Civilinė byla Nr. 2-1229-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Landsima“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-1877-260/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovams G. S. ir mažajai bendrijai „Landsima“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Linas Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. S. ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Landsima“, prašydama pripažinti negaliojančiais 2017 m. balandžio 26 d. G. S. priklausiusių 105 vnt. galvijų iš bandos Nr. 11216100234 perleidimo MB „Landsima“ sandorį bei 2017 m. balandžio 27 d. G. S. priklausiusių 65 vnt. galvijų iš bandos Nr. 11216100234 perleidimo MB „Landsima“ sandorį, taikyti restituciją, skiriant šį turtą ieškovės reikalavimų patenkinimui, bei priteisti solidariai iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
2. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei MB „Landsima“ – areštavo MB „Landsima” priklausančias dvi galvijų bandas Nr. 11216800777 ir Nr. 11216100234, kurias sudaro 170 vnt. galvijų, turinčių identifikacinius numerius, uždraudžiant galvijus perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip juos realizuoti.
3. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo. Prašyme ieškovė nurodė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ teismui pateiktą informaciją, G. S. nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. į MB „Landsima“ išvežė 164-is vnt. galvijų, 1-as buvo išvežtas O. S., 4-i vnt. galvijų išvežti į UAB „Raskafas“. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė pakeisti 2018 m. balandžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti MB „Landsima“ priklausantį turtą – 164-is vnt. galvijų, esančius bandoje Nr. 11216100245, turinčius identifikacinius numerius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo tenkino – areštavo MB „Landsima“ priklausančius galvijus, kurie įregistruoti MB „Landsima“ bandoje Nr. 11216100245, uždraudžiant galvijus perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip juos realizuoti.
5. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų nustatė, jog MB „Landsima“ galvijus, kuriuos bendrijai 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. iš bandų Nr. 11216100234 ir Nr.11216800777 perleido G. S., įregistravo į bandą Nr. 11216100245. Galvijai perleisti pagal jų turimus numerius, todėl laikinąsias apsaugos priemones teismas pakeitė ir nurodė, kad areštuotini galvijai nurodant jų numerius, kurie yra galvijų ausyse ir kurie pagal pateiktus duomenis MB „Landsima“ įregistruoti bandoje Nr. 11216100245.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį arba pakeisti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti MB „Landsima“ nuosavybėje esančius 92 vnt. galvijų, įsigytų iš G. S. galvijų sąrašo pagal pardavėjo galvijų bandų Nr. 11216800777 ir Nr. 11216100234, kurių šiuo metu faktinis ir teisinis bandos registracijos Nr. 11216100245, uždraudžiant šiuos galvijus perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip juos realizuoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, todėl teismo išvada dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neteisinga.
2. MB „Landsima“ nuosavybėje šiuo metu yra likę 92 vnt. galvijų, įsigytų iš G. S. galvijų sąrašo, pagal pardavėjo galvijų bandas Nr. 11216800777 ir Nr. 11216100234. Todėl net ir palankaus ieškovei sprendimo priėmimo atveju, tokio sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas dėl objektyvių priežasčių. Tokiu būdu skundžiamos teismo nutarties įvykdymas taip pat yra neįmanomas, kadangi antstolis negalėtų jos pilnai įvykdyti – areštuoti MB „Landsima“ nepriklausančius ir faktiškai nesamus galvijus.
3. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos – nepaneigė MB „Landsima“ sąžiningumo prezumpcijos, egzistavusios galvijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Kadangi ieškovė neįrodė vienos būtinos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bent vienos iš sąlygų nebuvimas daro actio Pauliana ieškinio tenkinimą negalimu, todėl dėl kitų sąlygų atsakovė nepasisakė.
4. Atsižvelgiant į atsakovės MB „Landsima“ veiklos žemės ūkyje specifiką gyvulininkystės ir augalininkystės srityje, atsakovės galimi nuostoliai dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų itin dideli ir neproporcingi.
5. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą dėl pačios ieškovės teismui nepateiktos informacijos, objektyviai negalėjo svarstyti ir įvertinti tokio procesinio veiksmo ir/ar masto turtui taikymo būtinumo, neteisingai įvertino šalių kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį.

7. Atsakovas G. S. atsiliepime į atskirąjį skundą palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas turėjo visus pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės prašymą ir jos pateiktus įrodymus. Ieškovė taip pat nurodė aplinkybes dėl galimo tolesnio ginčo turto perleidimo, savo ruožtu šias aplinkybes taip pat patvirtino ir atsakovė, nurodžiusi, kad perleisto turto (galvijų) sumažėjo – dalis galvijų buvo parduota, dėl to akivaizdu, kad teismo sprendimo įvykdymas jau yra pasunkėjęs, ar gali tapti neįmanomas. Todėl teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo yra pagrįsta.
2. Kadangi dalis galvijų jau yra parduoti, akivaizdu, kad teismo sprendimo įvykdymas taikant restituciją natūra jau nėra įmanomas, šioje dalyje galima tik restitucija priteisiant turto vertę pinigais, todėl panaikinus areštą daliai galvijų, gali nebelikti atsakovės turto šių reikalavimų patenkinimui. Nors ieškinyje prašoma taikyti restituciją natūra, tačiau actio Pauliana bylose teismui yra suteikta teisė spręsti dėl restitucijos taikymo tokiu būdu, kad teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Atsakovei pateikus duomenis apie ginčo turto realizavimą, ieškovė tikslins ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo, priteisiant atsakovės perleisto turto piniginę vertę, todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Apeliantė MB „Landsima“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Centrinės hipotekos įstaigos 2014 m. spalio 2 d. pranešimą Nr. V2-04401/14 apie vedybų sutarties įregistravimą vedybų sutarčių registre, 2017 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20170426/1 bei sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2, 2017 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GSK Nr. 17-3, 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. pranešimus apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą, MB „Landsima“ atliktų mokėjimų sąrašą, MB „Landsima“ parduotų a kitaip realizuotų (nugaišusių) gyvulių sąrašą, 9-nias PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias MB „Landsima“ gyvulių pardavimą, 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20170504/1 bei sutarties priedą Nr. 1, 2017 m. gegužės 5 d. pranešimą apie gyvulių perkėlimą, 10 PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių MB „Landsima“ gyvulių pardavimą, 2018 m. sausio 8 d. gaišenų važtaraštį Nr. 045213 ir PVM sąskaitą faktūrą, 2018 m. sausio 23 d. gaišenų važtaraštį Nr. 045472 ir PVM sąskaitą faktūrą, 2018 m. balandžio 27 d. gaišenų važtaraštį Nr. 047783, MB „Landsima“ likusių gyvulių, įsigytų iš G. S., sąrašą, MB „Landsima“ gyvulių, įsigytų iš kitų laikytojų, sąrašą, 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RS Nr. 18-04-17/1, 2017 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija OS Nr. 2017/2, 2017 m. gegužės 5 d. pranešimą apie gyvulių perkėlimą, MB „Landsima“ esamo gyvulių prieauglio sąrašą, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ informaciją apie MB „Landsima“ gyvų gyvulių ir deklaruotos bandos sąrašą ir MB „Landsima“ 2018 m. gegužės 16 d. raštą antstoliui.
12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateikti įrodymai jau buvo pateikti į bylą kartu su jos atsiliepimu į ieškinį, jų pakartotinai nepriima ir prie bylos neprijungia.
14. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
15. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei MB „Landsima“ – areštavo bendrijai priklausančias dvi galvijų bandas Nr. 11216800777 ir Nr. 11216100234, kurias sudaro 170 vnt. galvijų, turinčių identifikacinius numerius, uždraudžiant galvijus perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip juos realizuoti. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, kuriame nurodė, jog pagal VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ teismui pateiktą informaciją, G. S. nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. į MB „Landsima“ išvežė 164-is vnt. galvijų, 1-as buvo išvežtas O. S., 4-i vnt. galvijų išvežti į UAB „Raskafas“. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė pakeisti 2018 m. balandžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti MB „Landsima“ priklausantį turtą – 164-is vnt. galvijų, esančius bandoje Nr. 11216100245, turinčius identifikacinius numerius.
17. Minėta, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šios nutarties 16 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsižvelgė į byloje pasikeitusias aplinkybes bei vadovaudamas tesimų suformuota praktika, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas byloje susiklosčiusioje situacijoje atitiko proporcingumo, ekonomiškumo principus bei užtikrino proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pabrėžtina, kad apeliantė skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nutarties šiuo aspektu pagrįstumo, taip pat neneigia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštų reikalavimų tenkinimu ir teismo sprendimo vykdymu – užtikrinamas restitucijos taikymas. Tačiau apeliantė tvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas turėtų būti dar kartą pakeistas (sumažintas), nes atsakovė realiai disponuoja mažesniu, atsakovo G. S. jai parduotų, galvijų kiekiu.
18. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Minėta, kad CPK 148 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta teismo teisė, byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ne pakartotinai iš naujo sprendžia šiose nutartyse keliamus klausimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovės turimų galvijų, kuriuos pastaroji įsigijo iš atsakovo G. S., skaičiaus pasikeitimą, nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ieškovė, nors ieškinyje prašoma taikyti restituciją natūra, tačiau actio Pauliana bylose teismui yra suteikta teisė spręsti dėl restitucijos taikymo tokiu būdu, kad teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, todėl atsakovei pateikus duomenis apie ginčo turto realizavimą, nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Be to, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-468-252/2018 duomenimis, ieškovė, atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes, 2018 m. birželio 28 d. pateikė patikslintą ieškinį.
19. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad teismo išvada dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neteisinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apeliantės argumentas ne tik nepagrįstas, bet ir iš esmės prieštarauja pačios apeliantės atskirajame skunde išdėstytoms aplinkybėms. Viena vertus apeliantė teigė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas turėtų būti pakeistas ir tokiu būdu pripažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, kita vertus, apeliantė tvirtina, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Pažymėtina, kad dar 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčo byloje, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė apie ieškinio preliminarų pagrįstumą (ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai; ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus) ir šios nutarties apeliantė neskundė. Be to, apeliantės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės apie jos turimo turto (galvijų) skaičiaus sumažėjimą leidžia spręsti esant grėsmę būsimo teismo sprendimo, jei jis bus palankus ieškovei, įvykdymui ateityje.
20. Gausioje ir nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-421-381/2018 ir kt.). Apeliantės argumentai, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos – nepaneigė MB „Landsima“ sąžiningumo prezumpcijos, egzistavusios galvijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, yra iš esmės susiję su civilinės bylos Nr. e2-1877-260/2018, nagrinėjamos Panevėžio apygardos teisme, esme, todėl yra nevertinami.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo išsprendė teisingai, vadovaudamasis tuo metu byloje esančiais įrodymais bei materialiosios teisės, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.
22. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti teisiškai nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė