Civilinė byla Nr. 2A-38-642/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27986-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2022 m. vasario 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. B. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo aviakompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti, kad atsakovės M. B. reikalavimas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl 585 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovės biure 2019 m. gegužės 10 d. apsilankė atsakovė kartu su Č. T. (Č. T.). Jie įsigijo skrydžio bilietus su oro vežėju „(duomenys neskelbtini)“ maršrutu Vilnius–Puketas–Vilnius nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Klientams žodžiu buvo paaiškinta, kad bilietai yra negrąžinami, tačiau bilietai gali būti keičiami už keitimo mokestį. Vieno bilieto kaina – 585 Eur, įskaitant ieškovės aptarnavimo mokestį. Ieškovei už dviejų bilietų įsigijimą buvo atliktas 1 170 Eur apmokėjimas kreditine kortele. Po to, kai atsakovė įsigijo skrydžius, ji telefonu kreipėsi į ieškovę dėl viešbučio pasiūlymo. Ieškovė elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė viešbučių pasiūlymus. Atsakovė 2019 m. gegužės 13 d. pasirinko viešbutį ir sumokėjo avansą pavedimu – 298 Eur. Atsakovė 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę ir pranešė, kad jos bendrakeleivis Č. T. mirė. Ieškovė grąžino atsakovei 298 Eur avansą, kurį atsakovė buvo sumokėjusi už viešbutį. Atsakovė reikalauja grąžinti 585 Eur už jos sumokėtą lėktuvo bilietą. Ieškovė paaiškino atsakovei, jog tai neįmanoma, nes oro vežėjas tokį atsakovės prašymą atmetė, remdamasis Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IATA) taisyklėmis. Pinigai už bilietą galėtų būti grąžinami tik sutuoktiniui, artimam šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju atsakovės šeimos ryšiai ieškovei buvo klaidingai apibrėžti. Atsakovė savo rašte pati įvardija Č. T. pakeleiviu. Tokiu atveju oro vežėjas grąžina tik nedidelę dalį kainos, kurią sudaro kai kurie oro mokesčiai, iš viso 49,44 Eur. Ieškovė pasiūlė atsakovei grąžinti 21,56 Eur aptarnavimo mokestį. Bendra suma, kurią ieškovė pasiūlė grąžinti atsakovei, – 71 Eur. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTATK) 2020 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą grąžinti atsakovei pinigus už vartotojos vardu išduotus lėktuvo bilietus (585 Eur), vartotojai nepasinaudojus minėtais bilietais. Gavus atsakovės prašymą dėl sumokėtų pinigų už lėktuvo bilietus į Tailandą grąžinimo, VVTAT 2020 m. vasario 5 d. raštu informavo ieškovę apie pradėtą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą ir įpareigojo pateikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, susijusių su atsakovės įgytais bilietais. VVTAT gavo ieškovės atsakymą dėl ieškovės prašymo, kuriame ieškovė išsamiai išdėstė visas faktines aplinkybes. VVTAT pateikė atsakovei susipažinti ieškovės atsakymą ir prašė pateikti paaiškinimus. Atsakovė pateikė paaiškinimus, todėl VVTAT 2020 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti atsakovei savo siūlymus dėl ginčo sprendimo taikiu būdu ir gautą atsakovės atsakymą siųsti Komisijai, tačiau ieškovė atsakymo neteikė. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju kelionė, į kurią atsakovė ketino vykti, įvyko, t. y. nebuvo nei atšaukta, nei pakeista jos data. Atsakovė atsisakė skrydžio dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendrakeleivio Č. T. mirties. Pažymi, kad prieš įsigydami bilietus atsakovė ir jos bendrakeleivis žodžiu buvo supažindinti su pinigų grąžinimo sąlygomis. Ieškovė aiškiai nurodė, kad, patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami. Tačiau yra galimas bilieto keitimas už keitimo mokestį. Pažymėjo, kad atsakovė teikdama VVTAT prašymą dėl pinigų už bilietą grąžinimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopiją. Tačiau atsakovė turėjo pateikti ne du, o penkis lapus, t. y. dviejų bilietų skrydžių išklotines ir standartines bilieto keitimo ir grąžinimo taisykles. Būtent su šiomis taisyklėmis atsakovė ir su ja turėjęs vykti asmuo buvo išsamiai supažindinti žodžiu. Atsakovė, siekdama pinigų susigrąžinimo, VVTAT pateikė nepilnus bilietus, todėl Komisija ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė su bilietų įsigijimo taisyklėmis nebuvo supažindinta. Kartu su bilietų skrydžių išklotinėmis būna pateiktos ir standartinės bilieto keitimo ir grąžinimo taisyklės, taigi atsakovė neabejotinai žinojo, kad bilietai yra negrąžinami.

3.       Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės skiriasi ir prieštarauja pačios ieškovės pozicijai, kuri buvo pateikta VVTAT tarnyboje. Į bylą pateikti įrodymai, kurie galbūt buvo sukurti teikiant šį ieškinį teismui ir kurie nebuvo teikiami ginčą nagrinėjant VVTAT tarnyboje. Ieškinio faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo 2020 m. vasario 18 d. atsakyme VVTAT tarnybai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog lėktuvo bilietų sąlygos su M. B. ir Č. T. buvo aptartos žodžiu. Šiuos teiginius atsakovė VVTAT tarnybai nuosekliai neigė. Atsakovės teigimu, kad ieškovė elgiasi labai nesąžiningai ir galbūt teismui pateikė naują atspausdintą nepasirašytą ir be įteikimo patvirtinimo surašytą skrydžio sąlygų lapą, apie kurį VVTAT tarnyboje nebuvo net kalbos. Atsakovė VVTAT nepateikė jokio lapo su bilietų įsigijimo sąlygomis, kadangi tokio lapo iš ieškovės niekada nebuvo gavusi. Atsakovei visiškai nesuprantama, kas pačiai ieškovei trukdė pateikti tiek lėktuvų bilietus, tiek penktąjį lapą su bilieto įsigijimo sąlygomis su pačios ruoštu 2020 m. vasario 18 d. atsakymu VVTAT tarnybai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė tokią pareigą nepagrįstai perkelia atsakovei, nors ne atsakovė įrodinėja, kad jai bilieto įsigijimo sąlygos buvo paaiškintos raštu. Dokumentų, įrodančių, jog bilietų sąlygos buvo aptartos raštu, ieškovė nepateikė. Atsakovės nuomone, toks dokumentas „Bilietų įsigijimo sąlygos“ tiesiog buvo sukurtas, surašytas, atspausdintas ir prisegtas prie skydžių bilietų, perskaičius skundžiamą VVTAT tarnybos nutarimą. VVTAT tarnybai nagrinėjant ginčą, nebuvo net kalbos apie kažkokias atspausdintas bilietų įsigijimo sąlygas, tokios kalbos nebuvo, kadangi pati ieškovė tvirtino, kad bilietų įsigijimo sąlygos M. B. ir Č. T. buvo paaiškintos tik žodžiu. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovė jau tvirtina, kad tokios sąlygos buvo įtvirtintos raštu ir įteiktos klientams. Ieškovė, pateikdama teismui skrydžio bilietus ir atspausdintas bilietų įsigijimo sąlygas, nepateikia nei įrodymų, jog jos buvo įteiktos, nei kad buvo siųstos elektroniniu ar registruotu paštu. Visiškai nepateikta įrodymų, kad tokį dokumentą M. B. iš ieškovės gavo. Keleiviui prieš įsigyjant bilietą turi būti raštu ar elektroninėje laikmenoje pateikiamos pagrindinės vežimo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo raštu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinta apie oro vežimo sąlygomis. Remiantis įstatymų numatytu  reglamentavimu, atsakovės informavimas žodžiu apie negalimą pinigų grąžinimą už nupirktą bilietą nelaikytinas tinkamu informavimu apie pagrindines vežimo sąlygas, kaip tai numato 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktas.

6.       Aplinkybei apie Bilietų įsigijimo sąlygų atsakovei pateikimą pagrįsti ieškovė remiasi liudytojų parodymais, kurios teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovei žodžiu buvo paaiškinta, jog, patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami ir kartu su bilietų išklotinėmis buvo pateiktos ir Bilietų įsigijo sąlygos. Tačiau pastarųjų liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi liudytoja R. K., kaip pati nurodė, pokalbyje su klientais nedalyvavo ir negalėjo matyti, ar kartu su bilietų išklotinėmis atsakovei buvo pateiktos Bilietų įsigijimo sąlygos, tuo tarpu liudytojos S. V. parodymus teismas laikė nepatikimais tuo aspektu, jog liudytoja yra ieškovės darbuotoja, ji gali būti suinteresuota palankių ieškovei parodymų davimu. Be to, net ir darant prielaidą, kad atsakovei galėjo būti žodžiu paaiškintos bilietų įsigijimo sąlygos, vis vien nepaneigia aplinkybės, kad atsakovei raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje buvo pateiktos lėktuvo bilietų tarifų sąlygos, kaip tai numato Taisyklių 9 punktas.

7.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės atstovas teigė, kad įgyti bilietai ir jų įsigijimo sąlygos buvo įdėtos į tam skirtą dėklą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų, todėl vien tik ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovė atsakovei pateikė bilietų išklotines ir prie jų pridėjo Bilietų įsigijimo sąlygų lapą, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie nurodytų sąlygų pateikimą atsakovei. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, apie pastarųjų sąlygų lapo atsakovei pateikimą ieškovė nurodė tik gavusi nutarimą, o teikdama duomenis VVTAT jo neteikė.

8.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė teigė, jog atsakovė susipažinti su sąlygomis galėjo nurodyta bilietų išklotinėje nuoroda, tačiau bilietų išklotinėse esanti angliška nuoroda, kad kelionę galima pasitikrinti internete, taip pat nepatvirtina, jog faktiškai atsakovė buvo supažindinta su lėktuvo bilietų tarifų sąlygomis. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nurodyta nuoroda neaktyvi, o tai taip pat leidžia abejoti apie sąlygų pateikimą atsakovei.

9.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nevykdė CK ir Taisyklėse jai nustatytų pareigų raštu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinti atsakovę su bilietų grąžinimo sąlygomis, todėl būtent jai šiuo atveju kyla atsakomybė.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovo aplinkybė, jog ekonominės klasės bilietai nėra grąžinami, neatitinka visuotinai žinomai aplinkybei keliamų reikalavimų, nes kai kurios oro kompanijos viešai internete skelbia apie kai kurias sąlygas, kai, perkant ekonominės klasės, low fare (pigiausią) bilietą, bilietą su papildomu mokesčiu ir yra galimas bilieto grąžinimas (Wizzair, Norwegian ir kt.), todėl paties bilieto kaip ekonominės klasės rūšis negali būti vertinama kaip visuotinai žinoma šio bilieto negrąžinimo aplinkybė.

11.       Teismas konstatavo, jog keleivio vežimo sutartis yra sudaroma su oro vežėju, o ne su bilietų pardavėju. Su bilietų pardavėju yra sudaroma atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Aplinkybė, kad nėra ieškovės nurodomos rašytinės sutarties, nepaneigia jos pareigos Bilietų pirkimo sąlygas klientui pateikti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

12.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje supažindino atsakovę su pagrindinėmis bilieto tarifo sąlygomis (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinos grąžinimo ir keitimo sąlygos), t. y. nesant įrodymų, atleidžiančių ieškovę nuo atsakomybės atsakovei, ieškovė laikytina atsakinga už atsakovės patirtos turtinės žalos atlyginimą, tai pagrįstai konstatavo ir VVTAT savo Nutarime.

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1924-1080/2021 ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad atsakovės M. B. reikalavimas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 585 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

13.1.                      Atsakovė apie bilietų įsigijimo sąlygas buvo informuota žodžiu, kartu su bilietų išklotinėmis atsakovei pateikiant ir atskirą lapą „Bilietų įsigijimo sąlygos“, kuriame nurodyta, jog patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami.

13.2.                      Apeliantės manymu, VVTAT komisijos 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas patenkinti M. B. skundą grindžiamas klaidinga prielaida, kad keleivei bilietų įsigijimo sąlygos nebuvo pateiktos raštu. Pabrėžtina, kad iki minimo nutarimo VVTAT niekada ieškovės nesiteiravo apie minėtų aviabilietų pardavimo sąlygų pateikimo klientei formą ir aplinkybes, todėl ieškovė neturėjo galimybės jų paaiškinti. Šią apeliantės poziciją patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai, t. y. atsakovės laiškai, atsakovės skundas VVTAT, ieškovės atsakymai į VVTAT klausimus.

13.3.                      Ieškovė pažymi, kad VVTAT neatskyrė paslaugų, nes dėl bilieto pirkimo sutartis nėra pasirašoma. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.7161 (1) straipsnis – Sutarties forma ir turinys – įsigalioja tik nuo 2021 m. liepos 1 d. Atsakovės skundas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad nebuvo duota pasirašyti organizuotos turistinės kelionės sutartis, pagal kurią ieškovė, kaip paslaugų teikėja, teikė paslaugas per savo elektronines platformas ar programas, tokiu būdu tarpininkaudama atsakovei. Atsakovės skundo pagrindas yra nepagrįstas, kadangi tokio reikalavimo bilietų pardavimo metu nebuvo ir minėtas reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2021 m. liepos 1 d.

13.4.                      Teismas, analizuodamas tarp šalių susiklosčiusį ginčą, nukrypo nuo ieškinio dalyko. Ieškovė VVTAT buvo apklausta tik dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo, kaip galimo vartotojų teisių pažeidimo objekto, ir ji nebuvo įpareigota paaiškinti galimų konflikto aplinkybių, susijusių su aviabilietų įsigijimo sąlygomis. Tuo tarpu tiek VVTAT nutarimas, įpareigojantis grąžinti pinigus už aviabilietą, tiek visas pirmosios instancijos teismo sprendimas argumentuojamas tik aviabilietų įsigijimo taisyklių pažeidimu.

13.5.                      Apeliantė pažymi, kad ji daug kartų komunikavo su ieškovės darbuotoja S. V. tarpininkavimo su aviakompanija klausimais dėl jos sumokėtų pinigų už aviabilietą grąžinimo, tačiau niekur nenurodė, kad ji buvo netinkamai informuota apie bilietų grąžinimo sąlygas. Tai, kad iš atsakovės pusės nebuvo jokių priekaištų dėl informacijos trūkumo ieškovės darbuotojai S. V., įrodo faktas, kad jos netgi tapo draugėmis „Facebook?o“ platformoje ir komunikavo per „Messenger?io“ programėlę.

13.6.                      Atsakovės bendrakeleivis nebuvo sutuoktinis ar artimas šeimos santykiais susijęs asmuo, dėl tos priežasties oro vežėjas grąžina tik nedidelę dalį kainos, kurią sudaro kai kurie oro mokesčiai, iš viso 49,44 Eur. Ieškovė pasiūlė atsakovei grąžinti ir savo aptarnavimo mokestį, kuris sudaro 21,56 Eur. Bendra suma, kurią ieškovė pasiūlė grąžinti atsakovei, yra 71 Eur.

13.7.                      Pabrėžiama, jog visa informacija atsakovei M. B. buvo atskleista tinkamai. Ieškovės darbuotoja atsakovę supažindino su pagrindinėmis vežimo sąlygomis (liudytoja S. V.), prie bilieto buvo raštu pateiktos pagrindinės vežimo sąlygos. Prieš įsigydami bilietus atsakovė ir jos bendrakeleivis dar papildomai ir žodžiu buvo supažindinti su pinigų grąžinimo sąlygomis. Ieškovė aiškiai nurodė, kad, patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami, tačiau paaiškino, jog galimas bilieto keitimas už keitimo mokestį.

13.8.                      Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, teikdama VVTAT prašymą dėl pinigų už bilietą grąžinimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopiją. Tačiau atsakovė turėjo pateikti ne du, o penkis lapus, t. y. dviejų bilietų skrydžių išklotines ir standartines bilieto keitimo ir grąžinimo taisykles, kurios visuomet pateikiamos kartu su bilietais. Būtent su šiomis taisyklėmis atsakovė ir su ja turėjęs vykti asmuo buvo išsamiai supažindinti žodžiu. Atsakovė, siekdama pinigų susigrąžinimo, VVTAT pateikė nepilnus bilietus, todėl Komisija ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė su bilietų įsigijimo taisyklėmis nebuvo supažindinta.

13.9.                      Apeliantė pažymi, kad ieškovė yra ilgametę patirtį turinti bendrovė, ji visada, apsidrausdama nuo galimų nesusipratimų ateityje, bilietų pirkėją supažindina su bilietų įsigijimo, keitimo sąlygomis, prieš įsigyjant bilietus. Po bilietų įsigijimo pirkėjai dar kartą su sąlygomis yra supažindinami, kadangi kartu su bilietų skrydžių išklotinėmis būna ir standartinės bilieto keitimo ir grąžinimo taisyklės. Patys pigiausi bilietai niekada negrąžinami arba grąžinami su labai retomis išimtimis.

13.10.                      Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojų parodymus vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymima, kad trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės biliete nurodyta ekonominė klasė, pačiame bilieto gale buvo nurodyta „check my trip“, todėl detali informacija atsakovei buvo pateikta nuorodoje. Į kelionę atsakovė su pakeleiviu turėjo skristi nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 26 d., todėl ir nuoroda bylos nagrinėjimo metu jau nebebuvo aktyvi, kadangi kelionė jau seniai įvykusi, praėjo daugiau nei vieneri metai.

13.11.                      Pažymima, kad ieškovė, įrodinėdama savo poziciją, į bylą pateikė objektyvius įrodymus (dokumentus), teisme liudininkai, duodami parodymus, patvirtino, kad atsakovė M. B. buvo supažindinta su teikiamos paslaugos sąlygomis, ir neabejotinai žinojo, kad, neišvykus į kelionę dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl priežasčių, susijusių tik su vežėjo kalte, pinigai už įsigytus bilietus yra negrąžinami. Atsakovei kartu su įsigyjamais bilietais buvo įteiktos bilietų įsigijimo sąlygos, kurios yra neatskiriama keleivio įsigyjamo bilieto dalis.

14.       Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

14.1.                      Ieškovė pažymėjo, jog teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo raštu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinta su oro vežimo sąlygomis.

14.2.                      Bilietų pirkimo metu galiojo Taisyklės ir apeliantė turėjo pareigą laikytis jame išdėstytų reikalavimų. Šių reikalavimų apeliantė neįvykdė – bilietų pirkimo metu atsakovė nebuvo raštu supažindinta su bilieto keitimo ir grąžinimo taisyklėmis.

14.3.                      Ieškovė pabrėžė, kad, ginčą nagrinėjant VVTAT tarnyboje, pati ieškovė nurodė, jog „lėktuvo bilietų sąlygos buvo aptartos žodžiu ir klientams buvo paaiškinta, kad bilietai yra negrąžinami, tačiau keičiami už keitimo mokestį“. Vadinasi, tokio dokumento, kaip bilieto keitimo ir grąžinimo taisyklės, atsakovei pateikta nebuvo. Atsakovės nuomone, apeliantė tokio dokumento VVTAT tarnybai neteikė ir netvirtino, kad atsakovei sąlygos buvo paaiškintos raštu, nes tokio dokumento nebuvo.

14.4.                      Ieškovė teigia, kad ji jautėsi apgauta, nes jai nebuvo išaiškinta, kad jeigu ji neskris, jai nebus grąžinti pinigai, todėl, nežinodama tokios informacijos, ji kreipėsi į apeliantę dėl pinigų grąžinimo.

14.5.                      Ieškovės nuomone, apeliantė bando gudrauti ir nurodo, kad neva prie bilieto buvo raštu pateiktos pagrindinės vežimo sąlygos. Tačiau to padaryta nebuvo ir tą konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pagrindinių vežimo sąlygų dokumentas atsirado tik gavus VVTAT 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir teikiant ieškinį teismui. Iki tol pati apeliantė nurodė, kad sąlygas išaiškino žodžiu, o tik ginčui persikėlus į teismą, apeliantė poziciją pakeitė ir bando įtikinti teismą, kad visa reikalinga informacija buvo pateikta raštu.

14.6.                      Priešingai nei teigia apeliantė, šioje byloje liudytojų parodymai neįrodo ieškovės teiginių pagrįstumo. Nė viena apklausta liudytoja negalėjo patvirtinti, kad atsakovei buvo įteiktas lapas su bilieto keitimo ir grąžinimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas parodymus įvertino, tačiau ne ieškovės naudai, nes konstatavo, kad jie nepatikimi. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas parodymų nevertino visos bylos kontekste. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir motyvuotai apie tai pasisakė skundžiamame sprendime.

14.7.                      Pažymima, kad apeliantė laikosi pozicijos, jog atsakovės atvykimas į biurą patvirtina tai, kad ji turėjo galimybę gauti išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis. Atsakovė patvirtina, kad ji tokią galimybę turėjo, bet savo pareigos tinkamai neįgyvendino būtent apeliantė. Bilietų pardavėjas turi pareigą (pagal Taisyklių 9 punktą) raštu išaiškinti svarbiausią informaciją ir tokia galimybe apeliantė galėjo pasinaudoti, t. y. galėjo įteikti bilietų įsigijimo sąlygas atsakovei, bet to nepadarė. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

17.       Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė paslaugas, susijusias su lėktuvų bilietų pardavimu, t. y. organizavo, kontroliavo šių bilietų pardavimą, teikė informaciją apie skrydžius, atliko kitus veiksmus. Atsakovė ieškovės biure 2019 m. gegužės 10 d. apsilankė kartu su Č. T. ir įsigijo skrydžio bilietus maršrutu Vilnius–Puketas–Vilnius nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismas šalių santykius tinkamai kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius.

19.       Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiškų santykių kvalifikavimo, jau yra nurodęs, jog oro vežėjų teikiamų paslaugų jų pageidaujantiems klientams pardavimas, atsiskaitymo už jas kontrolė ir organizavimas, bilietų išdavimas, keitimas, informacijos teikimas apie skrydžius ir kt. yra atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Pažymėtina, kad nors bilietų pardavimo paslaugų teikimas yra susijęs su vežimo sutartimi, tačiau ieškovė nėra vežėja CK 6.809 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. į jos teikiamų paslaugų ratą nepatenka įsipareigojimas nuvežti keleivį į paskirties punktą.

20.       Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali būti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.2281 straipsnis). CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nurodyto straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

21.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra fizinis asmuo, pirkusi lėktuvo bilietus asmeniniam naudojimui (kelionei į Tailandą sau kartu su Č. T.), nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Atsakovė pirko bilietus per ieškovę, vykdančią verslo veiklą, susijusią su keleivių vežimo bilietų platinimu ir kt. tarpininkavimo paslaugų teikimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė – vartotoja, o ieškovė – verslininkė, todėl šalis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis pripažintina ir vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis).

Dėl vartotojų informavimo pareigos vykdymo

22.       CK 6.719 straipsnio 1, 2 dalių nuostatose įtvirtinta, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį; jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje. CK 6.718 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. CK 6.716 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus šiame skyriuje.

23.       Nagrinėjamu atveju be CK nuostatų ginčo santykiams taikytinas specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintos Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės (toliau – Taisyklės), nustatančios, be kita ko, bilietų pardavėjų teises, pareigas ir atsakomybę. Ieškovė nagrinėjamu atveju atitinka bilietų pardavėjo apibrėžtį, pateiktą Taisyklių 3 punkte: bilietų pardavėjas – oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar kelionių organizatorius ir kuris tarpininkauja, kad būtų sudaryta keleivio vežimo sutartis dėl atskiro ar į organizuotą turistinę kelionę įeinančio skrydžio. Pagal Taisyklių 9 punktą, bilieto rezervavimo metu oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, kad keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis. Keleiviui turi būti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje pranešamos pagrindinės vežimo sąlygos, kurios turi būti įteikiamos keleiviui prieš įsigyjant bilietą. Jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryšio priemonėmis, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieš įsigydamas bilietą, galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis. Prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams ir bilietų pardavėjams (Taisyklių 9 punktas). Pagrindinės vežimo sąlygos, be kitų, apima pagrindines bilieto tarifo sąlygas (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinos grąžinimo ir keitimo sąlygos; Taisyklių 3 punktas). Tos pačios nuostatos dėl informacijos turinio ir teikimo tvarkos pakartotos ir aptariant keleivio teises (Taisyklių 13.1 punktas), kur nurodyta, kad keleivis turi teisę gauti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie vežimo sąlygas ir tvarką, nustatytą oro vežėjo taisyklėse, visose bilietų pardavimo vietose (ši nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis). Be to, pagal Taisyklių 13.3. punktą, keleivis turi teisę bilietų pardavimo vietoje gauti rašytinį pranešimą, kuriame nurodytos pagrindinės vežimo sąlygos.

24.       Pripažinus, kad šiuo atveju šalis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis kvalifikuotina ir vartojimo sutartimi, sprendžiant ginčą taikytini taip pat vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga ne tik suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, bet ir nustatyta, kad informacija privalo būti suteikta aiškiai ir suprantamai. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad pagal minėtas CK ir Taisyklių nuostatas, ieškovė, kaip bilietų pardavėja, kartu – atlygintinų paslaugų teikėja, turėjo pareigą atsakovę – bilietų pirkėją, ieškovei tarpininkaujant sudariusią vežimo sutartį atsakovės ir trečiojo asmens (mirusiojo keleivio) naudai su oro vežėju, raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje supažindinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis, kurios apima ir bilietų grąžinimo / negrąžinimo sąlygas.

26.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog byloje buvo būtina išanalizuoti organizuotos kelionės sutarties sudarymo klausimą, kadangi tai buvo pagrindinis atsakovės argumentas, t. y. kodėl vartotojai (atsakovei) nebuvo duota organizuotos kelionės sutartis ir neišaiškinta apie tokios sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės teiginiais. Kaip matyti iš atsakovės 2019 m. gegužės 14 d. skundo VVTAT, atsakovė nekėlė klausimo, kodėl jai nebuvo duota pasirašyti sutartis. Ji tiesiog nurodė, kad sutarties ji neturi (ieškovė jai jos nedavė). Savo skunde VVTAT atsakovė nurodė: „Aš viena į ta tolyma kelione skrysti ne drisau ir kreipiausi į agentūra dėl mano pinigu gražinimo. Bet man niekas ne gražino. Prašau gražinti mano pinigus už bileta. Sutarties paslaugu tiekėjas nedavė“. Taigi iš atsakovės skundo matyti, kad pagrindinis argumentas yra tai, jog pinigai nebuvo grąžinti, t. y. atsakovei svarbiausia buvo atgauti pinigus už skrydį, o ne išsiaiškinti aplinkybes, kodėl jai nebuvo duota pasirašyti sutartis. Atsakovei sutartis nebuvo svarbi, svarbiausia buvo atgauti pinigus už skrydį, kadangi ji nežinojo (nebuvo tinkamai informuota), jog, atsisakius skristi, ji pinigų neatgaus. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės teiginius, kad nagrinėjamu atveju bilieto pirkimo sutartis nebuvo pasirašoma, pagrįstai akcentavo, jog vien tai, kad nėra bilieto pirkimo rašytinės sutarties, nepaneigia ieškovės pareigos bilietų pirkimo sąlygas klientui pateikti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

27.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad VVTAT nutarimas paremtas tuo, jog ieškovė neinformavo atsakovės apie bilieto grąžinimo sąlygas, nors šiuo klausimu ieškovė net nebuvo apklausta, o dėl prastovos ieškovė neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl bilietų grąžinimo. Apeliantė nurodo, kad iki minimo nutarimo VVTAT niekada ieškovės nesiteiravo apie minėtų aviabilietų pardavimo sąlygų pateikimo klientei formą ir aplinkybes, todėl ieškovė neturėjo galimybės jų paaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti duomenys pavirtina priešingas aplinkybes. Kaip matyti iš VVTAT 2020 m. vasario 5 d. pranešimo, jame buvo suformuluoti klausimai ieškovei: paaiškinti, kodėl vartotojai (atsakovei) nebuvo sugrąžinti pinigai už skrydį; kodėl vartotojai nebuvo duota organizuotos kelionės sutartis ir neišaiškinta apie tokios sutarties sąlygas; pateikti paaiškinimus, su kokia informacija vartotoja buvo supažindinta, įsigydama kelionę į Tailandą, ir pateikti kitus dokumentus, susijusius su vartotojos prašyme išdėstytomis aplinkybėmis. Ir nors apeliantė nurodo, kad tą pačią dieną į visus užduotus klausimus atsakė, tačiau iš pateikto atsakymo matyti, kad pati apeliantė VVTAT nurodė ne visas aplinkybes ir atsakė ne į visus užduotus klausimus, o būtent apeliantė nepaaiškino, kodėl atsakovei nebuvo sugrąžinti pinigai už skrydį, nenurodė, kokiu būdu ir kaip išaiškino apie sutarties sąlygas, nenurodė, su kokia informacija atsakovė, įsigydama kelionę, buvo supažindinta.

28.       Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai nei bando įrodyti apeliantė, pastaroji turėjo visas sąlygas ir galimybes šalių ginčą nagrinėjusiai VVTAT pateikti reikiamą informaciją, įrodymus, patvirtinančius apie tinkamą ieškovės, kaip bilietų pardavėjos, informacijos pateikimą (raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje) atsakovei apie pagrindinės vežimo sąlygas, įskaitant informaciją apie bilietų grąžinimą. Tačiau tokios informacijos ieškovė VVTAT nepateikė, t. y. nepateikė dokumentų, įrodančių, jog bilietų pirkimo / grąžinimo sąlygos buvo aptartos raštu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, gavusi VVTAT tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 10E-1905, kuriame nurodyta, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išaiškino klientams lėktuvo bilietų pirkimo sąlygas, civilinėje byloje Nr. 2-33827-1080/2020 pateikė dokumentą su oro vežimo sąlygomis, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė prieš bilietų pirkimą buvo raštu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinta su oro vežimo sąlygomis. Pažymėtina, kad pateiktas dokumentas su bilietų įsigijimo sąlygomis yra nepasirašytas, nėra duomenų, patvirtinančių šio dokumento įteikimo faktą atsakovei.

29.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad neva prie bilieto buvo raštu pateiktos pagrindinės vežimo sąlygos, o atsakovė, teikdama VVTAT prašymą dėl pinigų už bilietą grąžinimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopiją, nors turėjo pateikti dviejų bilietų skrydžių išklotines ir standartines bilieto keitimo ir grąžinimo taisykles, kurios visuomet pateikiamos kartu su bilietais. Teisėjų kolegija, pritardama atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, pažymi, kad atsakovė, kreipdamasi su skundu dėl pinigų grąžinimo ir teigdama, jog nebuvo supažindinta su bilietų pirkimo / grąžinimo sąlygomis, objektyviai negalėjo pateikti tai, ko neturėjo. Ir nors apeliantė nurodo, kad taisyklės yra visada pateikiamos su skrydžio bilietais, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju jos nebuvo pateiktos, nes nagrinėjant ginčą VVTAT pati apeliantė nurodė, kad vežimo sąlygos buvo išaiškintos žodžiu, o ne raštu ir jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad su minėtomis sąlygomis atsakovė buvo supažindinta raštu, nepateikė.

30.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo      2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Teisėjų kolegija bylos kontekste pažymi, kad pranašesnė vartojimo santykių šalis – ieškovė – tinkamai nevykdė savo pareigos vartotojai (atsakovei). Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį vartotojai buvo tinkamai suteikta reikalinga informacija, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal teisinį reglamentavimą užtikrinti, kad būtų aiškiai ir suprantamai suteikta visa informacija apie vežimo sąlygas, yra ieškovės pareiga.

31.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės biliete nurodyta ekonominė klasė, pačiame bilieto gale buvo nurodyta nuoroda, pagal kurią atsakovė susipažinti su sąlygomis galėjo internete. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bilietų išklotinėse esanti angliška nuoroda, kad kelionę galima pasitikrinti internete, nepatvirtina, jog faktiškai atsakovė prieš įsigyjant bilietą buvo supažindinta su lėktuvo bilietų pirkimo sąlygomis (raštu ar prieinamoje elektroninėje laikmenoje), kaip tai numatyta minėtame Taisyklių 9 punkte.

32.       Ieškovė aplinkybę, kad atsakovei buvo pateikta visa reikiama informacija, siekė įrodyti ir liudytojų – ieškovės darbuotojų R. K. ir S. V. – parodymais, kurios teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovei žodžiu buvo paaiškinta, jog, patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami, ir kartu su bilietų išklotinėmis buvo pateiktos ir bilietų įsigijo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus laikė nepatikimais tuo aspektu, jog liudytojos yra ieškovės darbuotojos ir jų paaiškinimai negali būti vertinami esant pakankamai objektyviais, kadangi jos gali būti suinteresuotos palankių ieškovei parodymų davimu. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodė, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojų parodymus vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kalbant apie liudytojų parodymų vertinimą, jų patikimumą, pažymėtina, jog aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; liudytojų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Išvada dėl liudytojų parodymų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir darydamas atitinkamas išvadas, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus vertino visų reikšmingų bylai įrodymų kontekste. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, teismas motyvavo ir pagrindė, kodėl liudytojų R. K. ir S. V. parodymus vertino kritiškai. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių – teismas savo išvadas darė, jas grindė ne pavieniais įrodymais, o vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

33.       Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

34.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė save įvardija kaip ilgametę patirtį rinkoje turinčią bendrovę, todėl, ji, kaip bilietų pardavėja, kartu – atlygintinų paslaugų teikėja, veikdama pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, turėjo užtikrinti tinkamą, išsamų atsakovės informavimą apie pagrindines vežimo sąlygas, o šios pareigos neįvykdžius (ar netinkamai ją įvykdžius), prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nevykdė CK ir Taisyklėse jai nustatytų pareigų raštu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinti atsakovę su bilietų grąžinimo sąlygomis, todėl būtent jai šiuo atveju kyla atsakomybė, t. y. ieškovė laikytina atsakinga už atsakovės patirtos turtinės žalos atlyginimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                    2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38.       Ieškovės (apeliantės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė M. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 250 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovei. 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei M. B. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos        Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                                            Larisa Šimanskienė 

    Danutė Žvinklytė