Civilinė byla Nr. e2A-328-1041/2026

       Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01953-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Editos Šliumpienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės 2025 m. kovo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus – nugriauti lieptą (toliau – pavalomasis nurodymas arba ginčo nurodymas). Ieškovas nurodė, kad valstybinis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – valstybinis sklypas), suformuotas 2024 m. kovo 6 d., o ieškovas jame lieptą į kūdrą, kuri nėra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys, pastatė anksčiau, t. y., kai valstybinis sklypas dar nebuvo suformuotas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) sutikimo nereikėjo. O ginčo nurodymu atsakovė reikalauja nugriauti lieptą, nurodydama, kad jis pastatytas neturint tokio sutikimo. Valstybinio sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Ieškovas, vadovaudamasis tuometiniu reglamentavimu ir gavęs trečiojo asmens pirmininko sutikimą, visų trečiojo asmens narių naudai teisėtai pastatė lieptą.

2.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ginčo nurodymo surašymo metu valstybinis sklypas buvo jau suformuotas. Lieptui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Tačiau, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojas žemės sklypą, kuriame naujai pastatytas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba naudoti kitais teisėtais pagrindais, kitu atveju, statyba draudžiama. Ieškovas šio reguliavimo nesilaikė. Be to, ieškovui statant lieptą buvo privaloma gauti NŽT sutikimą.

3.       Trečiasis asmuo (toliau – ir bendrija, sodininkų bendrija) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės ginčo nurodymas pažeidžia trečiojo asmens narių interesus, nes ieškovo pastatytu lieptu gyventojai turi teisę naudotis. Svarbi aplinkybė, kad trečiasis asmuo valstybinį sklypą išsinuomojo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog tuo metu, kai valstybinis sklypas nebuvo suformuotas, jis kreipėsi į NŽT dėl sutikimo statyti lieptą gavimo. Kitaip tariant, ieškovas nepagrindė, kad liepto statymo metu, vadovaudamasis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įgyvendino statytojo teisę.

6.       Teismas įvertino, kad ginčo nurodymo priėmimo metu valstybinis sklypas jau buvo suformuotas. Atsakovė ginčo nurodyme atkreipė dėmesį, kad ieškovas valstybinio sklypo nevaldo ir nenaudoja jokiais pagrindais. Atsakovė suteikė ieškovui maksimalų 6 mėnesių terminą dokumentams pateikti arba nugriauti lieptą, tačiau ieškovas reikalavimų neįgyvendino.

7.       Teismas nustatė, kad 1989 m. žemės naudojimo teisės aktas, išduotas Liaudies deputatų tarybos, negali pagrįsti teisėto valstybinio sklypo valdymo ar naudojimo 2025 m., nes tai buvo okupacinio laikotarpio organo sprendimas. Be to, iš šio akto nėra aišku, kurioje vietoje yra akte minima žemė, ar lieptas yra šioje žemėje.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovas suprato ginčo nurodymo esmę, kokie dokumentai yra reikalingi, nes ieškovui sužinojus apie ginčo nurodymo priėmimą, trečiasis asmuo, kurio nariu yra ieškovas, tą pačią dieną kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti sklypo nuomos sutartį. Trečiasis asmuo nuomos sutartį sudarė 2025 m. liepos 21 d., t. y. iki ginčo nurodymo įvykdymo termino (2025 m. rugsėjo 6 d.), tačiau sprendžiant dėl ginčo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, tai reikšmės neturi, nes nuomos sutartis sudaryta po ginčo nurodymo priėmimo. Ieškovas atsakovei po ginčo nurodymo priėmimo dokumentų neteikė, nes ginčija nurodymą kaip iš esmės neteisėtą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad statytojo teisė turėjo būti įgyvendinta pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes lieptas buvo pastatytas iki valstybinio sklypo suformavimo, kai tokio reikalavimo dar nebuvo. Statybos įstatyme reikalavimas dėl NŽT sutikimo atsirado 2024 m. gegužės 1 d., o atgaline data teisinis reguliavimas negali būti taikomas.

1.2.       Ieškovas tiek prieš valstybinio sklypo suformavimą, tiek po jo kreipėsi į NŽT dėl sutikimo. NŽT aiškiai nurodė, kad sutikimas liepto statybai nevalstybinės reikšmės kūdroje nėra reikalingas. Taigi, ieškovas suprato, kad papildomų leidimų ar sutikimų nereikia.

1.3.       Po ginčo nurodymo išdavimo sudaryta valstybinio sklypo nuomos sutartis, suteikusi teisėtą pagrindą naudoti statinį – lieptą. Teismas nepagrįstai šios naujos aplinkybės neįvertino. Skundžiamas sprendimas neatitinka tikrosios teisinės situacijos, nes ginčo nurodymas prarado teisinį pagrindą.

1.4.       Teismas nepagrįstai liepto bendraturčių, kaip trečiųjų asmenų, neįtraukė į bylą. Lieptas pastatytas ieškovo lėšomis, tačiau, remiantis Sodininkų bendrijos įstatymu, juo gali naudotis visi trečiojo asmens nariai, todėl turėjo būti įvertintas bendraturčių interesas. Liepto nugriovimas neatitinka racionalaus viešojo intereso, nes valstybinio sklypo naudojimo būdas ir paskirtis aiškiai atitinka statinio funkciją – rekreacija, trečiojo asmens narių poreikių tenkinimas. Liepto nugriovimas iš esmės prieštarautų nustatytam naudojimo būdui.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Teismas įvertinęs, kad privalomojo nurodymo priėmimo metu žemės sklypas jau buvo suformuotas ir apeliantas (ieškovas) nebuvo šio sklypo valdytojas ar naudotojas, taip pat atsižvelgęs į tai, jog lieptas buvo pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės plote, o apeliantas (ieškovas) nebuvo gavęs valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas (ieškovas) statydamas lieptą neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, t. y. neįgijo statytojo teisės.

2.2.       Apelianto (ieškovo) nurodomos aplinkybės, kad liepto statyba pagal žemės sklypo paskirtį ir būdą yra galima, ar jis yra pastatytas sodininkų bendrijos narių poreikių tenkinimui, teisinės reikšmės neturi. Apeliantui (ieškovui) neturint valstybinio sklypo naudojimo ar nuosavybės teisių, liepto statyba yra draudžiama ir atsakovė ginčo nurodymu pagrįstai nurodė jį nugriauti.

2.3.       Vien ta aplinkybė, kad statytojas įvykdė privalomąjį nurodymą, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad surašytas privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Valstybinio sklypo nuomos sutartis sudaryta po privalomojo nurodymo priėmimo. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad ginčo nurodymo teisėtumui ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi.

2.4.       Nesutiktina, kad teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nes į bylą neįtraukė liepto bendraturčių kaip trečiųjų asmenų. Apeliantas (ieškovas) tokio prašymo neteikė. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis Sodininkų bendrijos įstatymu, įgyvendino ir sodininkų interesus, todėl pakako sodininkų bendrijai, kaip trečiajam asmeniui, dalyvauti byloje. Privalomas nurodymas yra individualus administracinis aktas, surašytas apelianto (ieškovo) atžvilgiu ir sukuriantis teisines pasekmes būtent jam. Todėl jo galiojimas ir vykdymo pareiga siejami išimtinai su apelianto (ieškovo) teisine padėtimi, o ne su kitais asmenimis. Nors apeliantas (ieškovas) nurodo, kad lieptas yra pastatytas sodininkų bendrijos narių naudojimui, tačiau pripažįsta, kad jis pastatytas jo lėšomis, kas sudaro pagrindą išvadai, kad teisines pasekmes sukelia apeliantui (ieškovui), o ne sodininkų bendrijos nariams, ar neįvardintiems liepto bendraturčiams. Teismas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasisakė dėl sodininkų bendrijos narių teisių ar pareigų, jų atsakomybės. Be to, skundžiamu sprendimu nebuvo modifikuota jų teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos.

11.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – sutartis), sudarytą tarp NŽT ir trečiojo asmens, kurios pagrindu nuo 2025 m. liepos 31 d. iki 2050 m. rugpjūčio 1 d. išnuomotas žemės sklypas, kuriame įrengtas ginčo lieptas (DOK-29213). Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, bendrija ir jos nariai turi teisę statyti sklype inžinerinius statinius, todėl išnyko atsakovės teisė, jeigu tokia egzistavo, reikalauti nugriauti lieptą. Apeliacinės instancijos teismas šią sutartį prijungia prie bylos, nes apie ją duomenys jau buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šis juridinis faktas nurodytas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte (e. b. t. 1, l. 103). Nors sutartis sudaryta dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ji galėjo būti pateikta savalaikiai, tačiau apeliantas (ieškovas) nėra šio sandorio šalis, o sutartis gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl jos priėmimas tikslingas (CPK 314 straipsnis).

Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme

13.       Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba trečiajam asmeniui, kaip žemės naudotojai, 1989 m. liepos 3 d. išdavė žemės naudojimo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1989 m. aktas) (e. b. t. 1, l. 91). Akte nurodyti planas ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktas nepateikti.

14.       NŽT 2022 m. vasario 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ (e. b. t. 1, l. 13–17) apeliantui ieškovui nurodė, kad „atsižvelgdama į tai, kad kūdra nėra paviršinis vandens telkinys, kuris priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims, atsisako išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį lieptą kūdroje, esančioje (duomenys neskelbtini).“.

15.       Trečiasis asmuo 2022 m. kovo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 18) Aplinkos apsaugos departamentą informavo, kad apeliantas (ieškovas) yra įrengęs lieptą, vartelius praėjimui prie kranto, jie nėra rakinami, todėl praėjimas laisvas ir tvarkingas. Apeliantas (ieškovas) gavo pirmiau nurodytą NŽT raštą, kad sutikimas liepto statybai kūdroje nėra reikalingas. Rašte pažymėta, kad teritorija su vandens telkiniu ir privatūs sklypai skirti sodininkų bendrijai (trečiajam asmeniui) yra jos ribose. Skundų dėl liepto negauta.

16.       Sklypas, kuriame yra kūdra ir pastatytas ginčo lieptas, suformuotas ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teise registruotas nuo 2024 m. kovo 16 d. Jame registruota sodininkų bendrija (trečiasis asmuo), o žemės sklypo naudojimo būdas: sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (e. b. t. 1, l. 45–46).

17.       Atsakovė 2025 m. sausio 6 d. atlikto patikrinimą ir 2025 m. sausio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 19–26) konstatavo, kad valstybiniame žemės sklype pastatytas medinis lieptas.

18.       Atsakovė, atsižvelgdama į pirmiau nurodytame 2025 m. sausio 8 d. akte nustatytas faktines aplinkybes, apeliantui (ieškovui) surašė 2025 m. sausio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-30692), įpareigodama per 5 darbo dienas pateikti turimą informaciją dėl valstybinės žemės sklype atliktų darbų, susijusių su medinio liepto statyba.

7.1.       Apeliantas (ieškovas) 2025 m. vasario 11 d. e. paštu (reg. Nr. 1D-3023) pateikė trečiojo asmens 2022 m. kovo 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 15 punktą), 2021 m. kovo 1 d. nesudėtingo statinio vandens telkinyje išdėstymo schemą M 1:500 su bendrijos pirmininko pritarimu statybai, NŽT 2022 m. vasario 1 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 14 punktą).

19.       Atsakovė 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti informaciją, susijusių su ginčo lieptu (DOK-30692).

20.       NŽT 2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pažymėjo, kad vandens telkinys (kūdra) yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje (trečiasis asmuo). Pagal minėtą NTR duomenų bazės išrašą žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai.

21.       NŽT atsakydama į apelianto (ieškovo) 2025 m. vasario 26 d. prašymą papildomai informavo (e. b. t. 1, l. 27), kad kūdra nėra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys, todėl NŽT sutikimas liepto statybai nėra reikalingas.

22.       Atsakovė apelianto (ieškovo) atžvilgiu 2025 m. kovo 6 d. priėmė ginčo privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (e. b. t. 1, l. 9–12). Ginčo nekilo, kad lieptas priskirtinas I gr. nesudėtingiems inžineriniams statiniams ir jam statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tačiau Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojas žemę turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti (naudoti) kitais įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas NŽT sutikimas. Priešingu atveju statyba draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Konstatuota, kad apeliantas (ieškovas) žemės sklypo nevaldo ir nenaudoja jokiais pagrindais. Todėl pareikalauta nugriauti lieptą arba pateikti dokumentus statytojo teisei pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įgyvendinti. Ginčo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. rugsėjo 6 d.

23.       Trečiasis asmuo 2025 m. kovo 6 d. prašymu prašė NŽT sudaryti valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį. NŽT 2025 m. kovo 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 28–30) nustatė terminą trūkumams pašalinti.

24.       Pagal apelianto (ieškovo) 2025 m. balandžio 15 d. prašymą išduoti sutikimą statyti lieptą NŽT 2025 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinės žemės sklype“ (e. b. t. 1, l. 42–44) atsisakė išduoti sutikimą, nes žemės sklypas, kuriame apeliantas (ieškovas) pastatęs lieptą, suformuotas. Tokiu atveju sutikimas yra išreiškiamas nuomos (panaudos) sutartyje.

25.       Nuomos sutartis tarp NŽT ir bendrijos (trečiojo asmens) sudaryta 2025 m. liepos 21 d. (žr. šios nutarties 12 punktą).

26.       Byloje kilo ginčas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo (žr. šios nutarties 22 punktą).

Dėl apeliacinio skundo

27.       Ginčo nurodymas dėl liepto valstybinėje žemėje nugriovimo priimtas konstatavus, kad apeliantas (ieškovas) žemės sklypo nevaldo ir nenaudoja jokiais pagrindais ir nėra gautas NŽT sutikimas liepto statybai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai sprendė, kad apelianto (ieškovo) negalima pripažinti statinio (liepto) statytoju Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme (žr. šios nutarties 22 punktą).

28.       Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 1 d., kada buvo pastatytas lieptas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, tačiau šis reikalavimas netaikomas, kai nėra suformuotas žemės sklypas. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija papildyta, kad jeigu žemės sklypas nesuformuotas, tai statytojo teisė gali būti įgyvendinta tik gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą.

29.       Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto liepto pastatymo metu galiojusio teisinio reguliavimo, jeigu statinio pastatymo laikotarpiu nėra suformuotas žemės sklypas, kaip kad šiuo atveju (žr. šios nutarties 16 punktą), NŽT sutikimo dėl statinio pastatymo nereikia. Apeliantas (ieškovas) kreipėsi į NŽT dėl leidimo išdavimo liepto statybai, tačiau NŽT nurodė, kad tokio sutikimo nereikia (žr. šios nutarties 14 punktą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, kad buvo reikalingas NŽT sutikimas, nepagrįstai pritaikė materialinę teisės normą, kuri ginčo liepto pastatymo metu negaliojo, t. y. įstatymą taikė atgaline data.

30.       Valstybinis sklypas, kuriame yra kūdra ir pastatytas ginčo lieptas, suformuotas tik nuo 2024 m. kovo 16 d. (žr. šios nutarties 16 punktą). Suformavus žemės sklypą trečiasis asmuo (bendrija) su NŽT sudarė valstybinio sklypo, ant kurio yra kūdra ir pastatytas ginčo lieptas, 2025 m. liepos 21 d. nuomos sutartį (žr. šios nutarties 12, 25 punktus). NŽT atskirą sutikimą statyti ginčo lieptą duoti atsisakė, nurodydama, kad jos sutikimas yra išreiškiamas nuomos sutartyje (žr. šios nutarties 24 punktą).

31.       Pažymėtina, kad valstybinio sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (žr. šios nutarties 16 punktą). Trečiasis asmuo (sodininkų bendrija) jį pagal tokią paskirtį ir naudoja (valdo). Remiantis Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, sodininkų bendrija (trečiasis asmuo) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Ginčo lieptas pastatytas tarnauti trečiojo asmens narių poreikiams, jis suderintas su bendrija (jos pirmininku), dėl jo nusiskundimų bendrijoje negauta (žr. šios nutarties 15, 18.1 punktus). Ginčo nekilo, kad kūdroje ginčo lieptas nėra vienintelis, tačiau jų griauti nesiūloma, o bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

32.       Nesutiktina su apelianto (ieškovo) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nes į bylą neįtraukė kitų trečiojo asmens narių. Visų pirma, apeliantas (ieškovas) tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme nereiškė, apie tai nurodė tik apeliaciniame skunde. Vadovaujantis Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, sodininkų bendrija, be kita ko, yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Kadangi trečiasis asmuo įgyvendina sodininkų interesus, byloje pakako dalyvauti sodininkų bendrijai kaip trečiajam asmeniui. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti atskirų sodininkų (bendrijos narių) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

33.       Kiti argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimamas naujas sprendimas ir ieškinys tenkinamas: panaikinamas apelianto (ieškovo) atžvilgiu priimtas atsakovės 2025 m. kovo 6 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus – nugriauti lieptą, esantį valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, todėl yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantas (ieškovas) pirmosios instancijos teisme patyrė 1 069,9 Eur (114 Eur žyminis mokestis (e. b. t. 1,  l. 47) ir 955,9 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. t. 1,  l. 92–102) bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios atsakovės. Jos yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Be to, iš atsakovės valstybei priteisimos 16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36.       Be to, iš bylą pralaimėjusios atsakovės priešingai šaliai apeliantui (ieškovui) priteisiamas apeliacinės instancijos teisme 477 Eur (114 Eur žyminis mokestis (e. b. t. 1, l. 155) ir 363 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. t. 1, l. 152–154) patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo K. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: panaikinti 2025 m. kovo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus – nugriauti lieptą.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 069,9 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt devynių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 16 Eur (šešiolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210), apeliantui (ieškovui) K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 477 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Simona Dementavičienė

Edita Šliumpienė