Administracinė byla Nr. A-279-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06090-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė skundą dėl to, jog buvo paimtos jo tėvų paštu siųstos taksofono kortelės. Pareiškėjas Lukiškių TI-K parduotuvėje taksofono kortelių negali nusipirkti, nes jo sąskaitą Lukiškių TI-K yra areštavę antstoliai, taigi, vienintelis būdas gauti minėtas korteles – jų atsiuntimas paštu. Dėl nurodytos priežasties buvo ribojama pareiškėjo teisė bendrauti su artimaisiais.

3. 2015 m. gegužės 22 d. pareiškėjas rašė skundą Nr. 29-970 dėl to, kad 2015 m. gegužės 21 d. pietų metu buvo patiektos burokėlių-raugintų agurkų salotos, nors pagal valgiaraštį turėjo būti burokėlių salotos. Patiektos salotos buvo sugadintos sugedusiais raugintais agurkais, todėl salotų nebuvo įmanoma valgyti ir pareiškėjas negavo visos dienos valgio normos. 2015 m. rugpjūčio 17 d. rašė skundą Nr. 29-1516 Lukiškių TI-K direktoriui dėl to, kad per pietus buvo priverstas valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjas siekė įrodyti, kad turi gauti 3 kartus per dieną šiltą maistą. Taip pat 2015 m. rugsėjo 15 d. rašė prašymą Nr. 29-1737 dėl to, kad kiekvieno mėnesio 24 dieną pareiškėjui ėmė neduoti kefyro per pietus. Pareiškėjas yra vegetaras ir maistą gauna pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138 patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), pagal kurį 24 dieną kefyras priklauso, todėl pareiškėjas negauna visos dienos maisto normos.

4. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kalėjimų departamentui rašė skundą dėl to, kad Lukiškių TI-K pareigūnai 2015 m. liepos 23 d. neišvedė pareiškėjo pasivaikščioti.

5. 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašė skundą dėl to, kad per vasaros karščius buvo uždrausta naudotis ventiliatoriumi orui vėsinti, nors kiti Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji galėjo jais naudotis be jokių apribojimų. Pareiškėjo teigimu, toks Lukiškių TI-K pareigūnų elgesys yra diskriminacinis, juo atliekama veika, nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 169 straipsnyje, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį, be to, pareiškėjas buvo priverstas kęsti didelius vasaros karščius, tuo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

6. 2015 m. rugsėjo 7 d. Lukiškių TI-K direktoriui rašė skundą Nr. 29-1628 dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. besimaudant duše (dušas įrengtas 5 poste, kameros tipo patalpoje Nr. 86) kažkoks pareigūnas, pravėręs kameros stebėjimo langelį, stebėjo, kaip pareiškėjas maudosi. Toks pareigūno elgesys pažeidė pareiškėjo privatumą ir pažemino orumą, pažeidė Konvencijos 8 straipsnį.

7. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Lukiškių TI-K direktoriui rašė skundą Nr. 29-1518 dėl to, kad iš pareiškėjo sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai, apie 4 Eur, neva už elektros suvartojimą, naudojantis spirale vandeniui kaisti. Pasak pareiškėjo, kartu su juo kameroje Nr. 95 laikytas kitas nuteistasis, kuris naudojosi savo televizoriumi, arbatinuku, spirale vandeniui kaisti, radijo imtuvu, kitais prietaisais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai mokestį už elektrą taiko ne visiems nuteistiesiems, todėl toks akivaizdžiai diskriminacinis mokesčio už elektrą taikymas pažeidžia Konvencijos 14 straipsnį ir tokiu elgesiu atliekama veika, įtvirtinta BK 169 straipsnyje.

8. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui dėl to, kad pareiškėjui būtų išaiškinta, dėl kokios priežasties jam neskirta išmoka už liepos mėn., dėl to pareiškėjas negalėjo nusipirkti būtiniausių higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliuko). Pareiškėjas prašė skirti minėtas priemones, tačiau Lukiškių TI-K atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas dėl nurodytos priežasties visą mėnesį negalėjo nei nusiskusti, nei išsivalyti dantų. Toks Lukiškių TI-K pareigūnų elgesys, pareiškėjo teigimu, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį.

9. 2015 m. rugpjūčio 25 d. (Nr. 2-1624) ir 2015 m. rugsėjo 7 d. (Nr. 29-1629) skundai rašyti dėl to, kad po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pareiškėjo nenuveda į dušą, o kitus nuteistuosius į dušą nuveda. Toks Lukiškių TI-K pareigūnų elgesys yra diskriminacinis ir pažeidžia Konvencijos 14 straipsnį bei atitinka veiką, numatytą BK 169 straipsnyje.

10. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl visų šių pažeidimų rašė Kalėjimų departamentui 2015 m. spalio 28 d., kurio atsakymas Nr. 2S-5540 yra akivaizdžiai šališkas. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Nurodė, kad jo gyvenimas Lukiškių TI-K buvo nežmoniškas, jis patyrė kankinimų, taip pat jo orumą žeminantį pareigūnų elgesį. Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimus, pablogėjo pareiškėjo reputacija, taip pat sužalojo pareiškėjo sveikatą.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtinto Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo 4–6 punktus nuteistieji ir suimtieji turi teisę įsigyti taksofono korteles įstaigos parduotuvėje už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus. Nuteistieji ir suimtieji, laikomi Lukiškių TI-K, gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis taksofono kortelėmis; jeigu nuteistasis / suimtasis įsigijo taksofono kortelę, pažeisdamas nustatytą tvarką, ši kortelė gali būti iš jo paimta ir perduota saugoti į Lukiškių TI-K sandėlį arba, nuteistajam / suimtajam parašius prašymą, gali būti perduota prašyme nurodytam asmeniui.

13. Paaiškino, kad UAB „Pontem“, teikianti maitinimo paslaugą Lukiškių TI-K, po gauto pareiškėjo skundo dėl nekokybiškų burokėlių ir raugintų agurkų salotų atliko patikrinimą Lukiškių TI-K virtuvėje bei nustatė, jog 2015 m. gegužės 21 d. virtuvės darbuotojai savavališkai vietoje burokėlių salotų pagamino burokėlių ir raugintų agurkų salotas, tuo pažeidė nustatytą valgiaraštį. Virtuvės administratorė ir atsakingi už salotų gaminimą darbuotojai dėl savivaliavimo įspėti. Vadovaujantis Kalėjimo departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, 24 kiekvieno mėnesio dieną į pietų valgiaraštį kefyras neįtrauktas, todėl pareiškėjo skundas dėl šios aplinkybės yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl atšalusio maisto gavimo, tačiau 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą šio skundo nenagrinėti. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

14. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d. buvo pasiūlyta pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatyta, kad nuteistieji gali naudotis ventiliatoriais. Vadovaujantis Lukiškių TI-K įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

15. Atkreipė dėmesį į tai, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugą bei juose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos. Vadovaujantis šia instrukcija, dušo patalpos Nr. 86, esančios 5 priežiūros poste, duryse įrengtas stebėjimo langas, per kurį prižiūrėtojas privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį prausimosi metu ir užkardyti bet kokius galimus asmenų drausmės pažeidimus tokio tipo patalpoje, todėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, stebėdami pareiškėją, besimaudantį duše, nepažeidė nei pareiškėjo teisių, nei teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų tarnybą.

16. Paaiškino, kad Elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, dauginant paros išlaidas iš mėnesio dienų skaičiaus. Tuo atveju, kai nuteistasis Lukiškių TI-K buvo ne visą mėnesį, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos paros išlaidas dauginant iš nuteistojo realiai Lukiškių TI-K būtų dienų skaičiaus. Pareiškėjui 2015 m. birželio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją apskaičiuotų lėšų išsami lentelė pateikta Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 96-2389, kurį pareiškėjas pateikė su skundu.

17. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjui 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio piniginė išmoka už 2015 m. liepos mėn. neskirta dėl to, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojusio įsakymo Nr. V-293 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.7 punktą minėto 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4/07-260 4 punktas buvo papildytas 4.5 punktu, pagal kurį išmoka neskiriama, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Pareiškėjo sąskaitą išmokos skyrimo metu buvo areštavęs antstolis, todėl pareiškėjui išmoka už 2015 m. liepos mėnesį neskirta.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 140 Eur neturtinei žalai už nesudarymą sąlygų bendrauti su artimaisiais telefonu atlyginti.

19. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K administracija, paimdama iš pareiškėjo taksofono korteles, šiuo konkrečiu atveju sukėlė neturtinę žalą pareiškėjui. Nors Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtinto Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo 4 punkte buvo nustatyta, jog nuteistieji ir suimtieji turi teisę įsigyti taksofono korteles įstaigos parduotuvėje už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus, tačiau, teismo vertinimu, šio punkto prasmė nereiškia, kad pareiškėjui buvo negalima gauti taksofono kortelių iš savo tėvų ar kitokių legalių šaltinių. Teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju taksofono kortelių paėmimas iš pareiškėjo buvo neadekvatus, nes pažeidė pareiškėjo fundamentalią teisę bendrauti su artimaisiais.

20. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl maitinimo, patikrinęs faktines bylos aplinkybes, laikė atitinkančiais tikrovę, tačiau sprendė, kad tai neturtinės žalos, kurią reikėtų kompensuoti pinigais, nesukėlė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl maitinimo gerinimo yra susitaikęs su Lukiškių TI-K administracija. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, 24 kiekvieno mėnesio dieną į pietų valgiaraštį kefyras neįtrauktas, todėl pareiškėjo skundas dėl šios aplinkybės pripažintas nepagrįstu.

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d. buvo pasiūlyta pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatyta, jog nuteistieji gali naudotis ventiliatoriais. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus dėl neleidimo pasivaikščioti gryname ore ir neleidimo naudotis ventiliatoriumi teismas laikė nepagrįstais.

22. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Teismas sprendė, kad tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais pareiškėjo teisės maudytis duše nepažeidė. Teismas taip pat pritarė atsakovo atstovo argumentams dėl to, kad per dušo patalpos duryse įrengtą stebėjimo langą prižiūrėtojas privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį prausimosi metu ir užkardyti bet kokius galimus asmenų drausmės pažeidimus tokio tipo patalpoje, todėl pareigūnai, stebėdami pareiškėją, besimaudantį duše, nepažeidė nei pareiškėjo teisių, nei teisės aktų, reglamentuojančių pareigūnų tarnybą.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjui 2015 m. birželio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją apskaičiuotų lėšų išsami lentelė pateikta Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakyme į pareiškėjo skundą Nr. 96-2389, apskaičiuotas mokestis yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, o dėl pareiškėjo teiginių, jog kitiems nuteistiesiems nėra skaičiuojami mokesčiai, teismas pažymėjo, jog jie negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kalėjimo departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 4.5 punktas nustatė, jog išmoka neskiriama, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Pareiškėjo sąskaitą išmokos skyrimo metu buvo areštavęs antstolis, todėl pareiškėjui išmoka už 2015 m. liepos mėn. nebuvo skirta. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė, jog pareiškėjui būtų neišduotos higienos priemonės.

24. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo konkrečiu atveju taksofono kortelių paėmimas iš pareiškėjo buvo neadekvatus, nes pažeidė pareiškėjo fundamentalią teisę bendrauti su artimaisiais, teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėtų būti priteisiama 140 eurų dydžio neturtinė žala.

III.

25. Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad jo sąskaita yra areštuota antstolių, todėl jis negali įsigyti taksofono kortelių parduotuvėje ir tai riboja jo teisę bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl maitinimo, nes maisto porcijos buvo akivaizdžiai per mažos, maistas gaminamas nesilaikant nustatytų normų. Teigia, kad Lukiškių TI-K klaidingai išaiškino teisės aktus, kad tik jis atsisakytų nuo skundo dėl netinkamo maitinimo. Tvirtina, kad 2015 m. liepos 23 d. jam nebuvo siūloma eiti pasivaikščioti, o kameroje buvo karšta, kameros nevėdinamos. Tai, kad kitiems nuteistiesiems buvo leidžiama naudotis ventiliatoriumi, pareiškėjo manymu, jį diskriminavo. Taip pat pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl to, kad kitiems nuteistiesiems, kitaip nei jam, Lukiškių TI-K neišskaičiuoja lėšų už sunaudotą elektrą. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnas 2015 m. rugsėjo 3 d. į jį besimaudantį duše žiūrėjo ilgą laiką ir taip pažeidė jo privatumą. Pabrėžia, kad dėl to, jog jo sąskaitoje esančios lėšos yra areštuotos, jis negalėjo įsigyti reikalingų higienos prekių, o Lukiškių TI-K nesumokėjo išmokos nuteistiesiems.

27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta privaloma civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios instancijos ar jos darbuotojų neteisėta veika. Byloje taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą. Pažymi, kad dėl su ginču susijusios medžiagos parengimo patyrė išlaidų, kurios turi būti priteistos iš pareiškėjo.

29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas nesutinka su atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo dėl to, jog jį laikant Lukiškių TI-K, jis negalėjo naudotis jam atsiųstomis taksofono kortelėmis ir paskambinti artimiesiems, maistas buvo netinkamos kokybės, 2015 m. liepos 23 d. pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti, jam nebuvo leidžiama naudotis ventiliatoriumi, Lukiškių TI-K pareigūnas 2015 m. rugsėjo 3 d. stebėjo jį besimaudantį duše, po fizinės reabilitacijos pareiškėjui nebuvo leidžiama nusiprausti po dušu, iš pareiškėjo buvo reikalaujama sumokėti už sunaudotą elektrą, taip pat pareiškėjui nebuvo skirta piniginė išmoka, dėl ko jis negalėjo įsigyti higienos prekių.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 140 Eur neturtinei žalai už nesudarymą sąlygų bendrauti su artimaisiais telefonu atlyginti.

33. Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas.

34. Apeliaciniu skundu atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar neveikimo nebuvo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinių skundų ribas.

36. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už galimai pažeistas pareiškėjo teises, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įvardyto atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio.

37. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog iš pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. buvo paimtos jo artimųjų paštu voke siųstos taksofono kortelės. Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtinto Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte buvo nustatyta, jog nuteistieji ir suimtieji turi teisę įsigyti taksofono korteles įstaigos parduotuvėje už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus. Kitų taksofono kortelių įsigijimo būdų Aprašas nenumato. Pagal to paties Aprašo 5 punktą, nuteistieji ir suimtieji, laikomi Lukiškių TI-K, gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis taksofono kortelėmis. Aprašo 6 punkte numatyta, kad jei nuteistasis ar suimtasis įsigijo taksofono kortelę, pažeisdamas šią tvarką, ji gali būti iš jo paimta ir perduota saugoti į Lukiškių TI-K sandėlį ar jam parašius prašymą gali būti perduota prašyme nurodytam asmeniui.

39. Taigi pagal Lukiškių TI-K direktoriaus nustatytą tvarką, taksofono kortelės Lukiškių TI-K galėjo būti įsigyjamos tik įstaigos parduotuvėje už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus. Teisė įsigyti taksofono korteles kitokiu būdu nuteistiesiems nebuvo suteikta, todėl Lukiškių TI-K pareigūnai, pareiškėjui adresuotų laiškų vokuose radę taksofono korteles, vadovaudamiesi minėto Aprašo 6 punkte, turėjo teisę paimti taksofono korteles iš pareiškėjo ir perduoti jas saugoti į Lukiškių TI-K sandėlį.

40. Nors pareiškėjas teigia, kad paimant taksofono korteles, buvo apribota jo teisė bendrauti su artimaisiais, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde jis nenurodė, jog nebūtų galėjęs su artimaisiais bendrauti susirašinėdamas laiškais ar susitikti su jais per trumpalaikį pasimatymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjo teisė susirašinėti laiškais būtų buvusi apribota ar kad jam būtų nesuteikti pasimatymai su artimaisiais. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, paimdami taksofono korteles iš pareiškėjui siųstų laiškų vokų, būtų nepagrįstai neproporcingai apriboję pareiškėjo teisę bendrauti su artimaisiais. Be to, nustatyta, kad dėl neperduotų jam telefono kortelių pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2015 m. balandžio 17 d. pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. balandžio 23 d. pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, išaiškino, jog jei nuteistasis ar suimtasis įsigijo taksofono kortelę pažeisdamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtintame Apraše nustatytą tvarką, ji gali būti iš jo paimta ir perduota saugoti į Lukiškių TI-K sandėlį ar jam parašius prašymą gali būti perduodama prašyme nurodytam asmeniui. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K atsakymo į pareiškėjo skundą, taksofonų kortelių įsigijimo tvarka nėra absoliuti, o taksofonų kortelių, įsigytų kitais būdais perdavimo nuteistajam ar suimtajam klausimas sprendžiamas individualiai pagal nuteistojo ar suimtojo prašymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su prašymu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl taksofono kortelių jam perdavimo. Taigi pareiškėjas nesiėmė jam išaiškintų veiksmų, siekdamas užtikrinti savo teisę į telefono skambučius ir bendravimą su artimaisiais. Kaip nustatyta, Lukiškių TI-K pareigūnai šiuo atveju veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl aptariamu aspektu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti ir pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra.

41. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog savo 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundo, adresuoto atsakovo direktoriui, dėl maitinimo tiekimo atsisakė, nes jam netinkamai buvo išaiškinti teisės aktai, vertintini kritiškai. Pareiškėjas, pasirašydamas skundo atsisakymą (b. l. 45), dėl ko skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti neigiamas tokio veikimo pasekmes, t. y. pripažinimą, kad jo teisės dėl maisto tiekimo pažeistos nebuvo. Nustatyta, jog UAB „Pontem“ atlikus atsakovo virtuvės patikrinimą, pasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl virtuvės darbuotojų netinkamai pagamintų burokėlių salotų, kurios buvo netinkamos vartojimui (b. l. 10). Todėl yra pagrindo sutikti, kad pareiškėjo maisto dienos norma buvo pažeista. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis pažeidimas turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai ir sukėlė neturtinę žalą, kurią reikėtų kompensuoti pinigais. Įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, jog dėl to jis patyrė sveikatos sutrikimą, byloje nėra. Kitų atvejų dėl mitybos normų nesilaikymo bylos duomenimis nenustatyta.

42. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pasiūlymo eiti pasivaikščioti nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. skundą dėl pareiškėjo neišvedimo 2015 m. liepos 23 d. pasivaikščioti gryname ore, nurodė, kad Nuteistųjų (suimtųjų) pasivaikščiojimo žurnale daryti įrašai liudija apie tai, kad pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d. buvo pasiūlyta pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas atsisakė (b. l. 12–13). Pareiškėjas nepasinaudojo šiame rašte nurodyta apskundimo teise, todėl vertinama, kad su atsakymo turiniu sutiko. Tai aptariamu atveju pareiškėjo argumentai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog jo privatumas, jam 2015 m. rugsėjo 3 d. besimaudant duše, buvo ribojamas pareigūnui jį stebint per duryse įrengtą stebėjimo langą. Atsakovo direktorius 2015 m. rugsėjo 11 d., atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą, nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugą bei juose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos. Budinčiųjų pamainų prižiūrėtojai nepertraukiamai atlieka suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų gyvenamosiose kamerose, stebėjimą. Vadovaujantis šia instrukcija, dušo patalpos Nr. 86, esančios 5 priežiūros poste, duryse įrengtas stebėjimo langas, per kurį prižiūrėtojas privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį prausimosi metu ir užkardyti bet kokius galimus asmenų drausmės pažeidimus tokio tipo patalpoje. (b. l. 14). Sutiktina su nurodyto rašto argumentais, jog viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, dušo patalpoje Nr. 86, esančioje 5 priežiūros poste, kurioje, pasak pareiškėjo, jis buvo stebimas pareigūno, įrengtas stebėjimo langas. Akcentuotina, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Be to, nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

44. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45. Vertinant pareiškėjo dėl nustatyto pažeidimo galimai patirtą neturtinę žalą, pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

46. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo stebėjimas duše buvo vienkartinio pobūdžio, daugiau tokių atvejų šioje byloje nenustatyta, todėl teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

48. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su neleidimu naudotis ventiliatoriumi, reikalavimu sumokėti už sunaudotą elektrą bei piniginės išmokos neskyrimu, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

49. Dėl pareiškėjo argumentų, jog iš jo reikalaujant sumokėti už elektrą bei nesuteikiant teisės naudotis ventiliatoriumi, jis buvo diskriminuojamas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).

50. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes byloje nėra duomenų, jog analogiškose situacijose buvusiems kitiems asmenims Lukiškių TI-K būtų netaikiusi reikalavimo sumokėti už sunaudotą elektrą ar suteikta teisė naudotis ventiliatoriais.

51. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ruošiant dokumentinę medžiagą Lukiškių TI-K turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, todėl Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos dokumentų kopijos buvo parengtos pirmosios instancijos teismo nurodymu (b. l. 28). Dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria vadovaujasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Esant šioms aplinkybėms, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašomos išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015, 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-575/2017).

52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo J. S. teisė į privatumą 2015 m. rugsėjo 3 d. naudojantis dušu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Audrius Bakaveckas

                                                                                    Gintaras Kryževičius

                                                                                    Ramutė Ruškytė