Civilinė byla Nr. e2A-806-894/2022
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01165-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir Z. P. ieškinį atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ dėl Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. R. K., J. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. P. ir Z. P. (toliau ir – ieškovai) ieškiniu (reg. Nr. CBP-14901) prašė pripažinti negaliojančiu Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“) valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo nutarta nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius bei priteisti ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad yra ūkininkai, vykdantys veiklą (duomenys neskelbtini). 2021 m. ieškovams tapo žinoma, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nariai – J. R. K.ir J. V. siekia parduoti jiems priklausančius pajus. Ieškovai 2021 m. kovo 16 d. sudarė pajų pirkimo–pardavimo sutartis: ieškovas su J. R. K., o ieškovė su J. V.. Ieškovai pardavėjams pervedė dalį kainos – atitinkamai 6 000 Eur ir 3 500 Eur, o likusi kainos dalis už pajus turėjo būti sumokėta per 10 darbo dienų nuo to momento, kai pirkėjai gaus patvirtinimą, kad ieškovai yra įtraukti į Kooperatyvo narius ir kaip nariai yra registruoti Juridinių asmenų registre. 2021 m. kovo 18 d. ieškovai pateikė Kooperatyvui prašymus priimti į jo narius. 2021 m. kovo 26 d. atsakovo patalpose, po susitikimo su Kooperatyvo vadovu ir valdybos pirmininku J. K. S., jiems nebuvo nurodyta, kokią dar informaciją reikia pateikti ar yra kliūčių ieškovams tapti Kooperatyvo nariais. 2021 m. balandžio 6 d. ieškovai gavo pranešimus, kad jų prašymai net nesvarstyti dėl nesumokėto stojamojo mokesčio. Ieškovai iš kartu sumokėjo šį mokestį ir minimalų pajinį įnašą. 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku ieškovas informuotas, kad 2021 m. balandžio 16 d. posėdyje atsakovo valdyba nutarė nepriimti ieškovų į narius. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Kooperatyvo įstatų 6 straipsnio 1–2 dalims, Kooperatyvo įstatų 6 straipsniui, Kooperatinių bendrovių įstatymo (toliau ir – KBĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 13 straipsnio 5 daliai. Skundžiamu sprendimu ieškovai nepriimti į narius dėl neatitikimo reikalavimams, kurie įstatuose nenumatyti. Sprendimo motyvai pagrįsti tikrovės neatitinkančiais motyvais, skundžiamas sprendimas priimtas realiai nevertinant ieškovų prašymų, iš karto turėtas tikslas nepriimti, imtasi veiksmų, kad ieškovai į Kooperatyvo narius būtų nepriimti, skundžiamas sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti išimtinai asmeninius Kooperatyvo valdybos narių motyvus („iš pavydo“). Todėl minėtas sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu.
3. Atsakovas ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-107572) nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, neva valdyba neturi teisės priimti išimtinai nuo jos narių valios priklausančio sprendimo priimti į narius ar ne, nes šią „valią“ riboja įstatuose nustatyta priėmimo tvarka. Asmens teisė tapti kooperatyvo nariu nėra absoliuti. Nei atsakovo įstatuose, nei KBĮ nėra nurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas. Teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. Ši išvada grindžiama 2016 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-464-611/2016, kurioje išaiškinta, kad asmens, siekiančio tapti kooperatinės bendrovės nariu, prašymo išsprendimas priklauso nuo kooperatinės bendrovės organų valios priimti ar nepriimti šį asmenį į kooperatinės bendrovės narius. Vien pageidavimas tapti bendrovės nariu nelaikytinas pakankamu pagrindu atitinkamam statusui įgyti (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-221/2016). Sprendimą priimti ar nepriimti į narius priima valdyba (įstatų 6 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1.2.13.2 punktas). Ieškovai buvo nepriimti į narius remiantis konkrečiais motyvais: ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ sukurta smulkiems ūkininkams, o ieškovai yra stambūs ūkininkai, iš kitos seniūnijos, gali kurti savo kooperatyvą, (duomenys neskelbtini) sandėlių pajėgumai būtų per maži, kad priimti ieškovų grūdus, dauguma ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ narių 2021 m. kovo 25 d. pareiškimu valdybai išreiškė savo nuomonę dėl ieškovų nepriėmimo į narius. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir valdybos nariai yra girdėję, kad ieškovai ketina įsigyti daugiau kaip pusę vien tik balsų teisių tam, kad pakeistų visą kooperatyvo valdymą, t. y. valdybos narius. Kooperatyvo nariai spaudžiami parduoti savo pajus ir balsus. Vien tai, kad asmuo nusipirko kokio nors kooperatyvo nario pajų, savaime nereiškia, jog tas asmuo yra iškart priimamas į narius.
4. Tretieji asmenys J. R. K. ir J. V. atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-152061) nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Kooperatyvo įstatų 6 straipsnio 1 punktui ir KBĮ 13 straipsnio 5 daliai, nustatančiai, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimas (Kooperatyvo atveju – valdyba) ne savo nuožiūra, o būtent įstatų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl asmens priėmimo į kooperatyvo narius. Įstatų 6 straipsnio 1 punkte nėra formuluotės, kad asmuo, atitinkantis įstatų keliamus reikalavimus, „gali būti priimamas“, o įtvirtinta – „asmuo į Kooperatyvo narius“ priimamas...“. Atsakovas nėra uždaras juridinis asmuo, skirtas tik siauram ratui asmenų, susijusių asmeniniais, draugystės, protegavimo ar panašiais ryšiais. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovai neatitinka Kooperatyvo įstatų ir KBĮ reikalavimų, neįrodinėjo, kad tretieji asmenys už tą pačią kainą, kuria jie sutarė su ieškovais, galėtų perduoti kitiems asmenims savo pajus. Tretieji asmenys yra visiškai neapibrėžtoje padėtyje, absoliučiai priklausomi nuo valdybos narių valios ir neturi pasirinkimo, kam parduoto pajus. Skundžiamu sprendimu apribota trečiųjų asmenų teisė į nuosavybę, į teisę laisvai disponuoti savo turtu, nes tiek įstatai, tiek įstatymai leidžia pajaus pardavimą tretiesiems asmenims. Sprendimo motyvai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės dėl to, kad ieškovai gyvena gretimoje seniūnijoje, kad Kooperatyvas vienija tik smulkius ūkininkus, kad atsakovo sandėlių pajėgumai per maži, kad saugoti ieškovų grūdus. Atsakovas nepagrįstai vertino ieškovus kaip susijusius asmenis, nes jie ir jų ūkiai skirtingi. Atsakovo teiginiai, kad ieškovai ketina įsigyti daugiau kaip pusę balsų teisių vien tik tam, kad pakeistų kooperatyvo valdymą – valdybos narius, deklaratyvūs ir nepagrįsti, iškraipomos ginčo aplinkybės, nesilaikant chronologijos ir logikos tam, kad būtų sukuriamas atsakovui palankus vaizdas. Atsakovo valdyba iki 2021 m. kovo 16 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, visokiais būdais tretiesiems asmenims siekė parodyti, kad jie Kooperatyve nepageidaujami. Atsakovas savo argumentacija pripažįsta, kad tikrieji ieškovų nepriėmimo į narius motyvai buvo ne tie, kurie išvardinti skundžiamame sprendime, o visai kiti, asmeniniai – atsakovo valdybos narių siekis nedemokratiniais būdais išlaikyti savo įtaką, valdymo teises Kooperatyve, užkirsti kelią naujų narių, kurie galimai nesutiktų su valdybos priimamais sprendimais, atsiradimui Kooperatyve.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo nutarta nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius ir priteisė ieškovams iš atsakovo 4 525 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui J. R. K. iš atsakovo 1 385 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė trečiajam asmeniui J. V. iš atsakovo 1 385 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismas nustatė, kad ieškovai, nusipirkę pajus iš trečiųjų asmenų nepažeidė Kooperatyvo įstatų, KBĮ reikalavimų, įvykdė įstatų keliamus reikalavimus priimamam nariui (susipažino su įstatais, turtinėmis prievolėmis, sumokėjo stojamąjį mokestį, nėra kito tą pačią veiklą vykdančio kooperatyvo nariais, turi minimalų pajaus dydį, jų metinė produkcijos apyvarta siekia daugiau kaip 1 000 Eur), todėl pagrįstai tikėjosi būti priimti į Kooperatyvo narius. Tretieji asmenys, perleidę ieškovams savo pajus, o ieškovai, nupirkę iš trečiųjų asmenų pajus, nepažeidė Kooperatyvo įstatų ar KBĮ. Tretieji asmenys laikėsi išankstinės savo pajų siūlymo parduoti kitiems Kooperatyvo nariams tvarkos, o niekam nesutikus pirkti už jų nurodytą kainą, tretieji asmenys pardavė pajus ieškovams
3. Teismas nustatė, kad ieškovai nebuvo priimti į Kooperatyvo narius, nes ieškovas, atsakovo nuomone, siekė supirkti balsus, į sutartį įrašęs sankcijas už sutarties nevykdymą (baudą), o pajus – už didesnę kainą, nei jų vertė, siekė neteisėtu būdu užgrobti Kooperatyvo valdymą, ieškovas negerai elgiasi su savo darbuotojais, kažkam nesumokėjo už žemės nuomą. Kooperatyvo įstatai nedraudžia Kooperatyvo nariams perleisti jiems priklausančią balsavimo teisę trečiajam asmeniui ir disponuoti savo pajumi (parduoti) (įstatų 1.5 punktas). 2021 m. balandžio 30 d. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ valdybos surinkimo protokole Nr.1 išdėstyta, kodėl valdyba nepritaria trečiųjų asmenų pajų pardavimui. Valdyba siekė parodyti, kad tretieji asmenys kooperatyve nepageidaujami.
4. Teismas nustatė, kad Kooperatyvo įstatuose nenumatyta, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ įkurtas vienijant tik smulkius ūkininkus. Byloje nepateikti duomenys apie Kooperatyvo narių ūkių stambumą, jų pajamas per metus iš žemės ūkio veiklos, augalininkystės produkcijos realizavimo. Teismas sutiko, kad tai grindžiama asmens duomenų apsauga. Teismas nurodė, jog negalima spręsti, ar ieškovai yra stambūs ūkininkai, galintys patys susikurti savo Kooperatyvą. Ieškovų nauda Kooperatyvui nesvarstyta, jie nepakviesti į valdybos 2021 m. balandžio 16 d. susirinkimą, kuriame visus valdybai rūpimus klausimus su ieškovais buvo galima aptarti. Todėl teismas konstatavo, kad nuo pat ieškovų prašymo priimti juos į narius pateikimo buvo laikomasi išankstinės nuostatos jų į Kooperatyvo narius nepriimti. Kooperatyvas jungia ne tik (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojus, ūkininkus, jo nariai yra asmenys, gyvenantys ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, todėl ieškovų nepriėmimas dėl to, kad jie nėra (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkininkai, nepagrįstas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad dauguma (duomenys neskelbtini) žemės narių ir valdybos narių buvo girdėję, kad ieškovai ketina pakeisti valdybos narius, byloje neįrodyti. Ieškovo ketinimas pirkti pajus nėra nusikalstamas ir neprieštarauja Kooperatyvo įstatams, KBĮ. Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK ieškovo apklausa dėl balsų, pajų pirkimo nelaikytina patvirtinančia jo atliktus neteisėtus veiksmus Kooperatyvo narių atžvilgiu ir pateisinančia 2021 m. balandžio 16 d. skundžiamo sprendimo motyvus. 2021 m. birželio 2 d. nutarime nenustatyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių, kooperatyvo narių parodymai dėl jų atžvilgiu naudoto spaudimo, grasinimų yra nepagrįsti.
6. Teismas nurodė, jog atsakovo teiginiai, kad jų sandėlių patalpos nepakankamos (apie 5 000 tonų), todėl negalėtų priimti ieškovų grūdų, yra nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad Kooperatyvas turi grūdų bokštus ir sandėlius (duomenys neskelbtini), kurių tūris 4 311 kub. m., bulvių saugyklą (duomenys neskelbtini), kurios tūris 8 025 kub. m., sandėlį, kurio tūris 4 611 kub. m.
7. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e3-3-464-611/2016 analizuojami Kooperatinės statybų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, kurie nėra tapatūs ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ įstatams. 2016 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nelaikytina precedentu šioje byloje, nes šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra labai panašios su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.
8. Teismas konstatavo, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, KBĮ nenurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas. Atsakovas padarė išvadą, kad teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. KBĮ įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas nereiškia, kad atsisakyti priimti į narius galima bet kuriuo pagrindu, o valdybos sprendime nurodyti ir pateikti ieškovams motyvai skiriasi nuo tikrųjų, kurie suformuoti „nerašytomis taisyklėmis“. Sprendimas dėl narystės ieškovams nesuteikimo neįtvirtintas atsakovo įstatuose, prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams, jo tikslams, sąžiningumo principui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
9. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, parengtų procesinių dokumentų, pateiktų įrodymų skaičių, teismo posėdžių trukmę, nustatė, kad ieškovų ir trečiųjų asmenų išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, ieškinį patenkinus, šalių išlaidas priteisė iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu atsakovas ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, t. y. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių J. K. S., J. C., R. Z., V. K., A. B. materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas neįtraukė į bylą apelianto valdybos narių, nors priimtas sprendimas akivaizdžiai turės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-2388-490/2022) pagal trečiųjų asmenų ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovais yra nurodyti apelianto valdybos nariai, todėl pagrįstai pripažinus faktą, kad (duomenys neskelbtini) žemės valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas yra neteisėtas, tai gali būti laikoma prejudiciniu faktu kitoje nagrinėjamoje byloje ir gali neigiamai paveikti valdybos narių materialines teises ir pareigas. Apie tai, kad šiems asmenims sprendimas turės įtakos, buvo pabrėžta atsakovės 2022 m. sausio 19 d. prašyme (DOK-8412).
1.2. Egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas nesilaikė savo priimtos (protokolinės) nutarties, t. y. 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu žodine (protokole) nutartimi pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau ieškovas 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesilaikė savo priimtos žodinės nutarties, netinkamai taikė šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė CPK 18, 246 straipsnius.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tinkamai neištyręs įrodymų ir neatskleidęs bylos esmės nusprendė, kad kooperatinės bendrovės valdymo organo sprendimas dėl narystės ieškovams nesuteikimo prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams, jo tikslams, sąžiningumo principui. (duomenys neskelbtini)žemės valdyba turi teisę svarstyti naujo nario priėmimo klausimą ir nutarti priimti arba atsisakyti priimti asmenį į kooperatyvą. Teisės aktuose ir apelianto steigimo dokumentuose nėra nustatyta konkrečių atvejų, kuriais naujus narius galima priimti, o kuriais ne, kokie gali būti atsisakymo priimti motyvai ir t. t. įstatai numato minimalias sąlygas asmenims, norintiems tapti kooperatyvo nariais (įstatų 6 straipsnio 1, 2 punktai), kurių neišpildžius prašymas visiškai nėra svarstomas. Vis dėlto įstatai aiškiai įtvirtina valdybos, kaip kolegialaus kooperatyvo valdymo organo, prerogatyvą priimti galutinį sprendimą priimti ar atsisakyti priimti asmenį į kooperatyvo narius (įstatų 6 straipsnio 3 punktas, 14 straipsnio 1.2.13.2. punktas).
1.4. Ieškovai atitiko formaliuosius įstatų ir įstatymo kriterijus tarpti (duomenys neskelbtini) žemės nariais, tačiau jei asmuo būtų priimamas vien dėl atitikimo minimalioms sąlygoms, tai kone kiekvienas ūkine veikla besiverčiantis asmuo galėtų tapti kooperatyvo nariu, o tai būtų nelogiška ir nesuderinama su kooperatyvo tikslais ir principais. Ieškovų nepriėmimas į narius buvo pagrįstas pagal valdybos nariams ir daugumai kooperatyvo narių žinomas aplinkybes apie ieškovus, t. y. ieškovai pajus iš buvusių narių nupirko žymiai didesne nei tikroji jų vertė; ieškovai įsigijo ne tik narių pajus, tačiau atskirai pirko balsavimo teises, leidžiančias ieškovui balsuoti kooperatyvo narių susirinkimuose visu priklausančiu pajumi. Ieškovai sudarydami pajų ir / ar balsavimo perleidimo sutartis galimai klaidino apelianto narius, galimai darė jiems spaudimą nepalankiais dokumentais. Ieškovas naudojo spaudimą prieš apelianto narius: kooperatyvo narių skundai patvirtina, kad ieškovų ir su jais susijusių asmenų (arba jiems talkinančių asmenų) elgesys sukelia nariams baimę dėl ateities, grėsmę šeimai. Ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigia pateiktų skundų turinio, nes žemės nariai nusprendė savo teises ginti civilinio proceso būdu.
1.5. Ieškovai siekia nesąžiningai perimti kooperatyvo valdymą, kad kontroliuoti kooperatyvo turimus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nuosavybės ir nuomos teise), kad naudoti savo poreikiams. Ieškovų tikslai yra priešingi Kooperatyvo ir jos narių tikslams, yra nesąžiningi, todėl ieškovai į kooperatyvo narius nepriimti buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai. Tretieji asmenys bendradarbiauja su ieškovais ir stoja jų pusėje. Ieškovo paaiškinimai, jog į kooperatyvą jie nori įstoti su tikslu, kad gautų didesnę kainą savo grūdams, nuolaidą trąšoms yra visiškai deklaratyvūs ir vertintini išimtinai kaip gynybinė pozicija. Grūdų kainą lemia ne buvimas ar nebuvimas kooperatyve, o laikotarpis, kada jie išleidžiami į rinką. Atsisakyti priimti ieškovus į narius motyvuojant, kad kooperatyvo sandėlių pajėgumai būtų per maži, reiškia, kad kooperatyvo sandėlių vos užtenka pačių narių poreikiams ir kooperatyvas objektyviai negalėtų priimti ieškovo grūdų. Pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nėra sąlygų laikyti grūdams, nes juose laikoma ūkio technika ir trąšos. Tai, kad ieškovai galimai turi savo sandėlius, nereiškia, kad ieškovai, tapę kooperatyvo nariais, nereikš prašymų sandėliuoti, džiovinti, valyti jų produkciją Kooperatyvo sandėliuose, nes jie, kaip nariai, turės tokią teisę, o Kooperatyvas – pareigą (įstatų 10 straipsnio 1.8. punktas).
1.6. Teismas neteisingai nustatė, kad apeliantas tariamai nepagrįstai tapatino ieškovo ir ieškovės asmenis kaip vieną, jų ūkius kaip vieną ūkininko ūkį. Ieškovai yra itin glaudžiai susiję asmenys – mama ir sūnus, jie veikia tais pačiais tikslais, ne šiaip tapti (duomenys neskelbtini) žemės nariais, o perimti kooperatyvo valdymą, išmesti neįtikusius esamus narius, jog galėtų perimti (duomenys neskelbtini) žemei priklausančios nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ir valstybės nuomojamos žemės valdymą ir kontrolę.
1.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini)žemės valdybos susirinkimo protokole Nr. 1 valdyba nepritaria trečiųjų asmenų pajų pardavimui. Teismo sprendime nurodomi ištraukti iš konteksto teiginiai nėra (nebuvo) nukreipti prieš pajų pardavėjus. Tai patvirtina, kad skundžiamas sprendimas nėra priimtas siekiant įgyvendinti asmeninius Kooperatyvo valdybos narių motyvus, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ypatingai abejotinais įrodymais ir teiginiais, kurių galimai tinkamai neištyrė ir kuriuos vertino ypač formaliai (CPK 185 straipsnis).
1.8. Byloje yra įrodyta, kad ieškovai yra stambūs ūkininkai, nes ieškovas dirba apie 970 ha žemės, iš kurių nuosavybės teise valdo 420 ha žemės ūkio paskirties. Ieškovė nuosavybės teise valdo apie 120 ha žemės, o likusius 130 ha valdo nuomos sutartimi.be to ieškovai patys pripažino, kad yra stambūs ūkininkai. Teismas nepagrįstai sprendė, neva kooperatyvas nėra uždaras, nėra įkurtas tik (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojams ar smulkiems ūkininkams, ypatingų reikalavimų jo nariams nėra keliama. Teismas rėmėsi 2008 m. kovo mėn. žurnalo „Mano ūkis“ interviu, kuris turėtų būti vertinamas ne tik kaip neaktualus, bet ir abejotino patikimumo įrodymas, ypatingai jam prieštaraujant byloje surinktiems įrodymams bei bylos nagrinėjimo metu pateiktiems liudytojų paaiškinimams. Ieškovas ir teismas nepagrįstai suabsoliutino metodinėje medžiagoje pateikiamą principą – savanoriškos ir atviros narystės, reiškiantį, kad Kooperatyvai yra savanoriškos organizacijos, atviros visiems žmonėms, galintiems teikti savo paslaugas ir prisiimti su naryste susijusią atsakomybę.
1.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo išaiškinimu ir nukrypo nuo suformuotos praktikos (civilinė byla Nr. e3-3-464-611/2016). Apelianto valdyba ginčijamą sprendimą priėmė sąmoningai laikydamasi įstatymų, įstatų ir aktualios teismų praktikos nuostatų, tačiau skundžiamame sprendime toks valdybos veikimas yra pripažįstamas neteisėtu ir yra paneigiamas pasitikėjimo teise ir teisingumu, teisinio tikrumo ir saugumo garantas.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai L. P. ir Z. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
2.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių, nes teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų valdybos narių materialinių teisių ir pareigų, jų nepakeitė, nenustatė ir niekaip nemodifikavo. Teismas nepasisakė dėl konkrečių, šioje byloje nedalyvavusių atsakovo valdybos narių elgesio, nevertino jų civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis sąlygų, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovo valdybos nariai, nors ir žinojo apie nagrinėjama bylą, tačiau neteikė prašymų jų įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų statusu.
2.2. Ieškovo dalyvavimas būtinu pripažintas ne visoje byloje, o tik konkrečiame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. sausio 14 d., kuriame ieškovas dalyvavo, pateikė paaiškinimus, atsakė į teismo, atsakovo ir kitų dalyvavusių asmenų klausimus, taigi žodine nutartimi nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas.
2.3. Atsakovo įstatuose nėra nustatytų papildomų sąlygų naujų narių priėmimui. Giminystės ir draugystės kriterijai įstatuose neįtvirtinti, kaip ir nebuvo nustatyta absoliuti valdybos narių teisė spręsti pagal „nerašytas“ taisykles. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tvirtinant įstatų redakciją, visuotiniam narių susirinkimui būtų paaiškinta įstatuose nenurodyta naujų narių priėmimo tvarka. Plečiamasis įstatų aiškinimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo principų, nes jei būtų pritarta apelianto pozicijai, neva valdyba turi absoliučią prerogatyvą spręsti ginčo klausimą savo nuožiūra, tokiu atveju prarastų prasmę tiek kriterijų nariams nustatymas įstatuose, tiek įtvirtinta prašymo svarstymo tvarka. Įstatuose nustatyta naujų narių priėmimo tvarka yra įgyvendinama būtent taip, kaip nurodo ieškovai – jei yra sumokėtas stojamasis mokestis ir minimalus pajus – visi asmenys yra priimami.
2.4. Kooperatyvo įstatuose numatytas naujų narių priėmimo tvarkos elementas yra prašymo svarstymas, o ieškovų prašymai realiai nebuvo svarstomi. Atsakovo vadovo ir valdybos pirmininko J. K. S. paaiškinimai, liudytojų parodymai neabejotinai patvirtino ieškovų argumentus ir teismo išvadas, kad ieškovų prašymai realiai nesvarstyti, nes nuo pat ieškovų prašymų priimti juos į narius gavimo buvo laikomasi išankstinės nuostatos ieškovų į Kooperatyvo narius nepriimti. Atsakovo argumentai, jog valdybos sprendimo priėmimo metu dauguma atsakovo narių ir valdybos narių buvo girdėję, kad ieškovai ketina pakeisti valdybos narius, neįrodyti.
2.5. Kooperatyvas nėra uždaras, nėra įkurtas tik (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojams ar smulkiems ūkininkams, ypatingų reikalavimų jo nariams nėra keliama. Atsakovas neįrodė ieškovų ūkio bendrumo, nes ieškovai pateikė atskirus prašymus priimti į narius; pateikė atskirus ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimus; ieškovai, kaip atskiri subjektai, yra įregistruoti Pašarų ūkio subjektų registre; ieškovų ūkiai kaip atskiri objektai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre. Atsakovas skunde žinomai nepagrįstai siekia perkelti atsakovo atsikirtimų įrodinėjimo naštą ieškovams.
2.6. Apeliantas skunde ir toliau kartoja tuos pačius nepagrįstus argumentus dėl, jo nuomone, prejudicinę galią turinčios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016. Net jeigu būtų pripažinta, kad kasacinio teismo nutartis taikytina šioje byloje, tai nekeičia teismo vertinimo, kad valdybos „valia ir prerogatyva“ nėra neribota ir yra saistoma juridinio asmens steigimo dokumentų, bendrųjų sąžiningumo, protingumo (CK 1.5 straipsnio) principų, moralės reikalavimų.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys J. R. K ir J. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Tretieji asmenys turėjo suinteresuotumą šia civiline byla, nes juos su ieškovais sieja tiesioginis teisinis santykis – pajų pirkimo–pardavimo sutartys. Tai, kad tretieji asmenys jų prašymu buvo įtraukti į šią bylą, nereiškia privalomo pagrindo įtraukti į šią bylą kitus asmenis. Bylose dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nėra reikalinga įtraukti visus atitinkamo organo narius, nes teisinis santykis sieja juridinį asmenį, kurio organas priėmė ginčijimą sprendimą, ir asmenį, kurio atžvilgiu sprendimas priimtas. Visi penki valdybos nariai žinojo ir turėjo žinoti apie nagrinėjamą bylą dėl valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
3.2. Tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, analizuoti šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimai, įrodymai. Atsakovas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė, nes tiesiog pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti nagrinėjant bylą ir juos prašo vertinti kitaip.
3.3. Byloje dalyvavo du atskiri ieškovai, kaip du atskiri trečiųjų asmenų pajų pirkėjai. Atsakovas nepagrįstai juos vertino kaip vieną asmenį. Ieškovės ūkis yra visiškai atskiras nuo ieškovo, pajamos žymiai skyrėsi nei L. P., ji su jokiais kitais nariais, išskyrus su J. V. sudarytą 2021 m. kovo 16 d. sutartį, susitarimų nesudarinėjo, pasiūlymų neteikė. Atsakovas visu bylos nagrinėjimo metu teikė argumentus tik dėl ieškovo, bandė pateisinti jo nepriėmimą, tačiau jokių savarankiškų argumentų dėl ieškovės neturėjo.
3.4. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje valdybos nario A. B. parodymai atskleidė, kad priimant narius vadovautasi ne įstatuose nustatyta tvarka, o nerašytomis ir tretiesiems asmenims nežinomomis, įstatuose nenumatytomis taisyklėmis, neva asmuo pirma turi atvykti kalbėtis su valdyba, o tik tada jam leidžiama pirkti pajų. Ieškovai nebuvo kviečiami į valdybos posėdžius.
3.5. Kooperatyvui vadovauja jo valdymo organai, kurie sprendžia dėl grūdų priėmimo tvarkos, nei vienas narys negali savo nuožiūra ir vienašališkai atvežti į Kooperatyvą grūdų ir „priversti“ juos priimti. Būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad Kooperatyve nustatyta tvarka neleidžia atsakovo administracijai spręsti dėl grūdų priėmimo ir kitų veiklos klausimų, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
3.6. Dėl ginčijamo valdybos sprendimo, atsakovo pateikiamo įstatų interpretavimo, tretieji asmenys atsidūrė visiškai neapibrėžtoje padėtyje, absoliučiai priklausomi nuo valdybos valios ir neturi jokio pasirinkimo, kam parduoti savo pajus. Jei būtų pritarta atsakovo pozicijai, neva valdyba turi absoliučią prerogatyvą spręsti dėl naujų narių priėmimo, tuomet lieka neįvertinta ir neatsakyta, kaip tokiu atveju tretiesiems asmenims ar kitiems nariams parduoti savo pajus, gauti rinkos kainą už pajų ir išvengti atsakovo valdymo organų piktnaudžiavimo. Atsakovo valdymo organų prerogatyvą riboja ne tik įstatai ir sąžiningumo, protingumo kriterijai, bet ir esamų narių teisė disponuoti savo nuosavybe, pajumi kaip vertybiniu popieriumi, kuri įvirtinta tiek įstatuose, tiek įstatymuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. Pajų pirkimo–pardavimo sutartimis L. P. iš J. R. K už 18 000,00 Eur nupirko žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Kooperatyvo) pajų, kurio dydis 5 756,28 Eur, o Z. P. – iš J. V. už 11 000,00 Eur nupirko pajų, kurio dydis 3 623,88 Eur. Sutartimis nustatyta, kad atitinkamai 6 000,00 Eur ir 3 500,00 Eur bus sumokėta per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo, o likusi dalis (12 000,00 Eur ir 7 500,00 Eur) per 10 dienų nuo to momento, kai L. P. ir Z. P. gaus patvirtinimą, jog jie įtraukti į Kooperatyvo narius ir kaip Kooperatyvo nariai registruoti Juridinių asmenų registre. 2021 m. kovo 18 d. L. P. ir Z. P. padavė pareiškimus dėl jų priėmimo į Kooperatyvo narius. 2021 m. balandžio 16 d. žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 3 nutarta nepriimti L. P. ir Z. P. į Kooperatyvo narius. Ieškovai L. P. ir Z. P. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą nepriimti L. P. ir Z. P. į Kooperatyvo narius pripažino negaliojančiu. Atsakovas žemės ūkio kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą.
3. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas nepriimti L. P. ir Z. P. į Kooperatyvo narius pripažintas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
4. Apeliantas nurodo, kad egzistuoja absoliutaus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, t. y. dėl žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių J. K. S., J. C., R. Z., V. K., A. B. materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantas nurodo, jog Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-2388-490/2022) pagal trečiųjų asmenų nagrinėjamoje byloje J. R. K ir J. V. ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovais yra nurodyti apelianto valdybos nariai, todėl pagrįstai pripažinus faktą, kad žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas yra neteisėtas, tai gali būti laikoma prejudiciniu faktu kitoje nagrinėjamoje byloje ir gali neigiamai paveikti valdybos narių materialines teises ir pareigas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).
6. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
7. Su trečiųjų asmenų (ne)įtraukimu į bylą yra susijęs ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jo materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2022).
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimą dėl juridinio asmens sprendimo, kuriuo kooperatinės bendrovės kolegialus organas (valdyba) atsisakė priimti naujus narius, pripažinimo negaliojančiu. Į nagrinėjamos bylos ribas neįėjo ir nebuvo sprendžiamas valdybos narių veiksmų (ne)teisėtumo klausimas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas neturės tiesioginės įtakos valdybos narių J. K. S., J. C., R. Z., V. K., A. B. teisėms. Šis sprendimas pats savaime nesukurs jiems jokių pareigų, nepakeis jų teisinės padėties ir pan. Todėl ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į ją minėtų asmenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Remdamasi tuo, kas anksčiau nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo į bylą įtraukti ir žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narius, o to nepadaręs, išsprendė klausimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
9. Apeliantas nurodo, kad egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas nesilaikė savo priimtos (protokolinės) nutarties, t. y. 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu žodine (protokoline) nutartimi pripažino ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau ieškovas 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje nedalyvavo.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio informacine pažyma nustatė, kad šiame teismo posėdyje buvo priimta teisėjo žodinė (protokolinė) nutartis pripažinti ieškovo L. P. dalyvavimą 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje būtinu. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje ieškovas L. P. dalyvavo, teikė paaiškinimus (2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 5 s.). Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesilaikė savo priimtos žodinės (protokolinės) nutarties, netinkamai taikė šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė CPK 18, 246 straipsnius.
Dėl bendrovės organų prerogatyvos (ne)priimti į kooperatinės bendrovės narius
11. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo. Priimti šiuos sprendimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, narių susirinkimas gali pavesti valdybai.
12. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo.
13. Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – ir Įstatai) 1.2.13.2. straipsnyje nurodyta, kad valdyba priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatyvo narius.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 yra vienintelė minėtais aspektais, nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šioje nutartyje nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-464-611/2016 aplinkybės nors ir nėra visiškai identiškos, tačiau nėra tiek skirtingos, kad būtų galima nesivadovauti kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Išnagrinėtoje byloje ieškovė, kaip mirusio sutuoktinio (buvusio kooperatinės bendrovės nario) įpėdinė, prašė pripažinti negaliojančiu kooperatinės statybos bendrovės narių susirinkimo sprendimą nepriimti jos į narius, mirus ieškovės sutuoktiniui. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, sudarę Kooperatyvo pajų pirkimo–pardavimo sutartis, ginčijo žemės ūkio kooperatyvo valdybos sprendimą atsisakyti priimti juos į narius. Taigi abiem atvejais šalių ginčas buvo tiesiogiai susijęs su Kooperatinių bendrovių įstatymo normų, reglamentuojančių kooperatinių bendrovių narių priėmimo taisykles, aiškinimu, dėl kurių kasacinis teismas apibendrino ir suformulavo teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 suformuluotais kasacinio teismo išaiškinimais.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016, 37 punkte išaiškinta: „<...> nei KSB „Asoleta“ įstatuose, nei įstatyme nenurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas. Tai suponuoja išvadą, kad teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. Todėl, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo pajus yra valdomas nuosavybės teise (bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar nuosavybės teise, paveldėjus turtą), asmens, siekiančio tapti kooperatinės bendrovės nariu, prašymo išsprendimas priklauso nuo kooperatinės bendrovės organų valios priimti ar nepriimti šį asmenį į kooperatinės bendrovės narius. Tokį aiškinimą patvirtina ir Kooperatinių bendrovių įstatyme įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas. Todėl atsakovės įstatų nurodyta tvarka priimtas sprendimas dėl narystės ieškovei nesuteikimo gali būti panaikintas tik nustačius jo akivaizdų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis)“.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Kooperatinių bendrovių įstatyme įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas nereiškia, kad atsisakyti priimti į narius galima bet kuriuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Šios nutarties 27-29 punktuose nurodytas reglamentavimas bei 32 punkte aptartas kasacinio teismo išaiškinimas, suponuoja, kad žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nesant nustatytų pagrindų, kuriems egzistuojant prašymas dėl narystės šiame Kooperatyve gali būti atmestas, būtent žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybai priklausė išimtinė teisė spręsti dėl ieškovų prašymo priimti į Kooperatyvą patenkinimo (Kooperatyvo įstatų 1.2.13.2. straipsnis).
18. CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
19. Toliau apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys dėl ginčijamo Kooperatyvo valdybos sprendimo (ne)prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams.
20. Ieškovai įrodinėdami, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Kooperatyvo įstatams bei Kooperatinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 5 daliai, teigė, jog ieškovams įvykdžius Kooperatinių bendrovių įstatyme ir Kooperatyvo įstatuose įvardintus reikalavimus asmenims, norintiems tapti Kooperatyvo nariais, ieškovai turėjo būti priimti į Kooperatyvo narius, nepriklausomai nuo kooperatyvo valdybos valios.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovų argumentais. Kooperatinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama kooperatinės bendrovės narių teisės perleisti pajų kitiems asmenims įgyvendinimo tvarka. Šioje įstatymo normoje, be kita ko, nustatyta: „<...> Jeigu per mėnesį nė vienas kooperatinės bendrovės narys, kuriam apie perleidžiamą pajų buvo pranešta, pajaus neįsigyja, pajų perleidžiantis narys įgyja teisę jį perleisti trečiajam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo, ketinantis įsigyti pajų, kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka kreipiasi į kooperatinę bendrovę su prašymu tapti kooperatinės bendrovės nariu ir kooperatinės bendrovės narių susirinkimas kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šio asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius“. Kooperatinių bendrovių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašymas priimti į Kooperatyvo narius svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sistemiškai vertinant Kooperatinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad ketinančio įsigyti pajų asmens prašymo priimti į kooperatyvo narius pateikimas savaime nereiškia, kad kooperatinės bendrovės organai neturi teisės nuspręsti tokio prašymo netenkinti.
22. Ta aplinkybė, jog ieškovai įvykdė atsakovo Įstatuose nurodytus reikalavimus asmeniui, pageidaujančiam tapti Kooperatyvo nariu, teisėjų kolegijos vertinimu sudarė prielaidas atsakovo valdybai svarstyti ieškovų prašymus dėl narystės Kooperatyve. Tai, kad buvo nuspręsta atsisakyti priimti ieškovus į Kooperatyvą, nereiškia, jog buvo pažeisti Kooperatinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos imperatyvios normos ir (ar) atsakovės steigimo dokumentai (įstatai). Ieškovai kitais aspektais neįrodinėjo ginčijamo sprendimo turinio ir (ar) esminių Kooperatyvo valdybos sprendimo priėmimo taisyklių (procedūrinių normų) neatitikimų imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams.
23. Teisėjų kolegija nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad Kooperatyvo Įstatuose valdybai nėra numatyta teisė atsisakyti priimti naujus narius. Įstatų 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokiais terminais valdyba privalo apsvarstyti naujo nario priėmimo klausimą ir priimti sprendimą. Priėmus arba atsisakius priimti į Kooperatyvą naują narį, jam per 5 dienas raštu pranešama apie valdybos sprendimą. Įstatų 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo į Kooperatyvo narius nepriimamas, įmokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami (dokumento Nr. CBP-14901 priedas). Atsakovo Įstatų 6 straipsnį aiškindamas, pasitelkus lingvistinį ir sisteminį metodus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo valdyba turi teisę nuspręsti priimti naują narį į kooperatyvą, ar atsisakyti jį priimti.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Kooperatyvo nariai gali laisvai disponuoti savo pajumi ir baigti savo narystę Kooperatyve perleidus pajų kitam asmeniui. Todėl šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad tretieji asmenys, perleidę ieškovams savo pajus ir ieškovai, nupirkę iš trečiųjų asmenų pajus, pažeidė Kooperatyvo įstatus ar Kooperatinių bendrovių įstatymą. Teisėjų kolegija su tokiais ginčijamo sprendimo motyvais sutinka. Kita vertus, pažymėtina, kad įsigijęs pajų asmuo automatiškai netampa Kooperatyvo, kurio pajų įsigijo, nariu (Kooperatinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 5 dalis; 8 straipsnio 2 dalis). Iš į bylą pateiktų ieškovų ir trečiųjų asmenų byloje sudarytų 2021 m. kovo 16 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2 ir 13 punktų matyti, jog ginčo pajų pirkimo–pardavimo sutarčių šalys taip pat įvertino, kad pajų pirkėjai (ieškovai) gali būti nepriimti į Kooperatyvo narius ir sutartimi aptarė su tuo susijusias pasekmes.
25. Vadovaudamasi šios nutarties 36-39 punktuose nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas pažeidžiančiu imperatyvias teisės normas ar prieštaraujančiu žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatams.
Dėl Kooperatyvo valdybos sprendimo atitikties sąžiningumo ir protingumo principams
26. Minėta, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams.
27. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai).
28. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), nagrinėjamoje byloje atsakovo nesąžiningumo fakto pagrindimo pareiga teko ieškovams.
29. Ieškovų teigimu, skundžiamas sprendimas neatitinka sąžiningumo, protingumo reikalavimų, kadangi jo priėmimą nulėmė asmeniniai jį priėmusių asmenų motyvai (pavydas pajų pardavėjams), siekis užkirsti kelią pajų pardavėjams teisėtai gauti pajamų už jiems priklausantį turtą, sprendimas motyvuotas melagingomis aplinkybėmis, neatliktas realus ieškovų prašymų priimti į narius vertinimo procesas.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovų argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad argumentas, susijęs su ginčijamą sprendimą priėmusių asmenų motyvu (pavydu pajų pardavėjams), laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu objektyviais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kooperatyvo Įstatuose nėra detalizuota prašymo priimti į kooperatyvo narius nagrinėjimo procedūra. Vadinasi, Kooperatyvo valdyba ieškovų prašymus galėjo nagrinėti bei vertinti neformalizuota darbo tvarka, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo pat ieškovų prašymo priimti juos į narius pateikimo buvo laikomasi išankstinės nuostatos jų į Kooperatyvo narius nepriimti.
31. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atskleidė informaciją, jog, vienas iš ginčo sprendimo priėmimo motyvų buvo siekis išvengti Kooperatyvui nenaudingų tikėtinų ieškovų tikslų (perimti Kooperatyvo valdymą) įgyvendinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad tiek aptartas bylos nagrinėjimo metu atskleistas ginčo sprendimo priėmimo motyvas, tiek ir ginčijamame Kooperatyvo valdybos sprendime tiesiogiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, leidžia daryti išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, Kooperatyvo valdybos sprendimas buvo pakankamai pagrįstas, o šį sprendimą priimdama žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini) valdyba veikė gera valia.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Joje ne kartą išskirta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 16 d. valdybos sprendimas prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).
35. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad ginčijamas Kooperatyvo valdybos sprendimas atitiko tikrąją daugumos narių valią nepriimti L. P. ir Z. P. į Kooperatyvo narius. Tokią valią Kooperatyvo narių dauguma išreiškė 2021 m. kovo 25 d. kooperatyvo valdybai pateiktu pareiškimu (dokumento Nr. DOK-107572 priedas; dokumento DOK-152061 priedas). Darytina išvada, kad, priimant ginčijamą sprendimą, buvo vadovautasi aktyvaus narių dalyvavimo priimant sprendimus dėl Kooperatyvo valdymo principu, buvo veikiama Kooperatyvo bendruomenės interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kooperatyvo organui priėmus Kooperatyvo narių interesų (jų valios) neatitinkantį sprendimą, ilgalaikėje perspektyvoje būtų sutrikdyta Kooperatyvo veikla.
36. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priimant žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 16 d. valdybos sprendimą, nei Kooperatinių bendrovių įstatymas, nei žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, nei protingumo ar sąžiningumo principai pažeisti nebuvo.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamenuojančias priėmimą į kooperatinės bendrovės narius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – L. P. ir Z. P. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą – atmetus ieškinio reikalavimus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 5 687,00 Eur išlaidų advokato darbui apmokėti ( 2021 m. lapkričio 29 d. DOK-152446 priedai; 2021 m. sausio 13 d. DOK-5967 priedai; 2022 m. sausio 31 d. DOK-13524 priedai).
42. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).
43. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. išankstinės sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20211208/001 matyti, kad atsakovas prašo atlyginti 600,00 Eur advokato išlaidas, kurios paskaičiuotos už pasirengimą teismo posėdžiui, susitikimą su klientu bylos klausimais (dokumento Nr. DOK-5967 priedas). Atsakovei kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydis nustatomas įvertinus jos pateiktų į nagrinėjamą bylą procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį bei už atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), numatytus maksimalius tokių teisinių paslaugų dydžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktų išankstinių sąskaitų už teisines paslaugas turinį, bei vadovaudamasi šios nutarties 58 punkte nurodyta teismų praktika, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, atsakovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas atsakovui priteistina pagrįsta suma neviršijanti Rekomendacijų numatytų maksimalių dydžių sudaro 5 087,00 Eur (5 687,00 Eur - 600,00 Eur). Atsakovui iš ieškovų priteistina po 2 543,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovų.
45. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 88,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovė patyrė 1 815,00 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (dokumento DOK-37579 priedai). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Bendra atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 1 903,00 Eur (88,00 Eur + 1 815,00). Iš ieškovų L. P. ir Z. P. atsakovui priteistina po 951,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas , iš ieškovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 543,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas , iš ieškovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 951,50 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė
Rasa Urbanavičiūtė