Civilinė byla Nr. e2-714-464/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01258-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.7.6; 3.1.12.12.3.2; 3.2.6.6.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ ir A. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Construction ACE“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ ir R. G.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NT paslaugos“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu ir prašė priteisti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Construction ACE“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., UAB „Nikosparta“ ir A. N. 1 716 742,57 Eur žalos atlyginimą.
2. Atsakovai UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“, A. L., UAB „Nikosparta“ ir A. N. atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo LUAB „Finiens“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Ieškovė taip pat pateikė dubliką, o atsakovai – triplikus.
6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo ar nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1061-643/2023 įsiteisėjimo.
7. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 21 d. Šis teismo posėdis bylą nagrinėjusios teisėjos 2024 m. balandžio 19 d. rezoliucija buvo perkeltas į 2024 m. gegužės 30 d. 9.00 val.
8. Ieškovė į paskirtą 2024 m. gegužės 30 d. 9.00 val. teismo posėdį neatvyko, o atsakovai teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą ieškovei už akių.
9. Vilniaus apygardos teismas atsakovų prašymą patenkino ir 2024 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB ,,NT paslaugos“ ieškinį atmetė, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovė 2024 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą už akių. Pareiškime teigiama, kad ieškovė nebuvo informuota apie atnaujintą bylos nagrinėjimą ir paskirtą teismo posėdį, taigi teismas nesudarė jai sąlygų pasisakyti byloje. Todėl egzistuoja absoliutus sprendimo už akių negaliojimo pagrindas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės UAB ,,NT paslaugos“ pareiškimo peržiūrėti 2024 m. birželio 6 d. sprendimą už akių netenkino.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės pareiškimas yra grindžiamas vienintele aplinkybe – jos neinformavimu apie paskirtą 2024 m. gegužės 30 d. 9.00 val. teismo posėdį. Tačiau tokie pareiškimo argumentai nėra pagrįsti.
13. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas nustatė, kad 2024 m. balandžio 17 d. teismo nutartis, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ir paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 21 d. 13.00 val., o kartu su ja ir teismo šaukimas į teismo posėdį, ieškovei tą pačią dieną (2024 m. balandžio 17 d.) buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Šie procesiniai dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, laikytini įteiktais 2024 m. balandžio 18 d. Be to, LITEKO duomenys leido teismui padaryti ir tokią išvadą, kad nurodyti teismo procesiniai dokumentai ieškovei buvo pristatyti 2024 m. balandžio 24 d. 15.41 val.
14. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 19 d. ieškovei bei kitiems proceso dalyviams per EPP buvo išsiųstas ir pranešimas apie 2024 m. gegužės 21 d. 13:00 val. paskirto teismo posėdžio perkėlimą į 2024 m. gegužės 30 d. 9.00 val. Šis pranešimas, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, laikytinas ieškovei įteiktu 2024 m. balandžio 20 d., be to, šis teismo pranešimas ieškovei buvo pristatytas 2024 m. balandžio 24 d. 15.43 val.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė aktyviai naudojasi EPP paskyra, nes ir pati ieškinį bei kitus procesinius dokumentus visada teikė tik per EPP sistemą. CPK 42 straipsnio 5 dalyje šalims yra įtvirtinta pareiga domėtis bylos eiga. Todėl ieškovė, būdama LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) naudotoja, t. y. išreiškusi savo sutikimą procesinius dokumentus gauti per EPP, turėdama aktyvią paskyrą, taip pat nesant duomenų, kad atitinkamu prašymu dėl procesinių dokumentų įteikimo formos pakeitimo ji būtų atšaukusi savo ankstesnį sutikimą gauti nagrinėjamoje byloje jai adresuotus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat privalėjo domėtis bylos eiga. Be kita ko, ir toks faktas, kad ieškovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė per EPP, papildomai patvirtina, jog ieškovė turi aktyvią EPP paskyrą ir ja naudojasi.
16. Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovė buvo tinkamai informuota tiek apie paskirtą 2024 m. gegužės 21 d. 13.00 val. teismo posėdį, tiek ir apie perkelto į 2024 m. gegužės 30 d. 9.00 val. teismo posėdžio datą bei laiką. Todėl apie paskirtą bei vėliau perkeltą teismo posėdį ieškovė turėjo žinoti, į posėdį ji neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Vadinasi, esant atsakovų prašymui priimti sprendimą už akių, teismas turėjo pagrindą tokį sprendimą priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė UAB ,,NT paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovė nebuvo informuota apie atnaujintą bylos nagrinėjimą ir paskirtą teismo posėdį. Teismas nesudarė sąlygų ieškovei pasisakyti byloje.
17.2. Teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje ir priimdamas sprendimą už akių, žinojo, kad ieškovei pranešimas apie teismo posėdį nebuvo įteiktas. Vien dėl šių aplinkybių bylą teismas išnagrinėjo netinkamai. Akivaizdu, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
18. Atsakovai UAB ,,Nikosparta“ ir A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei UAB ,,NT paslaugos“ 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė nė vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant teismo sprendimas už akių galėtų būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, yra pagrįsta. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateikta nei įrodymų, nei argumentų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
18.2. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė yra prisijungusi prie EPP ir aktyviai naudojasi savo paskyra. Visi ieškovės procesiniai dokumentai buvo pateikti per EPP sistemą, nagrinėjama civilinė byla taip pat yra elektroninė, todėl akivaizdu, kad teismas teisėtai ir pagrįstai proceso dalyviams siuntė visus dokumentus per EPP.
18.3. Ieškovė ne tik buvo informuota apie atnaujintą bylos nagrinėjimą, bet turėjo ir pareigą būti aktyvi bei domėtis procesu, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus.
18.4. Ieškovė piktnaudžiauja procesu, teikdama nemotyvuotus ir nepagrįstus procesinius dokumentus – tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirąjį skundą. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris neatitiko privalomų pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įtvirtintų reikalavimų. Ieškovė pateikė ne tik nepagrįstą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet ir nemotyvuotą atskirąjį skundą, kuris taip pat neatitinka jokių atskirajam skundui keliamų reikalavimų. Toks ieškovės procesinis elgesys neturėtų būti toleruojamas, todėl jai turėtų būti skiriama 1 000 Eur bauda.
19. Atsakovai UAB ,,Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ ir A. L. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
19.1. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuris savo turiniu yra identiškas byloje pateiktam pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirajame skunde nepateikiami jokie argumentai dėl skundžiamoje nutartyje teismo nustatytų aplinkybių, jų vertinimo bei motyvų, kuriais remiantis teismas netenkino ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų.
19.2. Teismas išsamiai ištyrė aplinkybes dėl ieškovės informavimo apie teismo posėdį ir pagrįstai pripažino, kad byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sprendimo už akių instituto paskirties
20. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
21. Kitaip tariant, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo tarpu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
22. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.
23. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir (ar) joje atliekamus procesinius veiksmus. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.
24. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, yra išaiškinęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28–31 punktai; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 27 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantė, pažymėtina, pati ir inicijavusi teisminį procesą prieš atsakovus, taigi, apie šį procesą neabejotinai žinojusi, apie paskirto teismo posėdžio datą bei laiką, kuriame šalys turėjo galimybę išsakyti savo argumentus dėl ginčo dalyko dar ir žodžiu (ieškinys, atsiliepimas į ieškinį bei paruošiamieji dokumentai (dublikas, triplikas) jau buvo į bylą pateikti), buvo informuota tinkamai, bet į šį posėdį be svarbios priežasties neatvyko. Taip pat teismas nenustatė byloje esančių duomenų (įrodymų) nepakankamumo ar jų prieštaringumo kaip kliūties teisingam sprendimui byloje priimti, taigi sprendimą už akių dėl neatvykusios į teismo posėdį šalies – apeliantės – priėmė. Su apeliantės pozicija, kad sąlygų priimti sprendimą už akių nebuvo, nes ji nežinojo apie paskirtą teismo posėdį, todėl sprendimas už akių turi būti panaikintas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tokie atskirojo skundo argumentai aiškiai stokoja faktinio ir teisinio pagrįstumo.
Dėl pagrindų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo
26. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki šio posėdžio priežasčių svarbumą, arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat nurodytinos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateiktini įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
27. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš šių sąlygų.
28. Atvejai, kuomet byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, numatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
29. Apeliantė UAB ,,NT paslaugos“ pareiškimą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą už akių, kuriuo jos netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, grindžia būtent negalėjimu priimti teismo sprendimo už akių. Apeliantės teigimu, šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdį. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė vien pažodžiui atkartoja pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, bet neįvardija, kokias gi aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino neteisingai. Apeliantė nekritikuoja teismo padarytos išvados, kad informacija apie teismo posėdį jai buvo suteikta per EPP esančią jos paskyrą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad abejonių, jog apeliantė, nagrinėjamos bylos iniciatorė, žinojo arba turėjo žinoti apie paskirtą teismo posėdį, nekyla.
30. Procesinių dokumentų įteikimo būdai yra aptarti CPK 117 straipsnio 1 dalyje – tai jų įteikimas registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Vienas iš šių „kitų“ įteikimo būdų yra įtvirtintas CPK 1751 straipsnio 9 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
31. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7.2 papunktyje nurodyta, kad paslaugų gavėjas, aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, jog susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal Taisyklių 34 punktą tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
32. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-332 redakcija) 16 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Šio aprašo 18 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.
33. Apeliantė neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kad ji yra EPP vartotoja ir kad jos paskyra yra aktyvi. Ir nors apeliantė savo procesiniuose dokumentuose tiesiogiai nenurodė pageidavimo ir (ar) sutikimo, kad jai skirti procesiniai dokumentai būtų siunčiami per EPP, tokia aplinkybė, kad ir ji pati visus procesinius dokumentus civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, teikė per EPP sistemą, patvirtina, jog būtent toks procesinių dokumentų teikimo į bylą bei jų gavimo būdas jai priimtinas ir tinkamas. Šio procesinių dokumentų gavimo būdo tinkamumo apeliantė nekvestionuoja ir atskirajame skunde. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, apeliantė yra ir buvo aktyvi EPP sistemos vartotoja, ją visi teismo siųsti procesiniai dokumentai pasiekdavo, nes apeliantė, reaguodama į pirmosios instancijos teismo jai per EPP išsiųstus pranešimus dėl atsiliepimų į atskiruosius skundus pateikimo ar pranešimo dėl dubliko pateikimo, atitinkamus procesinius dokumentus (atsiliepimus į atskiruosius skundus, dubliką) pateikė.
34. Bylos procesinė informacija taip pat leidžia įsitikinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir žodinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 21 d. 13.00 val. paskirtas teismo posėdis, o taip pat teismo šaukimas į paskirtą teismo posėdį, apeliantei per EPP sistemą buvo išsiųsti 2024 m. balandžio 17 d. 14.25 val. LITEKO duomenimis, visi šie procesiniai dokumentai jai buvo pristatyti 2024 m. balandžio 24 d. 15.41 val. Teismo pranešimas apie tai, kad paskirta kita teismo posėdžio data – 2024 m. gegužės 30 d. 9.00 val., apeliantei 2024 m. balandžio 19 d. 13.26 val. buvo išsiųstas per EPP, jo pristatymo data nurodyta 2024 m. balandžio 24 d. 15.43 val. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantei apie paskirtą teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, t. y. per EPP sistemą (CPK 1751 straipsnio 9 dalis).
35. Tai, kad apeliantė su jai išsiųstais ir pristatytais dokumentais galbūt nesusipažino, negali būti vertinama kaip netinkamas šalies informavimas apie byloje atliekamus procesinius veiksmus. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reiškia, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti bei siekti civilinių santykių stabilumo per įmanomai trumpiausią laiką atkūrimo. Byloje dalyvaujantys asmenys patys turi būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.
36. Todėl nustačius, kad apie paskirtą teismo posėdį apeliantė buvo informuota tinkamai, jos pačios elgesys (neatvykimas į paskirtą teismo posėdį, nedalyvavimo posėdyje svarbių priežasčių nenurodymas, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikimas), neteikia pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apeliantės pareiškimo dėl 2024 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo bei bylos atnaujinimo.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu apeliantei skyrimo
37. Atsakovai UAB ,,Nikosparta“ ir A. N. prašo skirti apeliantei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes apeliantė teikė aiškiai nepagrįstus, nemotyvuotus ir tų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų neatitinkančius pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirąjį skundą.
38. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra numatytos atitinkamos teisinės pasekmės. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
39. Visgi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-943/2023, 35 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės elgesys, pasinaudojus apeliacijos teise, bet pateikus nemotyvuotą ir nepagrįstą atskirąjį skundą, pats savaime nėra pakankamas apeliantės piktnaudžiavimo teise faktui ar jos sąmoningam veikimui prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą konstatuoti. Todėl atsakovų prašymas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
42. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 6 d. gautas atsakovės UAB ,,Nikosparta“ atstovo prašymas priteisti iš apeliantės 325 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2024 m. lapkričio 24 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų bei jų apmokėjimo. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jai tenka pareiga atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas.
43. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 0,4 Lietuvos statistikos departamento (dabar Valstybės duomenų agentūra) skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).
44. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio ir yra proporcingos, atsižvelgiant į byloje sprendžiamą klausimą. Todėl atsakovei UAB ,,Nikosparta“ iš apeliantės (ieškovės) priteisiama 325 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
45. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“, juridinio asmens kodas 304491457, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nikosparta“, juridinio asmens kodas 124517936, 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Dalia Kačinskienė