Civilinė byla Nr. e2-905-823/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00357-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Užupio koliažai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-468-661/2016), ir
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovės atžvilgiu taikymo. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. kovo 16 d. grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą UAB „Užupio koliažai“ ir šios bendrovės direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Pareiškėja nurodė, kad D. Č. apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo ilgą laiką, tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu, nesiėmė.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo atžvilgiu taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas arba sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti netinkamo įmonės valdymo pasekmėje. Teismas nenustatė, kad proceso stadijoje, kurioje nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra įsiteisėjusi, būtų pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog bendrovės vadovė neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pateikus tokius įrodymus, klausimas dėl įmonės vadovės teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo galės būti svarstomas iš naujo.
III. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos kasacinį skundą, 2016 m. kovo 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas UAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, spręsdami dėl kasatorės prašymo, nuosekliai netyrė pateiktų įrodymų dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos ir jos direktorės veiksmų, nepareikalavo papildomų įrodymų ir neišsiaiškino pačios įmonės vadovės D. Č. pozicijos dėl jos veiksmų ir reikalaujamo jai taikyti apribojimo dirbti šį darbą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, tiek spręsdamas suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą, ir savo išvadas priimtoje nutartyje motyvuoti, t. y. teismas negali taikyti įmonės vadovui ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo remdamasis vien įstatymo nustatytu formaliu pagrindu, kad įmonės vadovas neatliko įstatymo nustatytų veiksmų. Teismui sprendžiant, ar taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytą teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis. Kartu kasacinis teismas nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytas teisių apribojimas įmonės vadovui gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas akivaizdus bankrutuojančios įmonės vadovo aplaidumas.
IV. Atskirojo skundo ir papildomų paaiškinimų argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti VMI prašymą atsakovo direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti VMI prašymą – UAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) UAB „Užupio koliažai“ vadovė D. Č. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors žinojo, kad įmonėje nėra realizuotino turto ir dėl to kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti. Tai, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina 2015 m. vasario 2 d. antstolės pateiktas išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0068/12/01108 pagal VMI 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės. Direktorė Juridinių asmenų registrui nuo 2011 m. nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, o 2009 ir 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad jau tuomet įmonė atitiko nemokumo kriterijų – įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl D. Č. jau 2009 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Įmonės vadovės nerūpestingumą ir aplaidų vadovavimą bendrovei patvirtina ir tai, kad, VMI inicijavus įmonei bankroto procedūrą, bendrovės direktorė nepateikė nei atsiliepimo į pareiškimą, nei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų dokumentų.
2) Teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 13 d. nutartį, nepakankamai įsigilino į VMI pateiktus dokumentus, o tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai VMI pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jos prašymą UAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare taip pat pasiūlė trečiajam asmeniui D. Č. raštu pateikti teismui savo poziciją dėl pareiškėjos prašymo apriboti jai teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.
2016 m. balandžio 28 d. teisme gauti VMI paaiškinimai kartu su papildomais įrodymais, kuriuose nurodoma, kad VMI išsiuntė paklausimą UAB „Užupio koliažai“ bankroto administratoriui dėl nagrinėjamai bylą reikšmingų aplinkybių. Administratoriaus VMI pateiktame rašte nurodoma, kad D. Č. laiku neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės dokumentų, nei turto. Už teismo įpareigojimų nevykdymą jai 2015 m. birželio 5 d. teismo nutartimi buvo skirta 868,86 EUR bauda. Įmonė jau 2010 m. buvo nemoki, negalėjo prisiimti finansinių įsipareigojimų, tačiau D. Č. nesprendė įstatymais priskirtų klausimų dėl bendrovės veiklos, taip pat nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI nuomone, visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad D. Č. netinkamai vykdė UAB „Užupio koliažai“ direktorės pareigas, nevykdė teismo įpareigojimų ir įmonių vadovams įstatymuose nustatytų pareigų.
Trečiasis asmuo D. Č. savo pozicijos dėl pareiškėjos prašymo apriboti jai teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare nei per Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytą terminą, nei iki teismo posėdžio dienos nepateikė, nors teismo nutartis jai buvo tinkamai įteikta (b.l. 72, t. II).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) iškėlęs bankroto bylą teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad minėtą įmonės vadovo teisių apribojimą teismas taiko savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, pažymėjo, kad įmonės vadovui taikytinas apribojimas dirbti tam tikrą darbą vertintina kaip papildoma teisinio poveikio priemonė, užtikrinanti efektyvesnį bankroto instituto tikslų įgyvendinimą. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas teisių apribojimas įmonės vadovui taikomas, jeigu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios šioje teisės normoje nustatytas sąlygas, kurioms esant (ar kurių nesant) šis apribojimas taikomas. Joje nenustatyta, kad jam taikyti būtina konstatuoti akivaizdų vadovo darbo aplaidumą ar sąmoningą pareigų netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
Pareiškėja VMI, prašydama UAB „Užupio koliažai“ vadovei D. Č. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, savo prašymą grindė tuo, kad D. Č., ilgą laiką žinodama apie sunkią bendrovės finansinę situaciją, nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu, taip pat įmonės balansais už 2009 – 2010 m., kurie, pareiškėjos nuomone, patvirtina tai, jog UAB „Užupio koliažai“ vadovė D. Č. jau 2009 metais turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto proceso iniciavimo, tačiau šios pareigos nevykdė.
Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Užupio koliažai“ bankroto byla iškelta konstatavus, kad įmonė galimai nebevykdo veiklos, nes VĮ Registrų centrui ilgiau nei 24 mėnesius nėra pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, 2010 m. įmonės balanso duomenimis, UAB „Užupio koliažai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 30 441,09 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 26 639,24 EUR, įmonės nemokumą patvirtina ir tai, kad VMI 2012 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei D. P., o 2015 m. vasario 2 d. antstolė priėmė išieškojimo negalimumo aktą. Nutartyje iškelti UAB „Užupio koliažai“ bankroto bylą nenustatyta, kada konkrečiai UAB „Užupio koliažai“ tapo nemokia. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti pagrįstu apeliantės teiginį, kad bendrovė buvo nemoki jau 2009 metais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo atveju negalima nevertinti tos aplinkybės, kad UAB „Užupio koliažai“ bankroto byla buvo iškelta tik 2015 metais, ją inicijavus ne įmonės vadovei D. Č., o vienam iš įmonės kreditorių – VMI. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi UAB „Užupio koliažai“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, teismui nustačius, kad įmonė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi leista parduoti bendrovei priklausantį turtą – kasos aparatą. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Užupio koliažai“ turėjo įsiskolinimą VMI (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2009 metų),VSDFV biudžetui, 2009 m. bendrovei buvo suteiktos direktorės D. Č. ir akcininko V. Č. paskolos, kurios nebuvo grąžintos. 2015 m. vasario 2 d. Išieškojimo negalimumo aktu antstolė D. P. grąžino VMI 2012 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, neradusi UAB „Užupio koliažai“ turto (b.l. 15, t. I). Kasacinio teismo nutartyje, kuria byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatuota, jog įmonės turtinė padėtis bloga mažiausiai nuo 2010 m., o byloje iš viso nėra duomenų apie tai, kad įmonė pastaraisiais metais vykdė veiklą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pasiūlius trečiajam asmeniui D. Č. raštu pateikti teismui savo poziciją dėl pareiškėjos prašymo, trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų, paaiškinančių, kodėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nebuvo kreipiamasi dėl bankroto bylos UAB „Užupio koliažai“ iškėlimo iki pat 2015 metų, o ir tada bankroto byla inicijuota ne šią pareigą turinčios bendrovės vadovės, o kreditorės. Tokį trečiojo asmens pasyvumą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip suinteresuotumo gintis nuo jos atžvilgiu pareikšto reikalavimo nebuvimą.
Kasacinio teismo pažymėta, kad Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Nagrinėjamos bylos duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo šios pareigos tinkamai nevykdė.
ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje kaip vienas iš pagrindų apriboti vadovo teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu taip pat yra turto ir (ar) dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismui pateiktame 2016 m. balandžio 26 d. bankroto administratoriaus rašte bei pareiškėjos paaiškinimuose nurodoma, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria UAB „Užupio koliažai“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės vadovė D. Č. nevykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą, už minėtų įpareigojimų nevykdymą UAB „Užupio koliažai“ vadovei buvo paskirta bauda. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, pagal kuriuos Vilniaus apygardos teismo 2015 birželio 5 d. nutartimi buvusiai BUAB „Užupio koliažai“ vadovei D. Č. už dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui buvo paskirta 868,86 Eur dydžio bauda, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmestas pareiškėjos D. Č. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, bankroto administratoriui nurodžius, ir teismui sprendus, kad bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis įmonės veiklos dokumentų.
Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo D. Č. netinkamai vykdė savo kaip bendrovės direktorės pareigas. Tai sudaro pagrindą tenkinti apeliantės prašymą ir taikyti D. Č. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą poveikio priemonę – apriboti jos teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.
Apeliantė prašo taikyti nurodytą apribojimą maksimaliam įstatyme numatytam 5 metų terminui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet koks asmeniui taikomas apribojimas turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Sprendžiant dėl trečiajam asmeniui taikytino apribojimo trukmės, atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyti akivaizdžiai piktybiški ir nesąžiningi D. Č. veiksmai, D. Č., nors ir netinkamai vykdė savo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, dalį šių dokumentų perdavė, t.y. visiškai neatsisakė bendradarbiauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl taikytino apribojimo trukmės reikšminga ir tai, kad pagal BUAB „Užupio koliažai“ bankroto bylos duomenis bendrovė turi tik keturis kreditorius, iš kurių didžiausią reikalavimą, kilusį iš bendrovei suteiktų VMI deklaruotų paskolų, turi pati D. Č., taip pat bendrovės akcininkas V. Č.. Įmonės įsiskolinimas kreditoriams VMI ir VSDFV biudžetui nėra didelis, didžioji dalis VMI kreditorinio reikalavimo susidariusi 2009 m. sausio – rugpjūčio mėn. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkami D. Č. veiksmai nesukėlė didelių turtinių praradimų bendrovės kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare D. Č. apribotina minimaliam įstatyme numatytam 3 metų terminui.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo teisėja
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apriboti UAB „Užupio koliažai“ vadovei D. Č. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.
Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė