Civilinė byla Nr. e2A-1807-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15657-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ir atsakovo V. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo; nustatyti nepilnamečių vaikų E. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Č. po 200 Eur, nepilnamečiam vaikui A. Č. – po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą (36 mėn. x 150 Eur kiekvienam vaikui); po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę Č. pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo netinkamas elgesys: neištikimybė, sutuoktinio pareigų nevykdymas, psichologinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu, nesirūpinimas šeima ir vaikais. Atsakovas rūpinosi tik savimi, uždirbtas lėšas išleisdavo savo poreikiams tenkinti. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Nepilnamečių vaikų išlaikymui šiuo metu yra būtina skirti apie 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas vengė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vaikai buvo išlaikomi iš ieškovės lėšų, todėl priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas už trejus metus. Šalys neturi dalintino turto.

Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja; palikti šalims santuokines pavardes.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nė vienas nedėjo pastangų šeimai išsaugoti. Dėl ieškovės elgesio atsakovas išėjo gyventi atskirai 2016 metų birželio mėnesį, nuo tada šalys nebeveda bendro ūkio. Nors šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė nepažeidžia vaikų teisės bendrauti su atsakovu. Atsakovas neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Šalys uždirba apie 300 Eur per mėnesį, todėl negali teikti vaikams ieškovės nurodyto išlaikymo. Realiai vaikų poreikiams patenkinti užtenka 200 Eur per mėnesį sumos kiekvienam vaikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaltu dėl šeimos iširimo pripažįstant atsakovą; išregistruojant santuoką, šalims paliko pavardes: Č. ir Č.; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo sūnaus E. Č. išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur, A. Č. – po 190 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, nurodė šias išlaidas indeksuoti atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo išieškojimą pradėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 800 Eur įsiskolinimo vaikų išlaikymui priteisimo; nutraukė civilinės bylos dalį dėl automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalavimo iš atsakovo.

Atsakovui pripažinus aplinkybes, jog turi kitą moterį, teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovo pastaroji neištikimybė yra nevienintelė per jų bendrą santuokinį gyvenimą, patvirtino ieškovės tėvas R. M., atsakovo liudytojas E. S. Teismas laikė, kad atsakovo teiginys, jog jis kitą moterį susirado po to, kai ieškovė jį išvarė iš namų, nepaneigia atsakovo neištikimybės, nes atsakovas kitą moterį susirado ir turi tuo metu, kai jo ir ieškovės santuoka dar nėra nutraukta. Atsakovui nenurodžius ieškovės kaltės įrodymų dėl santuokos iširimo, teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl jo ir ieškovės bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai atitiktų geriausias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas vaikams. Nesant ginčo dėl bendravimo su vaikais, teismas nenustatė konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas nustatė, kad, ieškovės duomenimis, A. Č. išlaikymui kas mėnesį reikia 379 Eur, o E. Č. išlaikymui – 400 Eur sumos. Teismas laikė priimtinais ieškovės pateiktus įrodymus apie vaikų poreikių nustatymą, motyvuodamas tuo, kad ieškovė juos paskaičiavo vadovaudamasi realiais vaikų poreikiais ir atsižvelgdama į realias kainas, esančias bylos nagrinėjimo metu. Teismas darė išvadą, kad yra nerealu visas vaikams reikalingas prekes įsigyti vien elektroninėse parduotuvėse, nes drabužius ir avalynę vaikai turi pasimatuoti, prekė turi būti apžiūrėta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas manė, kad yra tikslinga E. Č. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o A. Č. – po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas atmetė atsakovo motyvus, jog jo gaunamas atlyginimas yra mažas ir dėl to jis negali vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėti daugiau kaip po 100 Eur, argumentuodamas tuo, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu mokėti pakankamą išlaikymą vaikams. Teismas pažymėjo, kad vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė kasdienių rūpesčių vaikais našta, prie vaikų išlaikymo prisideda kartu gyvenantys jų seneliai. Teismas, motyvuodamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi vaikams buvo priteistas laikinas išlaikymas, sprendė, jog šiuo sprendimu priteisiamas išlaikymas turėtų būti pradėtas mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovei neįrodžius, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, neteikė išlaikymo vaikams. Byloje apklausti liudytojai (ieškovės tėvas R. M., atsakovo liudytojai V. B., E. S.) nurodė, kad atsakovas pirkdavo maistą, bendraudavo su vaikais, veždavo juos į mokyklą, darželį. Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2016 m. liepos 28 d., iki to laiko šalys gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį, ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria nuspręsta išlaikymo išieškojimą pradėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. liepos 29 d.), pakeičiant jo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir patenkinti šį ieškinio reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Neįvertinta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2016 m. liepos 29 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Priėmus teismo sprendimą šioje byloje, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustoja galioti, todėl teismui nusprendus, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo, lieka nepriteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo momento.

Pažeistas materialinės teisės normos reikalavimas išlaikymą priteisti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisė į išlaikymą ieškovei atsirado pareiškus ieškinį teisme, todėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo momentas yra ieškinio padavimo diena.

Atmetant ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, nevertinta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie nepilnamečių vaikų išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Pareiga pateikti įrodymus ir pagrįsti aplinkybes apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui.

Neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių bendro ūkio vedimą, gyvenimą skyrium, išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą. Sprendime esantis teiginys, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2016 metų liepos mėnesio, neatitinka tikrovės. Atsakovas patvirtino faktą, kad jis išsikraustė iš ieškovės gyvenamosios vietos 2016 m. birželio 14 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas nuo šios datos. Be to, bendras ūkis šalių nesiejo daugiau nei trejus metus: ieškovė viena išlaikė šeimą iš savo pajamų, gyveno savo tėvų namuose. Ieškovės tėvai taip pat prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas vengė pareigos išlaikyti vaikus, savo pajamas naudojo išimtinai savo asmeniniams poreikiams. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai tėvas nevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl bylos iškėlimo momentas ir teisė į išlaikymą šioje byloje nesutampa.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, 200 Eur ir 190 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. Č. ir A. Č. priteisimo, priimti naują sprendimą ir šiose dalyse visiškai tenkinti priešieškinį, atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nevertintos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (atsakovo paaiškinimai, liudytojų parodymai), kad atsakovo draugė atsirado tik po faktinio santuokinių ryšių nutrūkimo. Nėra duomenų, kad atsakovas buvo neištikimas su kita moterimi iki faktinio santuokos iširimo. Santuokos nutraukimas ir šeimyninių santykių nutrūkimas (faktinis santuokos iširimas) yra du skirtingi etapai, kurie negalėtų būti sutapatinami, nes priešingu atveju būtu pažeistos bet kokio asmens, esančio tokioje būsenoje, kai formali santuoka formaliai nenutraukta, o santuokiniai ryšiai faktiškai iširę, teisę į bendravimą su priešingos lyties asmenimis. Byloje nebuvo paneigti atsakovo paaiškinimai, kad jis buvo priverstas išsikraustyti iš šeimos gyvenamosios vietos 2016 metų birželio mėnesį, nuo tada šalys nebevedė bendro ūkio. Aplinkybę, kad tuo metu atsakovas neturėjo draugės, iš dalies patvirtina faktas, jog atsakovas išėjo gyventi ne pas byloje minimą moterį, o pas draugą (liudytoją E. S.). Nebuvo įvertintas atsakovo pateiktas įrodymas, kad dar 2014 m. gruodžio 31 d. šalys ketino išsituokti bendru abiejų šalių susitarimu. Nors atsakovo pateiktas dokumentas nėra pasirašytas, tačiau jis patvirtina, jog šalių bendras gyvenimas nebuvo sėkmingas dėl jų skirtingų požiūrių, charakterių nesutapimo, o ne atsakovo neištikimybės.

Nepagrįstai ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė vertinta kaip labiau patikima. Atsakovo pateikta vaikų poreikių paskaičiavimo lentelė yra sudaryta lygiai taip pat pagrįstai, prie jos pridėti įrodymai. Ieškovė objektyviai negali patirti nurodytų išlaidų, nes pagal lentelę išlaidos vaikų poreikiams patenkinti sudaro iš viso 779 Eur per mėnesį, o ieškovė pateikė duomenis, kad jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis taip pat yra apie 300 Eur per mėnesį. Nepagrįstai ieškovės pateikti įrodymai (kvitai) vertinti kaip realios išlaidos, pagrindžiančios ieškovės pateiktą vaikų poreikių lentelę, nes ieškovė pateikė duomenis apie atskirus pirkinius. Ieškovė turėjo pagrįsti visą poreikių lentelę (9 348 Eur per metus abiem vaikams) realiomis išlaidomis (kvitais). Nepagrįstai nevertinti atsakovo pateikti įrodymai iš internetinių parduotuvių, nes pirkti internetinėse parduotuvėse yra pigiau ir racionaliau.

Byloje nėra įrodymų, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda seneliai. Net laikant, kad seneliai faktiškai prisideda prie vaikų išlaikymo, jų indėlio vertinimas yra nepagristas, kadangi vaikų išlaikymo pareiga tenka ne seneliams, o tėvams.

Neatsižvelgta, kad atsakovas dirba visu etatu, kaip ir ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį.

Nustačius vaikų poreikius, kurie neatitinka tėvų turtinės padėties, priteisus tėvų turtinei padėčiai neproporcingai didelį išlaikymą, nukrypta nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006), nes vaikų poreikiai negali būti objektyviai didesni nei tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.              Atsakovo teiginiai dėl šalių santuokos iširimo priežasčių yra abstraktūs ir nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir patikimai įrodytų ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės atsakovo teiginiams apie šeimos iširimo priežastis pagrįsti.

9.2.              Teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi abiejų šalių paaiškinimais, ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo artimus santykius su jo drauge, abiejų šalių liudytojų parodymais.

9.3.              Atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį prieštarauja teismo posėdžio metu atsakovo nurodytoms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi specialių žinių ir kvalifikaciją, todėl gali dirbti gerai apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Atsakovas patvirtino, kad jis anksčiau dirbo jo pateiktuose atestatuose nurodytą darbą, gavo žymiai didesnį darbo užmokestį. Jis nurodė, kad šiuo metu faktiškai dirba statybos darbų vadovo darbą, bet negalėjo paaiškinti, kodėl jo darbo užmokesčio pažymoje nurodytas minimalus darbo užmokestis. Apklausos metu atsakovas taip pat nurodė, kad turi įvairių papildomų pajamų (prekyba automobiliais ir kt.).

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacinių skundų ribų

11.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.              Šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. ir (duomenys neskelbtini) – sūnus A. S. Č. 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, vaikams išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas V. Č. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu ir su išlaikymo įsiskolinimu.

13.              2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, iš dalies tenkinant ieškinį ir priešieškinį, nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, paliekant sutuoktiniams santuokoje turėtas pavardes; nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina; iš tėvo nepilnamečio sūnaus E. išlaikymui priteista po 200 Eur, sūnaus A. – po 190 Eur kasmėnesinės periodinės išmokos; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

14.              Apeliacine tvarka nagrinėjami ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai, kuriuose keliamas ginčas dėl kaltės nustatymo, priteisto vaikams išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimais.

      Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

15.              CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

16.              Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

17.              Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

18.              Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė jo neištikimybe, nesirūpinimu šeima; atsakovas neigė savo kaltę, santuokos iširimą grindė tarpusavio nesutarimais, skirtingu požiūriu į gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas. 

19.              Apelianto (atsakovo) teigimu, be pagrindo pripažinta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Jo įsitikinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl sutuoktinių skirtingų požiūrių, charakterių nesutapimo, o ne dėl atsakovo kaltės. Neįvertinta, kad draugė atsirado tik po faktinio santuokinių ryšių nutraukimo.

20.              Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą dėl atsakovo neištikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto neištikimybė įrodyta šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (V. Č. ir jo draugės Facebook paskyros išrašai bei nuotraukos). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad santuokos nutraukimo bylą inicijavo ne apeliantas, kas leidžia manyti, kad jį tenkino santuokinis gyvenimas. Apeliantas teigia, kad draugė atsirado tik po to, kai nutrūko faktiniai santuokiniai ryšiai. Tačiau apelianto aiškinimas nepagrįstas įrodymais. Nors apeliantas teigia, kad nurodytą aplinkybę patvirtino liudytojai, tačiau išklausius teismo posėdžių garso įrašus, konstatuotina tik tai, jog atsakovo prašymu apklausti liudytojai nepatvirtino, jog apeliantas su kita moterimi pradėjo bendrauti tik tada, kai paliko šeimą. Be to, nutarties 16 punkte minėta, kad vertintinas ir sutuoktinio elgesys šeimai ir santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik, kad nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, bet paliko šeimą, turi kitą moterį.

21.              Apelianto argumentai dėl ketinimo 2014 metais nutraukti santuoką bendru sutarimu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą.

     Dėl išlaikymo dydžio

22.              Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. išlaikymui priteisė po 200 Eur, o sūnaus A. – po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją.

23.              Atsakovas ginčija priteisto išlaikymo dydį, motyvuodamas tuo, kad jis neįrodytas, remtasi tik ieškovės pateiktais įrodymais, atsakovo pateikti įrodymai nevertinti, priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų turtinės padėties, senelių prisidėjimo prie vaikų išlaikymo negalima vertinti kaip turinčio įtakos nustatant proporciją tarp tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikio. Prašo mažinti priteistą išlaikymą, tenkinant priešieškinio reikalavimus (priešieškinyje atsakovas prašė vaikų išlaikymui priteisti po 100 Eur). 

24.              Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, t. y. nustatyti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). 

25.              Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

26.              Sąžiningas ir rūpestingas asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

27.Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

28.              Atsižvelgiant į tokius įstatymo ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, nepagrįstu pripažintinas apelianto (atsakovo) argumentas, jog priteistas išlaikymas po 200 Eur vyresniam sūnui ir po 190 Eur jaunesniam sūnui yra per didelis, kad užtektų vaikų išlaikymui ir po 100 Eur, kad jo pajamos mažos ir jis negali teikti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams (tiek dėl poreikių nustatymo, tiek dėl apsipirkimo elektroninėse parduotuvėse) ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

29.              Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nustatant išlaikymo dydį minimali mėnesinė alga pripažįstama kaip orientacinis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Taigi priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečių vaikų išlaikymui yra artimas orientaciniam kriterijui. 

30.              Apelianto teigimu, gaudamas minimalų atlyginimą, neturi galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą, neatsižvelgta, kad jis dirba pilną darbo dieną. Sutiktina su apeliantu, kad pareiga išlaikyti vaikus tenka tėvams, bet ne seneliams. Iš bylos duomenų spręstina, kad apeliantas yra jaunas, neturintis sveikatos problemų, darbingas, turintis specialių žinių asmuo. Todėl pats privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Byloje gi nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neturi kitų išlaikytinių, neturi kreditorinių įsipareigojimų.

31.              Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

32.              Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma vaikų išlaikymui yra optimali suma šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

                   Dėl išlaikymo priteisimo momento

33.              Pirmosios instancijos teismas nutarties 27 punkte minėto dydžio išlaikymą priteisė iki vaikų pilnametystės, nenurodydamas, nuo kada priteisiamas išlaikymas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad sprendimu priteisiamas išlaikymas turėtų būti pradėtas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

34.              Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė CK 200 straipsnio nuostatą priteisti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Sutiktina su apeliante, kad teisė į išlaikymą atsirado pareiškus ieškinį teisme. Todėl iš sprendimo šalintini motyvai dėl išlaikymo priteisimo momento ir papildytina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad nutarties 27 punkte minėtas išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. liepos 29 d.).

      Dėl išlaikymo įsiskolinimo

35.              Ieškovė (apeliantė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui įsiskolinimą 10 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė aplinkybę, nuo kada šalys nevedė bendro ūkio, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

36.              Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Taigi šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija.

37.              Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

38.              Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

39.              Taigi apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo įrodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, taip pat vaikų poreikius ir jiems patenkinti patirtų išlaidų dydį, o atsakovas – įrodinėti, kad teikė išlaikymą.

40.              Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) savo teiginiams dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįsti įrodymų nepateikė. Iš bylos duomenų spręstina, kad iki 2016 m. birželio mėnesio vidurio šalys gyveno kartu. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad šalys nevedė bendro ūkio iki santuokos nutraukimo, tačiau šios aplinkybės taip pat nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji aiškino, jog sutuoktinis gimęs (duomenys neskelbtini), savaitgaly šventė jo gimtadienį, buvo daug draugų, po to sutuoktinis išvyko į diskoteką, jam grįžus, ji liepusi sutuoktiniui pasirinkti – ar pasilieka gyventi šeimoje, ar išeina pas kitą moterį. Toks pačios ieškovės aiškinimas, atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia pagrįstai manyti, kad iki minėto termino šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pati apeliantė pripažino, kad atsakovas nupirkdavo maisto, nuveždavo (parveždavo) vaikus į darželį, būrelius, mokyklą. Tokias aplinkybes nurodė atsakovas, patvirtino liudytojai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šalys, gyvendamos kartu, nevedė bendro ūkio, o atsakovas neprisidėjo prie šeimos ir vaikų išlaikymo.

41.              Apeliantė pripažino, kad atsakovas ir, šalims nebegyvenat kartu, bendrauja su vaikais, esant reikalui, juos vežioja. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog šalims gyvenant skyrium, t. y. nuo momento, kai jis išėjo iš namų iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kuomet buvo priteistas vaikams laikinas išlaikymas), jis teikė vaikams išlaikymą. Šią aplinkybę turėjo įrodyti atsakovas. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), spręstina, kad už minėtą laikotarpį, t. y. vieną mėnesį, priteistinas vaikams ieškovės prašomo dydžio (po 150 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

42.              Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, tačiau iš dalies tenkintinas ieškovės apeliacinis skundas, t. y. tikslintina sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo momento bei panaikintina sprendimo dalis dėl atsisakymo tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.              Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai tenkintinas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikus išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo 100 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9 punkte nustatytos sumos. Įvertinant, kad skundas patenkintas iš dalies, priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams papildyti, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. liepos 29 d.). 

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir šioje dalyje reikalavimą tenkinti iš dalies – priteisti iš V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), E. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 150 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. Č., a. k. 50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas

                            Nijolia Indreikienė

                            Virginija Lozoraitytė