikšmę 4,28. Konstatuota, kad pareiškėja nesilaikė savo pačios parengtų ir viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų. Todėl, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Rangovas, po ilgų susirašinėjimų su pareiškėja bei po jos neteisėto siūlymo naudoti Techniniame projekte nurodytą šilumos siurblį, pakeitė pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygas tapo atitinkančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. CPVA taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, pareiškėjos neteisėti veiksmai pasiūlymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą.

8.       2020 m. sausio 16 d. CPVA priėmė atnaujintą sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendime atsakovė nurodė, jog apie priimtą 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą buvo informuota pareiškėja ir VK. 2019 m. gruodžio 19 d. darbinio susitikimo su VK metu ši išreiškė nepritarimą Sprendime pateiktoms išvadoms dėl Tiekėjo pasiūlymo vertinimo bei neatitikimų, susijusių su Sutarties vykdymu. Susitikimo metu susitarta, kad dėl Sutarties vykdymo aspektų CPVA atliks papildomą Projekto patikrą vietoje ir patikrins atskiruose Projekto vykdytojo dokumentuose nurodytus defektus ir jų priskyrimą netinkamam Sutarties vykdymui dėl ko galimai nebuvo laikytasi Sutarties sąlygų.

8.1.       CPVA pakartotinai nustatė, jog pareiškėja padarė Pirmąjį pažeidimą.

8.2.       CPVA taip pat pakartotinai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, daroma išvada, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai pasiūlymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą.

9.       CPVA 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į VK, prašydama paaiškinti, ar CPVA sprendimas dėl pažeidimo toje dalyje, kiek ji susijusi su tinkamu rangos sutarties vykdymu, yra tinkama, t. y., ar VK pritaria, kad pažeidimo tyrimo metu turi būti pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis būtent CPVA nustatyta netinkamai rangos sutarties metu įvykdytų darbų suma (166 326 Eur) ir kitos korekcijos nėra taikomos. CPVA prašė nurodyti, kaip sprendime dėl pažeidimo turi būti nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma ir kokiu pagrindu. Be to, CPVA nepasiekė pozicija dėl pirkimo ir taikomos korekcijos, o kadangi Pastebėjimas ir rekomendacija yra pateikti CPVA, ši prašė VK pateikti jos poziciją tiesiogiai. VK 2020 m. vasario 28 d. el. laišku nurodė, jog „audito rekomendacija bus laikoma įgyvendinta, kai veiksmai bus atlikti dėl visų darbų / sprendinių, lemiančių finansuojamo objekto trūkumus. Dėl konkrečių veiksmų, pvz. apimties ir/ar rūšies (grąžinimas / ištaisymas), sprendžia įgyvendinančioji institucija. Dėl viešojo pirkimo AI vertinimas nesikeičia.“

10.       CPVA 2020 m. kovo 2 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą 1 Sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatė Pirmąjį („Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygose nustatęs 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d, nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 str. 3 d. ir 47 str. 2 d. 1 p.“) ir Antrąjį („Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 str. 1 ir 2 d. 2 p. nuostatas“) pažeidimus bei nustatė 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekciją. Dėl Antrojo pažeidimo, CPVA nuomone, turi būti taikytina 25 proc. pataisos norma. Gairių 1.3 dalies 4 pastraipoje nurodyta, kad nustačius kelis skirtingus pažeidimus, susijusius su ta pačia pirkimo procedūra, finansinės korekcijos nėra sudedamos. Tokiais atvejais vertinamas sunkiausias pažeidimas ir taikant šioje Gairėse nurodytas nuostatas nustatoma vienodo dydžio norma. Todėl CPVA tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 25 proc. nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui.

10.1.       Atkreiptinas dėmesys, jog CPVA, nustatydama Antrąjį pažeidimą, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Rangovas, po ilgų susirašinėjimų su Perkančiąja organizacija (pareiškėja) bei po jos neteisėto siūlymo naudoti Techniniame projekte nurodytą šilumos siurblį, pakeitė pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygas tapo atitinkančiu, todėl CPVA vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo bei atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, darė išvadą, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai pasiūlymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą. Tačiau Sprendime nurodyta, jog VK su tokiu vertinimu nesutiko ir vertino, kad aplinkybė, jog iš pirminio Rangovo pasiūlymo pareiškėja negalėjo įsitikinti, kad Rangovo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas ir tai parodo pasiūlymų vertinimo metu vykęs susirašinėjimas dėl pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms. Todėl VK manė, kad pareiškėja, leidusi pakeisti pirminiame pasiūlyme nurodytą siurblį į Techniniame projekte nurodytą, Rangovui leido pakeisti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygas tapo atitinkančiu Pirkimo sąlygas ir todėl darė išvadą, kad tokiu būdu buvo pažeistos VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. 

10.2.       CPVA nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad VK pateikė Pastebėjimą ir rekomendaciją, o vėliau ir nesutikimą, vadovaujantis Išlaidų deklaravimo taisyklėmis, daroma išvada, kad VK pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (šiuo atveju – pažeidimo ir VK siūlomos finansinės korekcijos nenustatymas) turi įtakos išlaidų deklaracijų rengimui ir teikimui Europos Komisijai.

10.3.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei siekiant ginti viešąjį interesą (neprarasti dalies Lietuvai skirtos Europos Sąjungos paramos), CPVA konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.7 punktais, CPVA, kaip įgyvendinančiajai institucijai pavesta atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, CPVA turi atlikti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą bei finansinę korekciją, kaip tai nurodyta VK Pastebėjime ir rekomendacijoje. Todėl atsakovė konstatavo, jog pareiškėja padarė Antrąjį pažeidimą.

11.       2020 m. kovo 2 d. buvo priimti skundžiami 2 ir 3 Sprendimai, kuriais buvo nurodyta grąžinti lėšas (2 Sprendimu nurodyta grąžinti 1 526 291,93 Eur, 3 Sprendimu – 2 416 942,97 Eur).

 

VI

 

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA 1 Sprendimą, kuriuo buvo nustatyti Pirmasis ir Antrasis pažeidimai, bei atitinkamai panaikinti 2 ir 3 Sprendimus, kuriais buvo susigrąžintos Projekto lėšos (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 10 ir 11 punktus).

2.       Apie Pirmąjį pažeidimą ir jam pritaikytą finansinę pataisą

2.1. Apie Pirmąjį pažeidimą

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Pirmasis pažeidimas, t. y. „Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygose nustatęs 2-4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d, nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 str. 3 d. ir 47 str. 2 d. 1 p.“, yra nustatytas ne tik atsakovės, VK, bet ir bendrosios jurisdikcijos teismo. Antai, LapT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog Pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabos nustatytos pažeidžiant teisės aktus. LapT minėtoje nutartyje, be kita ko, nutarė panaikinti Pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas, nustatančias, kad „paraiškas teikiant ūkio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sąlygų 26.4 p., yra didžiausias); jei paraišką teikia ūkio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks ((duomenys neskelbtini)) vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą pagal ketinamą šiuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu (duomenys neskelbtini) vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje“. Tačiau pareiškėja šioje administracinėje byloje atkreipia dėmesį, kad LapT minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, jog „Pripažinus aptartas kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas neteisėtomis, spręstina dėl teisinių pasekmių, kadangi perkančioji organizacija, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, tęsė pirkimo procedūras (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančiosios organizacijos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti. Pirkimo sąlygų 53 punktas nustato, kad tuo atveju, jei paraiškas pateikė 8 ar mažiau tiekėjų arba po kvalifikacijos vertinimo atmetus tiekėjus, kurių kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų, liko 8 ar mažiau tiekėjų, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę tiekėjai ir kvalifikacinė atranka nebevykdoma. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sąlygų 54 punktą, šio punkto pastabas nebuvo vykdoma. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. Panaikinus pirkimo sąlygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sąlygų, nei jo rezultatų, ne spręsti dėl konkurso pasekmių.“ Pareiškėjos nuomone, tai rodo, kad Pirmasis pažeidimas yra formalus, todėl buvo leista vykdyti Pirkimą, nes Pirmasis pažeidimas, esą, jokių padarinių nesukėlė.

Šioje byloje vertinant, jog LApT nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, darytina išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėja padarė Pirmąjį pažeidimą įrodinėti papildomai nereikia. LApT sprendė konkrečią situaciją, kurioje ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo (duomenys neskelbtini) sąlygų punktus, kvalifikacinės atrankos kriterijų pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sąlygas; pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedūras. LApT nustatęs, kad Pirkimo sąlygos (tiek kiek tai susiję su Pirmuoju pažeidimu) yra nustatytos pažeidžiant VPĮ nuostatas, toliau sprendė dėl tokio pažeidimo pasekmių vertinant byloje iškeltus reikalavimus. CPVA atlikto vertinimo apimtis, lyginant su LApT pasekmių vertinimu, nesutampa, nes CPVA nesprendė, ar turi būti nutrauktas Pirkimas, ar turi būti panaikintos Pirkimo sąlygos, kurios nustatytos pažeidžiant VPĮ nuostatas ir kt. CPVA vertino Pirkimo sąlygos (Pirmasis pažeidimas) neatitikimą VPĮ nuostatoms, ir nustačiusi, kad VPĮ pažeistas ir toks pažeidimas galėjo turėti įtakos Pirkimo rezultatams, t. y. Pirkime galėjo nesudalyvauti tiekėjai, kurie galėjo pasiūlyti Pirkimo objektą, bet jiems buvo draudžiama sumuoti pajėgumus. Nustačius faktinių aplinkybių visumą, pažeistą teisės aktą, t. y. šiuo atveju – VPĮ, ir aplinkybę, kad tokios Pirkimo sąlygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas. Be to, pabrėžtina, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“ (taip nurodoma naujosiose Gairėse, tačiau atsižvelgiant į anksčiau priimtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimus, minimus šiame tekste toliau, todėl jas galima šiuo aspektu taikyti). Vadinasi, nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad Pirmasis pažeidimas yra formalus, už kurį būtų neskiriama jokia finansinė pataisa. Ypač pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendime adm. byloje Nr. eA-1096-858/2017 konstatavo, jog:

„Šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad nebuvo įvertinta, ar kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, Rink. p. I‑8027, 31 punktą, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l?Intérieur, de l?Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l?Immigration prieš Chambre del commerce et d?industrie de l?Indre, C-465/10).

Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad netinkama finansuoti pripažintina suma yra akivaizdžiai neproporcinga nurodytam pažeidimui.“

2.2.        Apie Pirmajam pažeidimui pritaikytą finansinę pataisą

1 Sprendimu už Pirmąjį pažeidimą nutarta taikyti 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kurią sudaro 828 978,13 Eur. Pareiškėjos teigimu, finansinė pataisa (korekcija) už šį pažeidimą turėjo būti skirta mažesnė ar visai neskirta. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu, nes, kaip minėta, nustačius faktinių aplinkybių visumą, pažeistą teisės aktą, t. y. šiuo atveju – VPĮ, ir aplinkybę, kad tokios Pirkimo sąlygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas. Be to, pabrėžtina, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“. Be to, šiuo atveju nėra aktualu, ar turėjo būti taikomos senosios ar naujosios Gairės: Pirmajam pažeidimui yra pritaikyta minimali 5 proc. finansinė pataisa, kokia numatyta Gairėse. Teismo vertinimu, Pirmojo pažeidimo kvalifikavimas ir 5 proc. finansinė pataisa pritaikyta tinkamai, nes iš esmės dėl panašaus pažeidimo pirkimo sąlygose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 28 d. sprendime adm. byloje Nr. eA-1096-858/2017 pritarė CPVA pritaikytai 5 proc. finansinei pataisai. Minėtame sprendime LVAT pasisakė apie Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. 1K-173 (toliau – ir Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos), taip pat apie jų 26 punkte nurodytą reguliavimą, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. k. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu (Rekomendacijų 8 priedas): „Vertindama pareiškėjui taikytos priemonės teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pabrėžia, kad Gairių taikymą numato Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas, įtvirtinantis, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu. Gairės taip pat numato, kad, jeigu valstybės narės nustato pažeidimų, jos turi atlikti reikiamas pataisas. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas, taisant savo tarnybų nustatytus pažeidimus, nebent jos taiko griežtesnius standartus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Gairių tikslus ir turinį, daro išvadą, kad Gairėse yra nustatytos orientacinės finansinės korekcijos (pataisos) ir jų priede pateiktas nebaigtinis atvejų, kada taikomos finansinės korekcijos, sąrašas. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Gairės, kuriomis vadovavosi atsakovas spręsdamas dėl tinkamų finansuoti išlaidų, negali būti laikomomis imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis. Tai, kad minėtas Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas numatė, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis, nekeičia Gairių teisinio pobūdžio. Tokia išvada išplaukia iš įprastinės žodžio „rekomendacija“ reikšmės ir teisinėje, ir bendrinėje kalboje. Šios išvados nepaneigia ir sisteminis Gairių turinio vertinimas, taip pat Gairių pobūdis.

Teisėjų kolegija pastebi, jog analogišką išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo padaręs ir vertindamas apie prieš tai galiojusias gaires – Europos Komisijos parengtas Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gaires (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES). Vertindamas nurodytą gairių redakciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat akcentavo, jog nustačius VPĮ pažeidimą proporcingas finansinis poveikis apskaičiuojamas vadovaujantis būtent gairėmis, jose nustatytas rekomenduojamas pataisos dydis, gairės pagal savo pobūdį negali būti laikomos imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013).

Taigi atsakovui taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti pripažintinų išlaidų yra paliekama diskrecijos teisė. Tačiau nors atsakovas turi tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, išlieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl vien ta aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo, kadangi teismas turi įvertinti, ar remiantis Gairėmis nustatytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

Kiek tai susiję su pripažintomis netinkamomis finansuoti lėšomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Gairių 1.3 punkte nurodyti kriterijai, taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti. Gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 % pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį (Komisija prieš Italiją, [2008], Rink. p. I-619. 5 SECAP SpA ir Santorso Soc. prieš Comune di Torino, [2008] Rink. p. I-3565; Komisija prieš Airiją, [2007], Rink. p. I-9777), skaidrumo ir vienodo požiūrio principus. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. Kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 %) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą. Jeigu tam tikros rūšies pažeidimas ištaisomas, bet valstybė narė nesiima tinkamų taisomųjų priemonių dėl kitų su tos pačios rūšies pažeidimu susijusių konkurso procedūrų, finansinių pataisų normos gali būti padidintos (pvz., iki 10, 25 arba 100 %). 100 % finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai dėl pažeidimo teikiama pirmenybė tam tikram (-iems) konkurso dalyviui (-iams) ar kandidatui (-ams) arba pažeidimas susijęs su sukčiavimu, kurį nustatė kompetentingos teisminės ar administracinės įstaigos.

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad Gairės už pareiškėjo padaryto pobūdžio pažeidimus numato 25, 10 ar 5 proc. vienodo dydžio normos taikymą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pareiškėjo padaryti pažeidimai, juos vertinant Gairėse įtvirtintų kriterijų kontekste, nelaikytini sunkiais, pareiškėjui buvo pritaikyta mažiausia Gairėse numatyta norma. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad visi pirkime dalyvavę dalyviai atitiko nurodytą reikalavimą ir nei vieno dalyvio pasiūlymas šiuo pagrindu nebuvo atmestas, pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Taigi šios aplinkybės buvo vertintos sprendžiant netinkamų finansuoti išlaidų apimties.“

Taigi, šioje byloje taip pat CPVA atsižvelgė, kad visi 8 dalyviai Pirkime atitiko reikalavimus, nė vieno pasiūlymas dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų nebuvo atmestas, todėl pritaikyta 5 proc. minimali finansinė pataisa yra teisėta bei pagrįsta.

2.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad 1 Sprendimas dalyje apie Pirmąjį pažeidimą ir jam pritaikytą finansinę pataisą yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3.       Apie Antrąjį pažeidimą ir jam pritaikytą finansinę pataisą

3.1. Apie Antrąjį pažeidimą

Paminėtina, kad atsakovė 1 Sprendime, nusileisdama trečiajam suinteresuotam asmeniui VK, konstatavo Antrojo pažeidimo buvimą, t. y. „Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 str. 1 ir 2 d. 2 p. nuostatas“. Šiame kontekste paminėtina, kad VK Pastebėjime (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 3.2 punktą) nurodė, jog pirkimo dokumentų 95 punkte nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus Pirkimo sąlygų 96 punkte. Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 papunktyje numatytas vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – siūlomo (siūlomų) šilumos siurblio (siurblių) metinis naudingumo koeficientas (SPF), kuris pagal standartą LST EN 15450:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Šildymo sistemų su šilumos siurbliais projektavimas“ turi būti ne mažesnis kaip 4,00 ir turi būti skaičiuojamas vadovaujantis projektinėmis eksploatacinėmis sąlygomis. Vertinant Rangovo pasiūlymą nustatytą, kad pasiūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) deklaruotas metinis naudingumo koeficientas (SPF) buvo paskaičiuotas ne pagal projektinės eksploatacines sąlygas ir Rangovas savo 2015 m. rugsėjo 14 d. pasiūlyme Nr. 15C-0802 nurodė įrenginio šildymo naudingumo koeficiento (COP), bet ne metinio naudingumo koeficiento (SPF) reikšmę. Pareiškėja paprašė patikslinti Pasiūlymą. Įvertinusi Rangovo pateiktus paaiškinimus, pareiškėja nustatė, kad pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini) kaip atskiras įrenginys neatlieka visų prie Pirkimo sąlygų pridėto 2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) parengto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) specifikacijoje numatytų funkcijų, todėl jam reikalinga papildoma įranga, kurios Tiekėjas nebuvo nurodęs savo pasiūlyme. Nustačiusi neatitikimą, pareiškėja paprašė Rangovą pakeisti Pasiūlymą taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Rangovui po visų paaiškinimų buvo leista vietoje iš pradžių siūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) nurodyti Techniniame projekte pateiktą siurblį. VK padarė išvadą, kad pareiškėja, apribodama ūkio subjektų dalyvavimą Pirkime ir leisdama Rangovui pakeisti Pasiūlymą, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių 2 punkto bei 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Teismo vertinimu, Rangovo pasiūlymas, siūlant šilumos siurblį (duomenys neskelbtini), neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl buvo suderintas, atitinkamai pagrįstai buvo konstatuotas Antrasis pažeidimas VPĮ nuostatų kontekste. Neaktualus pareiškėjos paaiškinimas, jog, siūlydamas (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį, Rangovas teikė geresnį pasiūlymą nei to reikėjo pagal Pirkimo sąlygas. Vėlesnis pasiūlymo patikslinimas sumažinant šilumos siurblio naudingumo koeficientą iki techniniame projekte numatytos reikšmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirminiame pasiūlyme nurodytas siurblys be techninių korekcijų negalėjo veikti, laikytinas pasiūlymo keitimu, kaip tai numato VPĮ 39 straipsnio 1 dalis.

Šiame kontekste paminėtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad 1 Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), o reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr. 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1334/2013). Taip pat laikomasi nuostatos, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Vertinant individualaus administracinio akto atitikimą motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (pvz., žr. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Vis dėlto kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014).

Žvelgiant į ginčijamą sprendimą matyti, kad jame yra nurodyti teisės aktai, pagrindimas, nulėmęs sprendimo dėl paramos išlaidų finansavimo priėmimą. Iš skundžiamo akto yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamo akto turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėja ir padarė pateikdamas skundą administraciniam teismui.

3.2.        Apie Antrajam pažeidimui pritaikytą finansinę pataisą

Antrajam pažeidimui buvo pritaikyta 25 proc. finansinė pataisa, iš esmės vadovaujantis naujosiomis Gairėmis. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priede „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) (galiojusiame skundžiamų Sprendimų priėmimo metu) buvo įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (6 p.), o naujosios Gairės minėto Aprašo 6 punkte buvo numatytos tik nuo 2020 m. birželio 16 d. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal taikytinas senąsias Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.) (10.1 p.); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.) (10.2 p.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų (10.3 p.); ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė) (10.4 p.). Įžanginėje senųjų Gairių dalyje nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatytos pažeidimų rūšys. Kiti tame skirsnyje nenurodyti pažeidimai turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą ir, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose senosiose Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Senųjų Gairių 2 skirsnio 2.2 punkto „Pasiūlymo vertinimas“ 17 eilutėje nurodyta, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija leidžia konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą, kai pasiūlymai vertinami, taikoma 25 proc. pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Taigi, tokio pobūdžio pirkimų procedūrų pažeidimas, kai vertinimo etape yra keičiami tiekėjų pasiūlymai, Europos Komisijos yra pripažintas kaip vienas iš dažniausiai nustatomų pažeidimų, už kuriuos įprastai taikoma pakankamai ženkli finansinė korekcija (25 proc. nuo pirkimo sutarties kainos), kuri gali būti švelninama atsižvelgiant į konkretaus atvejo sunkumą švelninančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, siurblio keitimas pasiūlymo etape negali būti laikomas tik formaliu, neužtraukiančiu finansinės pataisos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas viso pirkimo kontekste pinigine išraiška nėra didelis, kad net atsakovė jį vertino nevienareikšmiškai, finansinė korekcija už Antrąjį pažeidimą turi būti 5 proc. nuo finansavimo sumos (žr. panašią finansinės pataisos dydžio vertinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1604-520/2020). 

4.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, t. y. 1 Sprendimas keistinas už Pirmąjį ir Antrąjį pažeidimus taikant bendrą 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kurią sudaro 828 978,13 Eur, o 2 ir 3 Sprendimai naikintini, įpareigojant atsakovę priimti naują sprendimą apie grąžintinas lėšas.  

5.       Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, iš viso 13 708,10 Eur. Kaip įrodymą pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo realumą patvirtina (duomenys neskelbtini) banko 2020 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos išrašas. Pažymėtina, jog pareiškėjos atstovas 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą atlyginti papildomas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 5 517,60 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) detalizuojama, jog už Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apeliacinio proceso dokumentų analizę prašoma atlyginti 720 Eur, už Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apeliacinio proceso dokumentų analizę prašoma atlyginti 600 Eur, už skundo parengimą – 2940 Eur, už skundo derinimą 300 Eur. Mokėjimo tikrumą patvirtina 2020 m. gegužės 22 d. mokėjimas (pervedimo paskirtyje nurodoma sąskaita Serija (duomenys neskelbtini)).

6.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

7.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

Atkreiptinas dėmesys, jog už skundo rengimą (derinimas šiuo atveju laikytinas sudedamąja „skundo rengimo“ dalimi) prašoma atlyginti išlaidas ir 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 9 d. prašymuose, tačiau rugsėjo 9 d. prašyme detalizuota, jog už jo rengimą atlygintina suma – 2940 Eur (be PVM, su PVM – 3 557,4 Eur). Skundas teismui pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1358,6 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą šiuo atveju būtų – 3 396,5 Eur. Prašoma priteisti suma už skundo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl mažintina iki 3 300 Eur. Tačiau pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 3 d. sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) nurodytos išlaidos už civilinių bylų analizę šiuo atveju negali būti priteistinos, kadangi pareiškėja nepagrindė jų sąsajumo ir (ar) skirtumo su Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytomis išlaidomis už teisines konsultacijas, pasiruošimą posėdžiui ir t. t., t. y. nesiejo jų su paslaugomis, nurodytomis pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 8 d. prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai šios išlaidos bus vertinamos nagrinėjant minėtame 2020 m. rugsėjo 8 d. prašyme nurodytas skiltis (pvz., „bylos medžiagos analizė, aktualių bylos klausimų aptarimas su klientu“ ir kt.). Konstatuotina, jog už išlaidas, nurodytas 2020 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) pareiškėjai iš atsakovės priteistina 3 300 Eur.

8.       Minėta, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. prašyme pareiškėja prašo atlyginti 13 708,10 Eur. Pažymėtina, jog prašyme tarp suteiktų paslaugų nurodyti „skundo rengimas“ ir „skundo derinimas su klientu“. Šios išlaidos teismo jau buvo nagrinėtos aukščiau, todėl šiuo atveju laikytina, jog prašoma atlyginti suma – 10 408,1 (13 708,10 Eur (prašoma suma) – 3 300 Eur (priteista suma už skundo rengimą ir derinimą)). 

Pareiškėja prašo atlyginti išlaidas už, be kita ko, bylos medžiagos analizę, įrodymų rinkimą, atsakovės ir teismų dokumentų analizę (Atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su įrodymais ar kita bylos medžiaga yra laikomos skundo parengimo proceso sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertinamos). Rekomendacijų 8.19 punkte reglamentuota, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas koeficientas 0,1. Minėta, jog skundas teismui pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1358,6 Eur. Pareiškėja nedetalizavo, kiek truko nurodytos teisinių konsultacijų teikimo paslaugos, tačiau iš 2020 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) matyti, jog civilinių bylų (susijusių su nagrinėjama byla) analizė truko 22 val. Laikytina, jog šiuo atveju tokiu būdu pareiškėja detalizavo teisinių paslaugų teikimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, jog už vieną teisinių konsultacijų valandą taikytinas koeficientas – 0,1 maksimali priteistina suma už valandą tokių paslaugų šiuo atveju būtų 135,86 Eur (0,1 x 1358,6 Eur). Atitinkamai maksimali priteistina suma už nurodytas paslaugas šiuo atveju būtų 2 988,92 Eur (135,86 Eur x 22). Pareiškėja už nurodytas paslaugas prašo priteisti 1 597,2 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir įrodymų kiekį teismui nekyla abejonių, jog teisinės konsultacijos nagrinėjamoje byloje galėjo trukti nurodytą valandų skaičių, todėl konstatuotina, jog prašoma atlyginti suma yra teisėta ir pagrįsta, todėl priteistina.

9.       Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pranešimo dėl skundo trūkumų šalinimo ir atskirojo skundo rengimą. Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, jog už atskirąjį skundą taikytinas koeficientas – 0,4. Atskirasis skundas pateiktas 2020 m. gegužės 20 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1358,6 Eur. Maksimali priteistina suma šiuo atveju būtų 543,44 Eur (0,4 x 1358,6 Eur). Teismas, įvertinęs atskirojo skundo apimtį, jame nagrinėjamas teisines problemas konstatuoja, jog pareiškėjos prašoma atlyginti suma neprieštarauja Rekomendacijose nurodytai, yra pagrįsta įrodymais, todėl priteistina. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už pranešimą dėl skundo trūkumų šalinimo. Pažymėtina, jog byloje pareiškėja pateikė 2 pranešimus dėl skundo trūkumų šalinimo (2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. gegužės 8 d.) tačiau nekonkretizavo, už kurį pranešimą prašoma priteisti išlaidas. Tikėtina, jog už 2020 m. balandžio 21 d., kadangi 2020 m. gegužės 8 d. pranešimu iš esmės tik pateikiami papildomi duomenys. Pažymėtina, jog Rekomendacijose neįtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (8.17 punkte tik nurodytas koeficientas už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), todėl šios išlaidos (už skundo trūkumų šalinimą) negali būti atlygintinos.

10.       Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą. Minėta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2020 m. rugsėjo 9 d., prasidėjo 13.32 val., baigėsi 16.01 val., t. y., atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, truko 2 val. šiuo atveju aktualus 2020 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1381 Eur. Šiuo atveju už atstovavimą teisme ir pasirengimą posėdžiui (kadangi pareiškėja nedetalizavo, kiek jis truko) priteistina 276,2 Eur (138 Eur x 2 val.) suma.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimą rengimą. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas – 0,4. Šiuo atveju priteistina suma už minėto prašymo rengimą – 552,4 Eur (1381 x 0,4 Eur).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat remiantis Rekomendacijų nuostatomis, įvertinus bylos sudėtingumą ir pobūdį bei medžiagos apimtį, iš viso pareiškėjai iš atsakovės priteistina 6 269,24 Eur (4897,2 Eur + 543,44 Eur + 276,2 Eur + 552,4 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Pareiškėja skunde teismui kėlė 3 reikalavimus: panaikinti 1–3 sprendimus (1 Sprendimą ta apimtimi, kuria pritaikyta finansinė korekcija). Nagrinėjamoje byloje teismas panaikino 2 ir 3 Sprendimus, t. y. visiškai tenkino 66,6 proc. pareiškėjos reikalavimų. Tačiau teismas pakeitė 1 Sprendimą (prašymas panaikinti 1 Sprendimą sudaro 33,4 proc. nuo viso pareiškėjos reikalavimo). Atitinkamai šiuo atveju būtina įvertinti, kokią būtent dalį (nuo 33,4 proc.) pareiškėjos reikalavimo tenkino teismas. Vertintina, jog pareiškėja prašė panaikinti pritaikytą finansinę korekciją (kuri sudarė 25 proc.), o teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir finansinę korekciją sumažino iki 5 proc., t. y. patenkino 80 proc. trečiojo pareiškėjos reikalavimo. Atitinkamai procentine išraiška patenkinta 26,72 proc. pareiškėjos trečiojo reikalavimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šiuo atveju pareiškėjos prašymas buvo patenkintas 93,32 proc. (66,6 proc. (2 ir 3 pareiškėjos reikalavimai) + 26,72 proc. (pakeistas 1 reikalavimas dėl 1 Sprendimo panaikinimo dalyje). Atitinkamai pareiškėjai gali būti priteistina 93,32 proc. jos prašomų bylinėjimosi išlaidų. 93,32 proc. nuo 6 269,24 Eur sudaro 5 850,45 Eur. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat remiantis Rekomendacijų nuostatomis, įvertinus bylos sudėtingumą ir pobūdį bei medžiagos apimtį, iš viso pareiškėjai iš atsakovės priteistina 5 850,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu, 

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01, už nustatytus pažeidimus taikant 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. 828 978,13 Eur.

Panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“ bei VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ ir įpareigoti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priimti naują sprendimą apie grąžintinas lėšas.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Priteisti pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 5 850,45 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                 Jovita Einikienė

 

 

     Violeta Petkevičienė

 

 

      Ernestas Spruogis